2019-02-22 Nr. AB-4989-3-66-3-00017-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eR-12-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00017-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ atstovui advokatui Juozui Čiviliui,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovei Jonei Valčiukienei,

trečiojo suinteresuoto asmens K. N. atstovui advokatui Juozui Čiviliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – K. N.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. vasario 20 d. gautas pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. Sp-112 (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-112; Sprendimas) 3 punktą, kuriuo panaikinta K. N., kandidatės į Trakų rajono savivaldybės tarybos narius, iškeltos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“, kandidatės numeris sąraše (duomenys neskelbtini), registracija.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir STRĮ) 91 straipsnio 1 dalyje yra minima „savivaldybės valdoma akcinė bendrovė“, tuo tarpu K. N. nuo 2017 m. gruodžio 7 d. eina uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Trakų vandenys“ valdybos nario pareigas. Taigi STRĮ 91 straipsnio 1 dalyje baigtiniame sąraše tiesiogiai ir aiškiai nėra nurodyta, kad su tarybos nario pareigomis nesuderinamos tos savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigos.

2.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. N., neturėdama teisinio išsilavinimo, STRĮ 91 straipsnio 1 dalį suprato pažodžiui ir todėl atsakė, jog minimoje normoje nurodytų pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, neina. Tai STRĮ 37 straipsnio 6 dalies prasme negali būti vertinama kaip klaidingo dokumento pateikimas.

2.3. VRK narių nuomonės skundžiamu klausimu taip pat išsiskyrė, tik vieno balso persvara buvo nuspręsta, kad K. N. anketoje nenurodė, jog eina su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas. Be to, VRK narė Olga Kilkinova pateikė 2019 m. vasario 17 d. nuomonę Nr. 3-48 (1.2), kurioje nesutinka su VRK narės Jonės Valčiukienės 2019 m. vasario 17 d. išvada Nr. 3-47 (1.2). Pareiškėjo vertinimu, dėl teisinio reguliavimo dviprasmybės ir neaiškumo negali būti varžoma pagal atitinkamą sąrašą savivaldos rinkimuose kandidatuojančio asmens konstitucinė teisė būti renkamam.

2.4. Vadovaujantis STRĮ 39 straipsnio 3 dalimi, nėra pagrindo už kandidatę K. N. mokėti dešimt VMDU dydžio rinkimų užstatą, nes atsakomybė dėl įstatymų leidėjo netinkamo darbo negali būti perkeliama įstatymo vykdytojams.

II. 3. Atsakovas VRK atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. VRK buvo pateikta informacija, kad kai kurie kandidatai į Trakų rajono savivaldybės tarybos narius eina pareigas, kurios laikytinos nesuderinamomis su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad K. N. nuo 2017 m. gruodžio 7 d. eina UAB „Trakų vandenys“, kurios 100 proc. akcijų valdo savivaldybė, valdybos nario pareigas. K. N. minėtų pareigų nenurodė ne tik VRK, tačiau ir pateikdama Privačių interesų deklaraciją.

3.2. Atsakovas vadovaujasi STRĮ 91 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 19 ir 21 punktais, 29 straipsnio 8 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. vasario 13 d. sprendimu byloje Nr. 21/2003 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R502-1/2010 ir pažymi, kad STRĮ nuostata dėl nesuderinamų pareigų buvo ne kartą keista. Tačiau visose šios nuostatos redakcijose buvo naudojama sąvoka „akcinė bendrovė“, bendrovės formos „uždaroji akcinė bendrovė“ atskirai neišskiriant. Iš nuostatos akivaizdu, jog ji reiškia, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su bendrovių, kurių visas ar kontrolinį akcijų paketą valdo savivaldybė, vadovo ar kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis.

3.3. Teismams taip pat nekilo neaiškumų dėl ginčo sąvokų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą byloje R4-39/2007). Esminė sąlyga, kuriai esant konstatuojama, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su pareigomis juridiniame asmenyje – savivaldybės galimybė kontroliuoti (valdyti) tokį juridinį asmenį. Be to, UAB „Trakų vandenys“ atitinka ir Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje numatytą kriterijų.

3.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad K. N. STRĮ nuostatos galėjo būti neaiškios. Pažymi, kad K. N. turi aukštąjį išsilavinimą, ketverius metus eina savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Todėl laikytina, jog ji puikiai išmano teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybių tarybų veiklą, savivaldybės tarybos narių teises ir pareigas.

3.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendime byloje Nr. R-12-442/2015 pažymėjo, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog buvo pateikta klaidinga kandidato į savivaldybės tarybos narius anketa, taip pat nustačius, kad nebuvo pateikti dokumentai apie atitinkamo dydžio užstato už kandidato, einančio pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sumokėjimą, yra pagrindas VRK, vadovaujantis STRĮ 37 straipsnio 6 dalimi, panaikinti kandidato registraciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VRK 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. Sp-112 3 punkto, kuriuo panaikinta K. N., kandidatės į Trakų rajono savivaldybės tarybos narius, iškeltos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“, registracija, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Sprendimą dėl registracijos panaikinimo VRK priėmė, vadovaudamasi STRĮ 37 straipsnio 6 dalimi, 39 straipsnio 3 dalimi ir 91 straipsnio 1 dalimi, nustačiusi, kad kandidatė K. N. savo anketoje nenurodė einanti su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas ir nesumokėjo dešimties VMDU dydžio rinkimų užstato.

6. Nustatyta, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ iškelta kandidatė K. N. nuo 2017 m. gruodžio 7 d. eina UAB „Trakų vandenys“, kurios 100 proc. akcijų valdo Trakų rajono savivaldybė, valdybos narės pareigas.

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, visų pirma, išklausiusi administracinės bylos proceso dalyvius teismo posėdžio metu, pabrėžia, kad skundžiama Sprendimo dalis (3 punktas), susijusi su trečiuoju suinteresuotu asmeniu K. N., priimta iš esmės tik dėl STRĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nepaisymo – anketoje nenurodyta, kad kandidatas į savivaldybės tarybos narius eina su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas.

8. Taip pat pažymėtina, jog dėl bylos faktinių aplinkybių ginčo nėra: trečiasis suinteresuotas asmuo anketos užpildymo metu iš tikro ėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų vandenys” valdybos nario pareigas ir apie tai nenurodė anketoje, t. y. viename iš dokumentų, teiktinų VRK.

9. STRĮ 91 straipsnio 1 dalyje, redakcijoje, galiojusioje pareiškinių dokumentų pateikimo metu, įstatymų leidėjo buvo įtvirtinta, kad „<…> Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis“.

10. Teisinis disputas iš esmės kilo dėl to, ar į sąvoką „su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis“ patenka ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kuri pagal savo teisinį statusą yra uždaroji akcinė bendrovė, kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigos – K. N., anketos pateikimo metu, kaip jau buvo minėta, ėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trakų vandenys” valdybos nario pareigas.

11. Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nenustato įstatymų leidėjui jokių reikalavimų, kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinkti. Ji nedraudžia ir keisti pasirinktos savivaldybių tarybų rinkimų sistemos. Tačiau tai, kad Konstitucija nenustato įstatymų leidėjui reikalavimų, kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinkti, anaiptol nereiškia, kad iš Konstitucijos savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisiniam reguliavimui apskritai nekyla jokių reikalavimų. Įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas savivaldybių tarybų rinkimų santykius, privalo paisyti Konstitucijos nuostatų – normų ir principų, konstitucinės vietos savivaldos sampratos.

12. Vienas iš principų, kuriuo turi būti vadovaujamasi kuriant teisę ir ją taikant, yra konstitucinis teisinės valstybės principas. Kaip ne kartą yra akcentavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; teisinių santykių subjektai turi žinoti, ko iš jų reikalauja teisė; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia (be kita ko, įskaitant) būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui, valstybės institucijoms ar pareigūnams ir kt. (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimus). Įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, STRĮ 91 straipsnio 1 dalyje išdėstytas pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sąrašas baigtinis, t. y. toks, kokį apibrėžė įstatymų leidėjas ir neturėtų būti aiškinamas plečiamai. Ginčo teisinio reguliavimo formuluotė – savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis teisinių santykių subjektui skaitant teisinį tekstą suponuoja paprastą atsakymą – nesuderinamumas kyla (atsiranda) tik tokiu atveju, kai eini tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo (valdybos) nario pareigas. Juk pagal savo teisines formas įmonės gali būti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės (Akcinių bendrovių įstatymo 1 str.). Tarp šių bendrovių yra pakankamai daug esminių skirtumų. Pavyzdžiui, būtų galima paminėti, kad akcinės bendrovės akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, o uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str.).

14. Teisėkūros subjekto teisės aktuose naudojamos formuluotės turi būti pakankamai tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį aiškiai orientuoti pagal teisės reikalavimus. Reikalingas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas inter alia (be kita ko) susijusias su STRĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų išplėtimu gali padaryti tik įstatymų leidėjas. Joks kitas teisėkūros ar teisės taikymo subjektas to padaryti negali, nes turi būti koreguojamas ne individualaus, bet bendrojo teisinio santykio – vieno iš visai valstybei nustatytos savivaldybių tarybų rinkimų sistemos elementų – teisinis reguliavimas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimą).

15. Taip pat, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad savivaldos teisės įgyvendinimas neįmanomas be demokratinio atstovavimo. Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra atstovaujamosios institucijos. Formuojant savivaldybių tarybas būtina paisyti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje nustatytų savivaldybių tarybų narių rinkimų principų, kitų Konstitucijos reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Kaip jau buvo minėta, teisinių santykių subjektai turi aiškiai žinoti bei suprasti, ko iš jų reikalauja teisė. Kilus neaiškumui dėl teisės aiškinimo, turi būti vadovaujamasi ir bendruoju teisės aiškinimo principu, kad kylančios teisinės abejonės turi būti aiškinamos besikreipusio teisminės gynybos asmens naudai.

16. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, akcentuodama, kad priimtinas sprendimas apima kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos užpildymo aspektą ir nėra nusprendžiama dėl ateityje galinčių kilti teisinių ginčų, konstatuoja, jog apskųsta Sprendimo dalis (3 punktas) teisiškai nėra pagrįsta, dėl ko yra naikintina. Antrasis Sprendimo priėmimo pagrindas (užstato dydis) yra išvestinis iš pirmojo, todėl dėl jo atskirai pasisakyti teisiškai nebetikslinga.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. Sp-112 3 punktą, kuriuo panaikinta K. N., kandidatės į Trakų rajono savivaldybės tarybos narius, iškeltos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“, kandidatės numeris sąraše (duomenys neskelbtini), registracija.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius