0e914a29-b713-4f68-95bd-e447a0968f7f · Kauno apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-616-1132/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00465-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,

dalyvaujant pareiškėjos S. M. atstovei advokatei Evelinai Nevulienei,

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento atstovams L. V. ir S. T.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos S. M. skundÄ dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento patarėjo L. V. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimo nepripažinti S. M. nukentėjusiÄ ja administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Teismas

nustatė:

PareiÅ¡kėjÄ S. M., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento patarėjo L. V. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu nepripažinti S. M. nukentėjusiÄ ja (toliau – ir skundžiamas nutarimas), atsisakyta pripažinti nukentėjusiÄ ja (b. l. 19–21).

PareiÅ¡kėjos S. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) atstovė advokatė Evelina Nevulienė pateikė teismui skundÄ dėl 2023 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje dėl S. M. nepripažinimo nukentėjusiÄ ja, kuriuo praÅ¡o panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento patarėjo L. V. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir pripažinti S. M. nukentėjusiÄ ja, priteisti S. M. patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimÄ pagal dokumentus, kurie bus pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos.

Skunde pareiÅ¡kėjos atstovė nurodė, kad 2021 m. birželio 29 d. dovanojimo sutarties pagrindu pareiÅ¡kėja iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai perėmė Å¡unį, kuris buvo paimtas iÅ¡ daugyklos ir turėjo prancÅ«zų buldogo veislės bruožų. Po dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ėmė reikalauti sumokėti 400 eurų tariamų gyvÅ«no gydymo iÅ¡laidų. Pinigus buvo praÅ¡oma sumokėti į vieÅ¡osios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ . PapraÅ¡ius pateikti gydymo iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai padaryti atsisakė.

PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi dovanojimo sutarties 3.3 punktu, kreipėsi į veterinarijos gydytojÄ , kad bÅ«tų atliktas gyvÅ«no perregistravimas jos vardu, tačiau veterinarijos gydytoja atlikti perregistravimo negalėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvÅ«nų augintinių registre buvo padaręs žymÄ dėl gyvÅ«no praradimo. Veterinarijos gydytojai susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti susidariusias aplinkybes dėl atžymos gyvÅ«nų augintinių registre, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pareiÅ¡kėja dovanojimo metu nesumokėjo jų praÅ¡omų 400 eurų, todėl praradimo atžymos nenuims, kol pareiÅ¡kėja nesumokės jų reikalaujamos sumos.

Susiklosčius tokiai situacijai, pareiÅ¡kėja buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos tam, kad gyvÅ«nas bÅ«tų perregistruotas jos vardu ir įgyvendinta dovanojimo sutarties 3.3 sÄ lyga. 2021 m. rugpjūčio 9 d. dėl gyvÅ«nų augintinių registre pateiktų melagingų duomenų ir Å¡uns perregistravimo pareiÅ¡kėjos vardu buvo parengtas praÅ¡ymas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Už teisinių paslaugų teikimÄ pareiÅ¡kėja patyrė 200 eurų iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos yra tiesiogiai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktu melagingu duomenų įraÅ¡ymu į registrÄ . Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebÅ«tų melagingai įrašęs duomenų, Å¡iuos duomenis bÅ«tų galėjusi pakeisti veterinarijos gydytoja, į kuriÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi ir nebÅ«tų reikėję jokių teisinių paslaugų. Tik dėl to, kad UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ į registrÄ pateikė melagingus duomenis, siekdamas neteisėtai iÅ¡sireikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 400 eurų mokėjimÄ už dovanojamÄ Å¡unį, pareiÅ¡kėja buvo priversta ieÅ¡koti teisinės pagalbos, dėl ko patyrė iÅ¡laidas ir jos lankytinos žala, atsiradusia dėl neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų (b. l. 3–5).

Institucijos atstovė atsiliepimu su skundo nesutiko, prašė skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo padaryta reali ir akivaizdi žala, kai gyvÅ«nų augintinių registre buvo koreguoti duomenys, nurodant, kad pareiÅ¡kėjos Å¡uo dingęs. GyvÅ«nų augintinių registro įraÅ¡as pakeistas nemokamai ir pareiÅ¡kėjos nurodoma žala susijusi su pareiÅ¡kėjos sprendimais, dėl trečiojo asmens atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, o ne gyvÅ«nų augintinių registro įraÅ¡o atstatymo tikslui, todėl pareiÅ¡kėjos nėra pagrindo pripažinti nukentėjusiÄ ja.

ANK 578 straipsnio 1 dalis nustato, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Tai reiÅ¡kia, kad žalai atsirasti ir asmeniui bÅ«ti pripažintam nukentėjusiuoju turi bÅ«ti aiÅ¡kios bÅ«tinosios sÄ lygos: pirma, žala turi bÅ«ti padaroma pačiu administraciniu nusižengimu, jei toks buvo padarytas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos J. M. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena 2023 m. birželio 14 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja pripažintina nukentėjusiÄ ja ir kad patyrė žalÄ , nes, laikantis ANK 2 straipsnio 7 dalies nuostatos, asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimÄ tik įvykdęs administracinį nurodymÄ arba Å¡io kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimÄ . Taigi nesant padaryto administracinio nusižengimo nėra pagrindo laikyti, kad buvo padaryta reali žala pareiÅ¡kėjai; antra, žala turi atsirasti dėl administracinio nusižengimo ir negali bÅ«ti įtakota paties pareiÅ¡kėjo veiksmų, t. y. negali bÅ«ti situacijos, kai žalos, Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kusios finansinėmis iÅ¡laidomis, atsiradimas priklauso ne nuo pavojingos administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos (gyvÅ«nų augintinių registro duomenų pakeitimo) padarymo, bet nuo pačios pareiÅ¡kėjos sprendimų, kai ji savo sprendimais ir veiksmais nulemtų, kad žala atsirado arba neatsirado, bei jos sprendimais bÅ«tų nulemtas žalos dydis, pobÅ«dis ir pan.

PareiÅ¡kėja sukÅ«rė iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms savo sprendimu ir tik nuo pareiÅ¡kėjos sprendimo rinktis vienÄ ar kitÄ advokatÄ priklausė jos patirtų iÅ¡laidų dydis. Sprendimas kreiptis teisinės pagalbos buvo priimtas po gyvÅ«nų augintinių registro duomenų pakeitimo, t y. ne gyvÅ«nų augintinių registro duomenų pakeitimas sukÅ«rė iÅ¡laidas, bet pačios pareiÅ¡kėjos sprendimas vėliau kreiptis į advokatę. PareiÅ¡kėja skunde patvirtino, kad teisinių paslaugų poreikis jai atsirado tik po to, kai veterinarijos gydytoja atsisakė iÅ¡taisyti duomenis gyvÅ«nų augintinių registre. Taigi, pareiÅ¡kėjos nurodomos 200 eurų iÅ¡laidos teisinėms paslaugoms negali bÅ«ti laikomos žala padaryta administraciniu nusižengimu.

PareiÅ¡kėja iÅ¡ principo siekė teisinėmis paslaugomis spręsti ginÄÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutartimi sutartų mokėjimų, nes realiai gyvÅ«nų augintinių registro duomenų pakeitimas niekaip neįtakojo pareiÅ¡kėjos teisės į gyvÅ«nÄ , tiesiog pareiÅ¡kėja norėjo inicijuoti teisinius procesus prieÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pareiÅ¡kėja patyrė iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms, kurios buvo neproporcingai didelės ir bereikalingos, t. y. labiau kvalifikuotai suteiktos teisinės paslaugos galėjo padėti pareiÅ¡kėjai susiorientuoti, kad teisinis reglamentavimas leidžia pareiÅ¡kėjai arba pačiai iÅ¡taisyti gyvÅ«nų augintinių registro duomenis, arba reikalauti tÄ padaryti veterinarijos paslaugų teikėjo.

PareiÅ¡kėja iÅ¡vis jokių iÅ¡laidų galėjo nepatirti, nes gyvÅ«nų augintinių registro įraÅ¡Ä apie Å¡uns „dingimÄ , pati pareiÅ¡kėja galėjo pakoreguoti į „suradimÄ â€œ. PareiÅ¡kėja tai galėjo atlikti nemokamai, savarankiÅ¡kai ir bet kuriuo paros metu naudojantis internetu telefone ar kompiuteryje tiesiog prisijungus prie gyvÅ«nų augintinių registro arba galėjo kreipiantis į trečiuosius asmenis. Tai numatė GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 29 punktas.

Taisyklių 29 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2021 m. spalio 7 d.) nustatė, kad dėl gyvÅ«nų augintinių registre registruoto gyvÅ«no augintinio duomenų pakeitimo, iÅ¡registravimo (gyvÅ«nas augintinis iÅ¡registruojamas per 14 kalendorinių dienų nuo jo gaiÅ¡imo ar nugaiÅ¡inimo) ar dingimo (vagystės, pabėgimo ar pan.) fakto užregistravimo gyvÅ«no augintinio savininkas: 29.1. turi kreiptis į veterinarijos paslaugų teikėjÄ arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį skyrių; arba 29.2. pats gali įvesti pasikeitusius duomenis apie gyvÅ«nÄ augintinį, jį iÅ¡registruoti ar praneÅ¡ti gyvÅ«no augintinio dingimo faktÄ , naudodamasis elektroninės bankininkystės paslauga per elektroninės valdžios vartus prisijungęs prie GyvÅ«nų augintinių registro. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja neiÅ¡naudojo nemokamo greito ir techniÅ¡kai prieinamo bÅ«do koreguoti gyvÅ«nų augintinių registro duomenis, nes nuo 2021 m. birželio 29 d. iki dabar, nepertraukiamai pareiÅ¡kėja gyvÅ«nų augintinių registre buvo nurodyta, kaip Å¡uns savininkė, t. y. net 2021 m. liepos 21 d. gyvÅ«nų augintinių registre atlikus duomenų keitimÄ , kad pareiÅ¡kėjos Å¡uo tariamai dingo, pareiÅ¡kėja galėjo be jokių kliūčių įgyvendinti Taisyklių 29.2 papunktyje nurodytÄ veiksmÄ ir iÅ¡taisyti gyvÅ«nų augintinių registro duomenis pati ir tai bÅ«tų buvęs greitas, nemokamas ir paprastas, nepareikalavęs laiko ir iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms bÅ«das iÅ¡spręsti klausimÄ , arba tai be kliūčių galėjo padaryti veterinarijos gydytoja.

Veterinarijos gydytojai R. Å . 2021 m. rugpjūčio 6 d. nebuvo jokių techninių ir teisinių kliūčių atlikti gyvÅ«nų augintinių registre Å¡uns perregistravimÄ pareiÅ¡kėjos vardu ar žymos „dingo“ paÅ¡alinimÄ . BÅ«tent veterinarijos gydytojos atsisakymas 2021 m. rugpjūčio 6 d. pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir pateiktÄ sutartį keisti gyvÅ«nų augintinių registro duomenis, apsunkino gyvÅ«nų augintinių registro duomenų pakeitimÄ , suklaidino pareiÅ¡kėjÄ , nors teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai veterinarijos gydytoja galėjo tai labai paprastai padaryti. Veterinarijos gydytojos R. Å . 2021 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja 2021 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi su praÅ¡ymu įregistruoti Å¡unį jos vardu ir pateikė sutartį, tačiau veterinarijos gydytoja pamačiusi gyvÅ«nų augintinių registre įraÅ¡Ä â€ždingęs“ ir susisiekusi su įraÅ¡Ä padariusiu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡siaiÅ¡kinusi, kad pareiÅ¡kėja neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtoje pažymoje nurodė, kad tarsi negalėjo perregistruoti pareiÅ¡kėjos vardu Å¡uns. Pagal gyvÅ«nų augintinių registro duomenis nustatyta, kad ta pati veterinarijos gydytoja R. Å . pirmÄ jį kartÄ (2021 m. birželio 29 d.) registravo Å¡unį pareiÅ¡kėjos vardu ir tam užteko sutarties, tačiau antrÄ jį kartÄ (2021 m. rugpjūčio 6 d.) ji pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir pateiktÄ dovanojimo sutartį atsisakė taisyti gyvÅ«nų augintinių registro duomenis ir nuimti varnelę, kad Å¡uo nėra dingęs. Tačiau trečiÄ kartÄ , t. y. 2021 m. spalio 16 d. gyvÅ«nų augintinių registre įraÅ¡Ä â€žsuradimas“ užregistravo ta pati privati veterinarijos gydytoja R. Å ..

Be to, 2021 m. liepos 21 d. gyvÅ«nų augintinių registre padarytas Å¡uns duomenų keitimo įraÅ¡as „dingo“ niekaip realiai neįtakojo pareiÅ¡kėjos teisių į Å¡unį, t. y. nepadarė žalos, tiesiog gyvÅ«nų augintinių registre ties Å¡unio duomenimis buvo padaryta žyma, kad Å¡uo dingęs. Be to, pareiÅ¡kėja visÄ laikÄ nuo 2021 m. birželio 29 d. Å¡unį turėjo savo nuosavybėje, net ir nepanaikinus žymos, kad Å¡uo „dingęs“, nieko nebÅ«tų nutikę, nes pareiÅ¡kėja toliau laikytų Å¡unį ir turėtu jį savo nuosavybėje, o gyvÅ«nų augintinių registras yra tik valstybės registras kuris atspindi tam tikrÄ informacijÄ apie registruotinus gyvÅ«nus augintinius (b. l. 33–41, 43–52).

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos S. M. atstovė advokatė Evelina Nevulienė skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja 2021 m. vasario 26 d. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal laikinos globos sutartį pasiėmė Å¡unį ir tapo jo laikytoja. 2021 m. balandžio mėnesį buvo priimtas sprendimas iÅ¡ daugyklos konfiskuoti Å¡unis, iÅ¡ kurių vienas buvo pareiÅ¡kėjos jau nuo 2021 m. vasario mėnesio globojamas Å¡uo. Konfiskavus Å¡unis jie buvo perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, po ko pareiÅ¡kėjos globojamas Å¡uo buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. birželio 29 d. dovanojimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ padovanojo pareiÅ¡kėjai jos globojamÄ Å¡unį ir Å¡iuo perėjo S. M. nuosavybėn. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigÄ per 7 dienas perregistruoti Å¡unį naujojo savininko vardu, tačiau dovanojimo sutartimi Å¡iÄ pareigÄ perkėlė pareiÅ¡kėjai S. M..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos susimokėti 400 eurų iÅ¡laidų už Å¡uniui suteiktas veterinarines paslaugas. PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ pagrįsti Å¡ias iÅ¡laidas, nes Å¡uo pas jÄ buvo nuo 2021 m. vasario ir jokių veterinarinių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡uniui nesuteikė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių duomenų nepateikė. Kai pareiÅ¡kėja atsisakė sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamÄ sumÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai neperregistravo Å¡uns pareiÅ¡kėjos vardu, gyvÅ«nų augintinių registre Å¡uns savininku ir toliau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonės atstovė uždėjo žymÄ , kad Å¡uo dingęs. Taigi, nors nuo 2021 m. birželio 29 d. pasiraÅ¡ytos dovanojimo sutarties Å¡uo nuosavybės teise priklausė pareiÅ¡kėjai, tačiau 2021 m. liepos 21 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, kad Å¡uo dingo. PareiÅ¡kėja, žinodama, kad pagal dovanojimo sutartį turi perregistruoti Å¡unį savo vardu, 2021 m. rugpjūčio pradžioje kreipėsi į veterinarijos gydytojÄ R. Å . ir pateikė dovanojimo sutartį. Veterinarijos gydytoja susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, kurie nurodė, kad kol pareiÅ¡kėja nesumokės 400 eurų, tol Å¡uns neperregistruos jos vardu. Kadangi tuo metu Å¡unį perregistruoti galėjo arba veterinarijos gydytoja, arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, veterinarijos gydytojai atsisakius tÄ padaryti, pareiÅ¡kėja kreipėsi teisinės pagalbos dėl kreipimosi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybÄ praÅ¡ant perregistruoti Å¡unį jos vardu.

Gavusi S. M. praÅ¡ymÄ perregistruoti Å¡unį jos vardu, Institucija kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo juos perregistruoti Å¡unį pareiÅ¡kėjos vardu. Nepaisant to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡uns pareiÅ¡kėjos vardu neperrašė. Galiausiai, buvo pakeistos GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės, po ko pareiÅ¡kėjos Å¡unį veterinarijos gydytojas galėjo perregistruoti pareiÅ¡kėjos vardu net ir esant žymai, kad Å¡uo dingo. 2021 m. spalio 16 d.

šuo buvo perregistruotas pareiškėjos vardu.

ANK 608 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad asmens pripažinimas ar nepripažinimas nukentėjusiuoju įraÅ¡omas į nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . Å iuo atveju Institucija priėmė atskirÄ nutarimÄ nepripažinti pareiÅ¡kėjos nukentėjusiÄ ja, vėliau priėmė nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir tokio nutarimo pareiÅ¡kėjai neatsiuntė. Susidaro tokia situacija, kad pareiÅ¡kėja turi skųsti ir nutarimÄ atsisakyti pripažinti jÄ nukentėjusiÄ jÄ ir galimai skųs ir nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , todėl taip gaiÅ¡tamas laikas, nors visi klausimai turėtų bÅ«ti iÅ¡spręsti nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ .

Be to, Institucija atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad S. M. nuo 2021 m. birželio 29 d. buvo įregistruota Å¡uns savininku, kadangi tas buvo padaryta vėliau. Å iuo atveju, nekyla ginčo, kad S. M. Å¡uns savininke tapo 2021 m. birželio 29 d. pasiraÅ¡ius dovanojimo sutartį, tačiau gyvÅ«nų augintinių registre tÄ pačiÄ 2021 m. birželio 29 d. savininke ji nebuvo įregistruota, tas buvo padaryta 2021 m. spalio 16 d., kai buvo pakeistos GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės. Be to, žymÄ apie dingimÄ gali padaryti tik Å¡uns savininkas, o žymos padarymo metu Å¡unio savininku gyvÅ«nų augintinių registre buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant tokiai situacijai pareiÅ¡kėja Å¡unio savo vardu perregistruoti negalėjo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovai atsiliepimÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad pagal tuo metu galiojusiÄ GyvÅ«nų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių redakcijÄ , Å¡uns savininkas, Å¡iuo atveju – UAB ‚(duomenys neskelbtini)“, per 7 dienas nuo dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo turėjo perregistruoti Å¡unį pareiÅ¡kėjos vardu. Jei Å¡uns savininkas tokio veiksmo neatlieka per 7 dienas, pareiga per kitas 7 dienas perregistruoti Å¡unį savo vardu kyla naujajam Å¡uns savininkui, Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad per Taisyklėse nustatytus terminus Å¡uns neperregistravo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei pareiÅ¡kėja. Jei pareiÅ¡kėja Taisyklėse nustatyta tvarka per 7 dienas bÅ«tų perregistravusi Å¡unį savo vardu, problemų nebÅ«tų kilę.

Ä®raÅ¡us gyvÅ«nų augintinių registre gali daryti Å¡uns savininkas, veterinarijos gydytojas, pati Institucija. PareiÅ¡kėja pirminio Å¡uns perregistravimo pati padaryti negalėjo, ji turėjo dėl to kreiptis į veterinarijos gydytojÄ , kÄ ir padarė. Jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų kreipusi į veterinarijos gydytojÄ per Taisyklėse nustatytÄ 7 dienų terminÄ , veterinarijos gydytoja Å¡unį bÅ«tų perregistravusi pareiÅ¡kėjos vardu. Kol pareiÅ¡kėja nebuvo įregistruota kaip Å¡uns savininkė, jokių žymių daryti ji negalėjo, tÄ galėjo atlikti tik veterinarijos gydytojas.

Kai Institucijoje buvo gautas pareiškėjos prašymas perregistruoti šunį jos vardu, šunio neperregistravo, nes matė, kad situacija nėra aiški, tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilęs civilinio pobūdžio ginčas.

Skundas paliktinas nenagrinėtu.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento patarėjas L. V. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu nepripažinti S. M. nukentėjusiÄ ja, pareiÅ¡kėjÄ S. M. atsisakė pripažinti nukentėjusiÄ ja. Paminėtame nutarime nurodyta, kad skundas dėl nutarimo gali bÅ«ti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos ANK 621–623 straipsniuose nustatyta tvarka (b. l. 19–21).

Visų pirma pažymėtina, kad ANK tiesiogiai nenustato galimybės apskųsti administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų procesinių veiksmų, kuriais administracinio nusižengimo byla neiÅ¡sprendžiama iÅ¡ esmės. ANK 621–623 straipsniai reglamentuoja nutarimų administracinio nusižengimo bylose, kuriais administracinio nusižengimo byla iÅ¡sprendžiama iÅ¡ esmės, apskundimo tvarkÄ . Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisė į teismÄ tiesiogiai įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Å i asmens teisė Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat kildinama ir iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ asmens teisę kreiptis į teismÄ , yra pažymėjęs, kad Å¡i teisė reiÅ¡kia, jog Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam turi bÅ«ti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek neteisėtų valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmų. Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ Ä¯statymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme. Be to, pagal KonstitucijÄ asmens teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, Å¡i asmens konstitucinė teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas.

Å iuo gi atveju, pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ teismui, todėl nesant aiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo nagrinėjamu klausimu, siekiant užtikrinti asmens teisę skųsti priimtÄ procesinį sprendimÄ , skundas buvo priimtas. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės panaÅ¡ioje situacijoje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-744-957/2021 konstatuota, kad tyrimÄ atliekančio pareigÅ«no nutarimas, kuriuo byla nėra iÅ¡nagrinėjama iÅ¡ esmės, pirmiausia skųstinas aukÅ¡tesniajam pareigÅ«nui, o pastarojo (jeigu jis netenkina) teismui. Å is jo skundas teisme nagrinėtinas artimiausia ANK numatyta tvarka, t. y. vadovaujantis ANK 656 straipsnio nuostatomis.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu, tyrimÄ atliekančio pareigÅ«no sprendimas atsisakyti pripažinti pareiÅ¡kėjÄ S. M. nukentėjusiÄ ja buvo įraÅ¡ytas ne tik į administracinio nusižengimo protokolÄ (administracinio nusižengimo bylos b. l. 127–131), bet priimtas ir atskiras nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo byla nebuvo iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės. Taigi, susidarė situacija, kad dėl to paties sprendimo atsisakyti pripažinti pareiÅ¡kėjÄ nukentėjusiÄ ja buvo pasisakyti dviejuose tÄ pačiÄ dienÄ priimtuose procesiniuose sprendimuose – administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nepripažinti S. M. nukentėjusiÄ ja.

ANK 578 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no sprendimu, kuris įforminamas įraÅ¡u administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigÅ«no) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ ir nurodė, kad Å¡ia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įraÅ¡omas į ne teismo tvarka priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir gali bÅ«ti skundžiamas teismui ANK nustatyta tvarka.

ANK 608 straipsnio 6 dalyje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) numatyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimÄ , kai nustatoma Å¡io kodekso 591 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigÅ«nas atliko tyrimÄ , priima nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad prieÅ¡ priimant Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodytÄ nutarimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti Å¡ioje dalyje nurodytÄ asmenį nukentėjusiuoju įraÅ¡omas į nutarimÄ . Å io straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama Å¡io kodekso 591 straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.

ANK 618 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , pareigÅ«nas priima nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nutarime turi bÅ«ti: nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju <...>.

ANK 619 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , pareigÅ«nas priima vienÄ iÅ¡ nutarimų: skirti administracinę nuobaudÄ arba nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ .

ANK 621 straipsnis (straipsnio redakcija galiojant nuo 2023 m. birželio 1 d.) numato, kad Å¡io kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat Å¡io kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o Å¡io kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Å io kodekso 5651 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus Å¡io kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , jeigu jis yra nurodęs, kad Å¡ia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Taigi, iÅ¡analizavus galiojantį teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsisakymas pripažinti asmenį nukentėjusiuoju įraÅ¡omas į ne teismo tvarka priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, t. y. nutarimÄ , kuriuo administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėjama iÅ¡ esmės, kuris skundžiamas teismui ANK 621–623 straipsniuose nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad gavus pareiÅ¡kėjos S. M. skundÄ dėl atsisakymo pripažinti jÄ nukentėjusiÄ ja, skundas buvo persiųstas teismui, tačiau neiÅ¡nagrinėjus skundo ir nepriėmus dėl to galutinio procesinio sprendimo, Institucijos direktorė D. Å . 2023 m. birželio 14 d. priėmė nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , kuriame, be kita ko, taip pat priėmė sprendimÄ atsisakyti pripažinti pareiÅ¡kėjÄ S. M. nukentėjusiÄ ja, nurodė tokio sprendimo motyvus (b. l. 58–63).

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose 2023 m. liepos 11 d. gautas S. M. skundas dėl Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , skundas priimtas, paskirtas teismo posėdis.

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad esant priimtam galutiniam procesiniam sprendimui dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pabaigos, netikslinga spręsti klausimÄ dėl tarpinio administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pareiÅ¡kėja, savo nesutikimo dėl atsisakymo pripažinti jÄ nukentėjusiÄ ja, motyvus gali nurodyti nagrinėjant jos skundÄ dėl Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenÄ (žiÅ«rėti, pavyzdžiui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-126-1036/2020).

Kaip jau minėta, Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ Ä¯raÅ¡ytas sprendimas atsisakyti pripažinti pareiÅ¡kėjÄ nukentėjusiÄ ja, todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju netikslinga spręsti bylų sujungimo klausimo. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, įvertins minėto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

SkundÄ palikti nenagrinėtÄ .

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Vilma Tamošaitienė