0e95fcba-77af-42f5-9229-0dff86a41389 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla NrPranešėjas: Dmitrijus Korsakovas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-582-2014Teisėja: Lina Lesinskienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00870-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Algirdo Remeikos, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistojo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. R. ir jo gynėjos Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.

– 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu, bausmę atliekant areÅ¡tinėje.Tuo pačiu nuosprendžiu L. I., A. V., D. V. ir A. B. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: S. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. nuteistas už tai, kad 2011-08-19, laikotarpiu nuo 20.15 iki 23.40 val., tarnybiniu automobiliu vežamas į Kauno miesto Centro policijos komisariatÄ , Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, Kęstučio g. 42 Kaune, sulaikytas dėl paieÅ¡kos administracinėje byloje bei pristatomas tarnybiniu automobiliu į Kauno apskrities VPK areÅ¡tinę, esančiÄ Vytauto pr. 91, Kaune, elgėsi agresyviai, spardė laikino sulaikymo patalpos duris, grasino susidoroti, iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais ir įžeidžiančiais žodžiais Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Aleksoto policijos nuovados postinį A.

V., tyrėjÄ D. V., Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdymo skyriaus Centro grupės vyriausiÄ jį postinį L. I. bei Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados tyrėjÄ A. B., ir tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.Nuteistasis S. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o atlikti baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimÄ iÅ¡ naujo ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį panaikinti bei priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti jį kaip nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 290 str. požymių.

Skunde nurodo, kad nuosprendis, kuriuo jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , yra nepagrįstas ir neteisėtas. Byla iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡kai, surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.Teigia, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nenurodė pakankamai argumentuotų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – jį teisinančius – įrodymus, o nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Kadangi nuosprendis netinkamai pagrįstas, įrodymų vertinimas neparemtas iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, kyla abejonių dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir teismo padarytų iÅ¡vadų teisingumo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis pagrįsta iÅ¡imtinai kaltinimÄ atitinkančių duomenų vertinimu, iÅ¡vados grindžiamos vien tik nukentėjusiųjų ir liudytojų tarpusavyje susijusių ir kartu dirbančių policijos pareigÅ«nų parodymais.

Teismo iÅ¡vada, kad Å¡ių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas yra nuoseklÅ«s, yra aiÅ¡kiai nepagrįsta. Teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo G. G. parodymų dalis, neatitinkanti kaltinimo turinio, nuosprendyje visiÅ¡kai neaptarta ir nepaneigta, tarsi tos parodymų dalies byloje nebÅ«tų, o nuosprendyje panaudota jo parodymų dalis, kuri atitinka kaltinimÄ , yra iÅ¡traukta iÅ¡ konteksto.Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas G.

G. nurodė, kada jis įvestas į kamerÄ nieko neįžeidinėjo, buvo akivaizdžiai sumuÅ¡tas veidas, perkreipta nosimi, sakė, kad jį sumušę „mentai“. Po to jei kÄ ir sakė, tai tikrai ne baisiai įžeidžiančio, reikalavo nuimti jam antrankius. Dėl tos priežasties abudu beldė į kameros duris. Taip pat parodė, kad jie prašėsi į tualetÄ , kai jį iÅ¡vedė, „gavo elektros“. Liudytojo teigimu daug triukÅ¡mo kameroje nebuvo, jis tik reikalavo nuimti antrankius, kurie veržė.

Jis pats buvo nuvestas į tualetÄ nukentėjusiojo L. I., kurį atpažinto teismo posėdžio metu. Nuvestas iki vestibiulio, kur dar stovėjo kiti pareigÅ«nai, gavo elektroÅ¡okÄ Ä¯ kaklÄ , buvo paklaustas, ar dar nori, atsigavęs gavo dar niuksÄ , buvo pargriuvęs, buvo klausiamas, ar dar nori į tualetÄ , buvo įžeidžiamai vadinamas. Jam antrankiai nebuvo nuimti iki jį patį iÅ¡leidžiant. IÅ¡ anksto jo nepažinojo, tik kameroje susipažino ir paliko savo adresÄ . Teismo teigimu, nukentėjusieji ir liudytojai policijos pareigÅ«nai iki įvykio jo nepažinojo, todėl neturi tikslo duoti neteisingus parodymus, tačiau liudytojas G.

G. taip pat jos nepažinojo ir jo tikslas duoti neteisingus parodymus nėra nustatytas. Teismo nuosprendyje suraÅ¡yta jo parodymų dalis, kuria grindžiamas kaltinimas, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas patikėjo ir taip pat grindė savo iÅ¡vadas ta G. G. parodymų dalimi, kuri buvo palanki apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, visiÅ¡kai ignoruodama kitÄ jo parodymų dalį. Teisminio nagrinėjimo metu prokurorės akcentuojamas dalykas, kad G. G. buvo girtas, todėl parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, neatitinka tikrovės, kadangi iÅ¡ jo apklausos teismo posėdžio metu kaip tik matyti, kad liudytojas gana smulkiai ir tiksliai prisimena netgi tas aplinkybes, kaip jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , iÅ¡ kur, kas ir dėl ko jį pristatė.

Tuo labiau nėra jokio pagrindo teigti, kad liudytojas neadekvačiai vertino aplinkÄ ir jo matytus įvykius praėjus laikui po to, kai buvo pristatytas į policijÄ ir alkoholio nebevartojo bei kai buvo paleistas. Pačių nukentėjusiojo A. B. ir L. I. duotais parodymais remiantis, G. G. buvo iÅ¡leistas tokios bÅ«klės, kad netaptų nusikaltimo auka, eismo įvykio dalyviu, sugebėtų keliauti namo ir bÅ«tų pakankamai orientuotas, t.y. jeigu asmuo pakankamai orientuotas aplinkoje pagal tokius apibÅ«dinimus, nėra pagrindo netikėti jo parodymais tuo pagrindu, kad jis buvo girtas ir neadekvačiai vertino įvykius.Vaizdo įraÅ¡o, kaip byloje esančio įrodymo, ignoravimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi vaizdo įraÅ¡e matomi akivaizdÅ«s duomenys apie tai, kad teismo kaip objektyvÅ«s ir nuoseklÅ«s bei teisingi įvertinti nukentėjusiųjų ir liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymai, kuriais vien ir grindžiamas kaltinimas yra ne tokie.

Taip pat iÅ¡ vaizdo įrašų matyti tikras policijos pareigÅ«nų elgesys su pristatytais į policijÄ asmenimis, kuris visiÅ¡kai nesuderinamas nei su etika nei su jų tarnybinių pareigų tinkamu atlikimu. PareigÅ«no, atliekančio tarnybinę pareigÄ , tikslas ne konfliktuoti su piliečiu, žeminti jo orumÄ , jį užkabinėti, o kuo greičiau ir optimaliau iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ . Viename įraÅ¡e matoma, kaip nukentėjusysis L. I. tapÅ¡noja jam per veidÄ , spiria į kojÄ .

Taip pat yra užfiksuota, kaip tų pačių įsižeidusių policijos pareigÅ«nų buvo apstumdytas senyvo amžiaus žmogus, demonstratyviai mėtomi sulaikytųjų daiktai. Taip pat, nors įraÅ¡ai be garso, iÅ¡ vaizdo matyti, kad policijos pareigÅ«nų vedamas jis nei karto agresyviai nesielgė, iÅ¡ veido iÅ¡raiÅ¡kos, neverbalinės kalbos viskas yra matyti. Pasodintas perskaityti protokolÄ elgėsi ramiai ir adekvačiai. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nematyti, kad bÅ«tų kÄ nors įžeidinėjęs. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad priėjus policininkui prie laikino sulaikymo kambario durų jis rodo savo rankas ir kalba, tai patvirtina jo parodymus dėl beldimo į duris ir blaÅ¡kymosi priežasties.

Taip pat iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pagaliau nuėmus antrankius, jis nustoja belstis į duris ir atsisėdęs ant suolo užmiega, o vėlesnius L. I. veiksmus, kai jis užėjęs į kamerÄ pas kitÄ sulaikytÄ jį tyčia praeidamas spyrė jam miegančiam į kojÄ , vertina kaip siekimÄ jį iÅ¡provokuoti ir bendrÄ požiÅ«rį į sulaikytus piliečius.Vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matomi komisariate buvę policijos pareigÅ«nai, kurie nėra Centro PK darbuotojai, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo patenkinti praÅ¡ymai nustatyti Å¡iuos policijos pareigÅ«nus, kurie jo sulaikymo metu buvo Centro policijos komisariate, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, kuris iÅ¡ jų galėjo prieÅ¡ jį panaudoti elektrinį impulsinį prietaisÄ â€žTaser“.

Nukentėjusiojo L. I. parodymais komisariate buvo bÅ«tent Patrulių mobilios kuopos pareigÅ«nai. Visi policijos pareigÅ«nai, tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji teigia nematę sužalojimų, nors tie sužalojimai aiÅ¡kiai buvo tiek pagal teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , tiek pagal G. G. parodymus. Jeigu sužalojimai tuo metu buvo matomi, tai kyla pagrįsta abejonė ir kitų pareigÅ«nų duotų parodymų tikrumu ir teisingumu. Tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi fakto, nepaneigia to fakto, kad sužalojimai buvo padaryti, kadangi jie yra užfiksuoti objektyviame dokumente – teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje.

Teisminio nagrinėjimo metu atsisakyta patenkinti jo gynėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti apklausai teismo medicinos ekspertę, suraÅ¡iusiÄ specialisto iÅ¡vadÄ , tačiau bÅ«tent jos parodymai galėtų patvirtinti arba paneigti tokias svarbias aplinkybes, kad jis pats griuvo, ar sužalojimai buvo matomi iÅ¡ karto jiems atsiradus, ar dėl antrankių padarytų sužalojimų ant riešų turėjo jausti skausmÄ , ir tuo pačiu patvirtinti arba paneigti jo ir kitų proceso dalyvių parodymų tikrumÄ ir teisingumÄ bÅ«tent Å¡ioje byloje.Nuteistojo S. R. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį panaikinti bei priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti S. R. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 290 str.

Skunde nurodo, kad teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį remdamasis nukentėjusiųjų L. I., A. V., D. V. bei A. B. parodymais, liudytojų K. M. bei A. V. parodymais, motyvuodamas tuo, kad Å¡ių liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, tačiau ji su tokia teismo padaryta iÅ¡vada nesutinka. Nukentėjusieji ir liudytojai yra policijos pareigÅ«nai, dalis jų nuteistojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , todėl siekdami iÅ¡vengti atsakomybės, sÄ moningai siekė apkalbėti nuteistÄ jį, tyčiÄ nuslėpdami įrodymus, kuriais paneigiama nuteistojo kaltė.Mano, kad kalbėti apie objektyviai atliktÄ ikiteisminį tyrimÄ neleidžia jau vien ta aplinkybė, kad ikiteisminį tyrimÄ pradėjo ne tik įstaiga, kurioje dirba nukentėjusieji, tačiau ikiteisminį tyrimÄ pradėjo ir pats nukentėjusysis D.

V.. Nuteistojo gynėjos prašymai nušalinti Centro PK nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo buvo atmesti, kas leidžia teigti, kad tendencingas ir neobjektyvus ikiteisminis tyrimas buvo užprogramuotas nuo pat jo pradžios. Tai patvirtina ir gynėjos prašymų nagrinėjimas, kuomet pagrįsti prašymai buvo atmetami ir ikiteisminio tyrimo eiga – liudytojai G. K. ir G. G. buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų apklausti tik po pakartotinių gynybos reikalavimų.Skunde taip pat nurodo, kad tiek nukentėjusieji, tiek liudytojas A.

V. nurodė, jog atvežtas į Centro PK nuteistasis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio elgėsi agresyviai, vengė eiti, pareigÅ«nas turėjo jį vesdinti, laikant už žasto, priėjęs prie durų tyčia trenkė galvÄ Ä¯ duris, dėl ko susižalojo. Nuteistasis Å¡ias aplinkybes neigė, nurodydamas, kad įvedus jį į Centro PK patalpas, jis buvo policijos pareigÅ«nų panaudojant fizinį smurtÄ nugriautas bei spardomas, dėl ko jam buvo padaryta eilė sužalojimų, kurie užfiksuoti specialisto iÅ¡vadoje.

Teismas dėl specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų S. R. nepasisakė ir šio rodymo visiškai nevertino. Šias nuteistojo nurodytas aplinkybes galėjo paneigti arba patvirtinti nešališkas įrodymas – vaizdo įrašas, tačiau nors šiuos įrašus nuteistasis ir jo gynėja prašė prijungti nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tai nebuvo padaryta. Tas pats pasakytina ir apie vaizdo įrašus, darytus Centro PK patalpose – nors buvo prašoma išreikalauti visus patalpų vaizdo įrašus, tačiau kaip matyti iš pateiktų įrašų, yra pateikti tik įrašų fragmentai, kas taip pat turi būti, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, traktuojama nuteistojo naudai.Teismas nepagrįstai nevertino liudytojo G.

G. parodymų. Su Å¡iuo asmeniu nuteistasis iki sulaikymo nebuvo pažįstamas, Å¡io liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir pateikti vaizdo įrašų fragmentai, Å¡is liudytojas nurodė, kad nuteistasis triukÅ¡mavo tik tiek, kiek tai buvo susiję su nepatogumais dėl uždėtų antrankių, t.y. kai siekė prisikviesti pareigÅ«nus, kurie nuteistojo praÅ¡ymÄ nuimti antrankius ignoravo.Teismas nuosprendį grindė liudytojo L. G. parodymais, kuriuos teismo posėdyje pagarsino BPK 276 str. 4 d. tvarka, tačiau ta pačia tvarka nuteistojo gynėjos praÅ¡ymu buvo pagarsinti ir liudytojos G.

K. parodymai, kuriÄ kviesti į teismo posėdį teismas atsisakė. Å i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis jokio triukÅ¡mo Centro PK patalpose negirdėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminį tyrimÄ atliko ikiteisminio tyrimo įstaiga, kurioje dirba nukentėjusieji, nekviesdamas į teismÄ Å¡ios liudytojos, teismas pažeidė rungimosi principÄ , nesuteikdamas nuteistajam teisės užduoti liudytojui, kuris buvo įvykio vietoje ir galėtų paaiÅ¡kinti vienas ar kita aplinkybes, klausimus.

Toks teismo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyvus, nepažeidžiantis rungimosi principo.AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo darytina ir teismui atsisakius vertinti pateiktus vaizdo įraÅ¡o fragmentus, motyvuojant, kad Å¡ie įraÅ¡ai yra begarsiai ir nėra informatyvÅ«s. Kaip jau nurodyta aukščiau, pateiktuose vaizdo įrašų fragmentuose akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis elgėsi ramiai, pačių pareigÅ«nų elgesys vaizdo įraÅ¡e nurodo, kad jokios agresijos iÅ¡ nuteistojo pusės nebuvo justi, kas pasakytina ir apie įžeidinėjimus - jeigu sulaikytas asmuo grasina, kÄ nurodė L.

I., bei nuolat ir sistemingai viso sulaikymo metu įžeidinėja, tai bÅ«tų atitinkama ir pareigÅ«nų reakcija - pareigÅ«nai iÅ¡ patalpos į patalpÄ veda nuteistÄ jį eidami priekyje, nugara į nuteistÄ jį. Mano, kad bÅ«tent patys pareigÅ«nai elgėsi pažeisdami pareigÅ«no etikÄ â€“ ne tik nuteistajam ramiai snÅ«duriuojant kameroje, L. I. jam spyrė į kojÄ , tačiau iÅ¡vedus nuteistÄ jį iÅ¡ kameros ir jam sėdint vienoje iÅ¡ Centro PK patalpų, prie jo priėjęs pareigÅ«nas patapÅ¡noja jam per veidÄ , t.y. nesant jokio pagrindo fiziÅ¡kai kontaktuoja su nuteistuoju.Kaip matyti iÅ¡ pristatytų į budėtojo padalinį apskaitos žurnalo, nuteistojo sulaikymo metu Kauno Centro PK patalpose buvo sulaikytas ne vienas fizinis asmuo, tačiau siekiant nustatyti byloje objektyviÄ tiesÄ , nei vienas jų nebuvo apklaustas, tikslu užfiksuoti nukentėjusiųjų ir kitų policijos pareigÅ«nų parodymų.Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis Å¡ioje byloje negalėjo bÅ«ti grindžiamas vien nukentėjusiųjų ir liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymais, neįrodinėjant kaltininko kaltės ir kitais įrodymais – paÅ¡alinių, nesuinteresuotų asmenų parodymais, vaizdo įraÅ¡ais ir kt.

Nuteistojo sulaikymo metu, Kauno Centro PK, ne kartÄ buvo vieÅ¡ai įvardijama kaip įstaiga, kurioje naudojamas smurtas, todėl siekiant objektyviai iÅ¡tirti bylÄ , visos nurodytos aplinkybės turėjo bÅ«ti iÅ¡tirtos ir tik tai padarius priimtas apkaltinamasis nuosprendis.Nuteistojo gynėja prašė jos ir nuteistojo S. R. apeliacinius skundus tenkinti.Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo S. R. ir jo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniai skundai atmestini.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai S. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 290 str.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.). Esminių Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.Nors nuteistasis A. B. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 290 str., neigia, tvirtindamas, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nenurodė pakankamai argumentuotų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – jį teisinančius – įrodymus, o nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka.

Nuteistasis mano, kad liudytojo G. G. parodymų dalis, neatitinkanti kaltinimo turinio, nuosprendyje visiÅ¡kai neaptarta ir nepaneigta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors liudytojas G. G. ir nurodė, kad S. R. nieko neįžeidinėjo, jei kÄ pasakė, tai nelabai įžeidžiančio, kaltinime nurodytas aplinkybes visiÅ¡kai patvirtino liudytojai A. V., D. V., L. I. bei A. B., juos patvirtino ir liudytojų A. V., N. M., L. G. parodymai. Tai, kad ir nukentėjusieji ir liudytojai Å¡iuo atveju yra tÄ patį statusÄ turintys valstybės tarnautojai – policijos pareigÅ«nai, nėra pagrindas abejoti jų parodymų patikimumo ir objektyvumu, prieÅ¡ingai – teismas pagrįstai Å¡ių liudytojų parodymus vertino kaip patikimus, kadangi jie yra nuoseklÅ«s, vieni kitus papildantys, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų liudytojų siekį apkalbėti kaltinamÄ jį ar jų suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojui G. G. 2011-08-19, 19.10 val. (maždaug viena valanda iki įvykio), buvo nustatytas 3,46 promilių girtumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymų nelaikė patikimais, kadangi asmuo, kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, gali neadekvačiai įvertinti situacijÄ , nesuprasti jos esmės bei neprisiminti visų bylai reikÅ¡mingų detalių.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad nustatant nusikalstamos veikos – valstybės tarnautojo įžeidimo – objektyviuosius požymius, ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojai Å¡iuo atveju buvo įžeisti žodžiu, teisiamajame posėdyje peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai be garso, pateikti iÅ¡ Centro policijos komisariato, nėra informatyvus įrodymas, todėl teismas jo nevertino.

Tai, kad S. R. kaltinamas agresyviu elgesiu, jog spardė laikinojo sulaikymo patalpos grotas, grasino susidoroti, nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį reikÅ¡mės neturi. Skunde apeliantas nurodo, kad iÅ¡ vaizdo medžiagos nematyti, jog jis bÅ«tų kÄ nors įžeidinėjęs, tačiau akivaizdu, kad vaizdo medžiagoje žodinis pareigÅ«nų įžeidinėjimas negali bÅ«ti užfiksuotas. Apeliantas taip pat nurodo, kad vaizdo įraÅ¡e matomas pareigÅ«nų elgesys su pristatytais asmenimis yra netinkamas, tačiau policijos pareigÅ«nų veiksmai ir jų teisėtumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl skundo argumentai Å¡ioje dalyje nenagrinėjami.

Byloje jokios įrodomosios reikÅ¡mės dėl nuteistajam inkriminuojamo nusikaltimo neturi ir kitos aplinkybės, nurodomos apeliaciniame skunde, tarp jų ir tai, kad dėl antrankių keliamo skausmo S. R. beldė į kameros duris, kad dėl stipriai suveržtų antrankių jam buvo padaryti sužalojimai, kad jis reikalavo antrankius nuimti, o pareigÅ«nų atsisakymas tai padaryti buvo nesuderinamas su etika ir su bendru žmogiÅ¡ku supratimu.Skunde nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminiame bylos nagrinėjime nebuvo patenkinti kaltinamojo praÅ¡ymai nustatyti kitus policijos pareigÅ«nus, kurie jo sulaikymo metu buvo komisariate, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, kuris iÅ¡ jų galėjo panaudoti prieÅ¡ kaltinamÄ jį elektrinį impulsinį prietaisÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės neturi jokios reikÅ¡mės kvalifikuojant jo veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.

Kaip jau buvo minėta, Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra policijos pareigÅ«nų įžeidimas, todėl net ir nustačius, kas konkrečiai apelianto atžvilgiu panaudojo elektrinį impulsinį prietaisÄ , Å¡ie duomenys niekaip negalėtų patvirtinti ar paneigti apelianto kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis, jų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek, kad pakaktų pagrįstoms iÅ¡vadoms byloje padaryti.Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad praÅ¡ymai nuÅ¡alinti Centro PK nuo ikiteisminio tyrimo atlikimo buvo atmesti, kas leidžia teigti, kad tendencingas ir neobjektyvus ikiteisminis tyrimas buvo užprogramuotas nuo pat jo pradžios.

Lietuvos Respublikos BPK 57 str. 2 d. nustatyta, kad nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui, tačiau byloje nenustatyta, kad nors vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodytų asmenų galėtų bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi ar bÅ«tų bent vienas iÅ¡ nuÅ¡alinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 58 str. Ikiteisminį tyrimÄ byloje atliko tyrėja S. M., kuri dirba tame pačiame policijos komisariate, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo abejoti jos Å¡aliÅ¡kumu.

Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės nuo bylos nagrinėjimo nušalinti ikiteisminio tyrimo institucijos, todėl akivaizdu, kad šie gynėjos prašymai negalėjo būti tenkinami.Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, keisti jį skundų motyvais teisinio pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo S. R. ir jo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                        Dmitrijus Korsakovas Teisėjai                                                     Algirdas Remeika                                                                                                                                  Svetlana Jurgaitienė