0e956c7b-e310-4070-bd0f-5e903ea69857 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-173-381/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00361-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.16.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mituva“ bei atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Panorama nordic“ ir uždarosios akcinės bendrovės Strommen LT apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-816-273/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mituva“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Panorama nordic“ ir uždarajai akcinei bendrovei Strommen LT dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mituva“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT, praÅ¡ydama priteisti:

1) iÅ¡ atsakovės UAB Strommen LT 4 590,71 Eur negautų pajamų, 10 671,36 Eur tiesioginių nuostolių (palÅ«kanų bankui), 2 812,44 Eur jau patirtų nuostolių, 12 236,98 Eur nuostolių (pagal sÄ matas), 1 792,25 Eur skolos;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Panorama nordic“ 35 615,57 Eur negautų pajamų, 27 549,86 Eur tiesioginių nuostolių (palÅ«kanų bankui), 9 454,34 Eur jau patirtų nuostolių, 25 255,49 Eur nuostolių (pagal sÄ matas), 1 937,31 Eur skolos;

3) priteisti iÅ¡ atsakovių 6 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatai (sandėliai, administracinis pastatas ir buitinės patalpos), esantys (duomenys neskelbtini) Kauno r. (toliau – Pastatai), kuriuos ji 2010 metais įgijo gavusi kreditÄ iÅ¡ banko ir iÅ¡nuomojo atsakovėms (UAB „Panorama nordic“ naudojo 72,08 proc., o UAB Strommen LT – 27,92 proc. patalpų). 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pateikė pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovei dėl Pastatų nuomos, taip pat informavo, kad ateityje domina ir Pastatų iÅ¡sipirkimas.

Po to, kai atsakovės buvo informuotos apie UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymÄ , UAB Strommen LT inicijavo civilinę bylÄ dėl su ja sudarytoje nuomos sutartyje esančios spragos (neįtvirtinto nuomos sutarties galiojimo termino) užpildymo ir Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieÅ¡kovei nutraukti su UAB Strommen LT sudarytÄ nuomos sutartį, vėliau jos buvo pakeistos į draudimÄ UAB „Mituva“ vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesant kitos Å¡alies kaltės, nutraukti nuomos sutartį.

Nurodytoje byloje analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kus ir UAB „Panorama nordic“, teismas uždraudė UAB „Mituva“ vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesant kitos Å¡alies kaltės, nutraukti ir su UAB „Panorama nordic“ sudarytÄ nuomos sutartį. UAB „Mituva“ 2014 m. rugsėjo 8 d. pranešė atsakovėms, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks nuomos sutartis, jeigu atsakovės iki 2014 m. spalio 8 d. nepaÅ¡alins 2014 m. rugsėjo 8 d. praneÅ¡imuose iÅ¡dėstytų aplinkybių (patalpas naudos pagal paskirtį, atliks remonto darbus, paÅ¡alins statinius, kurie pastatyti be ieÅ¡kovės sutikimo, ir nustos naudotis neiÅ¡nuomotomis patalpomis).

Ieškovei nuo 2014 m. spalio 9 d. nutraukus nuomos sutartis dėl atsakovių kaltės, atsakovės inicijavo civilines bylas dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo, kuriose UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT iniciatyva buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojusios UAB „Mituva“ vykdyti nuomos sutartis.

3. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nors pirmosios instancijos teismas tenkino UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT reikalavimus dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo, tačiau Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1210-259/2015 panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ bei atmetė UAB Strommen LT ir UAB „Panorama nordic“ reikalavimus. 2015 m. rugsėjo 2 d. įvyko patalpų perdavimas ieÅ¡kovei, kurio metu buvo užfiksuoti nustatyti trÅ«kumai. 2015 m. rugsėjo 22 d. ieÅ¡kovė sudarė nuomos sutartį su UAB „Domimaks“, kuriai iÅ¡nuomojo Pastatus.

Kauno apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs UAB Strommen LT ir UAB „Panorama nordic“ ieÅ¡kinius dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo, 2015 m. spalio 13 d. sprendimu pripažino nuomos sutarčių nutraukimus neteisėtais ir negaliojančiais, tačiau Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-336-153/2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimÄ bei UAB Strommen LT ir UAB „Panorama nordic“ ieÅ¡kinius atmetė.

4. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės ginčus su ieÅ¡kove inicijavo tik norėdamos, kad bÅ«tų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios kliudytų ieÅ¡kovei nutraukti nuomos sutartis ir leistų atsakovėms kuo ilgiau naudotis patalpomis, tačiau dėl tokių atsakovių veiksmų ieÅ¡kovė patyrė nuostolius. Jeigu nebÅ«tų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi gauti didesnį nuomos mokestį (pagal UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymÄ ), todėl turėtų bÅ«ti priteistas nuomos mokesčio, mokėto atsakovių ir siÅ«lyto mokėti UAB „Domimaks“, skirtumas (negautos pajamos, kurias ieÅ¡kovė turėjo galimybę gauti). Be to, jeigu nebÅ«tų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi parduoti Pastatus, atsiskaityti su banku ir nebemokėti bankui palÅ«kanų už Pastatams įsigyti paimtÄ kreditÄ .

5. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad nors ji perdavė atsakovėms puikios bÅ«klės patalpas, atsakovės neatliko patalpų remonto tais atvejais, kai pagal nuomos sutartis jos privalėjo tai daryti, be to, blogino patalpų bÅ«klę, todėl ieÅ¡kovė savo lėšomis turėjo (turi) atlikti defektų Å¡alinimo darbus (dalis jų jau yra atlikta) ir dėl to patyrė (patirs pagal sÄ matas) nuostolius, kuriuos turi kompensuoti atsakovės. IeÅ¡kovė taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl to, jog galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, suėjo 5 metai nuo nuomos sutarčių sudarymo, ieÅ¡kovė, vadovaudamasi nuomos sutarčių nuostatomis, perskaičiavo nuomos mokesčių dydžius pagal nuomos sutartyse įtvirtintÄ formulę (atsakovėms nuomos mokestis padidėjo), tačiau atsakovės ir toliau mokėjo ne perskaičiuotÄ didesnį nuomos mokestį, o neperskaičiuotÄ mažesnį nuomos mokestį, todėl susidarė atsakovių įsiskolinimas ieÅ¡kovei, kuris priteistinas iÅ¡ atsakovių.

6. Atsakovės UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės procesiniuose dokumentuose paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl negautų pajamų ir nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali bÅ«ti tenkinamas, nes nėra įrodytos visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti. Atsakovės, ieÅ¡kovės nurodytose civilinėse bylose praÅ¡ydamos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, sÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

IeÅ¡kovė taip pat neįrodė gautinų pajamų realumo, nes su UAB „Domimaks“ nuomos teisinių santykių pagal pateiktame pasiÅ«lyme nurodytas sÄ lygas raÅ¡ytine sutartimi neįformino net ir panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones, jos neįregistravo vieÅ¡ame registre, todėl ieÅ¡kovė negali 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymu remtis prieÅ¡ atsakoves, praÅ¡ydama negautų pajamų priteisimo. Jeigu 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymas bÅ«tų buvęs realus, tai jis bÅ«tų įgyvendintas po to, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, nesutampa UAB „Domimaks“ pageidautos iÅ¡sinuomoti ir atsakovių nuomotos patalpos (UAB „Domimaks“ pageidavo iÅ¡sinuomoti didesnį patalpų plotÄ nei iÅ¡ ieÅ¡kovės nuomojosi atsakovės).

7. Atsakovių teigimu, ieÅ¡kovės pateiktas negautų pajamų skaičiavimas nuo 2014 m. balandžio mėnesio yra akivaizdžiai neteisingas, nes jeigu nebÅ«tų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieÅ¡kovė geriausiu atveju nuomos pajamas iÅ¡ kitos nuomininkės galėjo gauti suėjus 3 mėnesių įspėjimo apie nuomos sutarčių nutraukimÄ terminui, o ne iÅ¡ karto po to, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios nutraukti nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.480 straipsnis).

IeÅ¡kovė, skaičiuodama negautas pajamas, nepagrįstai jas skaičiuoja ir už 2015 m. rugsėjo mėnesį, nes atsakovės grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei patalpas 2015 m. rugsėjo 2 d., todėl ieÅ¡kovei 2015 m. rugsėjo mėnesį nebuvo jokių kliūčių gauti pajamas iÅ¡ patalpų nuomos. Be to, ieÅ¡kovė, skaičiuodama negautas pajamas pagal 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymÄ , naudoja ne tokį nuomos mokesčio dydį, koks nurodytas UAB „Domimaks“ pasiÅ«lyme. Atsakovių praÅ¡ymais pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudė parduoti Pastatų, tik ribojo teisę nutraukti su atsakovėmis sudarytas nuomos sutartis, todėl tarp ieÅ¡kovės nurodomų nuostolių ir atsakovių veiksmų nėra jokio priežastinio ryÅ¡io.

IeÅ¡kovės nurodyta žala neįrodyta, nes ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾intos tokios pačios bÅ«klės patalpos, kokios ieÅ¡kovės buvo perduotos atsakovėms, atsižvelgiant į dėl 5 metų patalpų naudojimo atsiradusį normalų jų nusidėvėjimÄ , tačiau dėl to patalpos negalėjo bÅ«ti laikomos prastos bÅ«klės, jos buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė atsakovių atliktų neteisėtų veiksmų dėl patalpų bÅ«klės pabloginimo neįrodė.

Jeigu patalpų perdavimo metu būtų egzistavę esminiai jų defektai, UAB „Domimaks“ nebūtų išsinuomojusi patalpų iš ieškovės. Ieškovė, sutikdama UAB „Domimaks“ išnuomoti patalpas už mažesnį nuomos mokestį nei buvo nurodytas 2014 m. vasario 10 d. pasiūlyme, veikė savo rizika, todėl atsakovėms negali kilti atsakomybė dėl ieškovės pasyvumo ieškant naujų nuomininkų ir derantis dėl nuomos mokesčio dydžio. Nesant įrodytam faktui, kad būtent atsakovės apgadino išsinuomotas patalpas, akivaizdu, jog yra neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir ieškovės nurodytos žalos.

Jeigu teismas nuspręstų, kad egzistuoja sÄ lygos taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę dėl ieÅ¡kovės nurodytų defektų patalpose, egzistuoja sÄ lygos visiÅ¡kai arba bent iÅ¡ dalies atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės, nes pati ieÅ¡kovė, spręsdama defektų Å¡alinimo klausimus, nebendradarbiavo su atsakovėmis, neteikė joms informacijos, nesudarė galimybių pačioms atsakovėms paÅ¡alinti defektus, pati vienaÅ¡aliÅ¡kai derino su rangovais darbų kainas, nesudarydama galimybių atsakovėms derėtis su rangovais ir / ar ieÅ¡koti mažesnę kainÄ siÅ«lančių rangovų.

8. Atsakovės nurodė, kad jokios nuomos mokesčio skolos nėra, nes ieškovė negalėjo vienašališkai pakeisti nuomos mokesčio dydžio. Atsakovės mokėjo ieškovei tokį nuomos mokestį, koks buvo nurodytas nuomos sutartyse, todėl su ieškove yra visiškai atsiskaityta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1) priteisė ieÅ¡kovei UAB „Mituva“ iÅ¡ atsakovės UAB „Panorama nordic“ 34 033,61 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) priteisė ieÅ¡kovei UAB „Mituva“ iÅ¡ atsakovės UAB Strommen LT 9 070,32 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisė iš ieškovės UAB „Mituva“ atsakovei UAB Strommen LT 5 032,63 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti;

4) priteisė iš UAB „Panorama nordic“ ieškovei UAB „Mituva“ 978,94 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

10. Spręsdamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 2 dalį, teismas nurodė, kad taikytina griežtoji civilinė atsakomybė, t. y. atsakovėms dėl jų iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė nustačius neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011).

Pasisakydamas dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose dėl nuomos sutartyse esančios spragos užpildymo (draudimas UAB „Mituva“ nutraukti nuomos sutartis, paliekant galimybę nutraukti nuomos sutartis dėl atsakovių kaltės) ir nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo (po to, kai pirmosios instancijos teismo taikytas UAB „Mituva“ įpareigojimas vykdyti nuomos sutartis aukÅ¡tesnės instancijos teismo buvo panaikintas, atsakovės dar kartÄ paprašė pritaikyti ir pirmosios instancijos teismas dar kartÄ pritaikė analogiÅ¡kas laikinÄ sias apsaugos priemones, kurias dar kartÄ panaikino aukÅ¡tesnės instancijos teismas) buvo pritaikytos bÅ«tent atsakovių iniciatyva.

Nors Kauno apylinkės teismas buvo tenkinęs UAB Strommen LT ir UAB „Panorama nordic“ reikalavimus abiejose byloje, Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ginčus apeliacine tvarka, abiejose byloje jų reikalavimus atmetė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, jog atsakovės pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o tai nagrinėjamoje byloje laikytina neteisėtais atsakovių veiksmais.

11. Negautų pajamų ir priežastinio ryšio aspektais teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovių prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės draudė ieškovei nutraukti nuomos sutartis, o vėliau įpareigojo ieškovę vykdyti nuomos sutartis, lėmė, kad ieškovė prarado teisę nutraukti nuomos sutartis su atsakovėmis ir sudaryti nuomos sutartį su UAB „Domimaks“ daugiau nei pusantrų metų nuo 2014 m. vasario 10 d. pasiūlymo pateikimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovių akcentuojami CK 6.478 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, netaikytini, nes UAB „Domimaks“ pasiūlymas nelaikytinas nuomos sutartimi.

Teismas taip pat atmetė atsakovių argumentus, kad UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymas kelia abejones dėl to, jog jis pateiktas ne direktoriaus, o vykdančiojo direktoriaus R. M., nes ieÅ¡kovė pateikė įgaliojimÄ , patvirtinantį, kad R. M. turėjo teisę pateikti ginčijamÄ pasiÅ«lymÄ . Teismas nepripažino pagrįstais atsakovių argumentų, kad UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymas galėjo bÅ«ti pateiktas ne dėl tų pačių pastatų, kuriuose esančias patalpas nuomojosi atsakovės, nes UAB „Domimaks“ pasiÅ«lyme nurodyta, kad jÄ domina gamybos / sandėliavimo patalpos, kurių plotas – 2 876,89 kv. m, o pagal valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä bÅ«tent toks plotas ir gaunasi sudėjus sandėlių, nurodytų pozicijose Nr. 2.1, 2.2 ir 2.3, plotus.

12. Vertindamas atsakovių argumentus dėl UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymo (ne)realumo, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė apie pasiÅ«lymo gavimÄ informavo atsakoves, su kuriomis buvo sudariusi neterminuotas nuomos sutartis ir kurias turėjo teisę bet kada nutraukti, įspėjusi apie tai atsakoves prieÅ¡ 3 mėnesius (CK 6.480 straipsnis). Teismo vertinimu, pačių atsakovių elgesys, kai jos inicijavo ginčus teisme ir prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, draudžiančias ieÅ¡kovei nutraukti nuomos sutartis / įpareigojančias vykdyti nuomos sutartis, vertintinas kaip UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymo realumo patvirtinimas.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovių praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovė prarado galimybę iÅ¡nuomoti patalpas pagal UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymÄ palankesnėmis sÄ lygomis ir prarado galimybę gauti didesnes pajamas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent laikinųjų apsaugos priemonių, kurios kliudė nutraukti nuomos sutartis / įpareigojo vykdyti nuomos sutartis, taikymas sukėlė žalÄ , t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra negautų pajamų priežastis.

IeÅ¡kovė 5 metus kiekvienÄ mėnesį bÅ«tų gavusi 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lyme nurodyto dydžio pajamas, tačiau gavo mažesnes pajamas, todėl Å¡is skirtumas tarp gautų ir negautų pajamų yra ieÅ¡kovės nuostoliai, sukelti dėl atsakovių praÅ¡ymais taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

13. Dėl ieÅ¡kovės prarastų pajamų apskaičiavimo teismas nustatė, kad UAB „Domimaks“ siÅ«lė mokėti didesnius įkainius už nuomojamus Pastatų plotus nei mokėjo atsakovės: UAB „Domimaks“ pagal 2014 m. vasario 10 d. pasiÅ«lymÄ už visus Pastatus bÅ«tų mokėjęs 6 661,26 Eur nuomos mokestį, o UAB „Panorama nordic“ už 72,08 proc. patalpų (2 276,80 kv.

m) mokėjo 2 896,20 Eur nuomos mokestį, UAB Strommen LT už 27,92 proc. patalpų (882,10 kv.

m) mokėjo 1 737,72 Eur nuomos mokestį. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pagrįstai negautas pajamas skaičiavo kaip skirtumÄ tarp UAB „Domimaks“ siÅ«lyto nuomos mokesčio dydžio ir atsakovių mokėto nuomos mokesčio dydžio. Be to, teismo vertinimu, dėl UAB Strommen LT neteisėtų veiksmų negautos pajamos pagrįstai buvo skaičiuojamos nuo 2014 m. balandžio mėnesio, kai Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir skaičiuojamos iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, kai patalpos buvo grÄ Å¾intos UAB „Mituva“.

Tokie nuostoliai iÅ¡ viso sudaro 2 654, 69 Eur. Dėl UAB „Panorama nordic“ neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovės negautų pajamų teismas nurodė, kad pagal UAB „Panorama nordic“ praÅ¡ymÄ laikinosios apsaugos priemonės Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 buvo taikytos tik 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, todėl iÅ¡ Å¡ios atsakovės priteistinų nuostolių apskaičiavimas nuo 2014 m. balandžio mėnesio yra nepagrįstas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ priteistinÄ nuostolių dydį tikslinga skaičiuoti nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, o tai sudaro 19 567,02 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodyto 30 617,41 Eur nuostolių dydžio.

14. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2015 m. rugsėjo 22 d. sudarė nuomos sutartį su UAB „Domimaks“, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovės perdavė patalpas prastesnės bÅ«klės ir praėjus pusantrų metų po UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymo, Pastatai buvo iÅ¡nuomoti už mažesnį nuomos mokestį nei buvo nurodytas 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lyme. Kadangi 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ siÅ«lė terminuotÄ (5 metų) nuomos sutartį, apskaičiuojant žalÄ , patirtÄ po patalpų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei, aktualus skirtumas tarp 2014 m. vasario 10 d.

UAB „Domimaks“ siÅ«lyto nuomos mokesčio ir 2015 m. rugsėjo 22 d. sudarytoje nuomos sutartyje įtvirtinto nuomos mokesčio. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti Å¡iuo laikotarpiu, t. y. po patalpų perdavimo ieÅ¡kovei, negautas pajamas (6 934,18 Eur) iÅ¡ kiekvienos atsakovės atskirai, įvertino atsakovių iÅ¡sinuomotų patalpų plotų procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ (72,08 proc. negautų pajamų sumos (4 998,16 Eur) tenka UAB „Panorama nordic“, o 27,92 proc. negautų pajamų sumos (1 936,02 Eur) – UAB Strommen LT).

15. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovių tiesioginius nuostolius, pasireiÅ¡kusius bankui sumokėtų palÅ«kanų forma (38 221,22 Eur), yra nepagrįstas, nes 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lyme nurodymas, jog „UAB „Domimaks“ ateityje domina aukščiau minėtų patalpų iÅ¡sipirkimas, nenurodant jokios ketinamų pirkti patalpų kainos bei sandorio datos, negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas ir realiai vykdomas pasiÅ«lymas.

Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad dėl atsakovių praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovė patyrė nuostolius dėl bankui sumokėtų palÅ«kanų. Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas už tÄ patį laikotarpį priteisti ir negautas pajamas už patalpų nuomÄ , ir nuostolius sumokėtų bankui palÅ«kanų forma dėl neparduotų Pastatų yra nelogiÅ¡kas. Teismui jau pripažinus, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių negautas pajamas už patalpų nuomÄ , yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti nuostolius dėl bankui sumokėtų palÅ«kanų priteisimo.

16. Dėl nuostolių, susijusių su patalpų bÅ«kle, teismas pažymėjo, kad pagal nuomos sutarčių 14.1 ir 14.3 papunkčius nuomininkės privalėjo perduoti sutvarkytas, Å¡varias ir atnaujintas patalpas, įskaitant jų priklausinius, tokios bÅ«klės, kokios jos buvo nuomos pradžios dienÄ , atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ (geros bÅ«klės ir be defektų) ir pagerinimus.

17. Teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos specialistai, 2014 m. rugpjūčio 25 d. atlikę Pastatų techninės priežiÅ«ros patikrinimÄ , surašė statinio(-ių) techninės priežiÅ«ros patikrinimo aktÄ Nr. 160, kuriame nustatė daug Statinių, kurių naudotojos buvo atsakovės, techninės bÅ«klės defektų, be to, nustatė, kad sandėliavimo paskirties pastate, kuris nuomojamas atsakovėms, yra vykdoma gamybinė veikla (medienos gaminių apdirbimas). Techninės priežiÅ«ros patikrinimo akte nurodyta, kad statiniai turi bÅ«ti naudojami pagal paskirtį, kad turi bÅ«ti Å¡alinami esami ir naujai pastebėti defektai bei atliekamas statinių remontas.

Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovė buvo informuota, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. buvo atliktas operatyvinis prieÅ¡gaisrinis techninis patikrinimas atsakovių eksploatuojamose patalpose, kurio metu buvo nustatyta eksploatuojamų patalpų pažeidimų. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2014 m. spalio 10 d. raÅ¡tu informavo, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad medienos apdirbimo patalpoje per darbo procesÄ susidariusios medžio dulkės nusėda ant grindų ir įrengimų, kad atsakovės nėra paskyrusios asmens, atsakingo už vartotojo dujų eksploatavimÄ , neturi suformavusios kvalifikuotos tarnybos ir nėra sudariusios sutarčių su eksploatavimo darbų paslaugas teikiančiais asmenimis. 2015 m. rugsėjo 2 d.

įvykusiame patalpų perdavime dalyvavę specialistai apžiūrėjo patalpas ir konstatavo trūkumus, kurie nurodyti UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056, 2015 m. rugsėjo 7 d. inžinieriaus-elektriko A. R. defektiniame akte, 2015 m. rugsėjo 4 d. UAB „Globas“ direktoriaus K. A. defektiniame rašte, UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. perduodamų inžinerinių sistemų ir įrangos apžiūros akte.

18. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, įvertinusi tai, jog buitinių patalpų, kurios teritorijos plane pažymėtos indeksu 9B1b, atstatymo sÄ naudos didesnės nei kainuotų panaÅ¡aus naujo buitinio pastato pastatymas, šį buitinį pastatÄ nugriovė ir neprašė iÅ¡ atsakovių priteisti UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. apžiÅ«ros akto pozicijose Nr. 7, 8, 9 nustatytų defektų paÅ¡alinimo darbų kainos. Kadangi vartų remonto įkainiai nėra įtraukti į UAB „Inservis“ sÄ matÄ , ieÅ¡kovė nurodė, kad pagal UAB „VokiÅ¡ki vartai“ 2016 m. birželio 17 d. vartų remonto sÄ matÄ Nr.122 vartų remontas kainuos 3 701,93 Eur (be PVM).

Be to, ieÅ¡kovė pagal fasado valymo sÄ matÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovių 2 700 Eur. Kadangi UAB „Restum“ patalpų techninės bÅ«klės defektų Å¡alinimo sÄ matos yra mažesnės nei UAB „Inservis“ pateiktos sÄ matos, ieÅ¡kovė prašė priteisti patalpų techninės bÅ«klės defektams paÅ¡alinti reikalingas sumas pagal UAB „Restum“ pateiktas sÄ matas. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ viso patalpų defektams paÅ¡alinti pagal sÄ matas reikalinga suma – 37 492,47 Eur, todėl ieÅ¡kovė, atsižvelgusi į tai, jog atsakovės nuomojosi skirtingus patalpų plotus, prašė atlyginti 12 236,98 Eur iÅ¡ UAB Strommen LT, o 25 255,49 Eur – iÅ¡ UAB „Panorama nordic“.

19. Teismas nurodė, kad kilus ginčui dėl nustatytų defektų pobÅ«džio, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo paskirta statinių ekspertizė. 2018 m. sausio 8 d. ekspertizės akte Nr. 17-747E pažymėta, kad UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiÅ«ros akte nurodyti defektai priskirtini normatyviniam (normaliam) nusidėvėjimui, projektavimo ir statybos klaidoms, tik maža dalis defektų yra eksploatacinės kilmės. Defektų, kurie nėra laikomi normatyviniu statinių nusidėvėjimu, taip pat nėra projektavimo ar statybos klaidų pasekmė, paÅ¡alinimo kaina – 2 185,70 Eur (tai patvirtina prie ekspertizės akto pateikta ekspertų sudaryta lokalinė sÄ mata pagal 2017 m. spalio mėnesio kainas).

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės išvadų pagrįstumu, nes ekspertizę atliko ekspertai R. M., kuriam suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, bei A. Š., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovės, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės ir statinio projekto dalies vadovės pareigas.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad patalpų defektų paÅ¡alinimo vertė yra 2 185,70 Eur, o kiti defektai priskirtini normaliam patalpų nusidėvėjimui, projektavimo ir statybos klaidoms, todėl atsakovės neturi atsakyti už Å¡iuos defektus. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Panorama nordic“ nuomojosi 72,08 proc. patalpų, o UAB Strommen LT – 27,92 proc. patalpų, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas iÅ¡ atsakovių priteisti nustatytų patalpų defektų Å¡alinimo vertę proporcingai nuomotam patalpų plotui, t. y. iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ – 1 575,45 Eur , o iÅ¡ UAB Strommen LT – 610,24 Eur.

Nustatęs, kad vartų remonto darbai yra įskaičiuoti į ekspertizės akte nurodytÄ defektų paÅ¡alinimo kainÄ , teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti vartų remonto kainÄ pagal UAB „VokiÅ¡ki vartai“ sÄ matÄ .

20. Teismo vertinimu, Pastatų fasadų valymo iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovių, nes ieÅ¡kovės ir atsakovių sudarytose nuomos sutartyse nebuvo nurodyta, kad atsakovės turi plauti Pastatų fasadus. Pagal nuomos sutarčių 1.1 papunkčius atsakovės buvo iÅ¡sinuomojusios patalpas, o ne Pastatus, todėl už fasado valymÄ yra atsakinga pati ieÅ¡kovė. Nuomos sutarčių 14.1 papunkčiuose yra nurodyta, kad atsakovės turi grÄ Å¾inti Å¡varias patalpas, o ne Pastatus, todėl teismas atmetė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovių Pastatų fasadų valymo iÅ¡laidas.

21. Dėl jau apmokėtų defektų Å¡alinimo darbų teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė atliko transformatorinės remontÄ , kuris kainavo 1 054,40 Eur, varžų matavimus (Å¡ie darbai kainavo 599 Eur), elektros sistemos atstatymÄ , kuris kainavo 1 339,70 Eur, ir avarinio apÅ¡vietimo remontÄ , kuris kainavo 495,87 Eur. Nuomos sutarčių 4.1 papunkčiuose nustatyta, jog nuomininkės privalės savo sÄ skaita organizuoti ir atlikti einamÄ jį remontÄ , jeigu atitinkamas remontas bus bÅ«tinas ir neatidėliotinas. Nuomininkių pareiga iÅ¡laikyti iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ yra įtvirtinta ir CK 6.493 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovės neprivalo atsakyti už visas ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas.

22. Nors atsakovės nurodė, kad transformatorine nesinaudojo, todėl negalėjo jos sugadinti, tačiau, teismo vertinimu, šie jų argumentai paneigiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015, kurioje konstatuota, jog UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT atstovas teismo posėdyje iš esmės nepaneigė, kad transformatorinė yra realiai UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT naudojama dėl to, jog joje yra įrengti elektros apskaitos prietaisai.

Å ios teismo nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra prejudiciniai faktai, kad nuomininkės realiai naudojosi transformatorine, dėl to turi atlyginti nuostolius, patirtus atliekant transformatorinės remontÄ . Teismas atmetė atsakovių argumentus, kad transformatorinės remonto darbai buvo atliekami ne Å¡alinant transformatorinės defektus, o vykdant transformatorinės techninės priežiÅ«ros ir atnaujinimo darbus, nes techninę priežiÅ«rÄ ir atnaujinimo darbus turėjo vykdyti atsakovės, kaip nuomininkės, tačiau to nepadarė ir dėl to buvo bÅ«tina atlikti Å¡iuos darbus.

Teismas nurodė, kad transformatorinės remonto darbus įrodo 2016 m. balandžio mėnesį atliktų darbų aktas, PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. EP102007, akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymas, iÅ¡ kurio matyti, jog UAB „Anjava“ 2016 m. gegužės 25 d. sumokėjo UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacijai 1 275,82 Eur (1 054,40 Eur + PVM), todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovių 1 054,40 Eur už transformatorinės remontÄ yra pagrįstas.

23. Dėl reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus dėl varžų matavimo darbų atlikimo, teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad su Å¡iais darbais susijusiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog varžų matavimai buvo daryti tose patalpose, kurias buvo iÅ¡sinuomojusios atsakovės, be to, matavimai buvo atlikti praėjus ilgam laiko tarpui po patalpų sugrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei. Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte nėra nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. nebuvo galima patekti į perduodamas patalpas, jų apžiÅ«rėti ir nustatyti defektus. Dėl Å¡ių priežasčių teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie darbai neįrodyti kaip defektų Å¡alinimo darbai, už kuriuos atsakingos atsakovės, nes nėra įrodytas Å¡ių iÅ¡laidų priežastinis ryÅ¡ys su atsakovių neteisėtais veiksmais, todėl reikalavimas priteisti už varžų matavimus 599 Eur atmestinas.

24. Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. suraÅ¡ytame defektiniame akte nurodyta, kad reikalingas gamybinių patalpų apÅ¡vietimo atstatymas į pradinę bÅ«senÄ , tačiau nėra nustatyti konkretÅ«s elektros sistemos ar avarinio apÅ¡vietimo sistemos defektai. IÅ¡ 2015 m. lapkričio 30 d. darbų atlikimo akto nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės bÅ«tų sugadinusios 15 Å¡viestuvų ir 60 liuminescencinių lempų, ir kad apÅ¡vietimo sistemai atstatyti bÅ«tų reikėję 24 m kabelinio lovio su tvirtinimo detalėmis. Be to, nėra nurodyta, kokiose patalpose atliktas elektros sistemos ar avarinio apÅ¡vietimo defektų Å¡alinimas, todėl atsakovės nėra atsakingos už ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas už elektros sistemos ar avarinio apÅ¡vietimo remontÄ , neįrodžius Å¡ių iÅ¡laidų priežastinio ryÅ¡io su atsakovių neteisėtais veiksmais.

25. UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. perduodamų inžinerinių sistemų ir įrangos apžiÅ«ros akte konstatuoti inžinerinių statinių, suspausto oro sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos, dujų ir Å¡ildymo sistemos defektai. Už oro kompresorių Kaeser SX/300L ieÅ¡kovė prašė priteisti 1 350 Eur (byloje esantys įrodymai patvirtina Å¡ias ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas). UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. akte yra nurodyta, kad vienas kompresorius (įjungus maitinimÄ ) neveikia, valdymo / apsaugos skydelyje matoma, jog yra iÅ¡kirptas magnetinis paleidėjas (kontaktorius), o dėl kito kompresoriaus nepateikta jokių duomenų apie techninę įrenginio priežiÅ«rÄ , todėl padaryta prielaida, kad kompresoriai buvo eksploatuojami netinkamai, dėl to bÅ«tina iÅ¡samesnė patikra.

IÅ¡ UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 28 d. techninio patikrinimo akto matyti, kad viename kompresoriuje magnetinis paleidėjas pakeistas, o antras kompresorius neveikė, dėl to ieÅ¡kovė turėjo pirkti naujÄ kompresorių. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kompresorius sugedo dėl jo netinkamo eksploatavimo atsakovėms nuomojant iÅ¡ ieÅ¡kovės patalpas, dėl to atsakovės yra atsakingos už ieÅ¡kovės patirtas 1 350 Eur iÅ¡laidas.

26. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovėms nuomojant patalpas buvo vykdomas kompresorių techninis aptarnavimas: UAB „Santermita“ iÅ¡vadoje nurodyta, kad vieno kompresoriaus aptarnavimas buvo atliktas 2010 m. birželio mėnesį, o kitas aptarnavimas turėjo bÅ«ti atliktas 2011 m. birželio mėnesį, antro kompresoriaus aptarnavimas atliktas 2013 m. vasario mėnesį, o kitas aptarnavimas turėjo bÅ«ti atliktas 2014 m. vasario mėnesį. Kadangi kompresorių techninis aptarnavimas nebuvo laiku atliktas, iÅ¡vadoje pagrįstai nurodyta, kad jie buvo eksploatuojami netinkamai. Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovė atliko kompresorių ir suspausto oro sistemos remontÄ ir kad tai kainavo 293,56 Eur.

27. Vandentiekio ir kanalizacijos sistemos defektai yra nustatyti UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. perduodamų inžinerinių sistemų ir įrangos apžiÅ«ros akte, UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo akte, kurio iÅ¡vadose konstatuota, kad reikia pakeisti klozeto nuleidimo mechanizmÄ , vandens filtrus, uždengti Å¡ulinį dangčiu, iÅ¡siurbti nuotekas, užpilti juodžemiu iÅ¡plautas vietas aplink Å¡ulinį. Reikalingų atlikti darbų kaina – 498,70 Eur.

28. UAB „Santermita“ iÅ¡vadoje nurodyta, kad vienas dujinis spindulinis Å¡ildytuvas iÅ¡montuotas. Dujiniams Å¡ildytuvams nėra įrengtų Å¡varaus degimo oro paėmimo ortakių, atjungtos dujos ir dujotiekis yra užaklintas. Kadangi patikrinimo metu buvo atjungtos dujos, teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad patalpų grÄ Å¾inimo metu nebuvo įmanoma patikrinti dujinių spindulinių Å¡ildytuvų, todėl ieÅ¡kovė turėjo atlikti iÅ¡samias patikras vėliau. Dėl dujinio spindulinio Å¡ildytuvo BH50 ventiliatoriaus keitimo ieÅ¡kovė patyrė 1 690 Eur nuostolių, o sistemos patikra ir remontas kainavo 3 145,54 Eur.

29. Teismas nepripažino pagrįstais atsakovių argumentų, kad ieÅ¡kovės patirti nuostoliai neįrodyti dėl to, jog sÄ skaitas už darbus iÅ¡raÅ¡ydavo ir apmokėdavo UAB „Anjava“, o ne ieÅ¡kovė, nes ieÅ¡kovė pateikė 2015 m. spalio 1 d. sutartį Nr. 20151001/2 su priedais, iÅ¡ kurios matyti, kad UAB „Anjava“ teikia Å«kio valdymo ir mokesčių už teikiamas komunalines paslaugas administravimo paslaugas, kurios yra siejamos su trečiaisiais asmenimis, kurie nuomojasi ieÅ¡kovės patalpas.

IeÅ¡kovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad ieÅ¡kovė nuolat kompensuoja visas UAB „Anjava“ patiriamas iÅ¡laidas, taip pat paaiÅ¡kino, jog pinigus perveda dalimis, o vėliau „Anjava“ pagal poreikį iÅ¡ tų sumų apmoka iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė yra kompensavusi UAB „Anjava“ iÅ¡laidas, kurias prašė priteisti iÅ¡ atsakovių, tai pagrindžia UAB „Anjava“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai.

30. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės patirta žala dėl to, jog atsakovės netinkamai prižiÅ«rėjo patalpose esančias inžinerines sistemas ir neatliko einamojo remonto darbų, yra 8 032,20 Eur, todėl Å¡iÄ sumÄ yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovių proporcingai pagal iÅ¡sinuomotus sandėlių plotus: UAB Strommen LT nuomojosi 25,86 proc. sandėlių, todėl iÅ¡ jos priteistini 2 077,12 Eur, o UAB „Panorama nordic“ nuomojosi 74,14 proc. sandėlių, todėl iÅ¡ jos priteistini 5 955,67 Eur. Kitos reikalavimo dalies dėl patirtos žalos atlyginimo teismas netenkino, nes neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovių atliktų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės iÅ¡laidų.

31. Dėl skolos, susidariusios dėl nuomos mokesčio mokėjimų, teismas pažymėjo, kad nuomos sutartyse ieÅ¡kovė su abiem atsakovėmis laisva valia buvo susitarusi dėl nuomos mokesčio koregavimo mechanizmo. Galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, suėjo 5 metai nuo nuomos sutarčių sudarymo, todėl ieÅ¡kovė, vadovaudamasi nuomos sutarčių 6.1 ir 6.2 papunkčių nuostatomis, perskaičiavo nuomos mokesčių dydžius atsakovėms, pagal nuomos sutartyse įtvirtintÄ formulę. Nors atsakovės nurodė, kad bet kokie nuomos mokesčio padidinimo klausimai turėjo bÅ«ti sprendžiami raÅ¡tu abipusiu susitarimu, tačiau jau nuomos sutartyse Å¡alys susitarė dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alims nereikėjo atskirai sudaryti kokio nors raÅ¡ytinio susitarimo dėl nuomos mokesčio pakeitimo pagal nuomos sutartis.

Kadangi UAB Strommen LT, nesumokėdama ieškovei 1 792,25 Eur, o UAB „Panorama nordic“, nesumokėdama ieškovei 1 937,31 Eur įsiskolinimo, pažeidė nuomos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, teismas sprendė, kad šias sumas yra pagrindas priteisti iš atsakovių (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.205 straipsnis).

32. Procesinės bylos baigties aspektu teismas nurodė, kad nors ieškovė prašė priteisti iš UAB Strommen LT 32 103,74 Eur, o iš UAB „Panorama nordic“ – 99 812,57 Eur, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, iš UAB Strommen LT priteisiant 9 070,32 Eur (2 654,69 + 1 936,02 + 610,24 + 2 077,12 + 1 792,25), o iš UAB „Panorama nordic“ – 34 033,61 Eur (19 567,02 + 4 998,16 + 1 575,45 + 5 955,67 + 1 937,31).

33. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ viso patyrė 7 498 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių.

Nors advokatas Nerijus Katilius pateikė praÅ¡ymÄ priteisti UAB Strommen LT naudai 8 511,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., ir 4 682,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., teismas nustatė, kad tik dalis jų nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad UAB Strommen LT maksimali priteistinų iÅ¡laidų, patirtų nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., suma sudaro 3 844,32 Eur (217,80 + 2 057 + 329,12 + 1 226,40 + 14), maksimali priteistinų iÅ¡laidų, patirtų nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., suma sudaro 1 012,57 Eur (167,74 + 335,48 + 335,48 + 90 + 83,87), o maksimali priteistinų iÅ¡laidų, patirtų nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., suma sudaro 1 425,79 Eur (83,87 + 83,87 + 335,48 + 167,74 + 335,48 + 335,48 + 83,87).

Taigi iÅ¡ viso UAB Strommen LT gali bÅ«ti priteista maksimali iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti 6 282,68 Eur suma (3 844,32 + 1 012,57 + 1 425,79). Be to, UAB Strommen LT yra sumokėjusi 1 450 Eur už ekspertizės atlikimÄ , todėl iÅ¡ viso UAB Strommen LT patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos byloje sudaro 7 732,68 Eur. Teismas nustatė, kad UAB „Panorama nordic“ yra sumokėjusi į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ 1 450 Eur už ekspertizės atlikimÄ .

34. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgė į tai, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnis). Šiuo atveju ieškovės prašyta priteisti bendra reikalavimų suma – 131 916,31 Eur. Reikalavimas, pareikštas UAB Strommen LT, sudaro 24,34 proc. prašomos priteisti sumos, o reikalavimas, pareikštas UAB „Panorama nordic“, sudaro 75,66 proc. prašomos priteisti sumos. Nustatęs, kad UAB Strommen LT tektų 1 825,01 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, ir kad reikalavimas, pareikštas UAB Strommen LT, patenkintas 28,25 proc., teismas sprendė, jog yra pagrindas iš UAB Strommen LT priteisti ieškovei 515,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nustatęs, kad UAB „Panorama nordic“ tektų 5 672,99 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, ir kad reikalavimas, pareikštas UAB „Panorama nordic“, patenkintas 34,10 proc., teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš UAB „Panorama nordic“ ieškovei 1 934,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovei UAB Strommen LT pareikštų, bet nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 71,75 proc., todėl iš ieškovės atsakovei UAB Strommen LT yra pagrindas priteisti 5 548,20 Eur (7 732,68 Eur x 71,75 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi atsakovei UAB „Panorama nordic“ pareikÅ¡tų, bet nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 65,90 proc., todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB „Panorama nordic“ yra pagrindas priteisti 955,55 Eur (1 450 Eur x 65,90 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikęs vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , teismas atsakovei UAB Strommen LT iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 5 032,63 Eur (5 548,20 – 515,57) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Panorama nordic“ – 978,94 Eur (1 934,49 – 955,55) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 35. Ieškovė UAB „Mituva“ apeliaciniu skundu prašo:

1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Mituva“ naudai priteista 2 185,69 Eur defektams paÅ¡alinti reikalingų piniginių lėšų, apskaičiuotų pagal sÄ matas (1 575,45 Eur iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ ir 610,24 Eur iÅ¡ UAB Strommen LT), ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti UAB „Mituva“ naudai iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ 25 255,49 Eur nuostolių (pagal sÄ matas), o iÅ¡ UAB Strommen LT – 12 236,98 Eur nuostolių (pagal sÄ matas);

2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Mituva“ praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Panorama nordic“ 299,50 Eur varžų matavimo iÅ¡laidas, 3 139,70 Eur elektros sistemos atstatymo iÅ¡laidas, 128,22 Eur avarinio apÅ¡vietimo remonto iÅ¡laidas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti UAB „Mituva“ naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Panorama nordic“ 299,50 Eur varžų matavimo iÅ¡laidas, 3 139,70 Eur elektros sistemos atstatymo iÅ¡laidas, 128,22 Eur avarinio apÅ¡vietimo remonto iÅ¡laidas;

3) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Mituva“ praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB Strommen LT 299,50 Eur varžų matavimo iÅ¡laidas, 128,22 Eur avarinio apÅ¡vietimo remonto iÅ¡laidas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti UAB „Mituva“ naudai iÅ¡ atsakovės UAB Strommen LT 299,50 Eur varžų matavimo iÅ¡laidas, 128,22 Eur avarinio apÅ¡vietimo remonto iÅ¡laidas;

4) palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Mituva“ naudai priteista 32 458,16 Eur iÅ¡ atsakovės UAB „Panorama nordic“;

5) palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Mituva“ naudai priteista 8 460,086 Eur iÅ¡ atsakovės UAB Strommen LT;

6) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 35.1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimo dalį, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, neatsižvelgė į faktines Å¡ios bylos aplinkybes, neiÅ¡analizavo jų visapusiÅ¡kai ir objektyviai, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, be to, pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. 35.2. 2015 m. rugsėjo 2 d. patalpų perdavime ieÅ¡kovei atstovavo atskirų sričių specialistai, kurie fiksavo defektus.

UAB „Mituva“ praÅ¡oma priteisti piniginių lėšų suma patalpų defektams paÅ¡alinti apskaičiuota teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012) pripažįstamu apskaičiavimo bÅ«du (pagal sÄ matas) ir yra pagrįsta. 35.3. Teismas, iÅ¡ viso priteisdamas tik 2 185,69 Eur iÅ¡ praÅ¡ytų priteisti 37 492,47 Eur defektams paÅ¡alinti reikalingų piniginių lėšų, iÅ¡imtinai vadovavosi tik ekspertizės aktu, kuriuo neturėjo vadovautis, nes: 35.3.1. teismo ekspertizę atliko teismo ekspertas R.

M., neturintis pakankamos kvalifikacijos nagrinėjamu klausimu (kadangi jis negalėjo atlikti ekspertizės dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, jis neturėjo kvalifikacijos atsakyti į Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje pateiktÄ klausimÄ Nr. 9, kuris yra susijęs su defektų paÅ¡alinimo vidutine kaina, be to, teismo eksperto R. M. statinio dalies ekspertizės darbo sritis yra konstrukcijos, o nagrinėjamoje byloje defektai konstatuoti ne tik konstrukcijose, bet ir patalpų pavirÅ¡iuose, apdailoje ir pan.), o ekspertė A.

Å . negalėjo atlikti teismo ekspertizės ar jos dalies, nes ji neįraÅ¡yta į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . CPK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis, kad tuo atveju, kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, gali bÅ«ti skiriamas ne teismo ekspertas, o reikiamÄ kvalifikacijÄ turintis asmuo, nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi teismo ekspertų sÄ raÅ¡e yra ekspertų, turinčių kvalifikacijÄ dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, pavyzdžiui, teismo ekspertė Z. B.; 35.3.2.

Patalpų defektai jų grÄ Å¾inimo metu užfiksuoti kompetentingo UAB „Mituva“ pasamdyto eksperto V. D. 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiÅ«ros akte Nr. 15-056 ir užfiksuoti 2015 m. rugsėjo 17 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-15-1127 su priedais, t. y. byloje yra pakankamai įrodymų, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. patalpų defektai egzistavo; 35.3.3. teismas, skirdamas teismo ekspertizę, pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ : ieÅ¡kovė nesutiko nei su ekspertizės tikslingumu, nei su atsakovių siÅ«lomomis ekspertų kandidatÅ«romis, nei su atsakovių siÅ«lytais klausimais teismo ekspertui, todėl pati pateikė savo teismo ekspertės kandidatÅ«rÄ , formulavo savo klausimus teismo ekspertizei‚ tačiau teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti atsakovių pasiÅ«lytam teismo ekspertui R.

M. ir A. Å ., teismo ekspertizei pateikė tik atsakovių suformuluotus klausimus, o ieÅ¡kovės klausimus atmetė (iÅ¡ teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties nėra aiÅ¡ku, kodėl yra atmestas ieÅ¡kovės klausimas Nr. 5). Å alių lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimas lemia, kad byloje esančiu ekspertizės aktu, kuris teismui nėra privalomas ir turi bÅ«ti vertinamas pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), negalima remtis ir vertinti jo kaip patikimo įrodymo.

Pasielgęs prieÅ¡ingai, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo jurisprudencijos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 35.3.4. ekspertizės akte neatsakyta į 4 iÅ¡ 9 teismo nutartimi užduotų klausimų. Ekspertizės akte neatsakyta į klausimus Nr. 2, 4, 6, 8, kurie yra apie patalpų nusidėvėjimo priskyrimÄ normaliam / nenormaliam nusidėvėjimui, nes ekspertas pateikė savo atsakymus apie normatyvinį patalpų nusidėvėjimÄ , nors teisine prasme Å¡ios sÄ vokos skiriasi iÅ¡ esmės. Nuomos sutartimis ieÅ¡kovė su atsakovėmis yra sutarusi, kad normalus nusidėvėjimas reiÅ¡kia patalpų grÄ Å¾inimÄ be defektų ir geros bÅ«klės, tačiau patalpos ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾intos su defektais.

Statybos sektoriuje nėra įtvirtintas nusidėvėjimas kaip atskiras institutas, o nesant tokio instituto statybos sektoriuje, nėra galima ir ekspertizė Å¡ioje srityje, nes nesant nusidėvėjimo instituto, negali bÅ«ti ir specialiųjų Å¡io instituto žinių. Normalus / nenormalus nusidėvėjimas yra vertinamojo pobÅ«džio sÄ voka, kuriÄ buvo galima įvertinti tik iÅ¡ byloje esančių duomenų, o ne iÅ¡ teismo eksperto subjektyvios nuomonės. Nuo patalpų grÄ Å¾inimo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki teismo ekspertizės atlikimo buvo praėję daugiau kaip 2 metai, per kuriuos patalpos taip pat dėvėjosi.

Todėl vienintelis bÅ«das nustatyti patalpų bÅ«klę, buvusiÄ jų grÄ Å¾inimo dienÄ , buvo / yra byloje esančių duomenų analizė, tačiau teismas byloje esančių įrodymų, iÅ¡skyrus ekspertizės aktÄ , kuriam suteikė patikimesnio įrodymo statusÄ , nevertino; 35.3.5. normatyvinio nusidėvėjimo institutas, dėl kurio pasisakyta teismo ekspertizės akte, netaikytinas nagrinėjamoje byloje. Teismo ekspertas R. M. teismo posėdyje nurodė, kad statybos srityje yra naudojama sÄ voka normatyvinis nusidėvėjimas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, kuriuo vadovavosi ekspertas, Å¡iuo atveju netaikytinas, nes Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendime konstatavo, kad atsakovės patalpų bÅ«klę blogino, nedarė remonto, kai tai buvo bÅ«tina, t. y. patalpos buvo naudojamos pažeidžiant normalaus naudojimo sÄ lygas, o tokiu atveju Å¡is statybos techninis reglamentas netaikytinas (statybos techninis reglamento 2 punktas, 5.3 papunktis).

Teismo ekspertas ignoravo byloje esančias ilgalaikio turto inventorines korteles, kuriose nustatytas 15 metų Pastatų eksploatavimo laikas, t. y. iki 2023 metų, nes eksploatacijai jie buvo perduoti tik 2008 metais. 35.4. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovėms buvo iÅ¡nuomotos tik patalpos, o ne Pastatai kartu su fasadais. FaktÄ , kad atsakovės iÅ¡sinuomojo Pastatus su lauko sienomis, patvirtina tai, jog nuomos sutartyse nurodyti plotai yra didesni nei VÄ® Registro centro iÅ¡raÅ¡e. VÄ® Registro centro iÅ¡raÅ¡e yra nurodomas bendras plotas neįvertinus sienų storių, o nuomos sutartyse nurodant nuomojamus plotus prie bendro ploto buvo pridėtas ir sienų plotas, nes atsakovės iÅ¡sinuomojo visus Pastatus, o ne tik patalpas, esančias Pastatų viduje.

Paprastai patalpos ir pastatų, kuriuose yra patalpos, iÅ¡orė nėra nuomojamos atskirai skirtingiems nuomininkams. BÅ«tent iÅ¡ patalpų ir susideda pastatas, o tai lemia tai, kad patalpos iÅ¡nuomojamos tiek su vidine, tiek su iÅ¡orine sienos dalimis. Atsižvelgiant į nuomos sutarčių sÄ lygų visumÄ (3.7, 3.10, 3.13, 3.14 ir 3.15 papunkčius), negalima teigti, kad atsakovių, kaip nuomininkių, prievolės ir teisės yra susijusios iÅ¡imtinai su Pastatų viduje esančių patalpų naudojimu. Kadangi atsakovės iÅ¡sinuomojo Pastatus kartu su iÅ¡orinėmis sienomis, tai turėjo ir prievolę jomis rÅ«pintis, jas remontuoti ir atlyginti ieÅ¡kovei nuostolius, patirtus dėl atsakovių sukeltų defektų taisymo. 35.5.

FaktÄ , kad ieÅ¡kovė 2010 metais atsakovėms perdavė puikios bÅ«klės patalpas, patvirtina nuomos sutartys. Atsakovės nesinaudojo nuomos sutarčių 2.5 papunkčiais, kuriuose nustatyta, kad esant ieÅ¡kovės perduodamų patalpų trÅ«kumams / defektams, turi bÅ«ti suraÅ¡omas defektų aktas. Nuomos sutarčių 2.9 papunkčiuose nustatyta, kad jei nuomos sutarčių 2.5 papunkčiuose numatytas defektų aktas bus nepasiraÅ¡ytas, tai bus laikoma, kad ieÅ¡kovė patalpas perdavė tinkamai. IÅ¡ 2008 m. birželio 2 d.

UAB „Mituvos langai“ ilgalaikio materialaus turto perdavimo į eksploatacijÄ aktų ir ilgalaikio turto inventorinių kortelių matyti, kad UAB „Mituvos langai“ prižiÅ«rėjo patalpas, taigi patalpos nebuvo nudėvėtos jas iÅ¡nuomojant atsakovėms, o buvo iÅ¡nuomoti nauji, t. y. perduoti į eksploatacijÄ , perkainuoti. Nuomos laikotarpiu patalpomis turėjo rÅ«pintis atsakovės, todėl už grÄ Å¾intų patalpų defektus yra atsakingos tik atsakovės. 35.6. Skundžiamoje teismo sprendimo dalyje neteisingai nurodyta, kad iÅ¡ 2016 m. liepos 27 d. atliktų darbų priėmimo sÄ matos-akto nematyti, jog varžų matavimai atlikti patalpose, kurias nuomojosi atsakovės. IeÅ¡kinio priedo Nr. 85 antro lapo virÅ¡uje (kairėje) nurodytas adresas, kuriame buvo atliekami varžų matavimai (nurodyta, kad užsakovė yra UAB „Anjava“, (duomenys neskelbtini)), o bÅ«tent tuo adresu esančias patalpas nuomojosi atsakovės. IÅ¡ Å¡io atliktų darbų priėmimo sÄ matos-akto matyti, kad Å¡iuo adresu atliktų varžų matavimų kaina yra 599 Eur, t. y. analogiÅ¡ka ieÅ¡kovės praÅ¡omai priteisti sumai.

Kadangi defektiniuose aktuose yra nustatyta daug defektų, o jų paÅ¡alinimui reikalingos ne tik didžiulės iÅ¡laidos, bet ir laikas, ieÅ¡kovė defektų Å¡alinimo darbus atlieka etapais, nes kitų galimybių neturi. Todėl ir nuostolius ieÅ¡kovė skaičiavo keliais bÅ«dais, t. y. kaip patirtas iÅ¡laidas už realiai atliktus ir apmokėtus darbus ir kaip iÅ¡laidas, kurios dar nepatirtos, bet apskaičiuotos pagal sÄ matas. Varžų matavimai buvo atlikti nepraėjus nė metams po patalpų grÄ Å¾inimo. 35.7.

Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte nustatyta, kad reikalingas gamybinių patalpų apÅ¡vietimo atstatymas į pradinę bÅ«senÄ , taip pat nurodyta, jog atsakovės neperdavė daug dokumentų, įskaitant objekto elektros energijos tiekimo schemos, elektrinių matavimų protokolų ir t. t. Kaip užfiksuota 2015 m. rugsėjo 17 d. antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-15-1127, elektros Å«kis negali bÅ«ti eksploatuojamas be bÅ«tinos dokumentacijos.

Atsakovėms neperduodant Å¡ios dokumentacijos, ieÅ¡kovė negalėjo iÅ¡samiai patikrinti elektros Å«kio patalpų perdavimo metu, nes atsakovės nebuvo pasiruoÅ¡usios tinkamam patalpų perdavimui, t. y. patalpų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei metu buvo neįmanoma nustatyti konkrečių elektros sistemos ar avarinio apÅ¡vietimo sistemos defektų dėl atsakovių nepasiruoÅ¡imo tinkamam patalpų perdavimui. Patalpomis naudojosi tik atsakovės, o grÄ Å¾inus patalpas, buvo nustatyta daug defektų elektros srityje, neperduota net elementari dokumentacija.

Atsižvelgusi į tai, ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Elektros darbai“, kad bÅ«tų nustatyti konkretÅ«s defektai ir atlikti defektų Å¡alinimo darbai. Teismui 2017 m. liepos 3 d. nutartimi įpareigojus UAB „Mituva“ pateikti paaiÅ¡kinimus, kurioje konkrečiai atsakovių iÅ¡sinuomotų patalpų vietoje pasireiÅ¡kė elektros sistemos defektai, ieÅ¡kovė dublike paaiÅ¡kino, kad defektai nustatyti patikrinus visÄ elektros vidaus sistemÄ , ir kartu su dubliku pateikė UAB „Elektros darbai“ 2015 m. gruodžio 14 d. defektinį aktÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog defektai, susiję su avariniu apÅ¡vietimu ir elektros sistemos atstatymu, buvo nustatyti patalpose, kurias nuomojosi atsakovės. Å is aktas, kuriame iÅ¡vardyti nustatyti defektai ir įvardyti atlikti darbai, patvirtina, kokie buvo reikalingi atlikti darbai, susiję su elektros sistemos atstatymu ir avarinio apÅ¡vietimo defektų Å¡alinimu, kuriuos UAB „Elektros darbai“ ir atliko, o ieÅ¡kovė už tai sumokėjo.

IeÅ¡kovė įrodė, kad atsakovės, kaip patalpų naudotojos ir atitinkamai elektros Å«kio naudotojos, turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti elektros Å«kį, tačiau to nedarė, todėl tai sukėlė žalÄ ieÅ¡kovei, kuri turėjo atkurti patalpų bÅ«klę į tÄ pačiÄ , kokia buvo perduodant atsakovėms iÅ¡sinuomotas patalpas. Kadangi tik atsakovės patalpomis naudojosi nuo tada, kai ieÅ¡kovė įsigijo Pastatus, iki tol, kol atsakovės patalpas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei, jos ir yra atsakingos už iÅ¡laidas, patirtas Å¡alinant defektus elektros sistemos srityje.

Elektros sistemos atstatymo darbai buvo reikalingi tik UAB „Panorama nordic“ nuomotose patalpose, todėl ir prašoma šias patirtas išlaidas priteisti tik iš UAB „Panorama nordic“.

36. Atsakovės UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o UAB „Mituva“ apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovių atsiliepimas į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 36.1. IeÅ¡kovės argumentai apie ekspertizės akto trÅ«kumus teismo turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi byloje esantis ekspertizės aktas nėra paneigtas kitu ekspertizės aktu. IeÅ¡kovė, nesutikdama su ekspertizės aktu, pakartotinės ekspertizės byloje neprašė.

Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės nurodytų defektų ir reikalingų iÅ¡laidų jiems paÅ¡alinti, pagrįstai vadovavosi byloje esančiu ekspertizės aktu, o ne ieÅ¡kovės pateiktais defektiniais aktais / sÄ matomis, kurie buvo užsakyti ieÅ¡kovės, nes kasacinis teismas savo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

Kadangi ekspertizės aktas laikytinas aukÅ¡tesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu įrodymu nei kiti įrodymai, teismas pagrįstai vadovavosi bÅ«tent juo. 36.2. Teismo ekspertizę Å¡ioje byloje buvo pavesta atlikti į Lietuvos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytam teismo ekspertui R. M. ir ekspertei A. Å ., kuri nebuvo įraÅ¡yta į Lietuvos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , tačiau turėjo reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo duoti. Teismas, įvertinęs turimas A.

Å . specialias žinias atitinkamoje srityje, galėjo paskirti A. Å . kartu su R. M. atlikti ekspertizę Å¡ioje byloje (CPK 212 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010) ir pagrįstai vadovavosi jų parengtu ekspertizės aktu. 36.3. UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiÅ«ros aktas Nr. 15-056 buvo suraÅ¡ytas ieÅ¡kovės užsakymu, ieÅ¡kovė už Å¡io akto parengimÄ mokėjo, todėl buvo bÅ«tina patikrinti, ar egzistuoja Å¡iame akte nurodyti defektai.

Antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuota patalpų būklė, o ne defektai, nes antstolė nėra statybų srities specialistė, todėl ji negali pasakyti, ar atitinkama statinių / patalpų būklė laikytina defektu, t. y. negali konstatuoti defektų fakto. Todėl atmestini ieškovės teiginiai, kad defektai buvo užfiksuoti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, todėl ekspertui jų iš naujo nereikėjo vertinti. 36.4. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, šalių lygiateisiškumo principas šiuo atveju nebuvo pažeistas, nes tiek ieškovė, tiek atsakovės turėjo teisę pasiūlyti teismui ekspertų kandidatūras ir suformuluoti savo klausimus ekspertams.

Å iomis savo teisėmis bylos Å¡alys naudojosi. Tai, kad teismas nepaskyrė ekspertizės atlikti ieÅ¡kovės siÅ«lytai ekspertei ir neuždavė ekspertams ieÅ¡kovės ydingai suformuluotų klausimų, negali bÅ«ti laikoma Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu. 36.5. 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje ekspertas R. M. paaiÅ¡kino, jog ekspertizės akte vartojamas žodžių junginys „normatyvinis nusidėvėjimas“ reiÅ¡kia tÄ patį kaip ir „normalus nusidėvėjimas“, taip pat patikslino, kad viena sÄ voka yra vartojama teisėje, o kita – statybų veikloje.

Todėl ieÅ¡kovės teiginiai, jog ekspertizės akte nėra atsakyta į visus užduotus klausimus, vertintini kritiÅ¡kai. 36.6. Ekspertas R. M. davė sutikimÄ atlikti ekspertizę įvertinęs visus jam pateiktus klausimus. Tai reiÅ¡kia, kad teismo eksperto R. M. kompetencija yra pakankama įvertinti, ar atitinkamas defektas yra priskirtinas normaliam statinių / patalpų nusidėvėjimui. Jei ekspertas R. M. bÅ«tų negalėjęs atsakyti į šį klausimÄ , tai jis bÅ«tų atsisakęs atlikti ekspertizę (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

IeÅ¡kovės nurodyta ekspertė Z. B., duodama sutikimÄ dėl ekspertizės atlikimo, taip pat patvirtino, jog ji gali duoti iÅ¡vadas dėl jai pateikto klausimo, ar UAB „Mituva“ grÄ Å¾intos patalpos buvo pablogintos, ar su normalaus nusidėvėjimo požymiais. Taigi byloje esant dviejų ekspertų sutikimams dėl ekspertizės Å¡ioje byloje atlikimo, ieÅ¡kovės teiginiai, kad ekspertai negali duoti objektyvių iÅ¡vadų dėl pateikto klausimo, kas laikytina normaliu patalpų / statinių nusidėvėjimu, vertintini kaip aiÅ¡kiai nepagrįsti.

Ne ieÅ¡kovė turėtų vertinti, į kokius klausimus gali atsakyti statybų srities teismo ekspertai, nes tai geriausiai žino patys statybų srities teismo ekspertai. 36.7. Ekspertas R. M., kuris atliko statinių ekspertizę byloje, teismo posėdyje atsakinėdamas į klausimus, nurodė, kad statiniai buvo normaliai naudojami. Taigi ieÅ¡kovės iÅ¡vados apie nenormalų statinių naudojimÄ yra aiÅ¡kiai nepagrįstos ir prieÅ¡taraujančios eksperto teiginiams. 36.8. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad ekspertas ignoravo byloje esančias ilgalaikio turto inventorines korteles, tačiau ekspertas Å¡ių inventorinių kortelių negalėjo vertinti kaip patikimų raÅ¡ytinių įrodymų, nes nė vienoje iÅ¡ inventorinių kortelių nebuvo nurodytas kortelėse nurodyto nekilnojamojo turto unikalus numeris ir adresas, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovės akcentuojamų inventorinių kortelių nebuvo galima suprasti, kad jos yra suraÅ¡ytos bÅ«tent dėl Pastatų.

Be to, Å¡ios kortelės neatitiko įrodymų leistinumo principo. Kaip matyti iÅ¡ informacijos, esančios kortelių virÅ¡uje, Å¡ios kortelės yra UAB „Mituvos langai“, kuri yra iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro dėl bankroto. Kadangi iÅ¡kėlus bankroto bylÄ visi įmonės UAB „Mituvos langai“ dokumentai ir turtas turėjo bÅ«ti perduoti bankroto administratoriui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), nesuprantama, iÅ¡ kur ieÅ¡kovė gavo UAB „Mituvos langai“ ilgalaikio turto inventorines korteles.

Tai, kad šios kortelės yra nepatikimos, pagrindžia dar ir tai, jog ant jų nėra kompetentingų asmenų parašų. Taigi nėra aišku, kas šias korteles sudarė. Kadangi ieškovės pateiktos kortelės yra be atsakingų asmenų vardų, pavardžių ir parašų, kadangi nėra aišku, iš kur šios kortelės buvo gautos, tai jos pagrįstai nebuvo laikomos leistina įrodinėjimo priemone procese. 36.9. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad iš esmės visi UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056 nurodyti defektai, kuriems pašalinti ieškovė prašė priteisti būsimas išlaidas (37 492,47 Eur), yra priskirtini normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui, projektavimo ar statybos klaidoms ir tik labai maža dalis defektų yra priskirtina eksploatacinei kilmei (pirmo aukšto tualete išpjauta dalis sieninės plokštės, vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimai, vartų segmentų pažeidimai).

Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo, pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, o ne ieÅ¡kovės subjektyviais defektiniais aktais ir sÄ matomis, suraÅ¡ytomis siekiant prisiteisti iÅ¡ atsakovių kuo daugiau pinigų, tačiau nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovių iÅ¡laidas už eksploatacinės kilmės defektus, kadangi Å¡ie defektai jau buvo tuo metu, kai patalpos buvo perduotos atsakovėms. 36.10. Tai, kad ieÅ¡kovė buvo iÅ¡nuomojusi atsakovėms patalpas, o ne Pastatus, patvirtina nuomos sutarčių turinys (2.1, 2.4 papunkčiai).

Be to, Å¡alys nuomos sutartyse nebuvo susitarę, kad pasibaigus nuomos sutartims atsakovės turi nuplauti Pastatų fasadÄ . Todėl teismas pagrįstai atsisakė priteisti iÅ¡ atsakovių bÅ«simas fasado plovimo iÅ¡laidas. BÅ«simos fasado plovimo iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti priteisiamos dar ir dėl to, kad fasado apdulkėjimas dėl natÅ«ralių gamtos reiÅ¡kinių negalėjo bÅ«ti laikomas daikto pabloginimu CK 6.500 straipsnio prasme. Be to, ieÅ¡kovė bÅ«simų fasado plovimo iÅ¡laidų reikalavo pagal negaliojantį komercinį pasiÅ«lymÄ , nes UAB „BSS grupė“ komerciniame pasiÅ«lyme buvo nurodyta, kad jis galioja iki 2017 m. balandžio 28 d. 36.11.

IeÅ¡kovės perduotos patalpos buvo su natÅ«ralaus nusidėvėjimo požymiais, tačiau kadangi tai netrukdė atsakovėms patalpas naudoti pagal paskirtį, jos defektinio akto dėl buvusių patalpų nusidėvėjimo požymių nesudarė, tačiau Å¡ių defektinių aktų nebuvimas neįrodo, kad patalpose nebuvo nusidėvėjimo požymių. 36.12. Sprendžiant dėl iÅ¡laidų už varžų matavimÄ (ne)priteisimo svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo ne tik tie statiniai, kuriuose esančias patalpas nuomojosi atsakovės, bet ir kiti statiniai, kurių atsakovės nesinuomojo.

Taigi ieÅ¡kovės akcentuojamas adresas atliktų darbų akte neįrodo, jog varžų matavimai buvo daryti bÅ«tent tose patalpose, kurias atsakovėms buvo iÅ¡nuomojusi ieÅ¡kovė. Teismas pagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovių iÅ¡laidų už varžų matavimÄ , kadangi varžų matavimas buvo atliktas 2016 m. liepos 27 d., t. y. po to, kai patalpos jau buvo iÅ¡nuomotos naujai nuomininkei UAB „Domimaks“. Net ir teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad varžų matavimas buvo atliktas tose pačiose patalpose, kurias nuomojosi atsakovės, akivaizdu, jog iÅ¡laidos už varžų matavimÄ negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovių, nes prieÅ¡ atliktÄ varžų matavimÄ nauja nuomininkė UAB „Domimaks“ ilgÄ laikÄ naudojosi patalpomis, taigi varžų matavimo bÅ«tinybė galėjo bÅ«ti atsiradusi dėl naujos nuomininkės veiksmų. 36.13.

Nors ieškovė nurodo, jog varžų matavimas buvo būtinas, nes atsakovės neperdavė ieškovei daug dokumentų, susijusių su elektros ūkiu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pati ieškovė, prieš sudarydama nuomos sutartis su atsakovėmis, šiuos dokumentus būtų joms perdavusi. Priešingai, byloje yra įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovės 2014 m. rugsėjo 8 d. bei 2014 m. spalio 9 d. šių dokumentų iš ieškovės reikalavo, tačiau taip ir negavo.

Be to, reikalavimas dėl iÅ¡laidų už varžų matavimÄ priteisimo negalėjo bÅ«ti tenkinamas dar ir dėl to, kad 2016 m. liepos 27 d. sÄ skaita faktÅ«ra, kuria buvo grindžiami Å¡ie nuostoliai, buvo iÅ¡raÅ¡yta pirkėjai UAB „Anjava“, o ne ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės pateikti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė yra kompensavusi Å¡ias iÅ¡laidas UAB „Anjava“, nes Å¡ie aktai yra be atsakingų asmenų vardų, pavardžių ir parašų, todėl jie negalėjo bÅ«ti laikomi leistina įrodinėjimo priemone procese.

Taigi ieÅ¡kovės patirti nuostoliai už varžų matavimÄ teismo pagrįstai buvo pripažinti nepagrįstais, nes ieÅ¡kovė kaip savo nuostolius siekė prisiteisti kitos įmonės patirtas iÅ¡laidas. 36.14. Teismas pagrįstai atsisakė priteisti iÅ¡ atsakovių iÅ¡laidas už elektros sistemos atstatymÄ bei iÅ¡laidas už avarinio apÅ¡vietimo remontÄ , nes iÅ¡ 2015 m. lapkričio 10 d. rangos darbų sutarties Nr. 115-11-185 objekto nesimatė, kad buvo susitarta atlikti bÅ«tent tų patalpų, kurias iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo iÅ¡sinuomojusios atsakovės, elektros sistemos ir avarinio apÅ¡vietimo remontÄ .

IeÅ¡kovė turi ne vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , todėl tam, kad bÅ«tų galima priteisti iÅ¡laidas už elektros sistemos atstatymÄ / avarinio apÅ¡vietimo remontÄ , turėjo bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog darbai buvo atlikti bÅ«tent tose patalpose, kurias atsakovės nuomojosi iÅ¡ ieÅ¡kovės, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Nors ieÅ¡kovė teigia, jog jos argumentus, kad darbai buvo atlikti bÅ«tent ginčo patalpose, patvirtina UAB „Elektros darbai“ 2015 m. gruodžio 14 d. defektinis aktas, tačiau jis teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip netinkamas įrodymas byloje, nes buvo be atsakingų asmenų parašų, t. y. jis neturi jokios galios.

IÅ¡ 2015 m. lapkričio 10 d. darbų priėmimo–perdavimo akto, kuriuo ieÅ¡kovė grindė savo reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų elektros sistemai atstatyti / avarinio apÅ¡vietimo remontui priteisimo, matyti, kad buvo atlikti Å¡viestuvų ir lovių montavimo darbai. Ä®rodymų, kad atsakovės bÅ«tų sugadinusios Å¡viestuvus ir lovius iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡sinuomotose patalpose, byloje nėra. Taigi teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl elektros sistemos atstatymo iÅ¡laidų bei avarinio apÅ¡vietimo remonto iÅ¡laidų priteisimo.

37. Atsakovės UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovių apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 37.1. BÅ«tų galima laikyti, kad atsakovės pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, jei bÅ«tų nustatyta, jog atsakovės, piktnaudžiaudamos procesinėmis teisėmis, teikė teismui absoliučiai nepagrįstus ieÅ¡kinius ir nepagrįstus praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau to Å¡iuo atveju nebuvo, atsakovės sÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

Atsakovių ieÅ¡kiniai, kurių reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, negali bÅ«ti laikomi absoliučiai nepagrįstais, kadangi pirmosios instancijos teismas juos buvo patenkinęs. SÄ Å¾iningas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis negali bÅ«ti laikomas neteisėtais veiksmais, pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu. Tai, kad atsakovės savo pažeistas teises bandė apginti teisminiu keliu įstatymų nustatyta tvarka ir kad savo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, negali bÅ«ti laikoma atsakovių neteisėtais veiksmais, pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu.

Taigi atsakovės jokių neteisėtų veiksmų neatliko. 37.2. Nuostoliai negautų pajamų forma buvo priteisti nepagrįstai, nes 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymas buvo nerealus. Tik tada, jei į bylÄ bÅ«tų buvę pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl visų esminių nuomos sutarties sÄ lygų, tačiau jos liko neįvykdytos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«tų buvę galima laikyti, kad pajamas pagal 2014 m. vasario 10 d.

UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymÄ bÅ«tų buvę galima gauti realiai, tačiau Å¡iuo atveju tokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismas ignoravo aplinkybę, kad pagal šį pasiÅ«lymÄ nuomos sutartis taip ir nebuvo sudaryta net ir panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones, nes 2015 metais Pastatai UAB „Domimaks“ buvo iÅ¡nuomoti už daug mažesnį nuomos mokestį nei buvo nurodytas 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lyme. Jei Å¡is pasiÅ«lymas bÅ«tų buvęs realus, tai po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo jis galėjo bÅ«ti įgyvendintas, tačiau tai nebuvo padaryta. 37.3. 2014 m. vasario 10 d.

UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymas buvo parengtas siekiant nesÄ Å¾iningai prisiteisti sukurtus nuostolius iÅ¡ atsakovių. Esant tokiai teismo logikai, kokia yra pateikta sprendime, iÅ¡ atsakovių bÅ«tų buvę galima prisiteisti net ir 1 000 000 Eur nuostolių, jei tokio dydžio pasiÅ«lymas dėl patalpų nuomos bÅ«tų buvęs pateiktas. Taip sudaromos sÄ lygos ir toliau formuotis teismų praktikai, kad pagal realiai jokių teisinių pasekmių nesukėlusį dokumentÄ yra galima lengvai prisiteisti sukurtus nuostolius.

UAB „Domimaks“ neturėjo jokios objektyvios galimybės mokėti pasiÅ«lyme nurodyto dydžio nuomos mokestį (23 000 Lt + PVM), nes jis beveik 10 kartų virÅ¡ijo UAB „Domimaks“ per 2014 metus uždirbtÄ pelnÄ (2 344 Lt). Nepaisant to, kad UAB „Domimaks“ turėjo turto, ji 2014 metais balansavo ant nuostolių ribos. UAB „Domimaks“ 2014 metais turėjo tik 3 773 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų, o tai reiÅ¡kia, kad UAB „Domimaks“, nepardavusi savo turto, negalėjo iÅ¡sinuomoti Pastatų. 37.4.

Jeigu įstatymas draudžia naudoti neįregistruotÄ nuomos sutartį prieÅ¡ trečiuosius asmenis, tai juo labiau prieÅ¡ trečiuosius asmenins negali bÅ«ti panaudotas pasiÅ«lymas dėl patalpų nuomos, kadangi jis apskritai nesukuria jokių teisinių padarinių, kol jis nėra priimamas (akceptuojamas). 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymas negalėjo bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis (CK 6.478 straipsnio 2 dalis), todėl pagal šį pasiÅ«lymÄ apskaičiuotos negautos pajamos negalėjo bÅ«ti priteistos. 37.5.

IeÅ¡kovė pateikė klaidingÄ savo negautų pajamų skaičiavimÄ . Kadangi ieÅ¡kinyje buvo pateiktas neteisingas negautų pajamų skaičiavimas, teismas negalėjo sutikti su tokiu negautų pajamų skaičiavimu. Laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieÅ¡kovei nutraukti nuomos sutartį, sudarytÄ su UAB Strommen LT, buvo pritaikytos 2014 m. balandžio 7 d., o laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieÅ¡kovei nutraukti nuomos sutartį, sudarytÄ su UAB „Panorama nordic“, buvo pritaikytos 2014 m. rugsėjo 22 d.

Net jei nebÅ«tų buvę taikytos Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės, ieÅ¡kovė neturėjo jokios objektyvios galimybės gauti pajamų iÅ¡ kitos nuomininkės (UAB „Domimaks“) nuo 2014 m. balandžio mėnesio (UAB Strommen LT atveju) ir nuo 2014 m. spalio mėnesio (UAB „Panorama nordic“ atveju), nes tuo metu dar galiojo nuomos sutartys, sudarytos su atsakovėmis. IeÅ¡kovė geriausiu atveju nuomos pajamas iÅ¡ kitos nuomininkės (UAB „Domimaks“) galėjo gauti nuo 2014 m. liepos 8 d. dėl patalpų dalies, kurias buvo iÅ¡sinuomojusi UAB Strommen LT, ir nuo 2014 m. gruodžio 23 d. dėl patalpų dalies, kurias buvo iÅ¡sinuomojusi UAB „Panorama nordic“, t. y. suėjus 3 mėnesių įspėjimo terminui, jei įspėjimai apie nuomos sutarčių nutraukimÄ atsakovėms bÅ«tų buvę įteikti tada, kada buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios nutraukti nuomos sutartis (CK 6.480 straipsnis).

Teismas ignoravo Å¡iuos atsakovių argumentus. IeÅ¡kovė taip pat nepagrįstai skaičiavo negautas pajamas ir už visÄ 2015 m. rugsėjo mėnesį, nors atsakovės patalpas ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino 2015 m. rugsėjo 2 d., todėl ieÅ¡kovei 2015 m. rugsėjo mėnesį nebuvo jokių kliūčių gauti nuomos pajamas iÅ¡ kitos nuomininkės. Taigi iÅ¡ UAB Strommen LT galėjo bÅ«ti priteista maksimaliai 1 116,48 Eur negautų pajamų (2 654,69 – 369,46 – 1 168,75), o iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ galėjo bÅ«ti priteista maksimaliai 11 253,14 Eur negautų pajamų (19 567,02 – 5 162,38 – 3 151,50). 37.6.

Teismo iÅ¡vada, kad egzistuoja pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovės nuo iÅ¡nuomoto turto grÄ Å¾inimo (2015 m. rugsėjo 2 d.) iki 2019 m. balandžio mėnesio negautas pajamas, prieÅ¡tarauja byloje esančiai ekspertizės iÅ¡vadai, kurioje nurodyta, jog iÅ¡ esmės visi ieÅ¡kovės nurodyti patalpų defektai yra priskirtini normaliam patalpų nusidėvėjimui arba statybos / projektavimo klaidoms, kurios jau buvo tuo metu, kai patalpos buvo perduotos atsakovėms. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės nurodyti defektai negalėjo bÅ«ti kliÅ«tis iÅ¡nuomoti patalpas už 2014 m. vasario 10 d.

UAB „Domimaks“ pasiÅ«lyme nurodytÄ nuomos mokestį. IeÅ¡kovė, bÅ«dama Pastatų savininke, galėjo derėtis su UAB „Domimaks“ dėl nuomos mokesčio dydžio, taip pat galėjo ieÅ¡koti kitų Pastatų nuomininkų, o to nepadariusi, ieÅ¡kovė veikė savo rizika, todėl atsakovėms negali kilti atsakomybė dėl ieÅ¡kovės pasyvumo derantis dėl nuomos mokesčio dydžio ar ieÅ¡kant kitų nuomininkų, tai prieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

IeÅ¡kovės sutikimas dėl patalpų iÅ¡nuomojimo už mažesnę kainÄ nei buvo nurodyta 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lyme, kitų nuomininkų, galėjusių mokėti didesnį nuomos mokestį, neieÅ¡kojimas teismo turėjo bÅ«ti vertinamas kaip pačios ieÅ¡kovės sutikimas dėl nuostolių atsiradimo, o tai sudarė pagrindÄ netaikyti atsakovėms civilinės atsakomybės už Å¡iuos nuostolius (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). 37.7. Nesant neteisėtų atsakovių veiksmų, akivaizdu, jog nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir atsakovių veiksmų, o nesant visų bÅ«tinų sÄ lygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kinyje nurodyti nuostoliai iÅ¡ atsakovių negali bÅ«ti priteisiami. 37.8.

Teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovės turi pareigÄ atsakyti už eksploatacinės kilmės defektus (administracinio pastato pirmo aukÅ¡to tualete iÅ¡pjauta dalis sieninės plokÅ¡tės, sandėlių vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimai, vartų segmentų pažeidimai), tačiau atsakovėms negalėjo bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė už juos, nes jie jau buvo atsakovėms pradedant naudotis iÅ¡sinuomotomis patalpomis. Kadangi Å¡ie neesminiai trÅ«kumai netrukdė atsakovėms naudotis iÅ¡sinuomotu turtu pagal jo paskirtį, jie nebuvo pažymėti patalpų priėmimo–perdavimo akte.

Be to, net jeigu ir bÅ«tų nustatyta, kad sandėlių vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimai atsirado vėliau, t. y. po patalpų perdavimo atsakovėms, egzistuoja pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės Å¡iuo aspektu, nes UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiÅ«ros akte nurodyta, jog tokios paskirties pastatui buvo pasirinktos netinkamos medžiagos – gipskartonio plokÅ¡tės (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys). 37.9. IeÅ¡kovės nurodyti jau patirti nuostoliai buvo nepagrįstai priteisti iÅ¡ atsakovių, nes dalis PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis buvo grindžiami Å¡ie nuostoliai, buvo iÅ¡raÅ¡ytos ne ieÅ¡kovei, o pirkėjai UAB „Anjava“, kuri ir apmokėjo tas sÄ skaitas faktÅ«ras.

IeÅ¡kovės pateikti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė yra kompensavusi Å¡ias iÅ¡laidas UAB „Anjava“, nes Å¡ie aktai yra be atsakingų asmenų vardų, pavardžių ir parašų, todėl jie negalėjo bÅ«ti laikomi leistina įrodinėjimo priemone procese. PrieÅ¡ingai nei nusprendė teismas, iÅ¡ byloje esančių UAB „Anjava“ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų nesimato, kad UAB „Mituva“ bÅ«tų kompensavusi UAB „Anjava“ iÅ¡laidas, kurias ji patyrė.

Taigi aplinkybė, kad ieÅ¡kovė patyrė Å¡iuos nuostolius, buvo neįrodyta. 37.10. Inžinieriaus-elektriko A. R. defektiniame akte, suraÅ¡ytame 2015 m. rugsėjo 7 d., nebuvo nurodyta, kad transformatorinė turėtų kokių nors defektų. Taigi ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti nuostoliai už transformatorinės remonto darbus negalėjo bÅ«ti priteisti dar ir dėl to, kad transformatorinė po patalpų grÄ Å¾inimo neturėjo jokių defektų. Jei transformatorinė bÅ«tų turėjusi kokių nors defektų, tai jų Å¡alinimo darbai tikėtina bÅ«tų buvę atlikti nedelsiant, o ne praėjus 8 mėnesiams nuo patalpų grÄ Å¾inimo. 37.11.

Ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji atsakovėms buvo išnuomojusi oro kompresorius ir / ar suteikusi juos panaudai pagal panaudos sutartį. Teismo išvada, kad atsakovės naudojosi oro kompresoriais ir juos sugadino, yra aiškiai nepagrįsta, nes atsakovės oro kompresoriais nesinaudojo, todėl negalėjo jų ir sugadinti. Be to, byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl egzistavusių vieno oro kompresoriaus defektų jis buvo neremontuotinas, todėl naujo kompresoriaus įsigijimo išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovių dar ir dėl to, kad byloje nebuvo įrodytas jų būtinumas. 37.12.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė perdavė atsakovėms patalpas be UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo akte nurodytų defektų, t. y. su veikiančiu klozeto vandens nuleidimo mechanizmu, su švariais vandens filtrais, nuotekų šulinį su dangčiu, nuotekų šulinį be išplauto grunto, nuotekų šulinį su išvalytomis nuotekomis. Dėl to teismas negalėjo padaryti išvados, kad atsakomybė už šiuos trūkumus turi tekti atsakovėms. 37.13.

Dėl dujinio spindulinio Å¡ildytuvo BH50 ventiliatorius keitimo iÅ¡laidų svarbu tai, kad ieÅ¡kovei UAB „Aletra“ 2016 m. spalio 25 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuria ieÅ¡kovė grindė savo patirtus nuostolius, buvo neapmokėta, t. y. ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti nuostolių realumas pagal Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ buvo neįrodytas. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dujinis spindulinis Å¡ildytuvas BH50 buvo atsakovių iÅ¡sinuomotose patalpose.

IeÅ¡kovė turi ne vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , todėl yra galimybė, kad buvo pirktos atsarginės dalys kitose ieÅ¡kovės patalpose esantiems dujiniams spinduliniams Å¡ildytuvams. UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. perduodamų inžinerinių sistemų įrangos apžiÅ«ros akte nėra konstatuota, kad dujinio spindulinio Å¡ildytuvo BH50 ventiliatorius buvo sugedęs patalpų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei metu. Nuostoliai už dujinio spindulinio Å¡ildytuvo ventiliatoriaus keitimÄ iÅ¡ atsakovių negalėjo bÅ«ti priteisti, nes atsakovėms negali tekti pareiga atsakyti už vėliau atsiradusius defektus.

IeÅ¡kovė galėjo patikrinti dujinius spindulinius Å¡ildytuvus patalpų grÄ Å¾inimo metu, tačiau to tikslingai nedarė, kad vėliau galėtų prikurti kuo daugiau defektų ir prisiteisti iÅ¡ atsakovių kuo didesnę tariamų nuostolių sumÄ . IeÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina tai, kad ji į vėliau vykusį dujinių spindulinių Å¡ildytuvų patikrinimÄ atsakovių atstovų nekvietė. 37.14. Teismas negalėjo priteisti iÅ¡ atsakovių iÅ¡laidų už atliktus dujinių spindulinių Å¡ildytuvų remonto darbus, nes UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. suraÅ¡ytame perduodamų inžinerinių sistemų ir įrangos apžiÅ«ros akte nėra konstatuota, kad patalpų grÄ Å¾inimo metu bÅ«tų buvę nustatyti spindulinių Å¡ildytuvų defektai.

Teismas ignoravo faktÄ , kad UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo aktas, kuriuo ieÅ¡kovė grindė praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas už sistemos patikros ir remonto darbus, buvo suraÅ¡ytas tuo metu, kai patalpos jau buvo iÅ¡nuomotos naujai nuomininkei (UAB „Domimaks“). Todėl tikėtina, kad spindulinius Å¡viestuvus galėjo sugadinti nauja patalpų nuomininkė UAB „Domimaks“, jeigu jie iÅ¡ tiesų buvo sugedę, tačiau už tai atsakomybė jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti perkelta atsakovėms. 37.15.

Teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl egzistuojančių pagrindų / sÄ lygų atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės (visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies) ir nepagrįstai nevertino atsakovių Å¡iuo aspektu pateiktų argumentų (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys). IeÅ¡kovė, neteikdama informacijos apie nustatytus defektus, nederindama defektų Å¡alinimo darbų ir jų kainos su atsakovėmis, pati ėmėsi Å¡alinti defektus, nesuteikdama galimybės tÄ padaryti atsakovėms. Tikėtina, kad dėl konfliktiÅ¡kų santykių su atsakovėmis ieÅ¡kovė iÅ¡ rangovų prašė maksimalios darbų atlikimo kainos.

IeÅ¡kovė, spręsdama defektų Å¡alinimo klausimus, nebendradarbiavo su atsakovėmis, pati vienaÅ¡aliÅ¡kai derino su rangovais darbų kainas, nesudarydama atsakovėms galimybių derėtis su rangovais ir / ar ieÅ¡koti mažesnę kainÄ siÅ«lančių rangovų. 37.16. IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ buvo nuspręsta priteisti 32 096,30 Eur nuostolių (19 567,02 + 4 998,16 + 1 575,45 + 5 955,67), tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog ieÅ¡kovei iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ priteisiamas 34 033,61 Eur nuostolių atlyginimas.

IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad iÅ¡ UAB Strommen LT buvo nuspręsta priteisti 7 278,07 Eur nuostolių (2 654,69 + 1 936,02 + 610,24 + 2 077,12), tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ieÅ¡kovei iÅ¡ UAB Strommen LT priteisiamas 9 070,32 Eur nuostolių atlyginimas. Å ios teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytos klaidos taip pat sudaro pagrindÄ naikinti skundžiamÄ teismo sprendimo dalį kaip nepagrįstÄ . 37.17. Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra per didelės, ir jas sumažino.

Å i byla buvo itin sudėtinga, labai didelės apimties, tam, kad atsikirstų į ieÅ¡kovės nurodytus defektus, atsakovės turėjo iÅ¡analizuoti daug techninių, buhalterinių ir kitų kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų. Å ios aplinkybės sudarė pagrindÄ teismui nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžių ir priteisti atsakovių naudai tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas, kokias jos iÅ¡ tikrųjų patyrė. Taigi apeliacinės instancijos teismas turėtų peržiÅ«rėti pirmosios instancijos teismo atsakovių naudai priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir apeliacinio skundo patenkinimo atveju priteisti atsakovių naudai visas jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, o ne tik dalį, kaip kad padarė pirmosios instancijos teismas.

38. IeÅ¡kovė UAB „Mituva“ atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovių apeliacinį skundÄ , Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo, palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės atsiliepimas į atsakovių apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 38.1. Skundžiamoje teismo sprendimo dalyje sprendžiant dėl atsakomybės pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį taikymo teisingai konstatuoti neteisėti veiksmai ir nenukrypta nuo suformuotos teismų jurisprudencijos Å¡iuo klausimu.

UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT reikalavimai civilinėse bylose dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo ir dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo buvo atmesti. BÅ«tent Å¡ie įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, kad atsakovės pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o tai nagrinėjamoje byloje laikytina neteisėtais atsakovių veiksmais. Tai atitinka kasacinio teismo praktikÄ , suformuotÄ 2013 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013. 38.2. 2014 m. vasario 10 d.

UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymo realumo faktÄ pagrindžia:

1) tai, kad atsakovėms grÄ Å¾inus patalpas, Pastatai buvo iÅ¡nuomoti tam pačiam subjektui, kuris dar 2014 metais ir buvo pateikęs pasiÅ«lymÄ ;

2) UAB „Domimaks“ 2017 m. spalio 11 d. raštas, kuriame UAB „Domimaks“ nurodė, jog ketino nuomotis Pastatus, jog turėjo finansines galimybes tiek nuomai, tiek išpirkimui, jog nebūtų sudariusi turto pirkimo / išpirkimo sutarčių dėl turto, dėl kurio vyksta teisminiai ginčai (šiuos argumentus sustiprina VĮ Registrų centro išrašai apie Pastatus ir Juridinių asmenų regitro duomenys apie UAB „Domimaks“ finansines galimybes – įstatinio kapitalo dydis (7 592 530,08 Eur), 841 743 Lt 2013 metų grynasis pelnas, 2013 ir 2014 metais turėto turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų palyginimas, kurie patvirtina, kad UAB „Domimaks“ finansinė padėtis tiek 2013 metais, tiek ir 2014 metais buvo gera, ši įmonė buvo moki ir nesusidūrė su kokiais nors finansiniais sunkumais, kurie būtų tokio masto, kad UAB „Domimaks“ neturėtų galimybės siūlomomis kainomis išsinuomoti / išsipirkti Pastatų);

3) pačių atsakovių veiksmai, kai jos, sužinojusios apie UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymÄ , kreipėsi į teismÄ dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo ir siekė, jog bÅ«tų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. 38.3. Skiriant teismo ekspertizę, nebuvo keliamas klausimas, kokios bÅ«klės patalpas ieÅ¡kovė 2010 metais perdavė atsakovėms, o buvo nustatinėjama, ar atsakovėms grÄ Å¾inant patalpas ieÅ¡kovei, egzistavo ieÅ¡kovės nurodyti defektai. Taigi atsakovės nepagrįstai nurodo, kad ekspertizė nustatė, jog kažkokie defektai jau egzistavo patalpas perduodant atsakovėms.

Atsakovės, prieÅ¡ iÅ¡sinuomodamos patalpas, jas apžiÅ«rėjo, patalpos atsakovėms buvo tinkamos, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovės įvertino patalpų įrengimÄ ir faktÄ , jog sugebės jomis naudotis nepadarydamos žalos. Nuomos sutartimis atsakovės net įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei patalpas geros bÅ«klės. Atsakovės nereiÅ¡kė pretenzijų, kad joms patalpos buvo perduotos netinkamos bÅ«klės ar su defektais. Civiliniame procese įrodinėjimo naÅ¡ta tenka tam, kuris teigia, todėl atsakovės, kurios teigia, jog joms buvo perduotos patalpos su tais pačiais defektais, kurie buvo fiksuoti patalpų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei dienÄ , ir turi tai įrodyti, tačiau byloje to nedarė, t. y. pačios atsakovės nevykdo įrodinėjimo pareigos. 38.4.

Patalpų medžiagų parinkimas, nesant imperatyvių nurodymų rinktis tik tam tikras medžiagas tam tikro pastato paskirčiai, negali Å¡alinti atsakovių civilinės atsakomybės už patalpų nepriežiÅ«rÄ , kuriÄ privalėjo atlikti patalpų naudotojos, t. y. nuomininkės, ar juo labiau už patalpų pabloginimÄ , kurį nagrinėjamu atveju yra konstatavęs Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-336-153/2016 (jis turi prejudicinę galiÄ ). 38.5. Atsakovių nurodoma CK 6.478 straipsnio 2 dalis taikytina tais atvejais, kai yra sudaryta nuomos sutartis, o 2014 m. vasario 10 d.

UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymas nėra nuomos sutartis, todėl CK 6.478 straipsnio 2 dalis Å¡iuo atveju netaikytina. Jokie teisės aktai nedraudžia naudoti pasiÅ«lymo nuomotis Pastatus prieÅ¡ trečiuosius asmenis, todėl vadovaujantis civilinėje teisėje egzistuojančiu principu, kad leidžiama viskas, kas neuždrausta, leidžiama prieÅ¡ atsakoves panaudoti ir pasiÅ«lymÄ nuomotis Pastatus, nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovei bÅ«tų nepagrįstai apribotos galimybės ginti savo pažeistas teises, teikiant įrodymus, pagrindžiančius negautų pajamų realumÄ . 2014 m. vasario 10 d.

UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymas įrodo, kad ieÅ¡kovė numatė iÅ¡ anksto gauti priteistas negautas pajamas, pagrįstai tikėjosi minėtas pajamas gauti, tačiau negavo dėl atsakovių veiksmų – pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių nutraukti nuomos sutartis, įpareigojančių vykdyti nuomos sutartis. Atsakovėms buvo suvokiama, kad ieÅ¡kovė akceptuoja 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymÄ , todėl jos ir inicijavo teisminius ginčus, siekdamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

IeÅ¡kovė negalėjo sudaryti pačios nuomos sutarties su UAB „Domimaks“, nes atsakovės, sužinojusios apie ieÅ¡kovės gautÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡nuomoti tas pačias patalpas, iÅ¡ karto ėmėsi veiksmų, kad bÅ«tų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios nutraukti nuomos sutartis su atsakovėmis. LogiÅ¡ka, kad tuo atveju, jeigu atsakovės nebÅ«tų laikiusios 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymo realiu, nebÅ«tų inicijavusios bylos dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo ir nebÅ«tų siekusios laikinųjų apsaugos priemonių, kurios draustų ieÅ¡kovei nutraukti nuomos sutartis, taikymo, nes tokio pobÅ«džio laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų nereikalingos, jeigu atsakovės nemanytų, kad ieÅ¡kovė nutrauks nuomos sutartis. 38.6.

Pasisakydamos dėl negautų pajamų skaičiavimo, atsakovės situacijÄ vertina retrospektyviai, t. y. kad nuomos sutartys yra neterminuotos, nes tai nustatė teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo, tačiau 2014 metų pradžioje, kai ieÅ¡kovė, bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir bendradarbiaudama su atsakovėmis, nurodė, jog nori iÅ¡nuomoti Pastatus pelningiau, todėl nusiuntė atsakovių atstovams iÅ¡ UAB „Domimaks“ gauto pasiÅ«lymo sÄ lygas, atsakovės laikėsi pozicijos, kad nuomos sutartys yra terminuotos, todėl ieÅ¡kovė negalėjo nutraukti nuomos sutarčių vadovaudamasi CK 6.480 straipsniu.

Tačiau nuomos sutartys gali bÅ«ti nutraukiamos ne tik CK 6.480 straipsnyje nustatyta tvarka, jos gali bÅ«ti nutraukiamos ir CK 6.497 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. įspėjus kitÄ Å¡alį per protingÄ terminÄ . Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios ieÅ¡kovei bet kokiu bÅ«du nutraukti nuomos sutartis, t. y. ieÅ¡kovė negalėjo nutraukti nuomos sutarčių nei pagal CK 6.480 straipsnį, nei pagal CK 6.497 straipsnį (net ir dėl atsakovių kaltės), nei geranoriÅ¡kai bendru susitarimu, todėl ieÅ¡kovė ir skaičiavo nuostolius bÅ«tent nuo 2014 m. balandžio mėnesio. 38.7.

Atsakovių pareiÅ¡kimai, kad nebuvo jokių kliūčių iÅ¡nuomoti Pastatus iÅ¡ karto po to, kai patalpos buvo grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei, neatitinka realybės. IeÅ¡kovė daug kartų reikalavo, kad atsakovės grÄ Å¾intų patalpas, tačiau susitarti dėl patalpų grÄ Å¾inimo pavyko tik tada, kai pačios atsakovės iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ patalpas grÄ Å¾inti 2015 m. rugsėjo 2 d. Kadangi patalpos buvo grÄ Å¾intos su daugybe defektų, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė objektyviai neturėjo galimybės iÅ¡nuomoti Pastatus jau kitÄ dienÄ po patalpų grÄ Å¾inimo, juo labiau, jog įvertinus atsakovių elgesį, ieÅ¡kovė neturėjo galimybės nuspėti, kada atsakovės grÄ Å¾ins patalpas.

IeÅ¡kovė, vadovaudamasi ekonomiÅ¡kumo principu ir siekdama kaip įmanoma sumažinti nuostolių (defektų) Å¡alinimo kaÅ¡tus, nuolat teiravosi atsakovių, ar jos pačios Å¡alins defektus (tarp Å¡alių vyko susiraÅ¡inėjimas), tačiau ieÅ¡kovė konkretaus atsakymo negaudavo. Taigi akivaizdu, kad kliÅ«tis iÅ¡nuomoti Pastatus iÅ¡ karto po patalpų grÄ Å¾inimo sudarė pačios atsakovės. 38.8. Ekspertizės aktas nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis faktÄ , kad atsakovės grÄ Å¾ino prastesnės bÅ«klės patalpas, tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Atsižvelgiant į tai, kokios bÅ«klės patalpas atsakovės grÄ Å¾ino, Pastatų iÅ¡nuomojimas tÄ patį mėnesį yra didelė ieÅ¡kovės sėkmė, kuri leido sumažinti atsakovių sukeltus nuostolius. Toks ieÅ¡kovės elgesys vertintinas kaip rÅ«pestingo asmens veikimas, atitinkantis ekonomiÅ¡kumo ir protingumo principus. Taigi teismas pagrįstai priteisė negautas pajamas nuo iÅ¡nuomotų patalpų grÄ Å¾inimo iki 2019 m. balandžio mėnesio. 38.9. Atsakovės nepaneigė priežastinio ryÅ¡io egzistavimo, nes iÅ¡ esmės nėra nurodyta jokių priežastinio ryÅ¡io nebuvimÄ pagrindžiančių argumentų. 38.10.

IeÅ¡kovė yra pateikusi 2015 m. spalio 1 d. sutartį Nr. 20151001/2 su priedais, iÅ¡ kurios matyti, kad UAB „Anjava“ teikia Å«kio valdymo ir mokesčių už teikiamas komunalines paslaugas administravimo paslaugas, kurios yra siejamos su trečiaisiais asmenimis, kurie nuomojasi ieÅ¡kovės patalpas. IeÅ¡kovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius faktÄ , kad ieÅ¡kovė nuolat kompensuoja visas UAB „Anjava“ patiriamas iÅ¡laidas, t. y. ieÅ¡kovė perveda sumas dalimis, o vėliau UAB „Anjava“ pagal poreikį iÅ¡ tų sumų apmoka iÅ¡laidas.

Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai yra paimti iÅ¡ įmonės buhalterinės programos. Taigi įrodymų visuma, įskaitant ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, patvirtina, kad ieÅ¡kovė yra kompensavusi UAB „Anjava“ iÅ¡laidas, kurias priteisė teismas. 38.11. Dėl nuostolių už transformatorinės remontÄ inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte nurodyta, kad atsakovės nepateikė dokumentacijos ir neturėjo atstovo, kuris galėtų perduoti transformatorinę ir elektros Å«kį, todėl defektai buvo nustatyti vėliau, kreipusis į atestuotÄ Ä¯monę UAB „Elektruva“.

Nors atsakovės teigia, kad defektai turėjo bÅ«ti Å¡alinami tuoj pat po patalpų grÄ Å¾inimo, o ne po 8 mėnesių, tačiau, kaip jau minėta, patalpos buvo grÄ Å¾intos su daugybe defektų ir ieÅ¡kovė neturi galimybių paÅ¡alinti visus defektus iÅ¡ karto, todėl ieÅ¡kinį teikė nuostolius skaičiuodama dviem bÅ«dais, t. y. praÅ¡ydama priteisti realiai patirtus nuostolius (jau apmokėtas sÄ skaitas) ir skaičiavimo bÅ«du apskaičiuotus nuostolius (pagal sÄ matas). IeÅ¡kovė pasirinko tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ atsižvelgdama į CK nustatytus sutrumpintus senaties terminus reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). 38.12.

Jau Kauno rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. suraÅ¡ytame statinio(-ių) techninės priežiÅ«ros patikrinimo akte Nr. 160 buvo konstatuoti pažeidimai kompresorinėje, kurios naudotojomis įvardytos atsakovės, kurios pačios dalyvavo patikrinime ir pasirašė šį aktÄ . Vykstant patalpų grÄ Å¾inimui, atsakovės neneigė, kad jos nuomojosi kompresorinę, o netgi jÄ perdavinėjo ieÅ¡kovei. Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. gegužės 3 d. UAB „Serpantino“ paslaugos atliktų darbų akto, UAB „Panorama nordic“ kreipėsi į UAB „Serpantino“ paslaugos dėl ginčo kompresorinės ir jau minėtame akte buvo nurodyta, kad nekeliamas slėgis ir kad neremontuotina. 38.13.

Atsakovės apeliaciniame skunde kelia naujus deklaratyvius motyvus, kurių nekėlė pirmosios instancijos teisme, kad nuostoliai dėl dujinių spindulinių Å¡ildytuvų galimai galėjo bÅ«ti patirti ne ginčo patalpose, t. y. kad ieÅ¡kovė nusipirko atsarginių dalių savo kitoms patalpoms. Iki Å¡iol byloje nebuvo ginčo, kad patalpose yra įrengta dujinių spindulinių Å¡ildytuvų sistema. Kadangi prieÅ¡ pat patalpų grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovei buvo užaklintas dujotiekis, nebuvo galimybės patikrinti dujų sistemÄ , t. y. atsakovės sudarė kliÅ«tis nepatikrinti dujų sistemos patalpų grÄ Å¾inimo metu. 38.14.

Atsakovių argumentai, kad jos turėtų būti atleidžiamos nuo civilinės atsakomybės, nes ieškovė nebendradarbiavo su atsakovėmis sprendžiant defektų šalinimo klausimus, neteikė informacijos, nesuteikė galimybių pačioms pašalinti defektų, neatitinka tikrovės. Ieškovė nuolat siekė bendradarbiauti su atsakovėmis, tačiau jos nebendradarbiavo su ieškove, o tik siekė kuo ilgiau naudotis patalpomis, kuo ilgiau netaisyti defektų ir neatlyginti defektų šalinimo kaštų. 38.15.

Net jei ir yra klaida teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kaip teigia atsakovės, tai nėra teismo sprendimo panaikinimo pagrindas. Atsakovės apeliaciniu skundu nepraÅ¡o pakeisti teismo sprendimo dalies, o praÅ¡o jÄ panaikinti. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės tokiu savo reikalavimu suformulavo apeliacinio skundo ribas, pagal kurias jų apeliacinis skundas ir turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas (CPK 320 straipsnis). Nėra pagrindo naikinti atsakovių skundžiamÄ teismo sprendimo dalį, nes nėra nurodyti ir įrodyti CPK 329 ir 330 straipsniuose reglamentuoti atvejai, kada pirmosios instancijos sprendimas gali bÅ«ti naikinamas.

Civiliniame procese yra nustatyta galimybė kreiptis į sprendimÄ priėmusį teismÄ dėl klaidos taisymo (CPK 276 straipsnis), todėl atsakovių elgesys, t. y. apeliacinio skundo teikimas dėl aritmetinių klaidų teismo sprendime, tik patvirtina siekį kuo ilgiau iÅ¡vengti nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovei. 38.16. Atsakovių skundžiamas jų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimas yra pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje atsakovėms atstovavo tie patys atstovai, kurie joms atstovavo jau rengiant ir sudarant nuomos sutartis, bendradarbiaujant su atsakovėmis gavus 2014 m. vasario 10 d.

UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymÄ nuomotis Pastatus, ankstesniuose teisminiuose ginčuose dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo ir dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo. Taigi dalis atsakovių nurodomų dokumentų, kuriuos jos turėjo analizuoti, joms jau buvo žinomi iki bylos iÅ¡kėlimo. Defektai atsakovėms buvo žinomi, nes jos pačios dalyvavo patalpų perdavime. Dalis dokumentų yra teismo sprendimai, priimti bylose, kuriose atsakovės buvo proceso dalyvės. Byloje esantys institucijų nurodymai taip pat buvo žinomi atsakovėms ir jų jau iÅ¡analizuoti anksčiau, nes jie suraÅ¡yti bÅ«tent atsakovėms.

Todėl argumentai, kad būtina nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atmestini. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 39. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

40. IeÅ¡kovė UAB „Mituva“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ jų negautas pajamas (nuomos mokesčio skirtumÄ ), tiesioginius nuostolius (bankui sumokėtas palÅ«kanas), nuomos mokesčio skolÄ , jau patirtus nuostolius ir nuostolius pagal sÄ matas atsakovių nuomotų patalpų defektams paÅ¡alinti. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovių patenkintas iÅ¡ dalies (iÅ¡ atsakovės UAB „Panorama nordic“ priteisti 34 033,61 Eur, o iÅ¡ atsakovės UAB Strommen LT – 9 070,32 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl Å¡io pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovės, tačiau Å¡alys ginčija ne visas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

41. IÅ¡ paduotų apeliacinių skundų matyti, kad ieÅ¡kovė neginčija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti tiesioginius nuostolius (bankui sumokėtas palÅ«kanas), o atsakovės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti nuomos mokesčio skolÄ (iÅ¡ UAB Strommen LT – 1 792,25 Eur, o iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ – 1 937,31 Eur). Pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas byloje nėra.

Todėl teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje nepasisako dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti tiesioginius nuostolius (bankui sumokėtas palÅ«kanas) atmetimo ir ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti nuomos mokesčio skolÄ patenkinimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas. Dėl negautų pajamų (nuomos mokesčio skirtumo) (ne)priteisimo 42. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, t. y. CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sÄ lygos – kaltės. Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sÄ lyga, pripažįstamas asmens, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti.

Taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iÅ¡nagrinėto jo naudai, turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali bÅ«ti atlyginami tik tie realÅ«s ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-403/2019 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

43. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose dėl nuomos sutartyse esančios spragos užpildymo (Kauno apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9212-886/2014) ir nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo (Kauno apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2014-920/2015) buvo pritaikytos būtent atsakovių iniciatyva ir kad nors Kauno apylinkės teismas buvo tenkinęs UAB Strommen LT ir UAB „Panorama nordic“ reikalavimus abiejose byloje, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ginčus apeliacine tvarka, abiejose byloje jų reikalavimus atmetė.

Dėl to pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina, jog atsakovės pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o tai nagrinėjamoje byloje laikytina neteisėtais atsakovių veiksmais, atitinka kasacinio teismo tokio pobÅ«džio bylose formuojamÄ praktikÄ . Atsakovių akcentuojamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto nustatymas Å¡iuo atveju nebuvo bÅ«tinas tam, kad jų veiksmai bÅ«tų pripažinti neteisėtais.

44. Negautų pajamų aspektu ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodinėjo, kad jeigu atsakovių inicijuotose bylose nebÅ«tų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi gauti didesnį nuomos mokestį (pagal UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymÄ ), todėl turėtų bÅ«ti priteistas nuomos mokesčio, mokėto atsakovių ir siÅ«lyto mokėti UAB „Domimaks“, skirtumas (negautos pajamos, kurias ieÅ¡kovė turėjo galimybę gauti). Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu pažymėjo, kad tai, jog atsakovių praÅ¡ymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės draudė ieÅ¡kovei nutraukti nuomos sutartis, o vėliau įpareigojo ieÅ¡kovę vykdyti nuomos sutartis, lėmė, kad ieÅ¡kovė prarado teisę nutraukti nuomos sutartis su atsakovėmis ir sudaryti nuomos sutartį su UAB „Domimaks“, t. y. dėl atsakovių praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovė prarado galimybę iÅ¡nuomoti patalpas pagal 2014 m. vasario 10 d.

UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymÄ palankesnėmis sÄ lygomis ir prarado galimybę gauti didesnes pajamas.

45. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pagrįstai negautas pajamas skaičiavo kaip skirtumÄ tarp UAB „Domimaks“ siÅ«lyto nuomos mokesčio dydžio ir atsakovių iki tol, kol patalpos buvo grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei, mokėto nuomos mokesčio dydžio, o po patalpų iÅ¡nuomojimo UAB „Domimaks“ – kaip skirtumÄ tarp 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ siÅ«lyto nuomos mokesčio dydžio ir UAB „Domimaks“ pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartį mokėto nuomos mokesčio dydžio, nes 2014 m. vasario 10 d.

UAB „Domimaks“ siÅ«lė terminuotÄ (5 metų) nuomos sutartį. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl UAB Strommen LT neteisėtų veiksmų negautos pajamos pagrįstai buvo skaičiuojamos nuo 2014 m. balandžio mėnesio, kai Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o kadangi pagal UAB „Panorama nordic“ praÅ¡ymÄ laikinosios apsaugos priemonės Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 buvo taikytos tik 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, todėl iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ priteistinÄ nuostolių dydį pagrįsta skaičiuoti nuo 2014 m. spalio mėnesio.

46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent laikinųjų apsaugos priemonių, kurios kliudė nutraukti nuomos sutartis / įpareigojo vykdyti nuomos sutartis, taikymas sukėlė žalÄ , t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra ieÅ¡kovės negautų didesnių pajamų už Pastatų / patalpų nuomÄ priežastis. Jeigu ieÅ¡kovei nebÅ«tų uždrausta nutraukti nuomos sutartis / ieÅ¡kovė nebÅ«tų įpareigota vykdyti nuomos sutartis, ji bÅ«tų galėjusi anksčiau sudaryti naujÄ Pastatų / patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ bÅ«tų gavusi didesnį nuomos mokestį nei gaudavo iÅ¡ atsakovių. Todėl skirtumas tarp gautų ir galėtų gauti, tačiau negautų didesnių pajamų ir yra ieÅ¡kovės nuostoliai, sukelti dėl atsakovių praÅ¡ymais taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

47. Vienas iš atsakovių apeliacinio skundo argumentų, kad nuostoliai negautų pajamų forma buvo priteisti nepagrįstai, yra susijęs su tuo, jog, atsakovių teigimu, 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlymas nebuvo realus. Nustatymas, ar pasiūlyme nurodytas nuomos mokesčio dydis yra tas rodiklis, kuriuo remiantis gali būti apskaičiuojamos ieškovės negautos pajamos, yra fakto klausimas, atsakymas į kurį priklauso nuo įrodymų (aplinkybių) visumos vertinimo.

48. Nors atsakovės apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymas negalėjo bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis (CK 6.478 straipsnio 2 dalis), todėl pagal šį pasiÅ«lymÄ apskaičiuotos negautos pajamos negalėjo bÅ«ti priteistos, tačiau į šį atsakovių argumentÄ pagrįstai atsakė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog Å¡iuo atveju atsakovių akcentuojamos CK 6.478 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, nes UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymas nelaikytinas nuomos sutartimi. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo pateiktam siauram CK 6.478 straipsnio 2 dalies taikymo aiÅ¡kinimui, t. y. kad Å¡ioje normoje įtvirtintas ribojimas panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis taikytinas tik nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartims, sudarytoms ilgesniam kaip vienerių metų terminui, ir neapima pasiÅ«lymų iÅ¡sinuomoti nekilnojamuosius daiktus.

49. Atsakovių abejonių dėl UAB „Domimaks“ finansinių galimybių iÅ¡sinuomoti Pastatus, grindžiamų UAB „Domimaks“ finansine padėtimi, vertinimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės pajėgumas mokėti nuomos mokestį turėtų bÅ«ti vertinamas ne vien atsižvelgiant į įmonės pelnÄ ar turimas lėšas, kaip tai daro atsakovės, o plačiau įvertinant įmonės turtinę padėtį ir pirmiausia vertinant įmonės veiklos sÄ naudas, prie kurių bÅ«tent ir priskirtinas mokėtinas nuomos mokestis.

Nors UAB „Domimaks“ 2014 metais deklaravo turėjusi 2 344 Lt pelno ir 2014 metų balanse nurodytas 3 773 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis, tačiau UAB „Domimaks“ 2014 metais turėjo 961 207 Lt pardavimo pajamų, 323 565 Lt veiklos sÄ naudų ir 36 382 026 Lt turto, iÅ¡ kurio 26 599 636 Lt sudarė ilgalaikis materialusis turtas. Å iuo atveju nėra duomenų, dėl kokių priežasčių UAB „Domimaks“ siekė iÅ¡sinuomoti iÅ¡ ieÅ¡kovės Pastatus (ketino plėsti veiklÄ , pakeisti nuomojamas patalpas kitomis, turimÄ turtÄ parduoti ir veiklai reikalingas patalpas nuomoti ar kt.), tačiau atsakovės neįrodė, jog UAB „Domimaks“ 2014 metais neabejotinai bÅ«tų nepajėgi ieÅ¡kovei mokėti 2014 m. vasario 10 d. pasiÅ«lyme nurodytÄ nuomos mokestį.

Tai, kad 2014 m. vasario 10 d. pasiÅ«lymas UAB „Domimaks“ finansinių galimybių iÅ¡sinuomoti Pastatus aspektu nelaikytinas nerealiu, patvirtina ir 2015 m. rugsėjo 22 d. sudaryta nuomos sutartis, kurioje nurodytas nuomos mokesčio dydis tik labai nežymiai skiriasi nuo 2014 metais siÅ«lyto nuomos mokesčio dydžio (2014 m. vasario 10 d. pasiÅ«lytas nuomos mokesčio dydis – 23 000 Lt (6 661,26 Eur) + PVM, o 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartyje nurodytas nuomos mokesčio dydis – 6 500 Eur + PVM), o duomenų apie Å¡ios sutarties nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ byloje nėra.

50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pačių atsakovių elgesys, kai jos inicijavo ginčus teisme ir prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, draudžiančias ieÅ¡kovei nutraukti nuomos sutartis / įpareigojančias vykdyti nuomos sutartis, vertintinas kaip netiesioginis UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymo realumo patvirtinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad ta pati pasiÅ«lymÄ pateikusi įmonė po patalpų perdavimo ieÅ¡kovei sudarė su ja nuomos sutartį dėl Pastatų nuomos, reiÅ¡kia, jog 2014 m. vasario 10 d. pasiÅ«lymas buvo pakankamai rimtas, o ne parengtas vien siekiant nesÄ Å¾iningai prisiteisti dirbtinai sukurtus nuostolius iÅ¡ atsakovių, kaip teigiama atsakovių apeliaciniame skunde.

Tačiau Å¡is pasiÅ«lymas nei jo teikėjos (UAB „Domimaks“), nei jo gavėjos (ieÅ¡kovės) neįpareigojo, nes preliminari nuomos sutartis tarp UAB „Domimaks“ ir ieÅ¡kovės nebuvo sudaryta (CK 6.165 straipsnis). Tai patvirtina ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta kitomis sÄ lygomis (nuomos mokesčio dydžio ir termino prasme) nei 2014 m. vasario 10 d. pasiÅ«lyme nurodytos. Be to, ieÅ¡kovė, laikydama nuomos sutartis neterminuotomis, gavusi UAB „Domimaks“ verslo pasiÅ«lymÄ nuomotis patalpas, nesiėmė veiksmų įspėti atsakoves prieÅ¡ įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ apie neterminuotų nuomos sutarčių nutraukimÄ .

51. Ieškovė dublike nurodė priežastis, dėl kurių 2015 m. rugsėjo 22 d. Pastatai buvo išnuomoti už mažesnį nuomos mokestį nei buvo nurodytas 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiūlyme. Ieškovės teigimu, tai lėmė aplinkybė, kad atsakovės perdavė patalpas prastesnės būklės ir praėjus pusantrų metų po UAB „Domimaks“ pasiūlymo. Remdamasis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės pateiktiems negautų pajamų skaičiavimams.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus atitiktų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kovės negautų pajamų skaičiavimas kaip skirtumas tarp atsakovių mokėto (turėto mokėti) nuomos mokesčio dydžio ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartyje UAB „Domimaks“ įsipareigoto mokėti nuomos mokesčio dydžio. Byloje nėra įrodymų, kad tokių objektų, kaip ginčo objektas, rinkoje vyraujantis nuomos mokesčio dydis per pusantrų metų mažėjo, t. y. kad ieÅ¡kovė Pastatus 2015 metais iÅ¡nuomojo pigiau (palyginti su 2014 metų pasiÅ«lymu) dėl rinkos sÄ lygų pasikeitimo.

Taigi neįrodyta, kad faktas, jog atsakovės perdavė patalpas praėjus pusantrų metų po UAB „Domimaks“ pasiūlymo, būtų turėjęs lemiamos įtakos Pastatų nuomos mokesčio dydžiui.

52. Pastatų nuomos mokesčio dydžio, kurį UAB „Domimaks“ 2014 ir 2015 metais sutiko mokėti už Pastatus, kitimas (mažėjimas), grindžiamas patalpų bÅ«klės pabloginimu dėl atsakovių kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrįstas, nes byloje nėra įrodymų, kad UAB „Domimaks“ 2014 m. vasario 10 d. pasiÅ«lymÄ bÅ«tų pateikusi po detalios Pastatų apžiÅ«ros ir kad per tuos pusantrų metų patalpų bÅ«klė dėl atsakovių kaltės bÅ«tų taip pabloginta, jog UAB „Domimaks“ bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties bÅ«tų sutikusi nuomotis Pastatus tik mažesne kaina.

Be to, net jeigu iÅ¡ tikrųjų patalpų bÅ«klė buvo tas kriterijus, kuris lėmė 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartyje mažesnį nuomos mokesnį nei jis buvo nurodytas 2014 m. vasario 10 d. pasiÅ«lyme, nebÅ«tų pagrindo dėl to negautas pajamas kompensuoti atsakovių sÄ skaita, nes, kaip nustatyta skundžiamame teismo sprendime, atsakovės yra atsakingos tik už palyginti nedidelę ieÅ¡kovės nurodytų nuostolių dalį.

53. Taigi yra pagrindas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negautas pajamas skaičiuoti kaip skirtumÄ tarp atsakovių mokėto (turėto mokėti) nuomos mokesčio dydžio ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutartyje UAB „Domimaks“ įsipareigoto mokėti nuomos mokesčio dydžio, o ne kaip skirtumÄ tarp atsakovių mokėto (turėto mokėti) nuomos mokesčio dydžio ir UAB „Domimaks“ 2014 m. vasario 10 d. pasiÅ«lyme nurodyto nuomos mokesčio dydžio, kaip tai darė ieÅ¡kovė ir pirmosios instancijos teismas.

54. Sutiktina su atsakovių apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo atsakovių argumentus, susijusius su neteisingu žalos apskaičiavimo laikotarpiu. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė apie 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymo gavimÄ informavo atsakoves. Nors atsakovės Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9212-886/2014 įrodinėjo, kad tarp Å¡alių buvo sudarytos terminuotos nuomos sutartys, tačiau ieÅ¡kovė su tokia atsakovių pozicija nesutiko ir galiausiai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patvirtinta jos pozicija, jog sudarytos neterminuotos nuomos sutartys. Dėl to konstatuotina, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę bet kada nutraukti su atsakovėmis sudarytas nuomos sutartis, įspėjusi apie tai atsakoves prieÅ¡ 3 mėnesius (CK 6.480 straipsnis), iÅ¡skyrus laikotarpius, kai tai draudė taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

55. Laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieÅ¡kovei nutraukti nuomos sutartį, sudarytÄ su UAB Strommen LT, buvo pritaikytos 2014 m. balandžio 7 d. Iki tol ieÅ¡kovė nepasinaudojo CK 6.480 straipsnyje įtvirtinta savo teise įspėti UAB Strommen LT apie nuomos sutarties nutraukimÄ . Taigi net jei nebÅ«tų buvę taikytos Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės, ieÅ¡kovė neturėjo jokios objektyvios galimybės gauti pajamų iÅ¡ kitos nuomininkės (UAB „Domimaks“) nuo 2014 m. balandžio mėnesio (UAB Strommen LT atveju).

Kaip teisingai nurodo atsakovės apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovė didesnes pajamas iÅ¡ patalpų nuomos iÅ¡ kitos nuomininkės (UAB „Domimaks“) anksčiausiai galėjo gauti tik nuo 2014 m. liepos 8 d. dėl patalpų dalies, kurias buvo iÅ¡sinuomojusi UAB Strommen LT, t. y. suėjus 3 mėnesių įspėjimo terminui, jei įspėjimas apie nuomos sutarties nutraukimÄ Å¡iai atsakovei bÅ«tų buvęs įteiktas tada, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios nutraukti nuomos sutartį (CK 6.480 straipsnis).

Tikėtina, jog tarp Å¡alių kilus ginčui dėl nuomos sutarties termino, ieÅ¡kovė bÅ«tų nedelsdama pasinaudojusi teise nutraukti neterminuotÄ nuomos sutartį, įspėdama prieÅ¡ingÄ sutarties Å¡alį per įstatyme nustatytÄ terminÄ , tačiau tokiam valios iÅ¡reiÅ¡kimui kliÅ«timi buvo nuomininkės praÅ¡ymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi yra pagrindas priteisti iÅ¡ UAB Strommen LT ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ negautų pajamų forma bÅ«tent nuo Å¡ios datos – 2014 m. liepos 8 d.

56. Dėl nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Panorama nordic“, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios ieÅ¡kovei nutraukti nuomos sutartį, sudarytÄ su UAB „Panorama nordic“, nesant kitos Å¡alies kaltės, buvo pritaikytos tik 2014 m. rugsėjo 22 d., tačiau dar iki tol (2014 m. rugsėjo 8 d.) ieÅ¡kovė įspėjo UAB „Panorama nordic“, kad ji nuo 2014 m. gruodžio 8 d. nutraukia nuomos sutartį, t. y. pasinaudojo CK 6.480 straipsnyje įtvirtinta savo teise įspėti UAB „Panorama nordic“ apie nuomos sutarties nutraukimÄ po 3 mėnesių.

TÄ pačiÄ dienÄ (2014 m. rugsėjo 8 d.) ieÅ¡kovė įspėjo UAB „Panorama nordic“ ir dėl to, kad ji 2014 m. spalio 8 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks nuomos sutartį, jeigu iki to laiko nuomotoja nepaÅ¡alins nustatytų nuomos sutarties pažeidimų (nuomos sutarties 13.2 punktas). Nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2014 m. spalio 9 d. praneÅ¡imais atsakovėms nurodė, jog nepaÅ¡alinus nuomos sutarčių pažeidimų, nuomos sutartys nuo 2014 m. spalio 9 d. yra nutrauktos, reikalaudama iki 2014 m. spalio 31 d. atlaisvinti patalpas.

Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir įpareigojo UAB „Mituva“ vykdyti su UAB „Panorama nordic“ sudarytÄ nuomos sutartį, tačiau vėliau UAB „Panorama nordic“, įrodinėjusi nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumÄ , bylÄ pralaimėjo. Jeigu UAB „Panorama nordic“ bÅ«tų iki 2014 m. spalio 31 d. atlaisvinusi iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡sinuomotas patalpas, kaip to reikalavo ieÅ¡kovė 2014 m. spalio 9 d. praneÅ¡ime, ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi galimybę gauti didesnes nuomos pajamas iÅ¡ UAB „Domimaks“ jau nuo 2014 m. lapkričio 1 d.

Taigi yra pagrindas priteisti iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ negautų pajamų forma bÅ«tent nuo Å¡ios datos – 2014 m. lapkričio 1 d.

57. Taip pat sutiktina su atsakovių apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai skaičiavo negautas pajamas ir už visÄ 2015 m. rugsėjo mėnesį, nors atsakovės patalpas ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino 2015 m. rugsėjo 2 d. IÅ¡ byloje esančio atsakovių 2015 m. liepos 20 d. raÅ¡to matyti, kad atsakovės informavo ieÅ¡kovę apie 2015 m. rugsėjo 2 d. įvyksiantį patalpų grÄ Å¾inimÄ , todėl ieÅ¡kovė nuo Å¡io raÅ¡to gavimo iki patalpų grÄ Å¾inimo turėjo pakankamai laiko suderinti naujos nuomos sutarties sÄ lygas su nauja nuomininke (UAB „Domimaks“), su kuria dėl patalpų nuomos jau buvo tartasi 2014 metais. Taigi yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ negautų pajamų forma iÅ¡ atsakovių bÅ«tent iki Å¡ios datos – 2015 m. rugsėjo 2 d.

58. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytus argumentus dėl žalos negautų pajamų forma dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų (pirma, negautos patalpų nuomos mokesčio pajamos skaičiuojamos kaip skirtumas tarp ieÅ¡kovės sutartyje su UAB „Domimaks“ už visas patalpas nustatyto nuomos mokesčio – 6500 Eur/mėn. ir atsakovių pagal nuomos sutartis turėto mokėti nuomos mokesčio, įvertinus sutartyse numatytÄ perskaičiavimÄ , dėl kurio susidariusi skola ieÅ¡kovei priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu; antra, žalos skaičiavimo laikotarpis UAB „Panorama nordic“ atveju yra nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d., o UAB Strommen LT atveju nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d.), atsakovėms neginčijant priteistinų negautų pajamų paskirstymo tarp atsakovių atsižvelgiant į jų nuomotų patalpų plotus (UAB „Panorama nordic“ nuomojo 72,08 proc., o UAB Strommen LT – 27,92 proc. patalpų), matyti, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ UAB Strommen LT turėjo (turi) bÅ«ti priteista 676,46 Eur negautų pajamų, o iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ – 13 415,85 Eur negautų pajamų.

Atsakovės, kurių vadovas yra tas pats, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neginčijo negautų pajamų dėl nuomos mokesčio skirtumo skaičiavimo bei paskirstymo tarp atsakovių principo, nors ieÅ¡kovė patalpas nuomojo atsakovėms pagal skirtingas nuomojamo ploto proporcijas, o UAB „Domimaks“ buvo iÅ¡nuomotos visos abiejų atsakovių nuomotos patalpos. Dėl nuomotų daiktų (ne)pabloginimo ir dėl to patirtų iÅ¡laidų (ne)priteisimo 59. Nuomininkas privalo laikyti iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ tvarkingÄ ir atlyginti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, savo lėšomis daryti einamÄ jį jo remontÄ , jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.493 straipsnio 1 dalis).

Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Statinio paprastasis remontas (atitinka CK sÄ vokÄ â€žeinamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai neremontuojant (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis).

60. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardytas iÅ¡sinuomoto daikto pabloginimas reiÅ¡kia daikto vertės sumažėjimÄ arba daikto funkcionalumo dalies netekimÄ , dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Nuomininko atsakomybė už iÅ¡sinuomoto daikto bÅ«klės pablogėjimÄ paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sÄ lygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto iÅ¡laidos (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

61. Nuomos sutarčių 2.5–2.6 papunkčiuose įtvirtintas patalpų perdavimo nuomininkėms metu nustatytų trÅ«kumų, už kurių iÅ¡taisymÄ atsakinga nuomotoja, užfiksavimas defektų akte, tiek tuo atveju, kai dėl nustatytų defektų negalima iÅ¡ esmės patalpų eksploatuoti pagal jų paskirtį, tiek tuo atveju, kai nustatyti defektai netrukdo iÅ¡ esmės patalpų eksploatuoti pagal jų paskirtį. Å alys susitarė, kad patalpose nuomotoja privalės savo sÄ skaita organizuoti ir atlikti patalpų kapitalinio remonto darbus, o nuomininkės privalės savo sÄ skaita organizuoti ir atlikti einamÄ jį remontÄ , jeigu atitinkamas remontas bus bÅ«tinas ir neatidėliotinas (nuomos sutarčių 4.1 papunkčiai).

Nuomos sutarčių 14.1 papunkčiuose nustatyta, kad nuomininkės privalo perduoti sutvarkytas, Å¡varias ir atnaujintas patalpas, įskaitant jų priklausinius, tokios bÅ«klės, kokios jos buvo nuomos pradžios dienÄ , atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ (geros bÅ«klės ir be defektų) ir pagerinimus.

62. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodinėja, kad ji dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl to, jog atsakovės neatliko patalpų remonto tais atvejais, kai pagal nuomos sutartis jos privalėjo tai daryti, be to, blogino patalpų bÅ«klę, patyrė (ateityje patirs) nuostolių, nes savo lėšomis turėjo (turi) atlikti defektų Å¡alinimo darbus (dalis jų jau yra atlikta), kuriuos turi kompensuoti atsakovės. Atsakovės tvirtina, kad faktas, jog bÅ«tent atsakovės apgadino patalpas, nėra įrodytas, be to, net jeigu tai ir bÅ«tų nustatyta, egzistuoja sÄ lygos visiÅ¡kai arba bent iÅ¡ dalies atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės.

63. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Å ioje byloje nuomotoja, teigdama, jog iÅ¡nuomotų patalpų bÅ«klė pablogėjo dėl atsakovių kaltės, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovėms atitinkamai teko pareiga įrodinėti, kad jos tinkamai vykdė nuomos sutartis ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei nepablogintus iÅ¡sinuomotus daiktus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

64. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

65. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. BylÄ nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

66. IeÅ¡kovė teigia, kad patalpų priežiÅ«rÄ privalėjo atlikti jų naudotojos, t. y. nuomininkės, kurios atsakingos už patalpų pabloginimÄ , kurį nagrinėjamu atveju yra konstatavęs Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-336-153/2016, t. y. ieÅ¡kovės šį teismo sprendimÄ vertina kaip turintį prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl su atsakovėmis sudarytų nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo ir konstatuota, kad UAB „Panorama nordic“ ir UAB Strommen LT Pastatus naudoja ne pagal paskirtį, kad jos nesirÅ«pino joms iÅ¡nuomoto turto bÅ«kle, Pastatų neremontavo, o nustačius, jog netinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus dėl iÅ¡nuomoto turto bÅ«klės palaikymo, pažeidimų per protingÄ terminÄ nepaÅ¡alino, neatliko Å¡ių objektų remonto tais atvejais, kai pagal sutartis jos privalėjo tai daryti.

Kadangi civilinės bylos Nr. e2A-336-153/2016 dalykas nebuvo nustatyti, už kuriuos konkrečiai patalpų trūkumus yra atsakingos nuomininkės, tai vertintina šioje byloje.

67. IÅ¡ pradžių atsakovės neigė, kad jos naudojosi transformatorine, ir taip įrodinėjo, jog jos negalėjo sugadinti transformatorinės, tačiau pirmosios instancijos teismui atmetus Å¡iuos jų argumentus, atsakovės apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti nuostoliai už transformatorinės remonto darbus negalėjo bÅ«ti priteisti, nes transformatorinė po patalpų grÄ Å¾inimo neturėjo jokių defektų (jie nebuvo nurodyti inžinieriaus-elektriko A. R. defektiniame akte, suraÅ¡ytame 2015 m. rugsėjo 7 d.).

Atsakovių teigimu, jeigu transformatorinė bÅ«tų turėjusi kokių nors defektų, tai jų Å¡alinimo darbai, tikėtina, bÅ«tų buvę atlikti nedelsiant, o ne praėjus 8 mėnesiams nuo patalpų grÄ Å¾inimo. Nepaisant to, kad transformatorinės remonto darbai buvo atlikti tik 2016 m. balandžio mėnesį (ieÅ¡kovė nurodo, kad neturėjo galimybių paÅ¡alinti visus defektus iÅ¡ karto), svarbu, ar ieÅ¡kovė įrodė, jog tie trÅ«kumai egzistavo jau patalpų perdavimo jai metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės neįrodė.

68. Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte nurodyta, kad atsakovės nepateikė dokumentacijos, todėl objekto elektros Å«kio priėmimas–perdavimas buvo sustabdytas. IeÅ¡kovės teigimu, defektai buvo nustatyti vėliau, kreipusis į atestuotÄ Ä¯monę UAB „Elektruva“. Byloje yra UAB „Elektruva“ apžiÅ«ros protokolas, tačiau jis be datos, taigi nėra aiÅ¡ku, kada transformatorinės defektai buvo nustatyti. Neįrodyta, kad vien dokumentų neperdavimas trukdė užfiksuoti tam tikrų trÅ«kumų transformatorinėje egzistavimÄ jau patalpų perdavimo metu ir kad vėlesnis trÅ«kumų nustatymas ir Å¡alinimas buvo siejamas bÅ«tent su dokumentų perdavimu. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei transformatorinės remonto iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kovė neįrodė, jog transformatorinė patalpų grÄ Å¾inimo momentu buvo su defektais, už kuriuos bÅ«tų atsakingos atsakovės.

69. Dėl reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus dėl varžų matavimo darbų atlikimo, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad su Å¡iais darbais susijusiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog varžų matavimai buvo daryti tose patalpose, kurias buvo iÅ¡sinuomojusios atsakovės, be to, matavimai buvo atlikti praėjus ilgam laiko tarpui po patalpų sugrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei. Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. defektiniame akte nėra nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. nebuvo galima patekti į perduodamas patalpas, jų apžiÅ«rėti ir nustatyti defektus. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie darbai neįrodyti kaip defektų Å¡alinimo darbai, už kuriuos atsakingos atsakovės, nes nėra įrodytas Å¡ių iÅ¡laidų priežastinis ryÅ¡ys su atsakovių neteisėtais veiksmais, todėl reikalavimas priteisti už varžų matavimus 599 Eur atmestinas.

70. Pripažintinas pagrįstu ieÅ¡kovės argumentas, kad ji galėjo neturėti galimybių paÅ¡alinti visus defektus iÅ¡ karto, todėl galėjo nuostolius skaičiuoti keliais bÅ«dais, t. y. kaip patirtas iÅ¡laidas už realiai atliktus ir apmokėtus darbus ir kaip iÅ¡laidas, kurios dar nepatirtos, bet apskaičiuotos pagal sÄ matas. Tačiau, kaip jau minėta, bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti, jog trÅ«kumai egzistavo jau patalpų grÄ Å¾inimo jai metu, todėl ji turėjo pasirÅ«pinti pakankamai operatyviu ir patikimu trÅ«kumų užfiksavimu, nes kitu atveju labai apsunkinama galimybė įrodyti, kad už daug vėliau nustatytus trÅ«kumus atsakingos buvusios nuomininkės, ir jų galimybės gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra įrodytas iÅ¡laidų už varžų matavimus priežastinis ryÅ¡ys su atsakovių neteisėtais veiksmais, nes varžų matavimo bÅ«tinybė perduodant patalpas ieÅ¡kovei specialistų nebuvo užfiksuota, o patys matavimai atlikti praėjus per ilgam laiko tarpui po patalpų sugrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei (praėjus beveik metams, kai patalpomis jau ilgÄ laikÄ naudojosi kita nuomininkė). Taigi ieÅ¡kovei neįrodžius Å¡ių trÅ«kumų egzistavo jau patalpų grÄ Å¾inimo jai metu, iÅ¡laidos už varžų matavimus pagrįstai ieÅ¡kovei nepriteistos.

71. Inžinieriaus-elektriko A. R. 2015 m. rugsėjo 7 d. suraÅ¡ytame defektiniame akte nėra nurodyti konkretÅ«s elektros sistemos ar avarinio apÅ¡vietimo sistemos defektai, nes atsakovėms nepateikus dokumentacijos, elektros Å«kio priėmimas–perdavimas buvo sustabdytas. Apie elektros sistemos ar avarinio apÅ¡vietimo sistemos defektų užfiksavimÄ ginčo patalpose nėra nurodyta ir patalpų perdavimo UAB „Domimaks“ metu, nors prie 2015 m. rugsėjo 22 d. nuomos sutarties buvo suraÅ¡ytas defektacijos aktas, kuriame kiti trÅ«kumai buvo aptarti ir nuomotoja įsipareigojo juos paÅ¡alinti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės nėra atsakingos už ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas už elektros sistemos ar avarinio apÅ¡vietimo remontÄ , neįrodžius Å¡ių iÅ¡laidų priežastinio ryÅ¡io su atsakovių neteisėtais veiksmais. Ä®vertinusi ieÅ¡kovės ir UAB „Elektros darbai“ 2015 m. lapkričio 10 d. sudarytÄ rangos darbų sutartį su priedu (lokaline sÄ mata), UAB „Elektros darbai“ 2015 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktus ir UAB „Elektros darbai“ ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytas 2015 m. lapkričio 30 d.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra duomenų, jog vien dokumentų neperdavimas trukdė užfiksuoti tam tikrų elektros sistemos ar avarinio apÅ¡vietimo sistemos trÅ«kumų egzistavimÄ jau patalpų perdavimo metu ir kad vėlesnis trÅ«kumų nustatymas ir Å¡alinimas buvo siejamas bÅ«tent su dokumentų perdavimu. Atmestinas ieÅ¡kovės argumentas, kad patalpų grÄ Å¾inimo jai metu buvo neįmanoma nustatyti konkrečių elektros sistemos ar avarinio apÅ¡vietimo sistemos defektų dėl atsakovių nepasiruoÅ¡imo tinkamam patalpų perdavimui.

Jeigu iÅ¡ tikrųjų dėl atsakovių kaltės bÅ«tų sugadinta ir bÅ«tų reikėję pakeisti 15 liuminescencinių Å¡viestuvų, 60 liuminescencinių lempų bei atlikti panaÅ¡ius darbus, Å¡ie defektai ir jų paÅ¡alinimo poreikis visiÅ¡kai nesudėtingai galėjo bÅ«ti užfiksuotas jau patalpų perdavimo ieÅ¡kovei metu (nepriklausomai nuo atsakovių elgesio, t. y. dokumentacijos (ne)perdavimo), tačiau tai nebuvo padaryta. Kadangi ieÅ¡kovė neįrodė elektros sistemos ar avarinio apÅ¡vietimo sistemos trÅ«kumų egzistavo jau patalpų grÄ Å¾inimo jai metu, iÅ¡laidos už elektros sistemos ar avarinio apÅ¡vietimo sistemos remontÄ pagrįstai ieÅ¡kovei nepriteistos.

72. Nors atsakovės teigia, kad ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji atsakovėms buvo išnuomojusi oro kompresorius ir / ar suteikusi juos panaudai pagal panaudos sutartį, tačiau patalpų išnuomojimas reiškia, kad jos išnuomojamos su patalpose esančiais daiktais (net jeigu tie daiktai nėra konkrečiai įvardijami nuomos sutartyje), jeigu nuomos sutartyje nesusitariama kitaip. Iš UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. akto matyti, kad šiuo atveju ant elektrinių oro kompresorių, pastatytų kompresorinėje, yra UAB „Serpantino“ paslaugos lipdukai, jog vieno kompresoriaus aptarnavimas buvo atliktas 2010 m. birželio mėnesį, o kitas aptarnavimas turėjo būti atliktas 2011 m. birželio mėnesį, antro kompresoriaus aptarnavimas atliktas 2013 m. vasario mėnesį, o kitas aptarnavimas turėjo būti atliktas 2014 m. vasario mėnesį, t. y. kompresorių aptarnavimas buvo atliktas jau tuo metu, kai patalpos buvo išnuomotos atsakovėms.

Be to, byloje yra UAB „Serpantino“ paslaugos 2011 m. gegužės 3 d. užsakovei „Panorama nordic“ atliktų darbų aktas, kuriame yra padarytas prierašas ranka, kad „nekelia slėgio“ ir kad „neremontuotinas“. Šie įrodymai paneigia atsakovių argumentus, kad jos oro kompresoriais nesinaudojo, todėl negalėjo jų ir sugadinti.

73. UAB „Santermita“ 2015 m. rugsėjo 2 d. akte yra nurodyta, kad vienas kompresorius, įjungus maitinimÄ , neįsijungia (neveikia), kompresoriaus valdymo / apsaugos skydelyje matoma, jog yra iÅ¡kirptas magnetinis paleidėjas. UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 28 d. techninio patikrinimo akte nurodyta, kad vienas kompresorius neveikia, o kitas – su defektais (rastas itin žemas tepalo lygis, didelis kiekis kondensato karteryje ir kt.), nes galimai buvo eksploatuojamas netinkamai, nevykdomi techniniai aptarnavimai.

IeÅ¡kovė vietoj neveikiančio kompresoriaus įsigijo kitÄ naudotÄ kompresorių (2016 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis), o kito kompresoriaus ir suspausto oro sistemos trÅ«kumus iÅ¡taisė. Atsakovės nepateikia jokių įrodymų, kad neveikiančio kompresoriaus pakeitimas kitu panaudotu kompresoriumi Å¡iuo atveju buvo nepagrįstas ieÅ¡kovės pasirinkimas, t. y. kad neveikiantis kompresorius buvo remontuotinas ir kad tai bÅ«tų pigiau nei jį pakeisti kitu panaudotu kompresoriumi. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių nuostolius, patirtus dėl oro kompresoriaus įsigijimo (1 350 Eur) ir suspausto oro sistemos remonto (293,56 Eur).

74. Atsakovių teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė perdavė atsakovėms patalpas be UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo akte nurodytų defektų, t. y. su veikiančiu klozeto vandens nuleidimo mechanizmu, su švariais vandens filtrais, nuotekų šulinį su dangčiu, nuotekų šulinį be išplauto grunto, nuotekų šulinį su išvalytomis nuotekomis. Iš šių argumentų matyti, kad atsakovės neneigia nustatytų defektų egzistavimo, tik laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti išvados, kad atsakomybė už šiuos trūkumus turi tekti būtent atsakovėms.

75. Å iuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį ieÅ¡kovei teko (tenka) pareiga įrodyti, jog nuomoti daiktai jai buvo grÄ Å¾inti su defektais (trÅ«kumais), už kuriuos atsakingos atsakovės. Atsakovės, tvirtindamos apie nurodytų defektų egzistavimÄ jau patalpų perdavimo joms metu ir taip gindamosi nuo civilinės atsakomybės taikymo, turėjo (turi) pareigÄ Å¡ioje byloje tai įrodyti, tačiau to nagrinėjamu atveju nepadarė. Neigiamos pasekmės dėl negalėjimo įrodyti, kokios bÅ«klės patalpos buvo perduotos atsakovėms, tenka bÅ«tent joms, nes visi defektai (tiek trukdantys naudoti patalpas pagal paskirtį, tiek ir netrukdantys tai daryti) turėjo bÅ«ti užfiksuoti patalpų perdavimo metu suraÅ¡omame defektų akte (nuomos sutarčių 2.5–2.6 papunkčiai).

Tokių defektų neužfiksavus, laikytina, jog patalpos buvo perduotos be defektų. Taigi atsakovės yra atsakingos už šiuos defektus ir turi atlyginti ieškovei dėl jų šalinimo patirtas išlaidas (498,70 Eur).

76. Atsakovių teigimu, dėl dujinio spindulinio Å¡ildytuvo BH50 ventiliatorius keitimo iÅ¡laidų svarbu tai, kad ieÅ¡kovei UAB „Aletra“ 2016 m. spalio 25 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra (1 t., b. l. 473), kuria ieÅ¡kovė grindė savo patirtus nuostolius, buvo neapmokėta. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpose yra įrengta dujinių spindulinių Å¡ildytuvų sistema (sandėliavimo patalpose įrengta 11 spindulinių dujinių oro Å¡ildytuvų, 1 dujinis spindulinis Å¡ildytuvas iÅ¡montuotas).

IeÅ¡kovė UAB „Aletra“ 2016 m. spalio 25 d. iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ sumÄ už dujinio spindulinio Å¡ildytuvo BH50 ventiliatorių (1 690 Eur) Å¡ioje byloje įrodinėjo kaip jau patirtas iÅ¡laidas (nuostolius), tačiau tam, kad Å¡ie nuostoliai bÅ«tų vertinami kaip realÅ«s, turėjo bÅ«ti pateikta ne tik PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kurioje nėra duomenų apie jos (ne)apmokėjimÄ , bet ir jos apmokėjimÄ patvirtinantys įrodymai. Sutiktina su atsakovėmis, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti nuostolių realumas pagal Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ nebuvo įrodytas, todėl joje nurodyta suma negalėjo bÅ«ti priteista.

Ieškovei neįrodžius šių nuostolių realumo, nebeaktualūs kiti atsakovių šiuo aspektu nurodyti argumentai (dėl ventiliatoriaus gedimo fakto ir jo atsiradimo momento tinkamo neužfiksavimo), todėl jie nevertintini kaip neturintys reikšmės galutiniam rezultatui sprendžiant dėl šių nuostolių (ne)priteisimo.

77. Nors atsakovės pagrįstai akcentuoja, kad UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo aktas, kuriuo ieškovė grindė prašomas priteisti išlaidas už dujų ir šildymo sistemos patikros ir remonto darbus (3 145,54 Eur), buvo surašytas tuo metu, kai patalpos jau buvo išnuomotos naujai nuomininkei (UAB „Domimaks“), tačiau tai susiję su aplinkybe, jog patalpų perdavimo metu dujos buvo atjungtos ir dujotiekis buvo užaklintas. Aplinkybė, kad nėra galimybės patikrinti, ar šildytuvai yra veikiantys, nurodyta ir patalpų perdavimo UAB „Domimaks“ metu (defektacijos akte).

Taigi bÅ«tent dėl atsakovių veiksmų nebuvo objektyvios galimybės patalpų perdavimo ieÅ¡kovei metu ar vėliau iki jų iÅ¡nuomojimo UAB „Domimaks“ atlikti dujų ir Å¡ildymo sistemos patikrÄ ir užfiksuoti defektus, todėl ieÅ¡kovė turėjo atlikti iÅ¡samias patikras vėliau. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2014 m. rugsėjo 9 d. faktinių aplinkybių patikrinimo akte nurodė, kad medienos apdirbimo patalpoje darbo proceso metu susidariusios medžio dulkės nusėdusios ant grindų ir įrengimų, kad pagal gamintojo teikiamas rekomendacijas vamzdiniai dujiniai spinduliniai Å¡ildytuvai privalo naudoti Å¡varų orÄ degimui, todėl medienos apdirbimo patalpoje esantiems 5 Å¡ildytuvams reikalinga įrengti Å¡varaus degimo oro paėmimo ortakius.

UAB „Santermita“ 2015 m. gruodžio 21 d. techninio patikrinimo akte nurodyta, kad Å¡ildytuvų turbinose, ant variklio guolių, ant Å¡ildymo elementų pavirÅ¡iaus, ant turbinos sparnuotės, ant variklio korpuso rastas didelis kiekis dulkių ir kad defektus galimai lėmė įrenginių priežiÅ«ros stoka, netinkamas eksploatavimas. Å ie įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent atsakovės, iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡sinuomotas patalpas naudojusios ne pagal paskirtį (sandėliavimo paskirties pastatuose vykdžiusios gamybinę veiklÄ â€“ medienos gaminių apdirbimÄ ), atsakingos už Å¡iuos defektus, kuriuos turėjo paÅ¡alinti ieÅ¡kovė.

78. Dėl atsakovių akcentuojamos aplinkybės, kad dalį nuostolių, kuriuos pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių, iÅ¡ tikrųjų patyrė ne ieÅ¡kovė, o kita įmonė (UAB „Anjava“), ieÅ¡kovė paaiÅ¡kina, jog ji pagal tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį bendradarbiauja su UAB „Anjava“ tokiu bÅ«du, kad ieÅ¡kovė nuolat kompensuoja visas UAB „Anjava“ patiriamas iÅ¡laidas, t. y. ieÅ¡kovė perveda sumas dalimis, o vėliau UAB „Anjava“ pagal poreikį iÅ¡ tų sumų apmoka iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovės teigimu, ji yra kompensavusi UAB „Anjava“ iÅ¡laidas, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas, ir tai patvirtina tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai, kurie yra paimti iÅ¡ įmonės buhalterinės programos, todėl nėra pasiraÅ¡yti, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus pagrįstais, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teisės aktai nedraudžia subjektui pasitelkti kitus asmenis, kurie bÅ«tų atsakingi už jo reikalų tvarkymÄ .

Å iuo atveju įrodyta, kad tarp UAB „Anjava“ ir ieÅ¡kovės egzistuoja sutartiniai Å«kio valdymo ir mokesčių administravimo teisiniai santykiai, kad vietoj ieÅ¡kovės už atliktus darbus atsiskaitinėjo UAB „Anjava“, su kuria ieÅ¡kovė atsiskaitinėja už jai suteiktas paslaugas, todėl žalÄ realiai patyrusiu asmeniu, kurio sÄ skaita defektai yra Å¡alinami, laikytina bÅ«tent ieÅ¡kovė, kuri, esant nustatytoms kitoms bÅ«tinoms nuostolių atlyginimo sÄ lygoms, turi teisę į jų atlyginimÄ .

79. Vienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų atsakovės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog egzistuoja pagrindai / sÄ lygos atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės (visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies), nes ieÅ¡kovė, spręsdama defektų Å¡alinimo klausimus, nebendradarbiavo su atsakovėmis: neteikė informacijos apie nustatytus defektus, nederino defektų Å¡alinimo darbų ir jų kainos su atsakovėmis, pati ėmėsi Å¡alinti defektus, nesuteikdama galimybės tÄ padaryti atsakovėms, pati vienaÅ¡aliÅ¡kai derino su rangovais darbų kainas, nesudarydama atsakovėms galimybių derėtis su rangovais ir / ar ieÅ¡koti mažesnę kainÄ siÅ«lančių rangovų (CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys).

80. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, įskaitant Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , atmeta atsakovių argumentus dėl ieÅ¡kovės nebendradarbiavimo, kaip pagrindÄ atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės (visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies). IeÅ¡kovė 2015 m. spalio 6 d. raÅ¡tais informavo atsakoves apie ginčo patalpų perdavimo metu nustatytus defektus (pridėdama ieÅ¡kovės pasitelktų specialistų suraÅ¡ytus aktus), praÅ¡ydama informuoti, ar atsakovės ketina paÅ¡alinti nustatytus trÅ«kumus. 2016 m. sausio 21 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovė pakartotinai atsakovių paprašė informuoti, ar atsakovės ketina paÅ¡alinti nustatytus trÅ«kumus. 2016 m. kovo 16 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovė nurodė atsakovėms, kad terminas informuoti apie ketinimÄ paÅ¡alinti nustatytus trÅ«kumus pasibaigė ir kad nuomininkių elgesys vertintinas kaip atsisakymas juos paÅ¡alinti.

Taigi ieÅ¡kovė siekė bendradarbiauti su atsakovėmis, tačiau iÅ¡ esmės dėl pačių atsakovių elgesio bendradarbiavimas nebuvo sėkmingas, todėl ieÅ¡kovė trÅ«kumus Å¡alinančius rangovus iÅ¡sirinko ir darbų kainas su jais derino pati. Atsakovės nepateikia jokių argumentų ar įrodymų (pavyzdžiui, kitų įmonių pasiÅ«lymų atlikti tuos pačius darbus pigiau), kurie sudarytų pagrindÄ abejoti trÅ«kumų Å¡alinimo kainų protingumu, t. y. sudarytų pagrindÄ bent įtarti, kad jos bÅ«tų akivaizdžiai neadekvačios.

Taigi teisėjų kolegija nenustatė pagrindo visiškai ar bent iš dalies atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovės elgesio.

81. Apibendrindama Å¡ios nutarties 66-80 punktuose iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės yra atsakingos už dalį defektų, kuriuos Å¡alindama ieÅ¡kovė turėjo 5 287,60 Eur iÅ¡laidų (1 350 Eur oro kompresoriaus įsigijimo iÅ¡laidos + 293,56 Eur iÅ¡laidos suspausto oro sistemos remontui + 498,70 Eur nuotekų sistemos defektų Å¡alinimo iÅ¡laidos + 3 145,54 Eur iÅ¡laidos už dujų ir Å¡ildymo sistemos patikros ir remonto darbus). Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas ieÅ¡kovės realiai patirtas iÅ¡laidas tarp atsakovių, atsižvelgė į tai, kiek procentų sandėlių nuomojosi atsakovės iÅ¡ ieÅ¡kovės (UAB „Panorama nordic“ nuomojosi 74,14 proc., o UAB Strommen LT – 25,86 proc. sandėlių).

Kadangi Å¡alys neginčija tokio pirmosios instancijos teismo pasirinkto iÅ¡laidų paskirstymo tarp atsakovių, kurių direktorius yra tas pats asmuo, kriterijaus, jo laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ priteistina suma – 3 920,23 Eur, o iÅ¡ UAB Strommen LT – 1 367,37 Eur. Dėl nuomininkių pareigos daryti einamÄ jį iÅ¡sinuomotų daiktų remontÄ ir normalaus tų daiktų nusidėvėjimo santykio bei su tuo susijusių bÅ«simų iÅ¡laidų (ne)priteisimo 82.

Kita dalis nuostolių, kuriuos ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovių, – bÅ«simi nuostoliai, apskaičiuoti pagal sÄ matas. Kilus ginčui dėl defektų, nurodytų UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiÅ«ros akte Nr. 15-056, egzistavimo, jų pobÅ«džio (priskirtini normaliam nusidėvėjimui ar ne) ir galimų jų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų dydžio, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡iems klausimams iÅ¡aiÅ¡kinti yra reikalingos specialios žinios, todėl 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi byloje paskyrė ekspertizę, jÄ pavesdamas atlikti atsakovių pasiÅ«lytiems ekspertams – R.

M. ir kartu dirbančiai jo padėjėjai A. Š., bei pavesdamas ekspertams atsakyti į atsakovių atstovų pasiūlytus klausimus, o ieškovės atstovo pasiūlytus klausimus atmesdamas.

83. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Ekspertu gali bÅ«ti skiriamas asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti.

Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali bÅ«ti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali bÅ«ti skiriamas asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti (CPK 212 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto iÅ¡vadÄ . Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto iÅ¡vados, galutinai nustato teismas nutartimi.

Klausimų, kuriuos pasiÅ«lė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimÄ teismas privalo motyvuoti (CPK 213 straipsnis). Eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

84. Dėl ekspertizės iÅ¡vados, kaip įrodymo, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialiÄ ja įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219/2018).

85. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš viso priteisdamas tik 2 185,69 Eur iš prašytų priteisti 37 492,47 Eur defektams pašalinti reikalingų piniginių lėšų, išimtinai vadovavosi tik ekspertizės aktu, kuriuo neturėjo vadovautis. Visų pirma, ieškovė abejoja eksperto R. M. kvalifikacijos tinkamumu, akcentuodama, kad jo sritis yra konstrukcijos ir kad jis negalėjo atlikti ekspertizės dalies dėl statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ekspertas R.

M. turi du kvalifikacijos atestatus, kuriais jam suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiÅ«ros vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, taip pat ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo pareigas (tik viename iÅ¡ kvalifikacijos atestatų nurodyta, kad eksperto darbo sritis – konstrukcijų). Taigi nėra pagrindo abejoti eksperto R. M. kvalifikacija atlikti tokiÄ ekspertizę, kokia atlikta Å¡ioje byloje, nes jo veiklos sritis platesnė nei tik konstrukcijų ekspertizės.

86. Dėl A. Å ., kaip ekspertės pasirinkimo, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad nors ji turi reikiamÄ kvalifikacijÄ atlikti ekspertizės dalį dėl skaičiuojamosios kainos nustatymo (tai patvirtina kvalifikacijos atestatas), tačiau dėl to, jog ji nėra įraÅ¡yta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , o Å¡iame sÄ raÅ¡e yra kita teismo ekspertė (Z. B.), kuriÄ Å¡ioje byloje ir siÅ«lė skirti ieÅ¡kovė, buvo pažeisti CPK 212 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

Tačiau kadangi A. Å . atliko tik ekspertizės dalį dėl skaičiuojamosios kainos nustatymo (atsakymas į klausimÄ Nr. 9), o atsakymus į kitus klausimus pateikė teismo ekspertas R. M., teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jo atlikta ekspertizės dalimi. Ekspertizės akte A. Å . atliktu skaičiuojamosios kainos nustatymu teisėjų kolegija Å¡ioje byloje vadovaujasi kaip ekspertizės akto statuso neturinčiu raÅ¡ytiniu įrodymu, nes A. Å ., kaip jau minėta, lokalinę sÄ matÄ sudarė turėdama tam reikiamÄ kvalifikacijÄ .

87. IeÅ¡kovė tvirtina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog 2015 m. rugsėjo 2 d. patalpų defektai egzistavo. Defektų, nurodytų UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiÅ«ros akte Nr. 15-056, egzistavimÄ patvirtino ir ekspertas R. M., teigiamai atsakydamas į klausimus Nr. 1, 3, 5, 7. Taigi Å¡i ekspertizės akto dalis yra palanki ieÅ¡kovei, kuriai tenka pareiga įrodyti defektų egzistavimÄ , kuris Å¡ioje byloje įrodinėjamas ne tik ekspertizės aktu, bet ir kitais jam neprieÅ¡taraujančiais įrodymais.

88. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai sprendžiant eksperto skyrimo klausimÄ civilinėje byloje ginčo Å¡alys nesusitaria dėl eksperto kandidatÅ«ros ir (ar) siÅ«lo savo ekspertų kandidatÅ«ras, nepritardamos prieÅ¡ingos Å¡alies siÅ«lomo (-ų) eksperto (-ų) kandidatÅ«rai (-oms), teismas, esant galimybei (yra kitų atitinkamos kvalifikacijos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytų ekspertų, galinčių atlikti tokio tipo ekspertizę, kt.), turi ieÅ¡koti bÅ«dų užtikrinti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ : ekspertizę atlikti pavesti ne vienos iÅ¡ Å¡alių pasiÅ«lytam (-iems), o teismo iniciatyva parinktam (-iems) ekspertui (-ams), arba ekspertizę atlikti pavesti abiejų Å¡alių pasiÅ«lytiems ekspertams bendrai, arba ekspertizę atlikti pavesti grupei ekspertų, įtraukiant į tokiÄ grupę po vienÄ abiejų Å¡alių pasiÅ«lytÄ ekspertÄ , o vienu iÅ¡ grupės narių paskirti teismo iniciatyva parinktÄ ekspertÄ ir pan.

Kai ekspertizę atlikti pavedama tik vienos iÅ¡ Å¡alių pasiÅ«lytam (-iems) ekspertui (-ams), teismas privalo nurodyti argumentus, kodėl nebuvo galimybės teismo ekspertizę pavesti atlikti teismo iniciatyva parinktam (-iems) ekspertui (-ams), kodėl į ekspertizės atlikimÄ nebuvo įtrauktas kitos Å¡alies siÅ«lomas ekspertas (-ai), taip pat nurodyti, kokiais kriterijais remiantis ekspertizė buvo pavesta atlikti konkrečiam (-iems) ekspertui (-ams), bei pagal Å¡iuos kriterijus pagrįsti savo pasirinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

89. Teisėjų kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovės argumentu dėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo nesilaikymo, skiriant byloje teismo ekspertizę. Dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo galutinai sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, Å¡alių praÅ¡ymai skirti ekspertizę (jos neskirti) teismo neįpareigoja. Todėl vien tai, kad viena Å¡alis prašė skirti ekspertizę, kita Å¡alis prašė neskirti ekspertizės ir pirmosios instancijos teismas sutiko su praÅ¡iusios skirti ekspertizę Å¡alies argumentais dėl ekspertizės tikslingumo, savaime nereiÅ¡kia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimo.

Dėl Å¡alių siÅ«lytų ekspertų kandidatÅ«rų pirmosios instancijos teismas savo pasirinkimÄ argumentavo didesne eksperto R. M. ekspertinio darbo patirtimi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien Å¡is kriterijus nėra pakankamas pasirinkimo pagrindimas, nes nenurodyta, kodėl nebuvo galimybės teismo ekspertizę pavesti atlikti teismo iniciatyva parinktam (-iems) ekspertui (-ams), kodėl į ekspertizės atlikimÄ nebuvo įtraukta kitos Å¡alies siÅ«loma ekspertė, kodėl nebuvo atsižvelgta į siÅ«lomos ekspertizės kainos ir trukmės kriterijus, kuriuos palankesnius siÅ«lė bÅ«tent ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta ekspertė.

90. Dėl klausimų formulavimo pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodė motyvus, kodėl atmetė ieškovės klausimus Nr. 1–4, tačiau sutiktina su ieškovės pozicija, kad nėra aišku, kodėl yra atmestas ieškovės klausimas Nr.

5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis klausimas pagrįstai nebuvo užduotas dėl ydingo suformulavimo. Jeigu 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. 15-056 nurodyti defektai būtų priskirti normaliam nusidėvėjimui, klausimas, ar jie atsirado dėl nenormalaus statinių naudojimo, prieštarautų logikos dėsniams.

91. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pavedė ekspertizę atlikti iÅ¡imtinai atsakovių pasiÅ«lytiems ekspertams, savaime nesudaro pagrindo abejoti teismo pavedimu atliktos ekspertizės iÅ¡vadų patikimumu. Byloje esantis ekspertizės aktas nėra paneigtas kitu ekspertizės aktu ar kitų subjektų, turinčių specialių žinių, parengtais įrodymais. IeÅ¡kovė, nesutikdama su ekspertizės aktu, skirti byloje papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę byloje neprašė.

92. Teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės argumentÄ , kad ekspertizės akte neatsakyta į klausimus Nr. 2, 4, 6, 8. IÅ¡ tikrųjų Å¡iuose klausimuose buvo klausiama, konkrečių pastatų defektai, nurodyti UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiÅ«ros akte Nr. 15-056, yra priskirtini normaliam administracinio pastato nusidėvėjimui ar ne. Ekspertas, atsakydamas į Å¡iuos klausimus, vartojo ne žodžių junginį „normalus nusidėvėjimas“, o vartojo žodžių junginį „normatyvinis nusidėvėjimas“, tačiau, kaip teisingai nurodo atsakovės, 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdyje ekspertas R.

M. paaiÅ¡kino, jog ekspertizės akte vartojamas žodžių junginys „normatyvinis nusidėvėjimas“ reiÅ¡kia tÄ patį kaip ir „normalus nusidėvėjimas“, taip pat patikslino, kad viena sÄ voka yra vartojama teisėje, o kita – statybų veikloje. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ekspertizės akte vien dėl vartojamų skirtingų sÄ vokų nei jos vartojamos klausimuose nėra atsakyta į visus užduotus klausimus.

93. Ekspertizės akte nurodyta, kurie iÅ¡ defektų, nurodytų UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiÅ«ros akte Nr. 15-056, yra eksploatacinės kilmės, o kurie priskirtini normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui, projektavimo ar statybos klaidoms. IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad didžioji dalis UAB „Inservis“ 2015 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiÅ«ros akte Nr. 15-056 nurodytų defektų, kuriems paÅ¡alinti ieÅ¡kovė prašė priteisti bÅ«simas iÅ¡laidas, yra priskirtini normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui, projektavimo ar statybos klaidoms, kurių atsakovės neturi kompensuoti, ir tik labai maža dalis defektų yra priskirtina eksploatacinei kilmei, už kurių paÅ¡alinimÄ yra atsakingos atsakovės. Teismo ekspertas fasadų pažaidas dėl dulkių priskyrė normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui, todėl atsakovės už tai neatsakingos, juolab, kad nuomos sutartyse nebuvo susitarta dėl fasado plovimo ir tai nelaikytina bÅ«tinu ir neatidėliotinu einamuoju remontu, už kurį pagal nuomos sutartis buvo atsakingos atsakovės.

94. Å alys nepateikė argumentų ir byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų Å¡ių defektų priskyrimÄ ekspertizės akte tam tikrai iÅ¡ nurodytų grupių - normaliam (normatyviniam) nusidėvėjimui, projektavimo ar statybos klaidoms, eksploatacinei kilmei. Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad teismo ekspertas ignoravo byloje esančias ilgalaikio turto inventorines korteles, kuriose nustatytas 15 metų Pastatų eksploatavimo laikas, t. y. iki 2023 metų, nes eksploatacijai jie buvo perduoti tik 2008 metais, tačiau sutiktina su atsakovių argumentu, jog Å¡ių inventorinių kortelių negalima vertinti kaip patikimų raÅ¡ytinių įrodymų, nes ieÅ¡kovės pateiktos kortelės yra be atsakingų asmenų vardų, pavardžių ir parašų, nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kur Å¡ios kortelės buvo gautos.

95. Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, kad dalis defektų (administracinio pastato pirmo aukÅ¡to tualete iÅ¡pjauta dalis sieninės plokÅ¡tės, vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimai, vartų segmentų pažeidimai) jau buvo tuo metu, kai ieÅ¡kovė perdavė patalpas atsakovėms (atsakovės neneigia Å¡ių defektų egzistavimo). Å iuo aspektu jau minėta, kad pagal CPK 178 straipsnį ieÅ¡kovei teko (tenka) pareiga įrodyti, jog nuomoti daiktai jai buvo grÄ Å¾inti su defektais (trÅ«kumais), už kuriuos atsakingos atsakovės, tuo tarpu atsakovės, įrodinėdamos nurodytų defektų egzistavimÄ jau patalpų perdavimo joms metu ir taip gindamosi nuo civilinės atsakomybės taikymo, turėjo (turi) pareigÄ Å¡ioje byloje tai įrodyti, tačiau to nagrinėjamu atveju nepadarė.

Neigiamos pasekmės dėl negalėjimo įrodyti, kokios būklės patalpos buvo perduotos atsakovėms, tenka būtent joms, nes visi defektai (tiek trukdantys naudoti patalpas pagal paskirtį, tiek ir netrukdantys tai daryti) turėjo būti užfiksuoti patalpų perdavimo metu surašomame defektų akte (nuomos sutarčių 2.5–2.6 papunkčiai), tačiau to nepadarius, laikytina, jog patalpos buvo perduotos be defektų.

96. Be to, atsakovių teigimu, net jeigu ir būtų nustatyta, kad sandėlių vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimai atsirado jau po patalpų perdavimo atsakovėms, egzistuoja pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės šiuo aspektu, nes tokios paskirties pastatui buvo pasirinktos netinkamos medžiagos – gipskartonio plokštės. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kuria vadovaujasi atsakovės šiuo aspektu, civilinė atsakomybė netaikoma, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovių pozicija, kad ieÅ¡kovė, pasirinkusi sandėlių vidaus apdailai naudoti gipskartonio plokÅ¡tes, yra atsakinga už dėl jų pažeidimo padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovės (verslininkės), iÅ¡sinuomodamos iÅ¡ ieÅ¡kovės patalpas, iÅ¡ esmės patvirtino, kad jos yra tinkamos jų veiklai vykdyti ir turėjo jas naudoti taip, jog nepadarytų ieÅ¡kovei žalos, be kita ko, turėjo naudoti daiktus pagal paskirtį. Jokių pretenzijų dėl netinkamo patalpų įrengimo atsakovės ieÅ¡kovei per visÄ patalpų naudojimo laikotarpį nėra pareiÅ¡kusios.

Byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotas ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-336-153/2016 konstatuotas faktas, kad pačios atsakovės iš ieškovės išsinuomotas patalpas naudojo ne pagal paskirtį, nes sandėliavimo paskirties pastatuose buvo vykdoma gamybinė veikla (medienos gaminių apdirbimas). Taigi atsakovės yra atsakingos už vidaus apdailos gipskartonio plokščių pažeidimus, atsiradusius joms naudojantis išsinuomotomis patalpomis ne pagal paskirtį.

97. Apibendrindama Å¡ioje nutarties dalyje iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės yra atsakingos už dalį defektų, kurie ekspertizės akte priskirti eksploatacinei kilmei ir kurių paÅ¡alinimo kaina pagal ekspertės A. Å . sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ yra 2 185,70 Eur. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ sumÄ atsakovėms paskirstė pagal jų iÅ¡ ieÅ¡kovės nuomotų patalpų plotus (UAB „Panorama nordic“ nuomojo 72,08 proc., o UAB Strommen LT – 27,92 proc. patalpų).

Kadangi Å¡alys neginčija tokio pirmosios instancijos teismo pasirinkto bÅ«simų iÅ¡laidų paskirstymo tarp atsakovių, kurių direktorius yra tas pats asmuo, kriterijaus, jo laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ priteistina suma –1 575,45 Eur, o iÅ¡ UAB Strommen LT – 610,25 Eur. Dėl procesinės bylos baigties 98. Atsakovių nurodytų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytų klaidų aspektu (priteistos didesnės sumos nuostoliams atlyginti negu nurodyta motyvuojamojoje dalyje) teisėjų kolegija nustatė, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje visas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių priteistas sumas įvardijo kaip nuostolių atlyginimÄ , tačiau iÅ¡ tikrųjų prie priteistinos nuostolių sumos (įskaitant negautas pajamas dėl nuomos mokesčio skirtumo) pridėjo ir priteistinas nuomos mokesčio skolas, dėl kurių priteisimo, kaip jau minėta, ginčas apeliacine tvarka nekilo.

Taigi nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje priteistinos sumos yra įvardytos ne visiškai tiksliai, tačiau iš esmės atitinka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas priteistinas sumas, t. y. pirmosios instancijos teismas skaičiavimo klaidų nepadarė.

99. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytos išvadomis dėl iš atsakovių priteistinų nuostolių (įskaitant negautas pajamas dėl nuomos mokesčio skirtumo) dydžio, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės UAB „Panorama nordic“ 13 415,85 Eur negautų pajamų dėl nuomos mokesčio skirtumo, 5 495,68 Eur (3 920,23 + 1 575,45) kitų nuostolių atlyginimo ir procesines palūkanas nuo šių sumų, o iš atsakovės UAB Strommen LT – 676,46 Eur negautų pajamų dėl nuomos mokesčio skirtumo, 1 977,62 Eur (1 367,37 + 610,25) kitų nuostolių atlyginimo ir procesines palūkanas nuo šių sumų.

Kaip minėta, nuomos mokesčio įsiskolinimo klausimas (UAB „Panorama nordic“ 1 937,31 Eur nuomos mokesčio skola ieÅ¡kovei ir UAB Strommen LT – 1 792,25 Eur skola ieÅ¡kovei) nėra Å¡ios apeliacijos dalykas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl Å¡ių sumų priteisimo atsakovės neginčija. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 100. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 101. Atsakovės, nesutikdamos su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra per didelės, ir jas sumažino.

Atsakovių teigimu, Å¡i byla buvo itin sudėtinga, labai didelės apimties, tam, kad atsikirstų į ieÅ¡kovės nurodytus patalpų defektus, atsakovės turėjo iÅ¡analizuoti daug techninių, buhalterinių ir kitų kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovių pozicija, kad Å¡ios aplinkybės sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžių ir priteisti atsakovių naudai tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas, kokias jos iÅ¡ tikrųjų patyrė, t. y. virÅ¡ijančias Rekomendacijose nurodytus dydžius. 102.

Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, nagrinėjamoje byloje atsakovėms atstovavo tie patys atstovai, kurie joms atstovavo jau rengiant ir sudarant nuomos sutartis, bendradarbiaujant su atsakovėmis gavus 2014 m. vasario 10 d. UAB „Domimaks“ pasiÅ«lymÄ nuomotis Pastatus, ankstesniuose teisminiuose ginčuose dėl nuomos sutarčių spragos užpildymo ir dėl nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo. Taigi dalis atsakovių nurodomų dokumentų, kuriuos jos turėjo analizuoti, joms jau buvo žinomi iki bylos iÅ¡kėlimo.

Dalis dokumentų yra teismo sprendimai, priimti bylose, kuriose atsakovės buvo proceso dalyvės. Byloje esantys institucijų nurodymai taip pat buvo žinomi atsakovėms ir jų jau iÅ¡analizuoti anksčiau, nes jie suraÅ¡yti bÅ«tent atsakovėms. Todėl atsakovių argumentai, kad bÅ«tina nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atmestini. Tačiau atsižvelgiant į pasikeitusį bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pakeičiamas pagal teismo patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). 103.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas: ieÅ¡kovė iÅ¡ viso patyrė 7 498 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių; UAB Strommen LT Rekomendacijose nustatytų dydžių nevirÅ¡ijančių iÅ¡laidų turėjo 7 732,68 Eur; UAB „Panorama nordic“ yra sumokėjusi į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ 1 450 Eur už ekspertizės atlikimÄ ; ieÅ¡kovės praÅ¡yta priteisti bendra reikalavimų suma – 131 916,31 Eur; reikalavimas, pareikÅ¡tas UAB Strommen LT, sudaro 24,34 proc. praÅ¡omos priteisti sumos, o reikalavimas, pareikÅ¡tas UAB „Panorama nordic“, sudaro 75,66 proc. praÅ¡omos priteisti sumos;

UAB Strommen LT tektų 1 825,01 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, o UAB „Panorama nordic“ tektų 5 672,99 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis. 104. Pagal bylos baigtį reikalavimas, pareikštas UAB Strommen LT, patenkintas 13,85 proc. (priteista 4 446,33 Eur (1 792,25 + 676,46 + 1 977,62) iš prašytų priteisti 32 103,74 Eur), o reikalavimas, pareikštas UAB „Panorama nordic“, patenkintas 20,89 proc. (priteista 20 848,84 Eur (1 937,31 + 13 415,85 + 5 495,68) iš prašytų priteisti 99 812,57 Eur).

Taigi yra pagrindas iš UAB Strommen LT priteisti ieškovei 252,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš UAB „Panorama nordic“ – 1 185,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovei UAB Strommen LT pareikštų, bet nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 86,15 proc., todėl iš ieškovės atsakovei UAB Strommen LT yra pagrindas priteisti 6 661,70 Eur (7 732,68 Eur x 86,15 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovei UAB „Panorama nordic“ pareikštų, bet nepatenkintų reikalavimų dalis sudaro 79,11 proc., todėl iš ieškovės atsakovei UAB „Panorama nordic“ yra pagrindas priteisti 1 147,10 Eur (1 450 Eur x 79,11 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , atsakovei UAB Strommen LT iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma – 6 408,94 Eur (6 661,70 – 252,76), o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Panorama nordic“ – 37,99 Eur (1 185,09 – 1 147,10) bylinėjimosi iÅ¡laidų. 105. Dėl apeliacinės instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pažymėtina, kad ieÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 847 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 815 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (1 210 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ir 605 Eur už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundÄ parengimÄ ), atsakovė UAB Strommen LT už apeliacinį skundÄ sumokėjo 171 Eur žyminio mokesčio, o atsakovė UAB „Panorama nordic“ už apeliacinį skundÄ sumokėjo 645 Eur žyminio mokesčio.

Byloje duomenų apie atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo iÅ¡laidas nėra. 106. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo per daug žyminio mokesčio, nes jos apeliacinės instancijos teisme ginčijama suma yra ne 41 487,61 Eur kaip nurodyta apeliaciniame skunde, o 39 301,92 Eur. Kadangi ieÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ turėjo sumokėti 815 Eur, jai žyminio mokesčio permoka (32 Eur) grÄ Å¾intina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkinamas, jai už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, patirtos rengiant apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovių nepriteistinos. 107. Kaip teisingai nurodo atsakovės, jų apeliacinės instancijos teisme ginčijama suma – 39 374,37 Eur. Jų apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nes iÅ¡ atsakovės UAB Strommen LT pirmosios instancijos teismo priteista 7 278,07 Eur nuostolių suma (įskaitant negautas pajamas) sumažinta iki 2 654,08 Eur (676,46 + 1 977,62), o iÅ¡ atsakovės UAB „Panorama nordic“ pirmosios instancijos teismo priteista 32 096,30 Eur nuostolių suma (įskaitant negautas pajamas) sumažinta iki 18 911,53 Eur (13 415,85 + 5 495,68).

Kadangi apeliacinės instancijos teisme tenkinta 63,53 proc. UAB Strommen LT reikalavimų ir 41,08 proc. UAB „Panorama nordic“ reikalavimų, atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB Strommen LT priteistina 108,64 Eur (171 Eur x 63,53 proc.) Å¡ios atsakovės už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio ir UAB „Panorama nordic“ – 264,97 Eur (645 Eur x 41,08 proc.) Å¡ios atsakovės už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio. 108. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė turėjo 605 Eur atstovavimo iÅ¡laidų už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Kadangi bendrai iÅ¡ atsakovių ginčytos ieÅ¡kovei priteistos 39 374,37 Eur nuostolių sumos (įskaitant negautas pajamas) ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių priteista 21 565,61 Eur, tai reiÅ¡kia, kad tenkinta 45,23 proc. atsakovių apeliacinio skundo, todėl ieÅ¡kovė turi teisę į 331,36 Eur (54,77 proc. x 605 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundÄ parengimÄ atlyginimÄ . Atsižvelgiant į atsakovių apeliaciniame skunde kiekvienos iÅ¡ atsakovių ginčijamų sumų proporcijas bei atsakovių reikalavimų apeliacinės instancijos teisme patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teisinga ir proporcinga ieÅ¡kovei priteisti už atsiliepimÄ apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo iÅ¡laidų iÅ¡ UAB Strommen LT 50 Eur, iÅ¡ UAB „Panorama nordic“ – 281,36 Eur.

Atlikus vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , atsakovei UAB Strommen LT iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma – 58,64 Eur (108,64 – 50), o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Panorama nordic“ priteistina 16,39 Eur (281,36 – 264,97) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimÄ pakeisti, jo rezoliucinę iÅ¡dėstant taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k. 133320838) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panorama nordic“ (j. a. k. 300122306) 1 937,31 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus 31 ct) skolos, 13 415,85 Eur (trylika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus penkiolika eurų 85 ct) negautų pajamų dėl nuomos mokesčio skirtumo, 5 495,68 Eur (penkis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus 68 ct) kitų nuostolių atlyginimo ir 6 (Å¡eÅ¡is) proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k. 133320838) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Strommen LT (j. a. k. 302493071) 1 792,25 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du eurus 25 ct) skolos, 676,46 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 46 ct) negautų pajamų dėl nuomos mokesčio skirtumo, 1 977,62 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus 62 ct) kitų nuostolių atlyginimo ir 6 (Å¡eÅ¡is) proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Strommen LT (j. a. k. 302493071) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mituva“ (j. a. k. 133320838) 6 408,94 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius keturis Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus 94 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k. 133320838) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panorama nordic“ (j. a. k. 300122306) 37,99 Eur (trisdeÅ¡imt septynis eurus 99 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.“ GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k. 133320838) už apeliacinį skundÄ 2018 m. gegužės 15 d. sumokėto žyminio mokesčio dalį – 32 Eur (trisdeÅ¡imt du eurus).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Strommen LT (j. a. k. 302493071) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mituva“ (j. a. k. 133320838) iš 58,64 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 64 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mituva“ (j. a. k. 133320838) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panorama nordic“ (j. a. k. 300122306) 16,39 Eur (šešiolika eurų 39 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Artūras Driukas Romualda Janovičienė Danguolė Martinavičienė