0e992b8a-26fa-4cfb-bb9d-852d9bf2a3f2 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-459-907/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07201-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.11; 1.3.3.4; 1.3.4.1; 1.3.4.1.5.2.1.8; 1.3.5.8; 1.3.6.3.2.8; 1.3.7.5.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovams direktoriui Ž. K., advokatei Dianai Oseckienei, atsakovui A. K., jo atstovei advokatei S. V. – Gavorskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „BÅ«stkaita“ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo ir turtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovė UAB „BÅ«stkaita“ kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti teisėtu ir pagrįstu ieÅ¡kovės UAB „BÅ«stkaita” direktoriaus 2018-03-05 įsakymÄ â€žDėl patirtų nuostolių atlyginimo“ ir atsakovo A. K. sutikimu atliktÄ 296,77 Eur sumos ieÅ¡kovės patirtai turtinei žalai atlyginti iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ atsakovui priklausančių mokėjimų; priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 203,23 Eur ieÅ¡kovės UAB „BÅ«stkaita” naudai likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti; atmesti atsakovo A. K. praÅ¡ymÄ priteisti darbo užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ , poilsio dienas, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, netesybas; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (13-19 b. l.).

2. IeÅ¡kovė UAB „BÅ«stkaita“ ieÅ¡kinyje nurodė, jog atsakovas A. K. nuo 2017 m. kovo 27 d. dirbo pas ieÅ¡kovę UAB „BÅ«stkaita” darbininko pareigose (darbo sutartis Nr. 040). Darbo sutartyje Å¡alys susitarė, kad atsakovui yra nustatoma 40 val. 5 darbo dienų savaitės trukmė, darbdavys įsipareigojo darbuotojui kas mėnesį mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytÄ minimalų mėnesinį atlygį bei galimus priedus už darbo rezultatus. Darbo sutartis su A. K. nutraukta 2018 metų liepos 4 d. pagal LR Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).

A. K. 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus Darbo ginčų komisijÄ (toliau - Darbo ginčų komisija) su praÅ¡ymu, kuriame nurodė, kad pagal 2017-03-27 sudarytÄ darbo sutartį Nr. 040 dirbo pas ieÅ¡kovę ir ieÅ¡kovė, nutraukusi darbo sutartį, su juo galutinai neatsiskaitė: už dirbtus virÅ¡valandžius - už 250 darbo dienų po 2 valandas kas dienÄ - 1740,00 Eur; už 13 Å¡eÅ¡tadienių - 254,80 Eur, taip pat nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas - 128,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys galutinai neatsiskaitė, atsakovas prašė skaičiuoti minimalų atlyginimÄ iki tol, kol ieÅ¡kovė galutinai atsiskaitys, kuris praÅ¡ymo pateikimo darbo ginčų komisijai dienÄ (už 48 darbo dienas) sudaro 940,80 Eur. Viso atsakovas prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3063,60 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. IeÅ¡kovė (darbdavys) su atsakovo praÅ¡ymu kategoriÅ¡kai nesutiko, nurodė Darbo ginčų komisijai, kad 2017 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais UAB „BÅ«stkaita” darbuotojai jokių virÅ¡valandžių neiÅ¡dirbo.

Kai virÅ¡valandžiai buvo realiai dirbti, pvz. 2017 metų liepos mėnesį, tai darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje virÅ¡valandžiai buvo fiksuojami ir už juos buvo iÅ¡mokėtas atitinkamas darbo užmokestis. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad Å¡eÅ¡tadieniais dirbama nebuvo, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojai bÅ«davo iÅ¡vykę į komandiruotes, tačiau už komandiruotes darbuotojams buvo sumokamas atitinkamas atlygis. Su atsakovo teiginiu, kad darbdavys (ieÅ¡kovė) jam neiÅ¡mokėjo 128,00 Eur už nepanaudotas atostogas, ieÅ¡kovė nesutiko ir Darbo ginčų komisijai nurodė, kad atsakovas yra padaręs įmonei žalos - 500 Eur, nes darbo vietoje buvo neblaivus ir darbdavys už atsakovÄ sumokėjo užsakovui UAB „Ergolain Projektai“ baudÄ .

Atsakovas savo paaiÅ¡kinime pats pripažino faktÄ , jog atvyko į darbÄ neblaivus, ir sutiko atlyginti žalÄ (500 Eur), todėl įmonės direktorius 2018-03-05 priėmė įsakymÄ â€žDėl patirtų nuostolių atlyginimo“, kuriuo įpareigojo padengti atsiradusius įmonės nuostolius. ŽalÄ atsakovas iÅ¡ dalies atlygino, tačiau nepilnai. Žala iÅ¡ darbuotojo atlygio buvo iÅ¡skaičiuojama dalimis: 2018-03-09 - 100,00 Eur; 2018-04-09 - 62,05 Eur; 2018-09-05 -134,72 Eur. Po atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo įmonės buhalterė informavo atsakovÄ raÅ¡tu, jog jam priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas ir pakvietė atsakovÄ atvykti į įmonę atsiimti pinigų.

Atsakovas atsiimti pinigus taip pat buvo raginamas ir telefonu, tačiau į įmonę neatvyko. Kadangi įmonėje dabartinė buhalterė E. V. dirba palyginti nesenai, ji kurį laikÄ iÅ¡ atsakovo neiÅ¡skaičiavo žalos atlyginimo. Kai buvo apsižiÅ«rėta, atsakovui priklausantys 134,72 Eur buvo iÅ¡skaičiuoti, kaip žalos atlyginimas. Å iai dienai atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovei 203,23 Eur likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovė Darbo ginčų komisijai taip pat nurodė, kad atsakovas dėl nepateisinamų priežasčių pastoviai neatvykdavo į darbÄ , darydavo pravaikÅ¡tas.

Darbo ginčų komisija iÅ¡nagrinėjo darbo bylÄ ir 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-5147, kuriuo nusprendė atsakovo A. K. praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „BÅ«stkaita“ atsakovui 378,67 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, 378,67 Eur netesybas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, taip pat nusprendė sprendimÄ dalyje dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovui A. K. nevirÅ¡ijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 400,00 Eur, vykdyti skubiai, suma nurodyta neatskaičius mokesčių.

Darbo ginčų komisija atsakovo A. K. reikalavimo dėl nesumokėto darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo netenkino. Darbo ginčų komisija savo sprendimÄ priteisti atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 90,00 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 81,90 Eur (atskaičius valstybės nustatytus mokesčius) dydžio darbo užmokestį už dirbtÄ laikÄ poilsio dienomis grindė tuo, kad darbo byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas 2017 metų gruodžio 8 d. ir 9 d. (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį) dirbo po 9 val., nes neva minėtas aplinkybes patvirtina pačios ieÅ¡kovės Darbo ginčų komisijai pateikto 2017 metų gruodžio mėnesio darbo laiko paskaitos žiniaraščio duomenys, nors, kaip nurodė pati Darbo ginčų komisija, jokių kitų įrodymų apie atsakovo faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ poilsio dienomis darbo byloje nėra, o A.

K. darbo ginčų komisijos posėdžio metu negalėjo nurodyti konkrečių datų, darbo pradžios ir pabaigos laiko, kada galimai dirbo poilsio dienomis. Darbo ginčų komisija savo sprendimÄ priteisti atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės 296,77 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų grindė tuo, kad ieÅ¡kovė UAB „BÅ«stkaita” nepateikė jokių įrodymų apie turtinės žalos dydį (patirtus tiesioginius nuostolius), todėl laikytina, kad neįrodė visų materialinės atsakomybės sÄ lygų.

Darbo ginčų komisija sprendė, kad ieÅ¡kovė, atlikdama iÅ¡skaitas iÅ¡ atsakovui 2018 metų vasario, kovo bei liepos mėn. priskaičiuotų iÅ¡mokų, pažeidė DK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio ribas, todėl iÅ¡skaitos laikytinos neteisėtomis. Be to, Darbo ginčų komisija pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes baudÄ ieÅ¡kovė turėjo sumokėti pagal su UAB „Ergolain Projektai“ sudarytos sutarties sÄ lygas, o Å¡i sutartis vertintina kaip dviejų Å«kio subjektų tarpusavio teisių ir pareigų nustatymo sandoris, negalintis sukelti teisinių pasekmių trečiajai Å¡aliai.

IeÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama tokiÄ sutartį, prisiėmė ir rizikÄ dėl savo darbuotojų, todėl, pasak Darbo ginčų komisijos, ieÅ¡kovė nepagrįstai iÅ¡ atsakovui priskaitytų sumų iÅ¡skaitė 296,77 Eur, kaip darbuotojo darbdaviui padarytÄ turtinę žalÄ . Su minėtu sprendimu ieÅ¡kovė nesutinka. 2018 m. vasario 7 d. ieÅ¡kovė sudarė baldų montavimo sutartį Nr. T/2018/006 (V- 6498) su UAB „Ergolain Projektai“, darbai buvo vykdomi Kauno mieste. Å ios sutarties 3.7 punkte buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovės darbuotojai darbo vietoje privalo bÅ«ti blaivÅ«s. Nesilaikant Å¡ios taisyklės ieÅ¡kovė privalo sumokėti 1000,00 Eur baudÄ už kiekvienÄ tokį atvejį. 2018 m. kovo 2 d. dviem ieÅ¡kovės UAB „BÅ«stkaita” darbuotojams (atsakovui A.

K. ir G. S.) buvo nustatytas girtumas. Atsakovui buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas, UAB „BÅ«stkaita” darbuotojai į objekto teritorijÄ buvo neįleisti, o ieÅ¡kovė UAB „BÅ«stkaita” paslaugų pirkėjo UAB „Ergolain Projektai“ buvo informuota, kad jai pagal 2018-02-07 baldų montavimo sutarties Nr. T/2018/006 (V-6498) 3.7 punktÄ bus skaičiuojama 2000 Eur bauda. Sutarties Å¡alys derybų bÅ«du susitarė sumažinti baudÄ už neblaivius darbuotojus iki 1000,00 Eur. Å iÄ baudÄ ieÅ¡kovė sumokėjo - ieÅ¡kovė UAB „BÅ«stkaita” iÅ¡rašė paslaugų pirkėjui UAB „Ergolain projektai“ 2018-03-02 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , serija BK Nr. 00001100, kurioje savo atliktų pirkėjo naudai krovos/montavimo darbų apmokėjimÄ sumažino 1000 Eur bauda, ieÅ¡kovei taikyta pagal sutartį, ir vietoj uždirbtų 1980,10 Eur už atliktus darbus iÅ¡ UAB „Ergolain Projektai“ gavo 980,10 Eur. 2018 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovės direktorius priėmė įsakymÄ â€žDėl pravaikÅ¡tos“, kuriuo įsakyta atsakovui A.

K. ir kitam įmonės darbuotojui G. S., kuriam taip pat buvo nustatytas girtumas, nemokėti atlyginimo už 2018-03-02 dienÄ , tabelyje žymėti PB, kaip pravaikÅ¡tÄ . Darbuotojai A. K. ir G. S. su įsakymu buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinti ir su juo sutiko. 2018 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovės direktorius, atsižvelgdamas į darbininkų A. K. ir G. S. 2018-03-02 girtumo nustatymo faktÄ , komandiruotės metu dirbant UAB „Ergolain Projektai”, dėl ko įmonė patyrė finansinių nuostolių - turėjo sumokėti 1000 Eur baudÄ , priėmė įsakymÄ â€žDėl patirtų nuostolių atlyginimo“, kuriuo įsakyta atsakovui A.

K. ir kitam įmonės darbuotojui G. S. lygiomis dalimis po 500,00 Eur padengti baudÄ , jÄ atskaitant iÅ¡ gaunamų pajamų bei paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl 2018-03-02 girtumo. Darbuotojai A. K. ir G. S. su minėtu įsakymu buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinti ir su juo sutiko, tai yra sutiko atlyginti darbdaviui dėl savo kaltės padarytÄ turtinę žalÄ - sumokėti kiekvienas po 500,00 Eur darbdavio patirtai žalai padengti. Atsakovas parašė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame pripažino, kad 2018-03-02 darbe buvo iÅ¡gėręs ir buvo nuÅ¡alintas nuo darbo.

IeÅ¡kovės buhalterė E. V., vadovaudamasi ieÅ¡kovės direktoriaus 2018-03-05 įsakymu „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“ ir atsakovo raÅ¡ytiniu bei žodiniu sutikimu, 2018-03-09 padarė 100,00 Eur iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio atlyginti žalai, kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, 2018-04-09 padarė 62,05 Eur iÅ¡skaitÄ bei 2018-09-05 padarė 134,72 Eur iÅ¡skaitÄ . 2018-09-05 žalai padengti buvo užskaitytas visas atsakovui priklausantis iÅ¡mokėti galutinis atsiskaitymas - kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Å iai dienai atsakovo nepadengtos žalos dydis sudaro 203,23 Eur. A. A. Kanapeckas buvo supažindintas su darbo UAB „Ergolain Projektai” objekte sutarties sÄ lygomis, jam buvo žinoma, kad kiekvienas neblaivumo atvejis apmokestinamas 1000,00 Eur bauda, jam privalėjo bÅ«ti suprantama, kad darbuotojas darbo metu privalo bÅ«ti blaivus. Nepaisant to, tai nesukliudė atsakovui pasirodyti darbo vietoje neblaiviam, taip padarant darbdaviui nuostolių. Toks atsakovo elgesys neabejotinai yra traktuojamas kaip žalos padarymas tyčia.

Å iuo atveju akivaizdu, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir tarp neteisėtos veikos bei žalos yra priežastinis ryÅ¡ys - kadangi atsakovas buvo neblaivus, ieÅ¡kovė buvo nubausta pinigine bauda. Akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų (pasirodymo darbo vietoje neblaiviam) ir darbdavio patirtos žalos (piniginės baudos sumokėjimo). IeÅ¡kovei padaryti tiesioginiai nuostoliai yra realÅ«s ir pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, įrodančiais padarytos žalos paÅ¡alinimÄ (patirtas iÅ¡laidas) (2018-03-02 PVM SÄ skaita - faktÅ«ra Serija BK Nr. 00001100, UAB „Ergolain Projektai” ir UAB „BÅ«stkaita” susiraÅ¡inėjimas, UAB „BÅ«stkaita” direktoriaus įsakymai, atsakovo A.

K. pasiaiÅ¡kinimas, kt.). Be to, dėl 2018-03-02 įvykio nutrÅ«ko ieÅ¡kovės ir UAB „Ergolain Projektai” bendradarbiavimas. Todėl visiÅ¡kai nesutiktina su Darbo ginčų komisijos iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų materialinės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovė mano prieÅ¡ingai - tai yra, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo (kaip darbuotojo) turtinei atsakomybei, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovei jos patirtÄ Å¾alÄ - buvo padaryta žala;

žala padaryta neteisėta veika; yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė (tyčia); pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Atsakovo padaryta žala darbdaviui (ieÅ¡kovei) yra 500 Eur, todėl ieÅ¡kovė (darbdavys), atsižvelgdama į tai, kad žala padaryta tyčia neblaivaus darbuotojo, egzistuoja visos žalos atlyginimo sÄ lygos, turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti visÄ padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ atsakovo.

Taip pat nesutiktina, su Darbo ginčų komisijos nurodymu, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai iÅ¡ atsakovui priskaitytų sumų iÅ¡skaitė 296,77 Eur ir kad atlikdama iÅ¡skaitas ieÅ¡kovė pažeidė DK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio ribas, ir todėl iÅ¡skaitos laikytinos neteisėtomis. IeÅ¡kovė mano, kad teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi ieÅ¡kovės direktoriaus 2018-03-05 įsakymu „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“ ir atsakovo raÅ¡ytiniu bei žodiniu sutikimu, 2018-03-09 padarė 100,00 Eur iÅ¡skaitÄ iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio atlyginti žalai, kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, 2018-04-09 padarė 62,05 Eur iÅ¡skaitÄ bei 2018-09-05 padarė 134,72 Eur iÅ¡skaitÄ , todėl teismo praÅ¡ys pripažinti teisėtu ir pagrįstu atliktÄ 296,77 Eur sumos iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ atsakovui priklausančių mokėjimų bei praÅ¡ys priteisti iÅ¡ atsakovo 203,23 Eur ieÅ¡kovės naudai likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu dalyje dėl darbo užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis (2017 metų gruodžio mėn. 8 d. ir 9 d.) iÅ¡ieÅ¡kojimo ir netesybų už uždelstÄ atsiskaitymo laikÄ priteisimo. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad 2017 m. gruodžio 8 d. nebuvo poilsio diena. Darbo ginčų komisija savo sprendimÄ priteisti atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo 90,00 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 81,90 Eur (atskaičius valstybės nustatytus mokesčius) dydžio darbo užmokestį už dirbtÄ laikÄ poilsio dienomis grindė vieninteliu pagrindu, kad 2017 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyta, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 8 d. ir 9 d. (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį) dirbo po 9 val., nors iÅ¡ Darbo ginčų komisijai pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio aiÅ¡kiai matyti, kad 9 val. nėra pažymėtos gruodžio 8 d. ir tai nebuvo poilsio diena.

Jokių kitų įrodymų apie atsakovo faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ poilsio dienomis darbo byloje nėra, o A. K. darbo ginčų komisijos posėdžio metu negalėjo nurodyti konkrečių datų, darbo pradžios ir pabaigos laiko, kada galimai dirbo poilsio dienomis. IÅ¡ tiesų 2017 m. gruodžio 8 d. ir 9 d. nebuvo dirbama, t.y. nei vienas įmonės darbuotojas nurodytomis dienomis nedirbo. Tuo laikotarpiu įmonėje vyko buhalterių kaita, buhalterė L. D. dirbo iki 2017 metų gruodžio 22 d. Dabartinė UAB „BÅ«stkaita” buhalterė E. V. pradėjo dirbti įmonėje nuo 2018 m. sausio 12 d.

Kadangi E. V. nedirbo įmonėje 2017 metų gruodžio mėnesį, tai paprašė buvusios buhalterės L. D. parengti 2017 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Buvusi buhalterė L. D. parengė 2017 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, niekas jo teisingumo nebetikrino, tačiau, jau pateikus dokumentus Darbo ginčų komisijai, buvo pastebėta, kad jis sudarytas neteisingai - gruodžio 9, 10 dienomis nurodyta, kad dirbo praktiškai visi įmonės darbuotojai; nurodyta, kad L.

D. dirbo iki gruodžio 31 d. (nors pačios L. D. parengtas PraneÅ¡imas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ patvirtina, kad L. D. iÅ¡ UAB „BÅ«stkaita” atleista 2017-12-22). Be to, darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys nesutampa su atlyginimo apskaičiavimo žiniaraščiu. Taigi, dėl žmogiÅ¡kosios klaidos žiniaraÅ¡tyje įsivėlė techninė klaida (kaip ir Darbo ginčų komisijos sprendime) - neteisingai darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje buvo pažymėta, kad gruodžio 9, 10 dienomis buvo dirbta po 9 val., nors realiai nurodytomis dienomis niekas iÅ¡ įmonės darbuotojų nedirbo.

IeÅ¡kovė nesutinka ir su Darbo ginčų komisijos sprendimu priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 378,67 Eur netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Kadangi atsakovo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir kitas iÅ¡mokas pripažintinas nepagrįstu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė vėlavo atsiskaityti su atsakovu, todėl nėra pagrindo ir netesybų reikalavimui.

3. A. A. K. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko (71-78 b. l.), tačiau jis teismo nebuvo vertintas, nes atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė, jog atsiliepimÄ nors ir pasirašė ji, tačiau rengė kitas asmuo, kurio neįvardino, bei nurodė, jog atsiliepimas neatitinka atsakovo pozicijos, nes nebuvo suraÅ¡ytas iÅ¡ atsakovo žodžių.

4. IeÅ¡kovės atstovas UAB „BÅ«stkaita“ direktorius Ž. K. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, o atsakovo A. K. praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patvirtino ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog prieÅ¡ darbÄ Swedbank, AB visi darbuotojai, tame tarpe ir atsakovas, vykstantys į komandiruotę, buvo supažindinti su sutartimi, sudaryta ieÅ¡kovės su UAB „Ergolain Projektai“ ir jos sÄ lygomis, apie galimÄ baudos paskyrimÄ pasirodžius darbe neblaiviam žinojo.

Poilsio dienomis įmonė niekada nedirbo. IeÅ¡kovė vykdė kraustymo darbus valstybinėse įmonėse (JoniÅ¡kyje Sodros pastate, darbo biržoje, teismuose, UAB „Vilniaus vandenys“ ir t. t.), ten nebuvo galima dirbti virÅ¡valandžius ar poilsio dienomis, nes minėtos įmonės po darbo valandų nedirba, be to, pastatai dažniausiai bÅ«davo blokuojami. 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį pildė anksčiau dirbusi buhalterė L. D., kuri iÅ¡ darbo atleista 2017-12-22, nauja buhalterė E. V. pradėjo dirbti tik nuo 2018-01-12, todėl paprašė anksčiau dirbusios buhalterės užpildyti 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, ji užpildė ir persiuntė naujai dirbančiai buhalterei, jo teisingumo niekas netikrino, klaida buvo pastebėta tik nagrinėjant ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje.

Jis vieÅ¡bučio kambaryje gyveno su atsakovu A. K. ir liudytoju G. S., prižiÅ«rėjo, kad nevartotų alkoholio, taip komandiruotėse gyvendavo visada. 2018-03-01 vakare vieÅ¡butyje nebuvo ir nenakvojo, buvo iÅ¡vykęs darbo reikalais, tai kitÄ dienÄ patikrinus blaivumÄ atsakovui ir G. S. buvo nustatytas neblaivumas. 2018-03-02 skambino atsakovui, tai susikalbėti nebuvo įmanoma. Jis neneigė fakto, jog buvo neblaivus, sutiko atlyginti nuostolius, spaudimo niekas nedarė, net iÅ¡ darbo neatleido, nes jis uoÅ¡vis, buvo informuotas apie iÅ¡skaitas iÅ¡ darbo užmokesčio, kartu derino, kiek iÅ¡skaičiuoti, pretenzijų nereiÅ¡kė.

Nemano, kad neteisingai galėjo parodyti alkotesteris. Atsakovas ne kartÄ buvo pasirodęs darbe iÅ¡gėręs arba visai nepasirodydavo, tada buvo jam raÅ¡omos pravaikÅ¡tos. Pagal minėtÄ sutartį su UAB „Ergolain Projektai“ dirbo apie mėnesį, sutartis buvo pratęsiama žodžiu. Privačius asmenis kraustydavo, bet tai buvo gerokai anksčiau, paskutiniu metu tokiais darbais neužsiimdavo, dirbo įmonėse.

5. IeÅ¡kovės atstovė advokatė Diana Oseckienė ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, o atsakovo A. K. praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patvirtino ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas Å¡iai dienai jau yra visiÅ¡kai įvykdytas, todėl, tenkinus ieÅ¡kinį, prašė spręsti dėl įvykdyto sprendimo atgręžimo.

6. A. A. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė palikti Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5147, o ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad 2018-03-02 jis nebuvo iÅ¡gėręs, iÅ¡ vakaro negėrė, užvakar buvo tik vartojęs alkoholinius gėrimus. Darbdavys darė spaudimÄ , todėl pasiaiÅ¡kinime parašė, jog buvo iÅ¡gėręs. Blaivumo nesitikrino papildomai, į gydymo įstaigÄ priduoti kraujo nevyko, nes nežinojo, kur jÄ rasti. Su iÅ¡skaitom iÅ¡ darbo užmokesčio dėl nuostolių atlyginimo sutiko.

Dirbo virÅ¡valandžius, taip pat Å¡eÅ¡tadieniais, sekmadieniais nedirbo niekada, neprisiminė, nei kada, nei kiek laiko dirbo, nei kokiuose objektuose. Nurodė, jog tai buvo kovo – balandžio mėnesiais privačių asmenų kraustymas, sienas griovė, žolę įmonių teritorijoje Å¡eÅ¡tadieniais pjovė. PrieÅ¡ iÅ¡vykstant į KaunÄ dirbti Swedbank, AB patalpose darbdavys perskaitė sutartį, jo pasiraÅ¡ytÄ su UAB „Ergolain Projektai“, girdėjo apie baudÄ už pasirodymÄ darbe neblaiviam.

Minėtame objekte dirbo apie mėnesį laiko, 2018-03-02 buvo paskutinė komandiruotės diena. Dirbo nuo 8.00 val. ryto iki 17.00 val. vakaro, jau 16.45-16.50 val. apsaugos darbuotojai ragindavo išeiti, nes pastatas buvo blokuojamas, įleisdavo tik prieš pat 8.00 val. Dirbo valstybinėse įmonėse: Joniškio Sodroje, UAB „Vilniaus vandenys“, darbo biržoje. Neprisimena, kada dirbo viršvalandžius, jeigu kraustymas prasideda 16.00 val., tai užtrunka ir po darbo. Nežino, ar direktorius žymėjo viršvalandžius, atsiskaitymo lapelių negaudavo, bet jų ir neprašė, nesidomėjo. 2018-03-02 A.

D., praeidamas į darbo vietÄ , papÅ«tė į alkotesterį, praėjo, jis irgi papÅ«tė, tačiau jam apsaugos darbuotojas liepė grįžti, sužinojo, jog jam buvo nustatytas 1,13 promilių girtumas, kad jis neblaivus. Tas aparatas promilių nerodė, tik užsidegė raudona lemputė. Jam neleido dirbti, jis nuėjo į autobusiukÄ ir kartu su G. S. laukė vairuotojo, kad važiuoti į namus, nes buvo paskutinė komandiruotės diena. PasiaiÅ¡kinimÄ darbdaviui rašė vėliau, 2018-03-05 pirmadienį.

Abu rašė su G. S.. Kaip diktavo, taip ir parašė. 2018-03-02 direktoriaus nebuvo, o taip tai darbus jis prižiÅ«rėdavo su UAB „Ergolain Projektai“ atstovu. Alkoholio nevartojo nei iÅ¡ vakaro, nei ryte. AtsiliepimÄ rašė atstovė, bet jis taip nesakė. Po darbdavio įsakymais dėl pravaikÅ¡tos ir nuostolių atlyginimo rašėsi jis. Darbdavys raÅ¡ant pasiaiÅ¡kinimÄ darė spaudimÄ : sakė „pasiliks tarp mÅ«sų“. Sutiko mokėti 500 Eur nuostolius, nes dėl jo veiksmų paskyrė darbdaviui baudÄ , tai prie ko kiti darbuotojai, jis sutiko atlyginti.

Dėl įvykio niekur nesikreipė. Sutiko su iÅ¡skaitomis iÅ¡ darbo užmokesčio, tik kai reikėjo iÅ¡ darbo iÅ¡eiti, žiÅ«ri, kad darbo užmokesčio nėra, todėl ir kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ . Å iuo metu niekur nedirba, darbo biržoje registruotas, per mėnesį gauna 80 Eur iÅ¡mokÄ .

7. Atsakovo atstovė advokatė S. V. - Gavorskienė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė palikti Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ Nr. DGKS-5147, o ieÅ¡kinį atmesti arba sumažinti priteisiamos žalos dydį. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. nuo 2017 m. kovo 27 d. dirbo pas ieÅ¡kovę UAB „BÅ«stkaita” darbininko pareigose pagal darbo sutartį Nr. 040 ir UAB „BÅ«stkaita“ direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymÄ â€žDėl A. K. priėmimo į darbÄ Nr. 2017/22 (61-62 b. l., darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini)17374/2018, 2-4, 23, 24 d. b. l.). Darbo sutartyje Å¡alys susitarė, kad atsakovui yra nustatoma 40 val. 5 darbo dienų savaitės (per dienÄ po 8 val.) trukmė, darbdavys įsipareigojo darbuotojui kas mėnesį mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytÄ minimalų mėnesinį atlygį bei galimus priedus už darbo rezultatus. Darbo sutartis su A. K. nutraukta 2018 m. liepos 4 d. UAB „BÅ«stkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl A. K. atleidimo iÅ¡ darbo“ Nr. 2018 pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (51, 63 b. l.).

9. A. K. 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus Darbo ginčų komisijÄ (toliau - Darbo ginčų komisija) su praÅ¡ymu, kuriame nurodė, kad pagal 2017-03-27 sudarytÄ darbo sutartį Nr. 040 dirbo pas ieÅ¡kovę ir ieÅ¡kovė, nutraukusi darbo sutartį, su juo galutinai neatsiskaitė: už dirbtus virÅ¡valandžius - už 250 darbo dienų po 2 valandas kas dienÄ - 1740,00 Eur; už 13 Å¡eÅ¡tadienių - 254,80 Eur, taip pat nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas - 128,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys galutinai neatsiskaitė, atsakovas prašė skaičiuoti minimalų atlyginimÄ iki tol, kol ieÅ¡kovė galutinai atsiskaitys, kuris praÅ¡ymo pateikimo darbo ginčų komisijai dienÄ (už 48 darbo dienas) sudaro 940,80 Eur. Viso atsakovas prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3063,60 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Darbo ginčų komisija iÅ¡nagrinėjo darbo bylÄ ir 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-5147, kuriuo nusprendė atsakovo A.

K. praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „BÅ«stkaita“ atsakovui 378,67 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, 378,67 Eur netesybas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, taip pat nusprendė sprendimÄ dalyje dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovui A. K. nevirÅ¡ijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 400,00 Eur, vykdyti skubiai, suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Darbo ginčų komisija atsakovo A.

K. reikalavimo dėl nesumokėto darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo netenkino (25-33 b. l.).

10. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo darbdaviui padarytÄ Å¾alos atlyginimÄ dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – 2018-03-02 pasirodymo darbe neblaiviam, dėl ko darbdavys turėjo sumokėti už darbuotojÄ baudÄ užsakovui. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog virÅ¡valandžius ir per poilsio dienas – Å¡eÅ¡tadienius jis dirbo, bet darbo užmokesčio negavo, iÅ¡einant iÅ¡ darbo su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta, 2018-03-02 darbe buvo blaivus, todėl nepagrįstai buvo neleista jam dirbti, su nuostolių atlyginimu sutiko, nes jam buvo daromas spaudimas.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo individualus darbo ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju, t. y. neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už virÅ¡valandžius, poilsio dienas ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų už uždelsimo atsiskaityti laikÄ priteisimo bei žalos, padarytos darbdaviui neteisėtais darbuotojo veiksmais, atlyginimo.

12. IeÅ¡kovę ir atsakovÄ nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 4 d. siejo darbo teisiniai santykiai. Jų santykius reglamentuoja DK normos. Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialÅ«s (darbo) įstatymai. Å io kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialÅ«s įstatymai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 33 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo sutarties sÄ lygos yra bÅ«tinosios ir papildomos. BÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos - sÄ lygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sÄ lygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 str. 2 d.).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. nuo 2017 m. kovo 27 d. dirbo pas ieÅ¡kovę UAB „BÅ«stkaita” darbininko pareigose pagal darbo sutartį Nr. 040. Darbo sutartyje Å¡alys susitarė, kad atsakovui yra nustatoma 40 val. 5 darbo dienų savaitės (per dienÄ po 8 val.) trukmė, darbdavys įsipareigojo darbuotojui kas mėnesį mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytÄ minimalų mėnesinį atlygį bei galimus priedus už darbo rezultatus. Darbo sutartis su A. K. nutraukta 2018 m. liepos 4 d.

UAB „BÅ«stkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl A. K. atleidimo iÅ¡ darbo“ Nr. 2018 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (51, 63 b. l.). 2018-08-31 A. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 1740,00 Eur už virÅ¡valandžius (už 250 darbo dienų po 2 valandas kas dienÄ ), 254,80 Eur už poilsio dienas (už 13 Å¡eÅ¡tadienių), 128,00 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 940,80 Eur netesybas, viso – 3063,60 Eur. Darbo ginčų komisija 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. DGKS-5147 nusprendė praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies: iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „BÅ«stkaita“ atsakovui 378,67 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, 378,67 Eur netesybas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, taip pat nusprendė sprendimÄ dalyje dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovui A.

K. nevirÅ¡ijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 400,00 Eur, vykdyti skubiai, suma nurodyta neatskaičius mokesčių, likusioje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė (25-33 b. l.). IeÅ¡kovas su sprendimu nesutiko, todėl kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Dėl darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ 14. DK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį. Pagal DK 144 str. 1 d. ir 4 d. nuostatas už darbÄ poilsio dienÄ , kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafikÄ , mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, už virÅ¡valandinį darbÄ - ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Sudarydamos darbo sutartį, Å¡alys susitaria dėl tam tikrų sÄ lygų, nuo kurių priklauso darbo sutarties Å¡alių teisės ir pareigos, numatytos DK 33, 34 straipsniuose.

15. Viena tokių sÄ lygų yra darbo laikas. DK 111 str. 1 d. darbo laikas apibrėžiamas kaip bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestÄ darbÄ , yra diferencijuojamas į dvi atskiras dalis, t. y. pagrindinis darbo laikas ir virÅ¡valandinis darbas, dirbamas virÅ¡ijant darbo sutartyje nustatytÄ darbo laiko trukmę. Pagal DK 119 str. virÅ¡valandžiai - laikas, kada darbuotojas faktiÅ¡kai dirba virÅ¡ydamas darbo laiko režimo jam nustatytÄ darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrÄ darbo laiko trukmę.

Darbdavys virÅ¡valandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, iÅ¡skyrus DK 119 str. 2 d. 1-3 d. nustatytus iÅ¡imtinius atvejus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad virÅ¡valandiniu darbu yra pripažįstamas ir toks darbuotojo darbo laikas, virÅ¡ijantis nustatytÄ darbo laiko trukmę, jeigu jis atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Taigi tam, kad bÅ«tų galima nustatyti faktÄ , jog darbuotojas dirbo virÅ¡valandinį darbÄ , kaip tai apibrėžta DK 119 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti juridinių faktų visetÄ , t. y., nustatytos darbo laiko trukmės virÅ¡ijimÄ , darbuotojo tiesioginio virÅ¡ininko nurodymo dėl virÅ¡valandinio darbo dirbimo davimo faktÄ , arba tiesioginio virÅ¡ininko žinojimÄ apie darbuotojo dirbamus virÅ¡valandžius ir leidimÄ tÄ daryti.

16. Iš ieškovės UAB „Būstkaita“ darbo byloje pateiktų atlyginimų apskaičiavimo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2017 m. kovo - 2018 m. liepos mėnesių laikotarpį (72-106 d. b. l.) matyti, kad 2017 m. liepos mėnesį atsakovas A. K. dirbo 18 val. viršvalandžių, už kuriuos ieškovė atsakovui priskaičiavo 64,13 Eur darbo užmokesčio. Taip pat 2017 m. liepos mėnesį atsakovui buvo priskaičiuotas 380,00 Eur darbo užmokestis ir skirtas 180,00 Eur priedas, iš viso 624,13 Eur.

Atskaičius valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius, atsakovui mokėtina suma sudarė 508,39 Eur. Minėtos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos atsakovui iÅ¡mokėtos avanso iÅ¡mokėjimo žiniaraščiu Nr. 46 - 130,00 Eur, 2017-07-27 mokėjimo nurodymu Nr. 816 - 100,00 Eur, 2017-08-08 mokėjimo nurodymu Nr. 826 - 100,00 Eur bei 2017-08-09 mokėjimo nurodymu Nr. 08091105 - 178,39 Eur. Jokių kitų duomenų apie tai, kad atsakovas darbo sutarties laikotarpiu bÅ«tų dirbęs virÅ¡valandinį darbÄ , byloje nėra.

Nei atsakovas, nei ieškovė nepateikė įrodymų, t. y. darbdavio įsakymų, nurodymų, atsakovo sutikimo dirbti viršvalandinius darbus bei kitų įrodymų, kad viršvalandinius darbus atsakovas būtų dirbęs su tiesioginio vadovo žinia ir jo leidimu.

17. Ieškovo atstovas Ž. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas viršvalandžių, kurie būtų nepažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir už juos nebūtų apmokėta, nedirbo, nes darbai buvo atliekami daugiausia valstybinėse įmonėse (Joniškio Sodroje, UAB „Vilniaus vandenys“, darbo biržoje, kraustė teismus ir t. t.), kur 17.00 val. būdavo blokuojami pastatai, todėl galimybės dirbti ilgiau nebuvo. Paskutiniu metu privačių asmenų kraustymo darbų neatliko.

Atsakovas nurodė, jog jis nepamena, kada dirbo ir kokiame objekte virÅ¡valandžius, bet tai buvo kraustymo darbai, kodėl laiku nesikreipė į darbdavį ar darbo ginčus nagrinėjančius organus dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ , paaiÅ¡kinti negalėjo. Liudytojas A. D. patvirtino ieÅ¡kovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog virÅ¡valandžių nedirbo, nes dirbo pastatuose, kuriuos 17.00 val. užblokuodavo iki 8.00 val. ryto, jau patys apsaugos darbuotojai dar prieÅ¡ 17.00 val. ragindavo surinkti įrankius ir palikti patalpas.

Minėtas aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas G. S., nurodydamas, jog dirbo tik darbo valandomis, nors kai dirbo Å iauliuose atlikdamas kraustymo darbus, tekdavo dirbti ir virÅ¡valandžius, nes kraustymo ar valymo darbai užsitęsdavo, tai „juk nepaliksi“. Jis nežino, kada tai buvo ir kokiuose objektuose konkrečiai jis dirbo, apie A. K. taip pat nieko apie tai nurodyti negalėjo, ar virÅ¡valandžiai buvo kur nors fiksuojami, nežino, niekada nesidomėjo, į niekÄ dėl to nesikreipė. Teismo vertinimu, tiek atsakovo, tiek liudytojo G.

S., kuris Å¡iuo metu gyvena pas atsakovÄ ir galimai duoda jam palankius parodymus, parodymai apie galimai dirbtus virÅ¡valandžius, nenurodant konkrečių objektų, datų, kur ir kada atsakovas galimai dirbo virÅ¡valandžius, kiek valandų ilgiau dirbo, negali bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovas pas ieÅ¡kovę dirbo virÅ¡valandžius ir negavo už tai jam priklausančio darbo užmokesčio dalies, todėl minėtas atsakovo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl darbo užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis 18.

Atsakovas taip pat prašė priteisti iÅ¡ UAB „BÅ«stkaita“ 254,80 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis - už 13 dirbtų Å¡eÅ¡tadienių. Darbo ginčų komisija atsakovo praÅ¡ymÄ Å¡ioje dalyje tenkino iÅ¡ dalies, nurodė, jog darbo byloje pakankamai įrodymų, kad A. K. 2017 m. gruodžio 8 ir 9 dienomis (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį) dirbo po 9 val., minėtas aplinkybes patvirtina paties darbdavio darbo ginčų komisijai pateikti 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys (91 d. b. l.).

Nors UAB „BÅ«stkaita“ minėtame darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymėjo A. K. faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ poilsio dienomis, tačiau pagal 2017 m. gruodžio mėnesio atlyginimų skaičiavimo žiniaraščio duomenis nepriskaičiavo ir neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio už 2017 m. gruodžio 8 ir 9 dienomis (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį) dirbtas 18 val. (92 d. b. l.), todėl darbo ginčų komisija nutarė A. K. naudai iÅ¡ UAB „BÅ«stkaita“ iÅ¡ieÅ¡koti 90,00 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio darbo užmokestį už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ poilsio dienomis (atskaičius valstybės nustatytus mokesčius mokėtina suma sudaro 81,90 Eur).

19. IeÅ¡kovės UAB „BÅ«stkaita“ atstovas nurodė, jog atsakovas poilsio dienomis nedirbo niekada, todėl jam neturi mokėti jokio darbo užmokesčio už darbÄ poilsio dienomis. IeÅ¡kinyje nurodė, jog jeigu ir dirbo, tai tik komandiruotėse, ir tai buvo apmokama kaip už komandiruotes. 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį pildė anksčiau bendrovėje dirbusi buhalterė L. D. (UAB „BÅ«stkaita“ buhaltere dirbo iki 2017-12-22, 57 b. l.), o nauja buhalterė E. V. pradėjo dirbti tik nuo 2018-01-12 (60 b. l.), todėl ankstesnės buhalterės buvo papraÅ¡yta, kad ji užpildytų 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį. Ankstesnė buhalterė užpildytÄ Å¾iniaraÅ¡tį persiuntė naujai buhalterei, jo teisingumo niekas netikrino, klaida paaiÅ¡kėjo tik A. K. kreipusis į Darbo ginčų komisijÄ .

20. A. A. K. su tuo nesutiko, mano, jog jis šeštadieniais dirbo, tai buvo privačių asmenų kraustymas, žolės pjovimas įmonės teritorijose, nors kuriame objekte ir kuriomis poilsio dienomis buvo dirbama, kiek valandų buvo dirbama, nurodyti negalėjo, tačiau patvirtino, kad dirbo šeštadieniais, sekmadieniais nedirbo. Liudytojas A. D. parodė, jog savaitgaliais nedirbdavo, niekada to nėra buvę, nes nebuvo komandiruočių, dirbo tik valstybinėse įstaigose, o jos savaitgaliais nedirba. Liudytojas G.

S. taip pat parodė, jog jis savaitgaliais nedirbo, o tik darbo valandomis, tačiau šeštadieniais galėjo būti dirbama ne komandiruotės metu, o Šiauliuose kraustant privačius asmenis, tačiau jokių konkrečių datų ar objektų bei kas dirbo šeštadieniais, nurodyti negalėjo. Taip pat nurodė, jog sekmadieniais dirbama nebuvo. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių (73-106 d. b. l.) matyti, kad A. K. 2017 m. gruodžio 8 – 10 dienomis buvo komandiruotėje ir 9 - 10 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį) dirbo po 9 val.

IÅ¡ 2017 m. gruodžio mėnesio atlyginimų apskaičiavimo žiniaraščio (90 d. b. l.) matyti, jog nėra duomenų, kad už darbÄ minėtomis poilsio dienomis darbdavys atsakovui bÅ«tų priskaičiavęs darbo užmokestį. Duomenų apie už tai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį taip pat nėra. Jokių kitų įrodymų apie A. K. faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ poilsio dienomis byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo nurodyti konkrečių datų, darbo pradžios ir pabaigos laiko, kada galimai dirbo poilsio dienomis, to negalėjo nurodyti ir liudytojai, apklausti byloje.

Nors ieÅ¡kovės atstovas tvirtina, kad anksčiau bendrovėje dirbusi buhalterė neteisingai užpildė 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, tačiau iÅ¡ darbo byloje apklaustos liudytojos E. V. parodymų matyti, jog apie darbuotojų faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ informacijÄ buhalterei pateikdavo direktorius, direktorius ranka pildydavo duomenis apie kiekvienÄ dienÄ darbuotojų faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , vėliau juos pateikdavo buhalterei, kuri visÄ Å¡iÄ informacijÄ perkeldavo į kompiuteriu pildomÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį.

Liudytoja faktiÅ¡kai darbuotojų nemato, todėl jai nėra žinoma, ar jie dirba virÅ¡valandžius, ar ne. Taigi, darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį pildo darbdavys (darbdavio atstovas), kuris ir atsakingas už jo teisingumÄ (DK 120 straipsnis).

21. Å iai dienai minėti duomenys nėra paneigti ar iÅ¡taisyti, be to, kad buvo komandiruotėje ir dirbo poilsio dienomis, pažymėta ne tik atsakovui, bet ir kitiems darbuotojams, to iÅ¡sigalvoti ir neteisingai pažymėti negalėjo nei viena iÅ¡ buhalterių. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje yra nurodyta, jog poilsio dienomis galėjo dirbti darbuotojai, bet tik bÅ«dami komandiruotėse, Å¡iuo atveju ir buvo pažymėta, kaip darbas komandiruotėje. O be to, bendrovės direktorius atsako už tokių duomenų teisingumÄ , jis turėjo kontroliuoti asmenį, kuriam pavesta pildyti minėtus dokumentus, todėl teismui netikėti minėtais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais nėra jokio pagrindo ir logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai dėl žiniaraščio pildymo vertintini darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių Å¡alies, naudai, A. K. iÅ¡ darbdavio priteistinas 90,00 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio darbo užmokestis už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ poilsio dienomis (atskaičius valstybės nustatytus mokesčius mokėtina suma sudaro 81,90 Eur), patikslinant, kad už dirbtas poilsio dienas – 2017 m. gruodžio 9 ir 10 d. (Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, nes pagal 2017 metų kalendorių bÅ«tent minėtos dienos ir buvo poilsio dienos, o ne taip, kaip nurodė savo sprendime Darbo ginčų komisija).

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išskaitų ir žalos atlyginimo 22. Darbo sutartis su A. K. nutraukta 2018 m. liepos 4 d. pagal LR Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Duomenų, jog jis būtų toliau dirbęs ir jam būtų buvęs priskaičiuotas darbo užmokestis, byloje nėra. Pavėluotas pranešimas VSDFV dėl darbuotojo atleidimo nesudaro pagrindo manyti, jog darbo sutartis su minėtu darbuotoju yra tęsiama.

A. A. K. iÅ¡ darbo, jam buvo paskaičiuota ligos iÅ¡moka, darbdavio mokama už pirmas dvi laikinojo nedarbingumo dienas, ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. IÅ¡ kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimo 2018-07-04 pažymos (20 d. b. l.) matyti, kad už visÄ darbo sutarties laikotarpį nuo 2017-03-28 iki 2018-07-04 ieÅ¡kovui priklausė 23,91 d. d. kasmetinių atostogų. FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovui buvo suteikta 18 d. d. kasmetinių atostogų: nuo 2018-02-19 iki 2018-02-25 (5 d. d.) ir nuo 2018-03-05 iki 2018-03-21 (13 d. d.).

A. A. K. suteiktų kasmetinių atostogų laikÄ ieÅ¡kovė UAB „BÅ«stkaita“ grindžia 2018-02-15 ir 2018-03-05 atsakovo praÅ¡ymais dėl kasmetinių atostogų suteikimo, 2018-02-15 ir 2018-03-05 UAB „BÅ«stkaita“ direktoriaus įsakymais „Dėl atostogų suteikimo A. K.“, 2018 m. vasario - kovo mėnesių darbo laiko apskaitos bei atlyginimų apskaičiavimų žiniaraščiais (37-38, 39-40, 94-97 d. b. l.).

23. Nepanaudotų atostogų skaičius atsakovo darbo sutarties nutraukimo dienÄ sudarė 23,91-18=5,91 d. d. 2018 m. liepos mėnesio atlyginimų apskaičiavimo žiniaraščio bei 2018-07-04 buhalterinės pažymos duomenimis už 2018 m. liepos mėnesį atsakovui buvo priskaičiuota 31,35 Eur ligos iÅ¡moka už dvi pirmÄ sias laikinojo nedarbingumo dienas bei 112,59 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, iÅ¡ viso 143,94 Eur. Atskaičius valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius, atsakovo naudai mokėtina suma sudarė 133,81 Eur.

Nors pagal faktines bylos aplinkybes darbdaviui atsakovo banko sÄ skaita buvo žinoma, tačiau darbdavys darbo sutarties nutraukimo dienÄ galutinai neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju. Po darbo sutarties nutraukimo praėjus 1 mėnesiui ir 16 d. d., 2018-08-28 atsakovui siųstame praneÅ¡ime „Dėl atsiskaitymo“ Nr. 201808/1 ieÅ¡kovė informuoja atsakovÄ , kad 2018-07-04 jis yra atleistas iÅ¡ darbo, ir praÅ¡o atvykti pasiimti jam priklausantį atsiskaitymÄ (22 d. b. l.). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, jog galutinis atsiskaitymas atsakovui nebuvo sumokėtas, kadangi jis 2018-09-05 buvo iÅ¡skaitytas iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio atsakovo ieÅ¡kovei padarytai 500,00 Eur žalai padengti.

24. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų A. D. ir G. S. parodymų matyti, kad 2018-02-07 ieÅ¡kovė UAB „BÅ«stkaita“ su UAB „Ergolain Projektai“ sudarė baldų montavimo sutartį Nr. T/2018/006(V-6498) (34-35 b. l.). Darbai buvo vykdomi Kauno mieste. Å ios sutarties 3.7 punkte buvo pažymėta, jog UAB „BÅ«stkaita“ darbuotojai darbo vietoje privalo bÅ«ti blaivÅ«s. Nesilaikant Å¡ios taisyklės UAB „BÅ«stkaita“ privalo sumokėti 1000,00 Eur baudÄ už kiekvienÄ tokį atvejį. 2018-03-02 buvo patikrintas UAB „BÅ«stkaita“ darbuotojų blaivumas.

A. A. K. buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas, liudytojui G. S. – 1,18 promilės girtumas (36, 89, 90 b. l.). Vadovaujantis minėtos sutarties nuostatomis ieÅ¡kovei buvo padaryta 1000,00 Eur žala, nes minėta suma buvo iÅ¡skaičiuota pagal 2018-03-02 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ BK Nr. 00001100 apmokant už ieÅ¡kovės atliktus krovos/montavimo darbus užsakovui UAB „Ergolain Projektai“ (37, 38, 39 b. l.). 2018 m. kovo 2 d. UAB „BÅ«stkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl pravaikÅ¡tos“ buvo nuspręsta A.

K. ir G. S. nemokėti atlyginimo už 2018-03-02 (viena diena), tabelyje žymėti PB, kaip pravaikÅ¡tÄ (40 b. l.). 2018 m. kovo 5 d. UAB „BÅ«stkaita“ direktorius priėmė įsakymÄ â€žDėl patirtų nuostolių padengimo“, kuriuo įpareigojo kaltus darbuotojus lygiomis dalimis po 500 Eur padengti atsiradusius nuostolius – baudÄ , atskaitant iÅ¡ gaunamų pajamų (41 b. l.). Atsakovas pasiaiÅ¡kinime sutiko, jog 2018-03-02 darbe buvo iÅ¡gėręs ir buvo nuÅ¡alintas nuo darbo (42 b. l.), sutiko su nuostolių atlyginimu (41 b. l.).

Atsakovo atlygintinos žalos dydis buvo 500,00 Eur. Žala iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojama dalimis: 2018-03-09 - 100,00 Eur, 2018-04-09 - 62,05 Eur, 2018-09-05 - 134,72 Eur (21 d. b. l.).

25. Atsakovas nesutinka su iÅ¡skaitomis, nurodydamas, kad jis žalos nepadarė, 2018-03-02 darbe buvo blaivus, nepagrįstai buvo nuÅ¡alintas nuo darbo, nepagrįstai iÅ¡ jo buvo iÅ¡skaičiuoti nuostoliai, nors su 2018-03-05 UAB „BÅ«stkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl patirtų nuostolių padengimo“ buvo supažindintas, jį pasirašė, parašė paaiÅ¡kinimÄ , tačiau direktoriui darant spaudimÄ , nes jis diktavo ir sakė, kad „tai pasiliks tarp mÅ«sų“. IeÅ¡kovės atstovas Ž.

K. nurodė, jog atsakovas ir kitas asmuo buvo prieÅ¡ darbo pradžiÄ patikrinti ir nustatyta, jog jie atvyko į darbÄ neblaivÅ«s, todėl jiems neleista dirbti. Alkotesterio parodymais ar užsakovo praneÅ¡imu netikėti ir nepasitikėti jam nebuvo jokio pagrindo. Jis priėmė su įvykiu susijusius įsakymus dėl pravaikÅ¡tos ir nuostolių atlyginimo. Atsakovas sutiko, jog buvo iÅ¡gėręs, pasirašė įsakymus, sutiko su nuostolių atlyginimu, jam jokio spaudimo niekas nedarė. 26. 2018-03-02 buvo patikrintas UAB „BÅ«stkaita“ darbuotojų blaivumas.

A. A. K. buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas, liudytojui G. S. – 1,18 promilės girtumas (36, 89, 90 b. l.). Neblaivumo tikrinimo rezultatai buvo fiksuoti 2018-03-02 UAB „YIT Lietuva“ statybų vadovo V. R., apie tai elektroniniu paÅ¡tu buvo informuotas darbdavys, Swedbank, AB ir UAB „Ergolain Projektai“, neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu LION alcometer 500 Nr. 62189, patikros sertifikatas Nr. 0717220 (36, 89, 90 b. l.). A. A. K. neigia, jog 2018-03-02 buvo neblaivus, mano, kad buvo nepagrįstai nuÅ¡alintas nuo darbo, patvirtino, jog pasiaiÅ¡kinimÄ rašė ir pasirašė po įsakymais jis (40, 41, 42 b. l.), tačiau pasiaiÅ¡kinimÄ rašė darbdaviui darant spaudimÄ .

Atsakovas savo pasiaiÅ¡kinime nurodė, jog buvo iÅ¡gėręs, minėtos aplinkybės neneigė ir nagrinėjant ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje (71-78 b. l.) taip pat nurodė, jog buvo iÅ¡gėręs, tačiau nedidelį kiekį stipriųjų gėrimų ir tai buvo padaryta vos keletÄ minučių iki neblaivumo tikrinimo, todėl rezultatai buvo momentiniai, o ne realiai atspindintys atsakovo neblaivumÄ . Tačiau teismo posėdyje, davęs priesaikÄ , atsakovas neigė, jog buvo neblaivus, jis nurodė, jog 2018-03-02 buvo blaivus ir nepagrįstai nuÅ¡alintas nuo darbo, alkoholį vartojo tik užvakar.

Nors tai neigė, tačiau jo blaivumÄ patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, į gydymo įstaigÄ dėl kraujo iÅ¡tyrimo ir blaivumo nustatymo nesikreipė, nes gydymo įstaigos rasti nesugebėjo, minėtų rezultatų, nuÅ¡alinimo nuo darbo, darbdavio įsakymo neskundė, neginčijo, dėl to į jokiÄ institucijÄ su jokiu skundu ar praÅ¡ymu nesikreipė, todėl jo parodymais tikėti nėra jokio pagrindo ir logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo. Be to, teismo posėdyje jo atstovė advokatė S. V.

– Gavorskienė teismui pareiÅ¡kė, jog atsiliepime apie atsakovo neblaivumÄ neteisingai yra nurodyta, nes atsiliepimÄ , rašė ne ji, o kitas asmuo (kas toks, ji neįvardino), be to, minėtas asmuo rašė ne iÅ¡ atsakovo žodžių, o kÄ pats sugalvojo, nors po atsiliepimu pasirašė aukščiau paminėta advokatė, todėl, teismo nuomone, bÅ«tent ji turėtų atsakyti už tai, po kuo pasirašė. Taip pat pažymėtina ir tai, jog tokiu atveju, kai atsiliepimas raÅ¡ytas kito asmens ir ne iÅ¡ atsakovo žodžių, jame iÅ¡dėstyta ne atsakovo pozicija, juo remtis atsakovas savo atsikirtimuose negali, teismas jo taip pat nevertina ir dėl jame iÅ¡dėstytų argumentų nepasisako.

Tačiau teismas vertina kitus byloje esančius įrodymus (CPK 177 straipsnis).

27. IeÅ¡kovės atstovas direktorius Ž. K. nurodė, jog prieÅ¡ 2018-03-02 iÅ¡ vakaro jis iÅ¡važiavo, todėl nesukontroliavo, kad atsakovas ir G. S. kitÄ dienÄ bÅ«tų blaivÅ«s. Jis nurodė, jog vieÅ¡bučio kambaryje jis ir atsakovas bei G. S. gyveno trise, taip gyvendavo visada, nes reikėjo prižiÅ«rėti, kad atsakovas ir G. S. nevartotų alkoholio. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojai A. D. ir G. S.. Liudytojas A. D. parodė, kad prieÅ¡ tai buvo padarytas darbo brokas, todėl 2018-03-02 buvo nuspręsta patikrinti UAB „BÅ«stkaita“ darbuotojų blaivumÄ .

Jis ėjo pirmas, pÅ«tė ir praėjo. Po jo ėjo A. K., kuris norėjo praeiti, bet jį apsaugos darbuotojai susigrÄ Å¾ino. G. S. tÄ dienÄ taip pat nebuvo įleistas į įmonės teritorijÄ , jie jo laukė autobusiuke, nes tai buvo paskutinė komandiruotės diena, turėjo važiuoti namo. UAB „Ergolain Projektai“ jie pagal sutartį dirbo apie mėnesį laiko komandiruotėje, tai buvo paskutinė komandiruotės diena. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojas G. S., parodydamas, jog pirmas praėjo A.

D., po to ėjo atsakovas, kurį apsaugos darbuotojai susigrÄ Å¾ino ir neleido eiti dirbti, jo taip pat nepraleido, nes užsidegė raudona lemputė. Liudytojas A. D. taip pat nurodė, jog atsakovas A. K. sakė, kad gerai jaučiasi, stebėjosi, iÅ¡ kur tiek galėjo pripÅ«sti, G. S. buvo be žodžių. Liudytojas G. S. neneigė, jog jie su atsakovu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nurodė, jog tai buvo užvakar, kas vertintina, kaip neatitinkančių byloje nustatytų aplinkybių, nes užvakar su atsakovu ir liudytoju kambaryje buvo bendrovės direktorius, kuris tikrai neleido jiems vartoti alkoholinių gėrimų, juo labiau – jų nepirko, nes tam ir gyveno kartu su jais, kad juos prižiÅ«rėtų.

28. Byloje pakankamai duomenų, kad atsakovas A. K. ir G. S. mėgdavo vartoti alkoholį, nes atsakovas neatvykdavo į darbÄ nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, todėl buvo forminamos pravaikÅ¡tos, G. S. už pasirodymÄ neblaiviam vieÅ¡oje vietoje baustas ir administracine tvarka, tai patvirtino teismo posėdyje jis pats. Tai, kad atsakovas buvo neblaivus, patvirtina ir tai, kad jam papÅ«tus užsidegė raudona lemputė, dėl ko jam ir nebuvo leista eiti dirbti. MinėtÄ aplinkybę patvirtino tiek pats atsakovas, tiek abu liudytojai.

Atsakovas pasiaiÅ¡kinime nurodė, jog 2018-03-02 buvo iÅ¡gėręs. Teismo posėdyje jis jau nurodė, jog jam buvo daromas spaudimas iÅ¡ darbdavio pusės, todėl taip ir užrašė. Tiek atsakovas, tiek liudytojas G. S. nurodė, jog pasiaiÅ¡kinimÄ raÅ¡ant kabinete buvo atsakovas G. S., direktorius ir buhalterė, direktorius diktavo, kÄ raÅ¡yti, nes jie nežinojo, kÄ raÅ¡yti, sakė, kad „nieko nebus, tai liks tarp mÅ«sų“. Bet iÅ¡ byloje esančių aplinkybių ir matyti, jog, iÅ¡skyrus pareigÄ atlyginti nuostolius, nieko ir nebuvo, nei atsakovas, nei liudytojas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo nebuvo atleisti iÅ¡ darbo, jiems nebuvo taikytos jokios kitos drausminės atsakomybės priemonės. Minėti pasakymai negali bÅ«ti vertinami, kaip atsakovui daromas spaudimas, apie jokį kitÄ darbdavio darbuotojų atžvilgiu pavartotÄ fizinį ar psichologinį smurtÄ ar apgaulę raÅ¡ant pasiaiÅ¡kinimus ir pasiraÅ¡ant, byloje nėra, atsakovas tai pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų nepateikė, nieko papildomai nenurodė ir nepaaiÅ¡kino, todėl jo argumentai apie jam galimai darytÄ spaudimÄ atmestini, kaip niekuo nepagrįsti.

29. Atsakovas nurodo, jog jam nebuvo nustatytas girtumas promilėmis, o tik sulaikytas užsidegus raudonai lemputei, tačiau įstatymas nereglamentuoja, kaip turi būti nustatytas neblaivumas ar apsvaigimas ir kaip minėtas faktas įforminamas. Teismų praktika vadovaujasi nuostata, kad tai, jog darbuotojas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, gali būti patvirtinama ne vien medicinos išvada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodymais gali būti visi CPK 177 straipsnyje išvardyti įrodymai.

Be to, darbuotojo girtumo ar apsvaigimo laipsnis nusižengimui kvalifikuoti reikÅ¡mės neturi, taip pat neturi įtakos, ar darbuotojui už tai buvo taikytos sankcijos administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta aukščiau, matyti, kad atsakovas A. K. 2018-03-02 buvo neblaivus, dėl ko apsaugos darbuotojo nebuvo įleistas į įmonės teritorijÄ ir darbdavio įsakymu nuÅ¡alintas nuo darbo, o jo neblaivumo laipsnis, kaip aukščiau nurodyta, neturi jokios reikÅ¡mės bylai.

30. Atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas 2018-03-02 nebuvo tinkamai nuÅ¡alintas nuo darbo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 2 d. UAB „BÅ«stkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl pravaikÅ¡tos“ buvo nuspręsta A. K. ir G. S. nemokėti atlyginimo už 2018-03-02 (viena diena), tabelyje žymėti PB, kaip pravaikÅ¡tÄ (40 b. l.). Atsakovas sutiko, jog 2018-03-02 darbe buvo iÅ¡gėręs ir buvo nuÅ¡alintas nuo darbo (42 b. l.). DK 49 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tÄ dienÄ (pamainÄ ) jį nuÅ¡alina nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Kaip turi bÅ«ti įformintas nuÅ¡alinimas nuo darbo, įstatymas to nenumato. IeÅ¡kovas priėmė dėl to 2018 m. kovo 2 d. įsakymÄ â€žDėl pravaikÅ¡tos“, kas laikytina tinkamu atsakovo neblaivumo fakto įforminimu ir jo nuÅ¡alinimu nuo 2018-03-02 darbo. Atsakovas su tuo sutiko, tai patvirtino teismo posėdyje, be to, jis minėto įsakymo neginčijo net Darbo ginčų komisijoje, niekur su praÅ¡ymu ar skundu dėl to nesikreipė, todėl laikytina, jog 2018-03-02 atsakovas, bÅ«damas neblaivus, buvo tinkamai nuÅ¡alintas nuo darbo.

31. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų A. D. bei G. S. parodymų matyti, kad 2018-02-07 ieÅ¡kovas UAB „BÅ«stkaita“ su UAB „Ergolain Projektai“ sudarė baldų montavimo sutartį Nr. T/2018/006(V-6498) (34-35 b. l.). Darbai buvo vykdomi Kauno mieste. Å ios sutarties 3.7 punkte buvo pažymėta, jog UAB „BÅ«stkaita“ darbuotojai darbo vietoje privalo bÅ«ti blaivÅ«s. Nesilaikant Å¡ios taisyklės UAB „BÅ«stkaita“ privalo sumokėti 1000,00 Eur baudÄ už kiekvienÄ tokį atvejį.

Apie minėtÄ sutartį ir sutarties punktÄ dėl baudos žinojo visi darbuotojai, dirbantys komandiruotėje. Tai patvirtino teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas, jog jis prieÅ¡ pat darbÄ supažindino darbuotojus su minėta sutartimi, įspėjo dėl baudos, aprangos ir fotografavimo, nes jie baldus montavo Swedbank, AB patalpose, todėl buvo ypač griežta sutartis dėl darbo minėtose patalpose. Kad apie galimÄ baudos paskyrimÄ buvo tinkamai darbdavio informuoti ir žinojo, patvirtino ir atsakovas bei liudytojai A.

D. ir G. S.. 32. 2018-03-02 buvo patikrintas UAB „BÅ«stkaita“ darbuotojų blaivumas. A. A. K. buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas, liudytojui G. S. – 1,18 promilės girtumas (36, 89, 90 b. l.). Kad atsakovas pasirodė darbe neblaivus, aukščiau nustatyta nagrinėjamoje byloje. Vadovaujantis minėtos sutarties nuostatomis ieÅ¡kovei buvo padaryta 1000,00 Eur žala, nes minėta suma buvo iÅ¡skaičiuota pagal 2018-03-02 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ BK Nr. 00001100 apmokant už ieÅ¡kovės atliktus darbus užsakovui UAB „Ergolain Projektai“ (37, 38, 39 b. l.). 2018 m. kovo 2 d.

UAB „BÅ«stkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl pravaikÅ¡tos“ buvo nuspręsta A. K. ir G. S. nemokėti atlyginimo už 2018-03-02 (viena diena), tabelyje žymėti PB, kaip pravaikÅ¡tÄ (40 b. l.). 2018 m. kovo 5 d. UAB „BÅ«stkaita“ direktorius priėmė įsakymÄ â€žDėl patirtų nuostolių padengimo“, kuriuo įpareigojo kaltus darbuotojus lygiomis dalimis po 500 Eur padengti atsiradusius nuostolius – baudÄ , atskaitant iÅ¡ gaunamų pajamų (41 b. l.). Atsakovas sutiko, jog 2018-03-02 darbe buvo iÅ¡gėręs ir buvo nuÅ¡alintas nuo darbo (42 b. l.), sutiko su nuostolių atlyginimu (41 b. l.).

Atsakovo atlygintinos žalos dydis buvo 500,00 Eur. Žala iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaičiuojama dalimis: 2018-03-09 - 100,00 Eur, 2018-04-09 - 62,05 Eur, 2018-09-05 - 134,72 Eur (21 d. b. l.). Teismo posėdyje atsakovas žalos fakto ir dydžio neginčijo, tačiau nurodė, jog su juo nebuvo pilnai atsiskaityta jį atleidžiant. Ankstesnių iÅ¡skaitų jis neginčijo. Darbo ginčų komisija jo praÅ¡ymÄ Å¡ioje dalyje tenkino.

33. DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-467/2011).

34. A. A. K. buvo supažindintas su darbo UAB „Ergolain Projektai” objekte sutarties sÄ lygomis, tai jis pripažino ir teismo posėdyje. Jam buvo žinoma, kad kiekvienas neblaivumo atvejis apmokestinamas 1000,00 Eur bauda Jam privalėjo bÅ«ti suprantama, kad darbuotojas darbo metu privalo bÅ«ti blaivus. Tačiau atsakovas 2018-03-02 pasirodė darbo vietoje neblaivus, dėl ko buvo nuÅ¡alintas nuo darbo, ir taip savo tokiais neteisėtais veiksmais padarė darbdaviui (ieÅ¡kovei) žalÄ , t. y. 500 Eur nuostolių.

Toks atsakovo elgesys neabejotinai yra traktuojamas kaip žalos padarymas tyčia. Šiuo atveju akivaizdu, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir tarp neteisėtos veikos bei žalos yra priežastinis ryšys - kadangi atsakovas buvo neblaivus, ieškovė buvo nubaustas pinigine bauda, kuri buvo išskaičiuota užsakovo (trečiojo, pašalinio asmens) iš jam priklausančio atlygio už krovos/montavimo darbus dalies. Akivaizdus priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų (pasirodymo darbo vietoje neblaiviam) ir darbdavio patirtos žalos (piniginės baudos sumokėjimo).

IeÅ¡kovei padaryti tiesioginiai nuostoliai yra realÅ«s ir pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, įrodančiais padarytos žalos paÅ¡alinimÄ (patirtas iÅ¡laidas) (2018-03-02 PVM SÄ skaita - faktÅ«ra Serija BK Nr. 00001100, UAB „Ergolain Projektai” ir UAB „BÅ«stkaita” susiraÅ¡inėjimas, UAB „BÅ«stkaita” direktoriaus įsakymai, atsakovo A. K. pasiaiÅ¡kinimas, kt., 34-35, 36, 37-39 b. l.). Be to, dėl 2018-03-02 įvykio - ieÅ¡kovės dviejų darbuotojų buvimo darbo vietoje neblaiviais - nutrÅ«ko ieÅ¡kovės ir UAB „Ergolain Projektai” bendradarbiavimas (54-56 b. l.), todėl ieÅ¡kovė patyrė didelius finansinius nuostolius, nes su Å¡iuo paslaugų pirkėju dirbo nuo 2015 metų.

Be to, žalos padarymo metu Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai ir žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Todėl manytina, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo (kaip darbuotojo) turtinei atsakomybei atsirasti, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovei jos patirtÄ Å¾alÄ - buvo padaryta žala; žala padaryta neteisėta veika; yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė (tyčia); pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais;

žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

35. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisės normas taikoma tada, kai žala kitam darbo teisinio santykio subjektui padaroma veika, kuri susijusi su darbo pareigų vykdymu. Už žalÄ , kuria darbo teisinio santykio subjektai padaro kitai Å¡aliai (ar kitiems asmenims) veiksmais, nesusijusiais su darbo funkcijų vykdymu, nors ir darbo metu bei darbo vietoje, turtinė atsakomybė atsiranda ne pagal darbo, o pagal kitų teisės Å¡akų (civilinės, administracinės ir pan.) normas. Jei darbuotojas, vykdydamas darbo pareigas padaro žalÄ tretiesiems (paÅ¡aliniams) asmenims, padarytÄ Å¾alÄ jiems turi atlyginti darbdavys. Savo ruožtu darbdavys, iÅ¡mokėjęs nuostolius tretiesiems asmenims, gali atitinkamas sumas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kalto asmens regreso tvarka. Å iuo atveju skirtumas tas, kad padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims darbdavys pagal civilinės teisės normas atlygina visiÅ¡kai, o iÅ¡ savo darbuotojo jis gali iÅ¡ieÅ¡koti pagal darbo teisę daugeliu atvejų ribotai.

36. DK 153 straipsnyje nustatomos darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo ribos. Å io straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatomi atvejai, kada darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , neribojant jos iÅ¡ anksto nustatytais dydžiais. Jei žala padaryta tyčia, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ (DK 154 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbdavys turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , kai ji padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo (DK 154 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Atsakovo padaryta žala darbdaviui (ieÅ¡kovei) yra 500 Eur, todėl ieÅ¡kovė (darbdavys), atsižvelgdama į tai, kad žala jai padaryta tyčia neblaivaus darbuotojo, atlyginta trečiajam asmeniui – UAB „Ergolain Projektai“, egzistuoja visos žalos atlyginimo sÄ lygos, regresu turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti visÄ padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ atsakovo. Be to, nors atsakovas ir prašė, atlygintinos žalos dydžio nėra jokio pagrindo mažinti, nes ji padaryta tyčia, kaip jau pažymėta aukščiau (DK 152 str. 3 d.).

38. Taip pat nesutiktina su Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytomis aplinkybėmis, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai iÅ¡ atsakovui priskaitytų sumų iÅ¡skaitė 296,77 Eur, ir kad atlikdama iÅ¡skaitas ieÅ¡kovė pažeidė DK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio ribas, ir todėl iÅ¡skaitos laikytinos neteisėtomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko, kad iÅ¡ jo bÅ«tų iÅ¡skaityta jo padaryta ieÅ¡kovei žala - 500 Eur, sutiko su 2018 metų kovo, balandžio mėnesiais padarytomis iÅ¡skaitomis ir jų dydžiu, to neginčijo, minėtų iÅ¡skaitų dydžiai, pasak darbdavio, buvo derinami su pačiu darbuotoju, jokių pretenzijų dėl netinkamai mokamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, dėl daromų iÅ¡skaitų dydžio žalai atlyginti atsakovas ieÅ¡kovei galiojant darbo sutarčiai niekada nėra reiÅ¡kęs, dėl to nesikreipė į jokius darbo ginčus nagrinėjančius organus, teismo posėdyje pareiÅ¡kė, jog su tuo sutiko, iÅ¡skyrus paskutinę iÅ¡skaitÄ , manytina, jog iÅ¡skaitos buvo atliktos tinkamai.

DK 156 straipsnyje numatyta, kad, jei žalÄ darbdaviui padaro darbuotojas, Å¡i žala gali bÅ«ti atlyginama tokiais bÅ«dais:

1) neribojant dydžio, gali būti atlyginama gera valia natūra arba pinigais;

2) visa žala arba žalos dalis, neviršijant darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojo darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu;

3) kreipiantis į darbo ginčus nagrinėjančius organus su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti individualų darbo ginÄÄ dėl teisės. Todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovės direktoriaus 2018-03-05 įsakymu „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“ ir atsakovo raÅ¡ytiniu bei žodiniu sutikimu teisėtai ir pagrįstai buvo padarytos iÅ¡skaitos: 2018-03-09 dėl 100,00 Eur ir 2018-04-09 dėl 62,05 Eur.

39. Dėl 2018-09-05 padarytos 134,72 Eur iÅ¡skaitos atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus, nes iÅ¡ ligos iÅ¡mokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas iÅ¡skaitos negali bÅ«ti daromos. DK 150 straipsnio 4 dalis numato, jog iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). CPK 738 straipsnis draudžia iÅ¡skaitas iÅ¡ laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo iÅ¡mokų. Å iuo atveju ligos iÅ¡mokÄ už 2 pirmÄ sias laikinojo nedarbingumo dienas buvo mokėjo darbdavys, o ne VSDFV, todėl tai įstatymas nedraudžia.

CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡koti draudžiama, tarp minėtų sumų taip pat nėra paminėtos nei darbdavio mokamos ligos iÅ¡mokos, nei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taigi, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ minėtų sumų vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (daryti iÅ¡skaitas) galima, dėl ko laikytina, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo pagrįstai ir teisėtai 2018-09-05 atliko 134,72 Eur iÅ¡skaitÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu ieÅ¡kovės atliktas 296,77 Eur sumos iÅ¡skaičiavimas iÅ¡ atsakovui priklausančių mokėjimų bei priteistina iÅ¡ atsakovo 203,23 Eur ieÅ¡kovės naudai likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti.

Dėl netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ 40. DK 147 str. 2 d. numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Teismų praktikoje nustatyta, kad Å¡ios normos taikyme bÅ«tina nustatyti 2 aplinkybes: neatsiskaitymo laiku faktÄ ir faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Jei darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku (žr., pvz., Lietuvos - aukščiausiojo teismo 2016-02-12 nutartį Nr. 3K-3-31 -686/2016, 2008-05-12 d. nutartį Nr. 3K-3- 267/2008; 2012-02-10 d. nutartį 3K-3-27/2012; kt.).

41. DK 139 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai darbuotojui pagal DK ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi bÅ«ti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos DK 139 str. 2 d. 1-5 p. numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o“ (toliau - ApraÅ¡as) 5.1 punkto nuostatomis, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

ApraÅ¡o 5.4 punkte nustatyta, kad vidutinis dieninis darbo uždarbis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas). ApraÅ¡o 5.13 punkto nuostatomis jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iÅ¡ kurio pagal ApraÅ¡Ä turi bÅ«ti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iÅ¡ skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, - iÅ¡ įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iÅ¡ darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafikÄ skaičiuojamuoju laikotarpiu.

42. Atsakovas skaičiuojamuoju laikotarpiu 2018 m. balandžio - birželio mėnesiais nedirbo dėl ligos ir pravaikÅ¡tų, todėl vadovaujantis ApraÅ¡o 5.13 punkto nuostatomis atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 400,00 Eur (361,00 Eur atskaičius mokesčius), o vidutinis dieninis darbo užmokestis - 400,00 : 21=19,05 Eur (17,34 Eur atskaičius mokesčius). Å ias aplinkybes patvirtina ir pati ieÅ¡kovė 2018-07-04 kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimo pažymoje (20 d. b. l.). Bylos duomenimis ieÅ¡kovė darbo sutarties nutraukimo dienÄ , t. y. 2018-07-04, atsakovui nebuvo sumokėjusi 81,90 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų.

43. Atsižvelgiant į DK 147 str. 2 d. įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ bei darbo byloje nustatytas aplinkybes sprendimo priėmimo dienai ieÅ¡kovės uždelsimas atsiskaityti su atsakovu, skaičiuojant nuo 2018-07-05 iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2018-09-25, tęsiasi 2 mėnesius ir 14 darbo dienų, todėl netesybų dydis už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ sudaro 2x400,00+14x19,05=1066,70 Eur (neatskaičius mokesčių).

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui iš darbdavio priteisimo, yra pažymėjęs, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenį interesams, pvz., dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų Kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).

Remiantis Å¡ia praktika konstatuotina, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl kompensacijos, iÅ¡ieÅ¡kotinos darbuotojui dydžio nustatymo, visais atvejais svarbu įvertinti, ar kuriai nors iÅ¡ Å¡alių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Teismų praktikoje reikÅ¡mingomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ mažinti darbuotojui priteistinÄ iÅ¡mokÄ už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laikÄ , įvardytos Å¡ios: trumpa darbo santykių trukmė; didelė priteistinÄ suma; darbdavio finansinė padėtis; priteistinos iÅ¡mokos dydžio reikÅ¡mė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams; kt. (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje; kt.). Teismas, kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes, sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principÄ ir ar sudaro teisinį pagrindÄ mažinti darbuotojui priteistinÄ iÅ¡mokÄ .

45. Teismas, įvertinęs atsakovui nesumokėto galutinio atsiskaitymo dydį, vadovaujantis proporcingumo principu, darbo teisinių santykių trukme, atsakovo elgesiu darbo teisinių santykių metu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti atsakovo naudai išieškotinas netesybas proporcingai neišmokėto galutinio atsiskaitymo sumai, t. y. iki 81,90 Eur (atskaičius mokesčius), konstatuojant, kad nurodyto dydžio kompensacija atitinka nurodytus kriterijus ir principus ir yra pakankamai adekvati sankcija darbdaviui ir tuo pačiu kompensacija atsakovui.

46. IeÅ¡kovės atstovai nurodė, jog Å¡iai dienai Darbo ginčų komisijos sprendimas yra visiÅ¡kai įvykdytas (92-94 b. l.), todėl ieÅ¡kinį patenkinus, praÅ¡o spręsti dėl įvykdyto sprendimo atgręžimo. DK 233 straipsnis numato, kad Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo atgręžimÄ . Sprendimų įvykdymo atgręžimas reglamentuotas CPK 760-761 straipsniuose.

47. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ priimamas sprendimas atmesti ieÅ¡kinį arba priimama nutartis nutraukti bylÄ ar palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , atsakovui turi bÅ«ti grÄ Å¾inama visa tai, kas buvo pagal panaikintÄ sprendimÄ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie:

1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas;

2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto;

3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesÄ byloje (CPK 373 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).

49. CPK 761 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu iÅ¡ naujo nagrinėjęs bylÄ teismas neiÅ¡sprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti Å¡iam teismui pareiÅ¡kimÄ dėl įvykdymo atgręžimo. PareiÅ¡kimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neiÅ¡spręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Å is pareiÅ¡kimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiesiems byloje asmenims.

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ sprendžiant sprendimų įvykdymo atgręžimÄ CPK 760-762 str. nustatyta tvarka, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad sprendimų įvykdymo atgręžimas kai kuriais įstatyme numatytais atvejais yra ribojamas. Pagal CK 6.241 str. 1 d. 4 p. negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, iÅ¡mokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos iÅ¡mokos, jeigu gavėjas veikė sÄ Å¾iningai ir nebuvo padaryta sÄ skaitybos klaidų. Tai konstatuota ir CPK 762 straipsnio 4 dalyje.

Taikant CPK 760 str. 1 d., kai sprendimo įvykdymo atgręžimo bÅ«du darbdavys nori susigrÄ Å¾inti sprendimu darbuotojui iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, reikia nustatyti, ar darbuotojas veikė sÄ Å¾iningai. CK 4.26 str. 2 d. yra numatyta sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl ar darbuotojas, kuriam buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis buvo nesÄ Å¾iningas, turi įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis asmuo. IeÅ¡kovės atstovė praÅ¡ymÄ dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pareiÅ¡kė baigiamųjų kalbų metu, tokio reikalavimo ieÅ¡kinyje nurodyta nebuvo, atsakovas (darbuotojas) net neturėjo galimybės dėl minėto praÅ¡ymo pareikÅ¡ti savo nuomonės ir atsikirtimus, minėtos aplinkybės teismo posėdyje nebuvo tirtos ir iÅ¡siaiÅ¡kintos, todėl minėtas praÅ¡ymas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti sprendžiamas, tuo labiau, kad tai neužkerta kelio tokį praÅ¡ymÄ pareikÅ¡ti vėliau.

50. DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ sprendimo vykdymo atgręžimas galimas tik peržiÅ«rėjus sprendimÄ apeliacine ar kasacine tvarka, jam įsiteisėjus. Nors ieÅ¡kovė praÅ¡o priimti sprendimÄ dėl Darbo ginčų komisijos įvykdyto sprendimo atgręžimo, tačiau pagal DK 231 straipsnio 4 dalį darbo bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme nėra apeliacija, praÅ¡ymas pareikÅ¡tas per vėlai (baigiamųjų kalbų metu), todėl Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡ymas negali bÅ«ti nagrinėjamas.

51. DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 52. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (97 procentus), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo pagal įstatymÄ priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų (CPK 93 str. 2 d.). Nustatytina, jog mokėtinas žyminis mokestis byloje yra 20,00 Eur, kuris priteistinas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei.

53. Ieškovės UAB „Būstkaita“ patirtos 97 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 1261,00 Eur (1300,00 Eur x 97 proc. = 1261,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. A. A. K. prašė priteisti 822,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo posėdyje jo atstovė nurodė, jog atsiliepimas buvo rašomas ne jos, o kito asmens, jo neįvardino, kad atsiliepimas buvo rašomas ne iš atsakovo žodžių, jame nėra nurodyta atsakovo pozicija. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms teismas nevertino atsakovo atsiliepime išdėstytų aplinkybių ir nurodytų argumentų.

IÅ¡ atsakovo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo matyti, jog atsiliepimÄ ruošė G. R.. Teismui nepateikta duomenų, jog jis turi tinkamÄ iÅ¡silavinimÄ , yra advokatas ar advokato padėjėjas ir gali atsakovÄ atstovauti teisme, taip pat nėra duomenų, jog jis atsakovÄ atstovavo teisme. Kadangi atsakovui ruoÅ¡tas atsiliepimas yra nežinomo asmens, jis neatitinka atsakovo pozicijos, atsakovo patirtos iÅ¡laidos už atsiliepimo paruoÅ¡imÄ byloje nėra laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis ir praÅ¡ymas jas priteisti atmestinas, kaip nepagrįstas.

A. A. K. patirtos 3 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 14,00 Eur (459,80 Eur x 3 proc. = 14,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

54. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inį Å¡alims priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 1247,00 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, nes ieÅ¡kovė teikė procesinius dokumentus (patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ darbo byloje, praÅ¡ymus), Å¡alys naudojosi advokatų teisinės pagalbos paslaugomis, advokatų atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastÄ , taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

55. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos, nes jos dalis neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“. Iš atsakovo valstybei priteistinos 10,15 Eur bylinėjimosi išlaidos – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti teisėtu ir pagrįstu ieÅ¡kovės UAB „BÅ«stkaita” direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymÄ â€žDėl patirtų nuostolių padengimo“ ir atsakovo A. K. sutikimu atliktÄ 296,77 Eur sumos ieÅ¡kovės patirtai turtinei žalai atlyginti iÅ¡skaičiavimÄ iÅ¡ atsakovui priklausančių mokėjimų.

Priteisti ieÅ¡kovei UAB „BÅ«stkaita“, juridinio asmens kodas 303195213, iÅ¡ atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 203,23 Eur (dviejų Å¡imtų trijų eurų, 23 ct) likusios neatlygintos turtinės žalos atlyginimÄ ir 1267,00 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynių eurų, 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „BÅ«stkaita“, juridinio asmens kodas 303195213, 81,90 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno euro, 90 ct) darbo užmokestį už darbÄ poilsio dienomis (suma nurodyta atskaičius mokesčius) ir 81,90 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno euro, 90 ct) netesybas (suma nurodyta atskaičius mokesčius).

Kitoje dalyje atsakovo A. K. praÅ¡ymÄ , pareikÅ¡tÄ 2018-08-31 Darbo ginčų komisijai, ieÅ¡kovei UAB „BÅ«stkaita“ dėl darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ , kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų priteisimo atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,15 Eur (deÅ¡imt eurų, 15 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Asta Čebatoriūtė