Legislator Case Law & Legislation
0e8fdcb7-41b5-4603-9dd2-264be966bc30 AI generated

0e8fdcb7-41b5-4603-9dd2-264be966bc30 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0e8fdcb7-41b5-4603-9dd2-264be966bc30
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo A. Å ..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė              IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė: a/ priteisti iÅ¡ atsakovo 10 932,87 Lt (3 166,38 EUR) nuostolių atlyginimui; b/ įpareigoti atsakovę iki tol, kol galios Potvarkis, kurio pagrindu jo nepilnamečiai vaikai G.

Legislator headnote

AI generated

0e8fdcb7-41b5-4603-9dd2-264be966bc30 · Vilniaus apygardos teismas: baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 1995 metų besiverčiantis advokato praktika ir bÅ«damas profesionalu teisės srityje, reiÅ¡kia atsakovei akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, ne siekdamas apginti pažeistÄ teisę, bet sukelti nepatogumus bei trukdžius savo buvusiai sutuoktinei, kartu nepagrįstai į bylinėjimosi procesÄ Ä¯traukdamas ir ministerijÄ . Nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teisme lemia LR URM, kaip valstybės institucijos, žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių, laiko ir administracines sÄ naudas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2634-577/2015                            (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31971-2014-7)             Procesinio sprendimo kategorija: 121.13.; 121.18.; 44.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 3 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir RÅ«tos Veniulytės - JankÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo A. Å ..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė              IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė: a/ priteisti iÅ¡ atsakovo 10 932,87 Lt (3 166,38 EUR) nuostolių atlyginimui; b/ įpareigoti atsakovę iki tol, kol galios Potvarkis, kurio pagrindu jo nepilnamečiai vaikai G.

B. ir D. B. gyvens su A. Å . Čikagoje, JAV, kompensuoti ieÅ¡kovui pasimatymams su skyrium gyvenančiais vaikais pastarojo iÅ¡leistas vidutines kelionės ir pragyvenimo iki 10 dienų iÅ¡laidas, patirtas ne dažniau, kaip kartÄ Ä¯ du mėnesius, apmokant jas ieÅ¡kovui ne vėliau, kaip per 7 darbo dienas nuo iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų pateikimo atsakovei dienos. Taip pat ieÅ¡kovas prašė priteisti 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009-03-13 teismo sprendimu buvo patvirtinta jo ir A.

Å . (tuo metu A. B.) Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta Å¡alių nepilnamečių vaikų D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta su vaikų motina A. Å . jos gyvenamojoje vietoje, Vilniuje, bei nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovės 2014-04-07 potvarkiu Nr. DP -130, trečiasis asmuo A. Å . buvo perkelta darbui į Lietuvos Respublikos konsulatÄ ÄŒikagoje, JAV, kur iÅ¡sivežė ir nepilnamečius vaikus.

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovui buvo suvaržytos jo bendravimo su vaikais teisės, nustatytos minėtu teismo sprendimu. IeÅ¡kovas nurodo, kad siekdamas pasimatyti su vaikais, jis buvo priverstas du kartus vykti į ČikagÄ , todėl patyrė 10 932,87 Lt (3 166,38 EUR) kelionės iÅ¡laidų (nuostolių). IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas, nusprendęs, kad vaikai gali vykti su motina, perkeliama dirbti be vaikų tėvo sutikimo trims metams į ČikagÄ , JAV, iÅ¡ esmės suvaržė vaikų teises ir sukėlė tiesioginius nuostolius, susijusius su bendravimu su vaikais, kurių ieÅ¡kovas negalėjo tikėtis ir protingai numatyti.

Taip pat jis patyrė ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), kurių ieškovas negali uždirbti, vykdydamas savo, kaip vaikų tėvo, pareigas. Ieškovo teigimu, atsakovė, kaip vykdomosios valdžios struktūrinis padalinys, spręsdama savo vidinius su darbo teisiniais santykiais susijusius klausimus, turėjo vadovautis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) bei Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis tiek, kiek LR URM priimami lokalūs teisės aktai galėjo įtakoti nepilnamečių vaikų bei jų tėvų tarpusavio santykius.

LR URM sprendimas dėl ieÅ¡kovo nepilnamečių vaikų iÅ¡siuntimo su jų motina A. Å . iÅ¡ Lietuvos atsakovės buvo priimtas nepraneÅ¡us vaikų tėvui, nederinus su juo Å¡io klausimo, bei negavus pastarojo sutikimo. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo nerÅ«pestingais ir aplaidžiais veiksmais buvo ypatingai apsunkinta ir suvaržyta ieÅ¡kovo teisė galiojančio teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje nustatytu laiku matytis su nepilnamečiais vaikais, juos auklėti ir prižiÅ«rėti. Norėdamas bent iÅ¡ dalies įgyvendinti savo pareigas, ieÅ¡kovas patyrė didelių iÅ¡laidų, kurias, jo teigimu, privalo kompensuoti kalta dėl susidariusios situacijos Å¡alis - LR URM, kuri savo priimtu Potvarkiu, pažeisdama Ä®statymo 23 str. 2 d. nuostatas, sudarė sunkiai įgyvendinamas teismo sprendimu patvirtintas bei privalomai vykdytinas ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sÄ lygas, teismo sprendimÄ pavertė neįvykdomu, nesielgė atidžiai ir rÅ«pestingai, kaip tai numato CK 6.246 str.

IeÅ¡kovas teigia egzistuojant tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių netiesioginį priežastinį ryšį, kuris bÅ«tinas civilinės atsakomybės kilimui. Teismo posėdžio metu nurodė, kad į JAV vyko siekdamas pasimatyti su vaikais, jokios profesinės veiklos nevykdė, nors lėktuvo bilietai ir pirkti advokato kontoros vardu. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį, nesutikdama su patikslintu ieÅ¡kiniu, nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens santuoka, sureguliavo pareiÅ¡kėjų (A.

B. ir A. Å .) teises ir pareigas, sprendė klausimus, kylančius iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių ir atsakovės teisių bei pareigų neįtakojo. Atsakovė, bÅ«dama trečiojo asmens darbdavė, turi teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ darbo teisinių santykių. IeÅ¡kovo argumentus dėl atsakovės pareigos laikytis teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, užtikrinant ieÅ¡kovo dalyvavimÄ nepilnamečių vaikų auklėjime laiko nepagrįstais. Pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ bei tėvų dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkÄ nustato teismas, todėl LR URM 2014-04-07 Potvarkis Nr. DP-130 niekaip nesusijęs su ieÅ¡kovo ir A.

Å . nepilnamečių vaikų teisių suvaržymu. Pažymėjo, kad vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančiÄ Å engeno erdvei su bent vienu iÅ¡ tėvų, kito tėvo raÅ¡ytinio sutikimo nereikia, tėvai turi tarpusavyje susitarti dėl vaiko vykimo į užsienio valstybę, o jiems nesusitarus, ginÄÄ sprendžia teismas. Atsakovės teigimu, jos veiksmai, susiję su atsakovės darbuotojos A. Å . perkėlimu darbui Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje, yra teisėti ir nesudaro pagrindo trečiųjų asmenų žalai atsirasti.

Be to, atsakovė teigia, kad įstatymas ieÅ¡kovui numato pareigÄ dalyvauti savo vaikų auklėjime ir jais rÅ«pintis, todėl iÅ¡laidų, kurias ieÅ¡kovas patiria vykdydamas įstatyme jam nustatytÄ prievolę, nelaiko žala ar nuostoliais, kuriuos turėtų atlyginti LR URM. Kadangi ieÅ¡kovas su A. Å . yra iÅ¡situokęs, nėra jos Å¡eimos narys, todėl jis, įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės į kelionės iÅ¡laidų kompensavimÄ . Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovas nepateikė jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį prašė atmesti, taip pat skirti A.

B. baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 1995 metų besiverčiantis advokato praktika ir bÅ«damas profesionalu teisės srityje, reiÅ¡kia atsakovei akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, ne siekdamas apginti pažeistÄ teisę, bet sukelti nepatogumus bei trukdžius savo buvusiai sutuoktinei, kartu nepagrįstai į bylinėjimosi procesÄ Ä¯traukdamas ir ministerijÄ . Nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas teisme lemia LR URM, kaip valstybės institucijos, žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių, laiko ir administracines sÄ naudas.

IeÅ¡kovo veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimÄ jo procesinėmis teisėmis. Trečiasis asmuo A. Å . atsiliepimais į pirminį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui Lietuvos Respublikos ministerijai yra nepagrįstas. Teigė, kad atsakovė civilinėje byloje dėl ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo nedalyvavo, jos pareigos Å¡iuo sprendimu nenustatytos. Atsakovas nėra institucija, turinti ryšį su ieÅ¡kovo nepilnamečiais vaikais ir jokių sprendimų jų atžvilgiu savarankiÅ¡kai nepriiminėja.

Be to, atsiliepime teigiama, kad sprendimÄ vykti dirbti į užsienį, priėmė pati A. Å ., pateikusi darbdaviui paraiÅ¡kÄ , o pastarasis įstatymų nustatyta tvarka tik sudarė sÄ lygas jos kartu keliaujantiems nepilnamečiams vaikams maksimaliai užtikrinti geras sÄ lygas gyvenimui užsienio valstybėje bei galimybes kartÄ Ä¯ metus grįžti į tėvynę. Trečiojo asmens manymu, ieÅ¡kovas galėjo Å¡ioje byloje atsakovu pasirinkti A. Å ., o ne LR Užsienio reikalų ministerijÄ . Mano, kad ieÅ¡kovas iÅ¡kėlė bylÄ atsakovei apgalvotai, siekdamas sudaryti A.

Å . kaip įmanoma daugiau nepatogumų. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo pateiktos iÅ¡laidos buvo patirtos ne ieÅ¡kovo, kaip fizinio asmens, bet advokato A. B.. Be to, atsiliepime teigiama, kad A. Å ., įgyvendindama savo teisę keisti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei siekdama užtikrinti ir tinkamai įgyvendinti jos nepilnamečių vaikų teises bendrauti su Lietuvoje liekančiu tėvu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl 2009-03-13 teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, o ieÅ¡kovas tokia teise nepasinaudojo.

II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. trečiojo asmens A. Å . naudai priteisė 1316 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas pažymėjo, kad sprendimÄ savo karjeros ir darbinės veiklos klausimais priėmė darbuotojas, Å¡iuo atveju trečiasis asmuo A. Å ., o ministerija be paties darbuotojo iÅ¡reikÅ¡tos valios bÅ«ti perkeltam dirbti į užsienį, be jo sutikimo, Å¡io klausimo nebÅ«tų svarsčiusi.

Atkreipė dėmesį į tai, kad LR Užsienio reikalų ministerija, nebÅ«dama Å¡ių santykių (t.y. Å¡eimos) dalyvė, neturi jokių teisių ir pareigų ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens vaikų atžvilgiu. Atsakovė, bÅ«dama trečiojo asmens darbdaviu, turi tik teises ir pareigas, numatytas darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teismas sprendė, kad pats ieÅ¡kovas, matydamas, jog pasikeitus aplinkybėms teismo nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka nebegalės bÅ«ti įgyvendinta, o vaikų iÅ¡vykimas varžo jo teisę bendrauti su vaikais, galėjo ir turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujos bendravimo tvarkos, maksimaliai užtikrinančios jo (tėvo) dalyvavimÄ vaikų auklėjime pasikeitusiomis sÄ lygomis, nustatymo.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatė, kad trečiasis asmuo A. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2009-03-13 Vilniaus 1-os apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. Konstatavo, jog ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų galėję įtakoti trečiųjų asmenų nuostolių atsiradimÄ . Kelionės iÅ¡laidų, kurias patyrė ieÅ¡kovas, nelaikė nuostoliais. Taip pat teismas sprendė, kad nėra nustatyta ir kitų bÅ«tinų deliktinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys dėl nuostolių (tame tarpe ir bÅ«simų) priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas. Taip pat pirmos instancijos teismas sprendė, kad vien fakto, jog ieÅ¡kinys nebuvo patenkintas nepakanka tam, kad bÅ«tų taikytos CPK 95 str. numatytos pasekmės;

įvertinęs bylos aplinkybes, ieÅ¡kovo procesinį elgesį nagrinėjant bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog teigti, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis teisinės gynybos piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pagrindo nėra, juolab kad pralaimėjusiai ginÄÄ Å¡aliai tenka ir pareiga atlyginti kitos Å¡alies patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas A. B. apeliaciniu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodė, jog mano, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka jis turi bÅ«ti pakeistas, tenkinant A. B. ieÅ¡kinį pilna apimtimi.Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su A. B. pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-05 sprendimÄ , taip pat skirti A. B. baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiÅ«ra.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad apeliantas be teiginio, kad pirmosios instancijos teismo 2015-03-05 sprendimas, jo manymu, yra neteisingas ir nepagrįstas, daugiau jokių argumentų nenurodo ir nepateikia aplinkybių, kurios turėtų patvirtinti teismo sprendimo neteisėtumÄ ir/ar nepagrįstumÄ , nei tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Kadangi apeliantas nuo 1995 m. verčiasi advokato praktika, t.y. pats yra profesionalas teisės srityje, gerai iÅ¡mano teisinius klausimus, kitiems teikia teisines paslaugas, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai suvokia, kad jo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra neteisingas ir nepagrįstas.

Atsakovo manymu, tikrasis A. B. tikslas – ne savo pažeistų teisių ir interesų gynyba, o teisminių procesų inicijavimas ir jų nepagrįstas tęsimas. Atsakovo manymu, tokiu savo elgesiu apeliantas galimai siekia pakenkti savo buvusiai sutuoktinei ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai A. Å .. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas, bÅ«damas profesionalus teisininkas, pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, o po to kreipėsi į apeliacinės instancijos teismÄ su aiÅ¡kiai nepagrįstu apeliaciniu skundu, kuriame nenurodė savo reikalavimų argumentų, daro iÅ¡vadÄ , jog jo veiksmai yra nesÄ Å¾iningi ir prieÅ¡taraujantys geros moralės principams, sÄ Å¾iningam procesinių teisių naudojimuisi, protingumo ir teisingumo principams, todėl vadovaudamasis CPK 95 str., teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013, 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-904/2013), teigia, jog yra pagrindas ieÅ¡kovui skirti baudÄ .

Trečiasis asmuo A. Å . atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė nei teisinių, nei faktinių argumentų, kodėl teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas, t.y. nesuformulavo apeliacinio skundo pagrindo, tokiu bÅ«du nustatydamas apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas ir apeliaciniam teismui suteikdamas teisę tik patikrinti teismo sprendimo teisėtumÄ atsižvelgiant į įstatyme nustatytus absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus. Teigia, kad Å¡iuo atveju nėra nė vieno CPK 329 str. nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ nepažeidė jokių materialinės ar procesinės teisės normų, todėl jis yra teisingas ir pagrįstas.

Mano, kad apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosPagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Teismas pažymi, kad apeliantas, teigdamas, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, skunde nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , t.y. nesuformulavo apeliacinio skundo pagrindo.

CK 306 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad apeliaciniame skunde turi bÅ«ti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę (Å¡io Kodekso 314 straipsnis), – kai praÅ¡oma priimti naujus įrodymus). Pažymėtina, kad byloje yra duomenys, jog ieÅ¡kovas nuo 1995 m. verčiasi advokato praktika (b.l. 36), todėl akivaizdu, jog jam yra žinomi apeliaciniam skundui keliami reikalavimai.

Å ias aplinkybes patvirtina ir pirmosios instancijos teisme 2015-04-29 gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas (b.l. 148), kuriame jis teiraujasi, ar nereikėjo kartu su žyminio mokesčio apmokėjimÄ patvirtinančiu dokumentu nurodyti apeliacinio skundo pagrindÄ . Taigi, įvertinus tai, jog ieÅ¡kovas, žinodamas įstatymo reikalavimus, keliamus apeliacinio skundo turiniui, nei iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 nutartyje nustatyto termino (žyminiam mokesčiui sumokėti), nei vėliau, nepateikė patikslinto apeliacinio skundo, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas sÄ moningai nenurodė apeliacinio skundo pagrindo, taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.  Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatyta.Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų A. B. (šioje byloje ieškovo) ir A. B. (šioje byloje trečiojo asmens) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko, nepilnamečių vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina A. B. (Š.) (duomenys neskelbtini), jų gyvenamuoju adresu, taip pat šalys susitarė dėl to, kiek ir kokiu būdu su vaikais bendraus skyrium gyvenantis tėvas A.

B.. 2014 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. DP-130 „Dėl A. Å . perkėlimo darbui užsienyje“ trečiasis asmuo A. Å . nuo 2014 m. liepos 14 d. buvo perkelta darbui į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatÄ ÄŒikagoje, JAV. Bylos duomenimis, kartu su A. Å . iÅ¡vyko ir abu vaikai D. ir G. IeÅ¡kovas du kartus vyko aplankyti vaikų į ČikagÄ , dėl ko patyrė iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigė, kad kelionės ir pragyvenimo svetur iÅ¡laidas turi kompensuoti kalta dėl egzistuojančios situacijos Å¡alis, t.y. atsakovas, priėmęs 2014-04-07 potvarkį, kuriuo ilgam iÅ¡skyrė nepilnamečius vaikus su skyrium gyvenančiu jų tėvu, pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. nuostatas ir sudarė sunkiai įgyvendinamas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytas ir privalomai vykdytinas ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikai sÄ lygas.Pažymėtina, kad tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė atsiranda tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visetui, t. y. turi bÅ«ti nustatyti neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (LR CK 6.247 straipsnis), kaltė (LR CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (LR CK 6.249 straipsnis).Nagrinėjamu atveju, kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad LR Užsienio reikalų ministerija, nebÅ«dama Å¡eimos santykių dalyvė, neturi jokių teisių ir pareigų ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens vaikų atžvilgiu.

Teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus turi tėvai, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu sprendžia bÅ«tent jie tarpusavio sutarimu. Jei susitarti nepavyksta, ginčijamÄ klausimÄ , tame tarpe ir skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo tvarkÄ , sprendžia teismas (CK 3.165 str., 3.170 str. 4 d.). Teismas nustatė, kad ministerija be paties darbuotojo iÅ¡reikÅ¡tos valios bÅ«ti perkeltam dirbti į užsienį, be jo sutikimo, Å¡io klausimo nebÅ«tų svarsčiusi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime motyvuotai atsakė į ieÅ¡kinyje keltus klausimus ir pagrįstai nustatė, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų galėję įtakoti ieÅ¡kovo nuostolių atsiradimÄ , taip pat kitų bÅ«tinų deliktinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų, todėl pagrįstai ieÅ¡kinio dėl nuostolių (tame tarpe ir bÅ«simų) priteisimo netenkino. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi ieÅ¡kovas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas.Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl atsakovo praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovui A. B. baudÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Atsakovo nurodyti argumentai, jog ieÅ¡kovas galimai siekė ne savo pažeistų teisių ir interesų gynybos, o pakenkti savo buvusiai sutuoktinei, padidindamas jos bylinėjimosi iÅ¡laidas ir bandydamas darbovietėje suformuoti jos neigiamÄ Ä¯vaizdį, laikytini nepakankamai pagrįstais.

Pažymėtina, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos teismo sprendimu yra priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo, be to byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę praÅ¡yti atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas teisininkas, apeliaciniame skunde nenurodė jo pagrindo, nenustačius tyčinio nesÄ Å¾iningo elgesio, taipogi nesuteikia pagrindo konstatuoti akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo ieÅ¡kovui taikyti CPK 95 str. ir skirti jam baudÄ .

Apelianto A. B. 2015-09-02 pavėluotai pateiktÄ praÅ¡ymÄ , vadovaujantis CPK 306 str., 307 str., 323 str., atsisakytina priimti, todėl jis grÄ Å¾inamas. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti apeliantui A. B. praÅ¡ymÄ dėl procesinio termino nustatymo.  Kolegijos pirmininkė                                                                                       Jadvyga Mardosevič  Teisėjai                                                                                                                    Liuda Uckienė                                                                                                                 RÅ«ta Veniulytė – JankÅ«nienė