Legislator Case Law & Legislation
0e97a4a8-6581-4e2f-a1c9-60913b7cfeb3 AI generated

0e97a4a8-6581-4e2f-a1c9-60913b7cfeb3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 0e97a4a8-6581-4e2f-a1c9-60913b7cfeb3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1084-171/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03141-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 19(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Justinui Čobotui, atsakovės atstovams Agnei Karalienei ir Tomui Čaplinskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

0e97a4a8-6581-4e2f-a1c9-60913b7cfeb3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų teisėtumo ir jų atitikties kitiems teisės aktams Komisija apskritai nevertina.Nurodo, kad Ä®statymu siekiama įtvirtinti valdžios, taip pat ir vietos savivaldos įstaigų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ , paÅ¡alinant bet kokiÄ galimybę juos svarstant ar priimant dalyvauti ir jais asmeniÅ¡kai suinteresuotiems asmenims ar interesų grupėms. Asmeninių interesų turėjimas svarstomų klausimų atžvilgiu visuomet neiÅ¡vengiamai sukompromituoja ir tokius sprendimus (net ir iÅ¡ esmės gerus bei teisingus sprendimus), o kartu pakerta bendruomenės pasitikėjimÄ jai tarnaujančia vietos valdžia.

Keywords

AI generated
athlete management contract football club lack of standing of association exclusion from consortium right of membership validity of arbitration clause
AI generated
9e202169-9bea-4112-af84-4790352f0ac2
           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant  atsakovo atstovui Vytautui Vainiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.
58be4d6c-0421-4ccf-ba40-865cc8d0761d
Byla Nr. TS-23-810/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., 2.1.10.1. (S)                             KAIÅ IADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. spalio 23 d.KaiÅ¡iadorys KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. Ž. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 93-93 netaikyti nuteistajam D.
546c8c7d-8bdd-4499-9042-6396cdb99b67
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.eI-465-428/2017Teisminio proceso Nr.
e83bce1d-187b-49f5-ac69-5b25f416f0d8
Court orders payment of local waste fee and legal costs to property owner in administrative dispute.
20b94cfc-d5e5-4480-98c9-40c2402a58d9
panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015-01-25 sprendimo Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1084-171/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03141-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 19(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Justinui Čobotui, atsakovės atstovams Agnei Karalienei ir Tomui Čaplinskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – Komisija) dėl sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybė).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (I t., b. l. 1–10), kuriame praÅ¡o:panaikinti Komisijos 2010-10-11 sprendimÄ â€žDėl A.V.“ Nr. KS-60;priteisti pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde paaiÅ¡kino, kad jis yra Druskininkų savivaldybės tarybos ir vieÅ¡ojo juridinio asmens Druskininkų rankininkų klubo narys.

Teigia, kad jis dalyvavo balsuojant dėl šių Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimų: 2009-02-26 Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ bei 2009-05-26 Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. Tl-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau nedalyvavo rengiant minėtus sprendimų projektus ir juos svarstant Druskininkų savivaldybės tarybos komitetuose.Mano, kad Komisijos 2010-10-11 sprendimas Nr. KS-60 „Dėl A.

V.“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi, visų pirma, turėjo bÅ«ti nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo „privatų interesÄ â€œ, susijusį su skundžiamame sprendime nurodytų tarybos sprendimų priėmimu. Mano, kad nenustačius, jog sprendimai buvo susiję su pareiÅ¡kėjo privačiais interesais, jis negali bÅ«ti laikomas pažeidusiu teisės normas. PareiÅ¡kėjas mano, kad skundžiamame sprendime jo interesai nepagrįstai sutapatinti su Druskininkų rankininkų klubo interesais, nes Druskininkų rankininkų klubas yra juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo jos steigėjų ir/arba narių turto, todėl pareiÅ¡kėjas jokios turtinės naudos iÅ¡ to, kad Druskininkų rankininkų klubas gauna pinigines lėšas, jokia forma negavo ir negali gauti.

Be to, Druskininkų rankininkų klubas yra viešasis juridinis asmuo, o skundžiamame sprendime nėra nustatyta jokių duomenų, kad Druskininkų rankininkų klubas, prieštaraudamas CK 2.34 str. 2 d., tenkintų ne viešuosius, o privačius interesus. Išdėstytus argumentus patvirtina Druskininkų rankininkų klubo įstatai.Pareiškėjas skunde vadovaujasi Kūno kultūros ir sporto įstatymu ir nurodo, kad Druskininkų rankininkų klubo projekto „Rankinio populiarinimas Druskininkuose“, kuriam buvo skirtas finansavimas, tikslai yra išimtinai viešojo pobūdžio.

Teigia, kad 2009-06-03 pasiraÅ¡ytos sutarties Nr. SP-14 nuostatos patvirtina, kad finansavimas buvo suteiktas konkrečioms iÅ¡laidų grupėms. Skundžiamame Komisijos sprendime nėra nustatyta aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas gautų kokiÄ nors turtinę naudÄ iÅ¡ rankininkų sporto klubo vykdomai programai skirtų lėšų.PareiÅ¡kėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad interesų konflikto sÄ voka yra siejama ne su bet kokiu interesu, o su privačiu (asmens ar jo artimu giminaičiu ar Å¡eimos nariu) turtiniu ar neturtiniu interesu.Teigia, kad Rankininkų klubo tikslai, kaip ir konkrečios sporto programos, kuriai buvo skirtas finansavimas, tikslai nėra susiję su pareiÅ¡kėjo asmeniniais interesais, todėl mano, kad lėšų Druskininkų rankininkų klubo vykdomai programai skyrimas nėra ir negali bÅ«ti susijęs su jo asmeniniais interesais.PareiÅ¡kėjas remiasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (toliau – Ä®statymas) ir teigia, kad įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai iÅ¡skyrė skirtingas aplinkybes, kurios apibrėžia asmens privačius interesus: moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio interesas.

Mano, jog tam, kad bÅ«tų galima pripažinti asmenį turint privatų suinteresuotumÄ , turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios aplinkybės (bent viena iÅ¡ jų). Mano, kad Komisija, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , turėjo aiÅ¡kiai nustatyti, kokį konkrečiai privatų interesÄ jis turėjo, kuriuo tariamai vadovavosi dalyvaudamas balsavime. Nenurodydama pažeidimo, atsakovė pažeidžia pareiÅ¡kėjo teisę į gynybÄ ir tai, pareiÅ¡kėjo manymu, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas pats pripažįsta, jog narystė asociacijose „gali“, bet neprivalo, sukelti interesų konfliktÄ , tačiau tai tik prielaida, kuri turi bÅ«ti nustatyta objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai nagrinėjant kiekvienÄ atvejį individualiai.

Mano, kad nustačius, jog asociacija yra įsteigta visų pirma tenkinti vieÅ¡uosius interesus, narystė tokioje asociacijoje negali bÅ«ti laikoma privačių interesų turėjimu ir sukelti interesų konflikto.Teigia, kad skundžiamame sprendime nurodomas motyvas, neva pareiÅ¡kėjas yra asmeniÅ¡kai suinteresuotas, kad klubas gautų finansavimÄ iÅ¡ savivaldybės biudžeto, nėra paremtas jokiais įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis, o dėstomas apibendrintai, motyvai iÅ¡dėstyti neatsižvelgus ir neįvertinus to, jog Druskininkų rankininkų klubo veikla yra susijusi iÅ¡imtinai su viešųjų interesų tenkinimu, todėl mano, kad suinteresuotumas, jog bÅ«tų kuo geriau tenkinami vieÅ¡ieji interesai, niekaip negali bÅ«ti laikomas asmeniniu neturtiniu suinteresuotumu.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas aktyvia sportine veikla neužsiima, nedalyvauja klubo organizuojamose varžybose, todėl asmeniÅ¡kai nesinaudojo už savivaldybės skirtas lėšas nupirktomis prekėmis, paslaugomis ar darbais.

Skundžiamame sprendime yra dėstomi motyvai, kurie visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjamu pareiÅ¡kėjo balsavimu dėl sprendimų, nes analizuojamas pareiÅ¡kėjo balsavimas 2008 m. vasario 12 d. savivaldybės tarybos posėdyje bei 2007 m. sudarytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo apraÅ¡ymas, o tai nėra Å¡io tyrimo dalykas.Mano, kad dalyvaudamas Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje ir balsuodamas jis vykdė savo, kaip tarybos nario, pareigas, gynė vieÅ¡Ä jį (ne privatų) interesÄ , susijusį su Druskininkų miesto savivaldybės jaunimo užimtumo, ugdymo, sporto veikla.

Teigia, kad skunde iÅ¡dėstytus teiginius patvirtina „Darbo grupės galimiems Druskininkų savivaldybės tarybos narių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimams, pagal pateiktÄ Komisijos informacijÄ , iÅ¡tirti“ 2010-04-19 sprendimas „Dėl A. V.“. Teigia, kad nesant privataus intereso dalyvaujant balsavime, pareiÅ¡kėjas neturėjo pagrindo papildyti savo privačių interesų deklaracijos, todėl mano, kad atsakovė visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė, jog pareiÅ¡kėjas, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms (svarstymas ir priėmimas Tarybos sprendimų, susijusių su finansavimo skyrimu sporto projektams, tarp kurių ir asociacijos, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, projektai), dėl kurių jo tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, ir nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jai buvo praneÅ¡ta tinkamai.

PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti (II t., b. l. 42–44).Atsakovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 81–84) paaiÅ¡kino, kad Komisija tinkamai surinko, nustatė ir sprendime iÅ¡dėstė visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes (duomenis) bei pateikė jų teisinį vertinimÄ . PareiÅ¡kėjas apskritai nenurodė jokių jo samprotavimus, esÄ Komisijos priimtas sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, galinčių pagrįsti duomenų, faktų ar teisinių argumentų.

Teigia, kad Komisija pradėjo tyrimÄ ir jį vykdė (rinko įrodymus) Vyriausiosios tarnybinės etikos įstatymo numatytose ribose, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, esÄ Komisija, vertinusi jo elgesį ir 2008 m. vasario 12 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu, nukrypo nuo tyrimo dalyko, yra atmestinas.Atkreipė dėmesį į tai, jog Komisijos nagrinėjimo dalykas – tik valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesio, Å¡iems esant galimo ar realaus interesų konflikto situacijoje, atitikties Ä®statymo nuostatoms vertinimas.

Valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų teisėtumo ir jų atitikties kitiems teisės aktams Komisija apskritai nevertina.Nurodo, kad Ä®statymu siekiama įtvirtinti valdžios, taip pat ir vietos savivaldos įstaigų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ , paÅ¡alinant bet kokiÄ galimybę juos svarstant ar priimant dalyvauti ir jais asmeniÅ¡kai suinteresuotiems asmenims ar interesų grupėms. Asmeninių interesų turėjimas svarstomų klausimų atžvilgiu visuomet neiÅ¡vengiamai sukompromituoja ir tokius sprendimus (net ir iÅ¡ esmės gerus bei teisingus sprendimus), o kartu pakerta bendruomenės pasitikėjimÄ jai tarnaujančia vietos valdžia.

Toks valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesys neabejotinai prieÅ¡tarauja Ä®statymo nuostatomis saugomam vieÅ¡ajam interesui – visuomenės lÅ«kesčiams, kad Å¡ie visus jiems pavestus klausimus spręstų tik objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, t. y. be jokio asmeninio suinteresuotumo.PaaiÅ¡kino, kad interesų konfliktas Ä®statymo nuostatų prasme yra tokia situacija, kai privačių interesų turėjimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui neleidžia jam pavestų tarnybinių funkcijų, susijusių ir su asmeniÅ¡kai jam rÅ«pimu klausimu (ginčijamu atveju – pateikto sprendimo projekto skirti Asociacijos projektams finansavimÄ svarstymu), atlikti neÅ¡aliÅ¡kai.

Teigia, kad Ä®statyme apibrėžtas interesų konfliktas apskritai neturi nieko bendra su pareiÅ¡kėjo subjektyviai suprantama „vieÅ¡ojo intereso“ plačiÄ ja prasme, kaip „visuomenės gerovės“, „dvasinės, materialinės ar pan. naudos daugumai“, sÄ voka. VieÅ¡ojo intereso, kaip filosofinės kategorijos, negalima tapatinti (o tai nepagrįstai ir daro pareiÅ¡kėjas) su specialia Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sÄ voka, skirta specifiniams valstybės valdymo tikslams – užtikrinti sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procese dalyvaujančių asmenų neÅ¡aliÅ¡kumÄ .Mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde pateikiami teiginiai, iÅ¡sakomi raÅ¡ant apie narystę asociacijoje kaip apie galimÄ interesų konflikto Å¡altinį, prieÅ¡tarauja vienas kitam, t. y. iÅ¡ vienos pusės teigiama, kad asociacija galėtų kelti interesų konfliktÄ tik tada, jei asociacija bÅ«tų įkurta tenkinti kitokius tikslus nei vieÅ¡ieji, tuo pat metu akcentuojama, kad asociacijos apskritai gali bÅ«ti steigiamos tenkinti tik vieÅ¡uosius interesus.

Komisija neginčija tarybos sprendimo skirti finansavimÄ teisėtumo ir pagrįstumo bei Asociacijos veiklos naudingumo ir pan., tačiau mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, jog narystė asociacijoje nėra jo privatus interesas ir kad jam nekilo interesų konfliktas dalyvaujant tarybos posėdžiuose, kai buvo skiriamas finansavimas Asociacijos projektams, yra nepagrįsti.Teigia, kad įstatymų leidėjas besÄ lygiÅ¡kai nustatė, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens narystė bei pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas ir tai negali bÅ«ti ginčijama.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas turėjo privatų interesÄ , pasireiÅ¡kusį jo naryste ir pareigomis Asociacijoje. Teigia, kad Å¡iÄ Komisijos pozicijÄ aiÅ¡kiai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-1422-10.PaaiÅ¡kino, kad tarybos posėdžiuose buvo svarstomi klausimai iÅ¡ esmės susiję su pareiÅ¡kėjo privačiu interesu, todėl pareiÅ¡kėjas pateko į interesų konflikto situacijÄ ir privalėjo imtis priemonių Å¡iai interesų konflikto situacijai paÅ¡alinti pagal Ä®statymo nuostatas – vadovaudamasis Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo svarstant klausimus dėl lėšų skyrimo jo vadovaujamos Asociacijos projektams.

Atkreipė dėmesį, kad nėra kvestionuojama pareiÅ¡kėjo galimybė ir pareiga vykdyti jo, kaip tarybos nario, kompetencijÄ sudarančias funkcijas, susijusias su savivaldybės gyventojų interesų ir poreikių tenkinimu bei galimybė dalyvauti visuomeninėje veikloje (bÅ«ti asociacijų nariu ir (ar) eiti jose pareigas), tačiau tarybos narys turi atlikti jo kompetencijai priskirtas funkcijas tokiais bÅ«dais, kurie nekelia abejonių, jog jis veikia neÅ¡aliÅ¡kai (jo veiksmai nekelia interesų konflikto).

Akcentavo, kad priklausymas vienai ar kitai konkrečiai asociacijai ar vadovavimas jai, rÅ«pinimasis jos veikla neįeina į tarybos nario kompetencijÄ .Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, savivaldybės tarybos nariai, tarybos (komisijų, komitetų) posėdžiuose svarstydami jiems pateiktus sprendimų projektus ir priimdami atitinkamus sprendimus, t. y. atstovaudami vietos bendruomenei, privalo visiems gyventojams tarnauti vienodai teisingai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Å is principas visiÅ¡kai nesiderina su tokia situacija, kai vietos politikas, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas, eidamas savo tarnybines pareigas, sprendžia Asociacijos, kuri atstovauja tik nedidelės Druskininkų savivaldybės gyventojų grupės rankininkų sportiniams interesams ir kurios valdymo organo narys jis yra pats, neabejotinai svarbius klausimus.Nurodo, kad asmuo, atsidÅ«ręs interesų konflikto situacijoje, turi vengti interesų konflikto ir nedalyvauti klausimų, keliančių interesų konfliktÄ , rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo procedÅ«rose, taip pat privalo papildyti privačių interesų deklaracijÄ , nurodydamas naujas aplinkybes, dėl kurių gali kilti ir Å¡iuo atveju kilo interesų konfliktas.

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad jam nekilo interesų konfliktas, dėl to jis neprivalėjo papildyti deklaracijos, yra atmestinas.Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti (II t., b. l. 42–44).Tretysis suinteresuotas asmuo su pareiÅ¡kėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime (II t., b. l. 3–7) paaiÅ¡kino, kad Druskininkų savivaldybės meras 2010-03-10 potvarkiu Nr. M3-4 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė Darbo grupę galimiems Druskininkų savivaldybės tarybos narių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimams pagal pateiktÄ Komisijos informacijÄ iÅ¡tirti (toliau – Darbo grupė).

Teigia, kad Darbo grupė priėmė sprendimÄ , jog pareiÅ¡kėjas Ä®statymo nuostatų nepažeidė. Darbo grupė konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės tarybos nario A. V. veiksmas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip bendras aukÅ¡tesnės pakopos tikslas, balsuodamas jis vykdė savo, kaip  tarybos nario, pareigas, gynė vieÅ¡Ä jį (ne privatų) interesÄ , susijusį su Druskininkų sportuojančio jaunimo apsaugojimu bei tam tikra nusikalstamumo Druskininkų savivaldybėje prevencija.Teismo posėdyje Druskininkų savivaldybės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai (II t., b. l. 15).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad A.V. yra Druskininkų savivaldybės tarybos narys bei 2009-01-06 iÅ¡rinktas Druskininkų rankininkų klubo, kurio teisinė forma nurodyta registravimo pažymėjime – asociacija, valdybos nariu (I t., b. l. 119–120, 188).

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, kaip Druskininkų savivaldybės tarybos narys, balsavo priimant 2009-02-26 savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iÅ¡ savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ ir 2009-05-26 savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-45 Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iÅ¡ savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ pakeitimo“ (I t., b. l. 24–25, 26–27).

Druskininkų savivaldybės meras 2010-03-10 potvarkiu Nr. M3-4 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (I t., b. l.

94) sudarė Darbo grupę, kuri 2010-04-19 priėmė sprendimÄ Nr. 10, kuriame konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas Ä®statymo nuostatų nepažeidė (I t., b. l.18–23).Atsakovė (Komisija), nesutikdama su Darbo grupės sprendimu, nutarė pati atlikti A. V. veiklos atitikties Ä®statymo nuostatoms tyrimÄ . 2010-10-11ji priėmė sprendimÄ Nr. KS-60 (I t., b. l. 15–17), kuriuo konstatavo, kad A. V., dalyvaudamas tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su finansavimo skyrimu sporto projektams, kai paraiÅ¡kas gauti finansavimÄ buvo pateikusi ir asociacija, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, nevykdė Ä®statymo 3 straipsnio 2 punkto prievolės teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir pažeidė Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

A. V., paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms (svarstymas ir priėmimas tarybos sprendimų susijusių su finansavimo skyrimu sporto projektams, tarp kurių ir asociacijos, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, projektai), dėl kurių jo tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, ir nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.Komisija sprendime taip pat rekomendavo A. V., atliekant tarnybines pareigas Druskininkų savivaldybės taryboje, vengti interesų konflikto ir nedalyvauti sprendimų susijusių su asociacija Druskininkų rankininkų klubu, rengimo, svarstymo ir priėmimo procedÅ«rose.Ginčas kilo dėl Komisijos priimto sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių, t. y. to, kad bÅ«damas Druskininkų rankininkų klubo valdybos ir Druskininkų savivaldybės tarybos narys, balsavo priimant 2009-02-26 savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iÅ¡ savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ ir 2009-05-26 savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-45 Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iÅ¡ savivaldybės biudžeto, tvirtinimo“ pakeitimo“, tačiau nesutinka su nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu.Ä®statymo 3 straipsnio 2 punktas numato, kad viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ .

PrieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikÅ¡to nusiÅ¡alinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedÅ«roje (Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 d.).Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu paaiÅ¡kėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaracijÄ papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po Å¡ių aplinkybių paaiÅ¡kėjimo.Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo tikslas – siekis suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 straipsnis).

Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais. PrivatÅ«s interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jo artimojo giminaičio, ar Å¡eimos nario), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2, 4 dalys).Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus privačių interesų deklaracijoje, o pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , viena iÅ¡ privačių interesų deklaracijoje nurodomų duomenų rūšių yra duomenys apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ir jo sutuoktinio narystę bei pareigas asociacijose.

Tokios įstatymo nuostatos reiÅ¡kia, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ir jo sutuoktinio narystė bei pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas.Taigi iÅ¡ Å¡ių Ä®statymo nuostatų darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas turėjo privatų interesÄ , pasireiÅ¡kusį jo naryste ir pareigomis asociacijoje – Druskininkų rankininkų klube. PareiÅ¡kėjas, kaip savivaldybės tarybos narys, dalyvaudamas balsuojant dėl 2009-02-26 sprendimo Nr. T1-45 ir 2009-05-26 sprendimo Nr. T1-135, atliko aktyvius veiksmus (balsavo), susijusius su jo privačiu interesu.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas pateko į interesų konflikto situacijÄ ir, vadovaudamasis Ä®statymo 3 straipsnio 2 punktu, privalėjo imtis priemonių Å¡iai interesų konflikto situacijai paÅ¡alinti. Tokia priemone, vadovaujantis Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo bÅ«ti pareiÅ¡kėjo nusiÅ¡alinimas nuo balsavimo, tačiau pareiÅ¡kėjas tokio nusiÅ¡alinimo nepareiÅ¡kė ir tokiu bÅ«du pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 2 punktÄ bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju nėra kvestionuojamos pareiÅ¡kėjo, kaip Druskininkų savivaldybės tarybos nario, galimybės vykdyti funkcijas, numatytas Konstitucijoje, Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose.

Savivaldybės tarybos narys gali balsuoti dėl sprendimų, susijusių su jaunimo užimtumo, ugdymo sporto ir pan. veikla, tačiau jis tai turi daryti tokiais bÅ«dais, kurie nekeltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, kaip to reikalauja Ä®statymo 3 straipsnio 2 punktas.Teismo vertinimu, Å¡ioje nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja tam tikrų asmens pareigų prieÅ¡prieÅ¡a. Viena vertus, toks asmuo turi pareigÄ vykdyti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, numatytas įstatymų ir kitų teisės aktų.

Antra vertus, toks asmuo taip pat turi pareigÄ vengti interesų konflikto. Kaip turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiama Å¡i valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų prieÅ¡prieÅ¡a, bÅ«tent ir yra numatyta Ä®statymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pagal kurias minėta pareigų prieÅ¡prieÅ¡a yra sprendžiama suteikiant virÅ¡enybę pareigai vengti interesų konflikto. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1422/2010).Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad Ä®statymas savo esme yra prevencinis, o tai reiÅ¡kia, kad Ä®statymo pažeidimui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sÄ skaita, užtenka to, kad jis nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti, t. y. neįvykdė Ä®statymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A14–844/07, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–705/2008).Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kuriuose jis teigia, kad negavo jokios turtinės naudos ir asmeniÅ¡kai nesinaudojo už savivaldybės lėšas nupirktomis prekėmis, kadangi interesų konfliktas Ä®statymo prasme nėra siejamas tik su materialinės naudos turėjimu.

PareiÅ¡kėjo privatus interesas pasireiÅ¡kia tuo, kad dalyvaudamas klubo valdymo organe – valdyboje, kuri atsakinga už klubo veiklÄ , realizuoja savo asmeninį saviraiÅ¡kos laisvės interesÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Druskininkų savivaldybės tarybos narys ir tuo pačiu metu Druskininkų rankininkų klubo valdybos narys, privalėjo nusiÅ¡alinti savivaldybėje priimant sprendimus dėl finansavimo Druskininkų rankininkų klubui skyrimo, o to nepadaręs pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 2 punktÄ bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, todėl Komisijos 2010-10-11 sprendimo Nr. KS-60 1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.

Kiti pareiÅ¡kėjo skunde dėstomi argumentai neturi esminės reikÅ¡mės skundo iÅ¡sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Pagal Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaracijÄ privalo papildyti tuo atveju, jeigu paaiÅ¡kėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiÅ¡kia interesų konflikto buvimo. Jos apibÅ«dina tam tikrÄ bendrÄ asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimÄ netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti.

Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms Å¡ios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrÄ konkretų sprendimÄ , gavus tam tikrÄ konkretų pavedimÄ ir pan.), minėtos aplinkybės, iÅ¡reiÅ¡kiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad reikia skirti aplinkybes, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, nuo konkrečių tarnybinės veiklos aplinkybių, kurios minėtas prielaidas paverčia interesų konfliktu.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, privačių interesų deklaracija turi būti papildoma tik paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, bet ne konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis, kurios tokias prielaidas paverčia interesų konfliktu. Nagrinėjamu atveju prielaida pareiškėjo interesų konfliktui kilti buvo jo narystė bei pareigos asociacijoje (Druskininkų rankininkų klube) ir būtent ši aplinkybė turėjo būti deklaruota pareiškėjo privačių interesų deklaracijoje.

Kaip matyti iÅ¡ Komisijos internetiniame puslapyje (http://www.vtek.lt/vtek/index.php?option=com_content&view=article&id=453&Itemid=49) esančios A. V. deklaracijos, aplinkybę, kad jis yra Druskininkų rankininkų klubo narys, pareiÅ¡kėjas buvo deklaravęs, taigi, teismo vertinimu, papildomai jos deklaruoti nebeturėjo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė sprendime nepagrįstai reikalauja, kad pareiÅ¡kėjas deklaruotų ne aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, bet patį jau kilusį interesų konfliktÄ , kadangi Ä®statymas interesų konflikto kilimo atveju numato asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, nusiÅ¡alinimÄ , o ne kilusio interesų konflikto deklaravimÄ (Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalis).Å iÄ pozicijÄ pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442- 1422/2010).Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl Komisijos sprendimo 2 punkto panaikinimo tenkintinas, Komisijos 2010-10-11 sprendimo Nr. KS-60 2 punktas, kuriuo A.

V. pripažintas pažeidęs Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalį, naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų bus sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. nustatyta tvarka įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 ir 129 str.,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. KS-60 2 punktÄ , kuriuo A.

V. pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                  Irena Paulauskienė Gintaras Dzedulionis Liudmila Zaborovska