2013-03-07 Nr. AB-366-3-61-3-01566-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-574/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01566-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. (J. T.) skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) 39 023,62 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. birželio 1 d ir įpareigoti atsakovą nuo 2012 m. balandžio 6 d. jam mokėti 4 787,95 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, pradedant nuo 2012 m. birželio 1 d.

Skunde (b. l. 1-2) pareiškėjas paaiškino, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 9FB-11-(4.46) nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. jam buvo paskirta 4 334,95 Lt teisėjų valstybinė pensija, o Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 9FB-14-(4.46) pensija perskaičiuota ir nustatyta 4 787,95 Lt dydžio. Pasak pareiškėjo, jam buvo mokama mažesnė suma, nes išmokant teisėjų valstybinę pensiją buvo taikomos įstatymų nuostatos, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 13-17) paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 16 d. paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir iki šios dienos įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Atsakovas pažymėjo neneigiantis pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau kol nėra naujo teisinio reglamentavimo ir atitinkamo finansavimo, jis negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinę pensiją, kokio prašo pareiškėjas. NTA direktorius 2012 m. vasario 17 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46), kuriuo buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, tačiau nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 metams NTA biudžeto programoje „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ ir neturint kitų finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas teisėjų pensijų mokėjimas, 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 9FB-7-(4.46) buvo pripažintas netekusiu galios 2012 m. vasario 17 d. įsakymas nurodant, kad teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NTA 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo. Nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas), apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, numatytas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,5. Atsakovo įsitikinimu, jeigu teismas įpareigotų NTA pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio teisėjų valstybinę pensiją, būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo J. T. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 21 698,95 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. birželio 1 d. ir įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją J. T. nuo 2012 m. birželio 1 d. mokėti 3 830,36 Lt teisėjų valstybinę pensiją, iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo (b. l. 42-47).

Teismas nurodė, kad nors 2010 m. lapkričio 16 d. įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, kuriuo konstatuota, kad teisėjų valstybinių pensijų įstatyminis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, NTA direktorius 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) nurodė ir toliau vadovautis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo, iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad tokie NTA veiksmai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtumo, teisingumo principams. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., todėl nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui mokama pensija neturėtų būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Tai yra teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina tokią teisėjo socialinę (materialinę) garantiją, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kaip teisėjo pensija, ši garantija yra ginama ne tik pagal Konstitucijos 109 straipsnį, bet ir pagal 52 straipsnį.

Priešingu atveju būtų paneigta teisėjų valstybinės pensijos, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, nutrūkus jo įgaliojimams, esmė, paskirtis ir taip būtų sudarytos prielaidos nukrypti nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad taikant ribojimus pareiškėjo pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. birželio 1 d. yra 21 698,95 Lt (31 791,99 – 10 093,04 Lt), todėl ši neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš atsakovo NTA.

Teismas atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl, nors pareiškėjui yra paskirta 4 787,95 Lt teisėjų valstybinė pensija, pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas pareiškėjui mokėtina suma sudaro 3 830,36 Lt.

Todėl atsakovas įpareigotinas nuo 2012 m. birželio 1 d. mokėti pareiškėjui būtent tokio dydžio pensiją, iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

III. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo vykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas (b. l. 53-54) grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

1. Teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka susidarė ir nebuvo išmokėta dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos Seimas – po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo turėdamas pareigą atitinkamai pakeisti įstatymų normas, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, laiku to neatliko ir neužpildė esamos teisės spragos.

2. Teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka turi būti išieškota iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės), bet ne iš Nacionalinės teismų administracijos. Nacionalinė teismų administracija nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas. Ji atsakinga tik už teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą (Įstatymo 7 str.).

3. NTA neturi finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas jas perskaičiavus pagal tiesiogiai taikomoje Konstitucijoje įtvirtintus principus.

4. Teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Teisėjų valstybinės pensijos dydį nustato Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, kuris Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu laikytinas lex specialis, 6 straipsnis.

Principo lex specialis derogat legi generali esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad: Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) <...> negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatuotina, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis bei kitomis valstybinėmis pensijomis vienam asmeniui dydžio ribojimas, kaip ir kitos antikonstitucinėmis pripažintos nuostatos, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. negali būti taikomas.

Tikrinamu atveju nėra ginčo, kad Nacionalinė teismų administracija, nepaisydama Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo oficialaus paskelbimo teisinių pasekmių bei specialiosios teisės normos prioriteto prieš bendrąją principo, per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. birželio 1 d. apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją vadovaudamasi Laikinojo įstatymo nuostatomis, taikė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, numačiusią, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui susidarė 21 698,95 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 35). Kadangi pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį teisėjų valstybinė pensija, laiku negauta dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką Nuostatų nustatyta tvarka, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 21 698,95 Lt neišmokėta pensijos dalis turi būti priteista iš teisėjų valstybines pensijas skirti ir mokėti įgalioto viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės teismų administracijos.

Skundžiamu 2012 m. spalio 11 d. sprendimu Nacionalinė teismų administracija pagrįstai įpareigota mokėti pareiškėjui perskaičiuotą, t. y. 3 830,36 Lt dydžio, teisėjų valstybinę pensiją. Pabrėžtina, jog toks nurodymas neapriboja Nacionalinės teismų administracijos galimybių ateityje nustatyti teisėjų valstybinės pensijos dydį vadovaujantis galiojančiais įstatymais, todėl įpareigojimo apribojimas sąlyginiu terminu yra perteklinis ir šalintinas iš sprendimo rezoliucinės dalies.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumas (2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Atsakovas Nacionalinė teismų administracija nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui, todėl prašymas atidėti sprendimo vykdymą atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti sakinio dalį „iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė