2017-10-18 Nr. AB-18946-3-61-3-00378-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5030-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00378-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), (toliau – ir atsakovas) priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jam nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 95 naudojantis sanitariniu mazgu į kamerą užeidavo Lukiškių TI-K darbuotojai, o tai pareiškėjui kėlė didelį diskomfortą. Dėl minėtos aplinkybės pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją.

3. Nurodė, kad į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi su 2015 m. spalio 26 d. skundu dėl to, kad 24 dieną per pietus negavo kefyro. Pagal valgiaraštį kefyras priklauso 24 dieną, tačiau kefyro negauna iki šiol.

4. Į Lukiškių TI-K administraciją taip pat kreipėsi ir su 2015 m. spalio 29 d. skundu dėl to, kad pareiškėjui nėra suteikiama medicininė pagalba. Pareiškėjas pagal jo prašymą nebuvo nuvestas pas okulistą.

5. Nurodė, kad su 2015 m. spalio 19 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl graužikų nenaikinimo. Gyvenimas su parazitais ir graužikais pareiškėjui sukėlė didelius nepatogumus. Su 2015 m. spalio 12 d. skundu kreipėsi dėl patiekiamų sugedusių agurkų vietoje šviežių. Pareiškėjas agurkus išmesdavo, todėl negaudavo pilnaverčio maisto.

6. Pareiškėjui buvo ribojama teisė mokytis, todėl pareiškėjas su 2015 m. spalio 19 d. skundu taip pat kreipėsi į administraciją.

7. Su 2015 m. lapkričio 13 d. skundu į administraciją pareiškėjas kreipėsi dėl to, kad 2015 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 95 nebuvo vandens, dėl ko pareiškėjas negalėjo nueiti į tualetą ir neturėjo geriamo vandens.

8. Vedant pareiškėją į medicinos punktą, jis buvo uždarytas į laikino laukimo kamerą kartu su kitu nuteistuoju, kuris nebuvo valstybės tarnautojas, dėl to pareiškėjas su 2015 m. lapkričio 18 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją. Pareiškėjui taip pat nebuvo tinkamai paaiškintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatos, dėl ko pasijuto apgautas. Dėl šios aplinkybės taip pat kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu.

9. Pažymėjo, kad gyvenimas buvo nežmoniškas, patyrė kankinimus, žeminantį orumą elgesį, nepatogumus, buvo sužalota sveikata.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti 2,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas kameroje atitinka teisės aktų reikalavimus.

12. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. Lukiškių TI-K buvo vykdomi gaisrinio hidranto įrengimo darbai, dėl kurių atlikimo 2015 m. lapkričio 12 d. nuo 10.30 val. iki 12.30 val. buvo nutrauktas vandens tiekimas. Informacija apie vandens tiekimo nutraukimą buvo iškabinta visuose įstaigos korpusuose informacinėse lentose.

13. Nurodė, jog su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudarę paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atliekami graužikų, vabzdžių ir kitų buitinių kenkėjų naikinimo darbai.

14. Maitinimas Lukiškių TI-K vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų pagal juose nustatytus valgiaraščius ir paros normas.

15. Dėl mokymosi nurodė, kad tam prieš tai turėtų būti pateiktas prašymas Vilniaus mokymo centro direktoriui.

16. Dėl medicininių paslaugų suteikimo nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 12 d. informavo bendros praktikos slaugytoją apie tai, kad pageidauja okulisto konsultacijos. Pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 29 d. buvo paaiškinta, kad okulistas atostogauja. Daugiau pareiškėjas prašymų dėl okulisto konsultacijos nebuvo pareiškęs.

17. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia tik abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pabrėžė, jog būtina įrodyti, kad gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K tiesiogiai darė pareiškėjui įtaką ir tokia įtaka jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Dėl pareiškėjo argumento, jog kameroje, kurioje buvo laikomas, sanitarinis mazgas nebuvo uždaras, įrengtas prie įėjimo durų, pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu į kamerą įeidavo įkalinimo įstaigos darbuotojai, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 6 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d. pataisos įstaigos administracijai pateikė skundus dėl tualeto įrengimo ir atvejų, kai įstaigos darbuotojai 2015 m. spalio 5 d. bei 2015 m. lapkričio 2 d. įėjo į kamerą pareiškėjui naudojantis tualetu. Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2015 m. spalio 30 d. rašte Nr. 96-2943 nurodė, kad gyvenamojo kameroje Nr. 95, kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas, tualetas nuo likusios kameros dalies atitvertas 1,2 metro aukščio sienele, o po planuojamų atlikti remonto darbų sienelė bus padidinta iki 1,50 metro aukščio.

20. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo kameroje sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. neatitvertas nuo likusio kameros ploto nustatyto aukščio sienele ir tokiu būdu, kad priežiūros tikslais į kamerą įeinantys asmenys neturėtų galimybės tiesiogiai matyti pareiškėjo, besinaudojančio sanitariniu mazgu. Teismas darė išvadą, kad atsakovas teisės aktų reikalavimų nesilaikė, nes pareiškėjo kameroje nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. sausio 25 d. sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros buvo tik dalinai atitverta žemesne, nei reikalaujama, sienele, o įėjimas iš viso nebuvo užtvertas. Teismas vertina, kad šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą. Teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 900 Eur suma.

21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, susijusius su sanitarine kamerų būkle, kefyro bei agurkų tiekimu ir kokybe, medicininės pagalbos nesuteikimu, teisės mokytis apribojimu, vandens nebuvimu, pareiškėjo uždarymu į laikino laukimo kamerą kartu su kitu nuteistuoju, kuris nebuvo valstybės tarnautojas, nepaaiškintomis BVK 70 straipsnio nuostatomis, nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

22. Teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, pažeidus jo teisę į privatumą, įvertino 900 Eur suma.

23. Teismas nustatė, kad kartu su atsiliepimu atsakovo atstovas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė teismui su pareiškėjo keliamu ginču susijusius dokumentus. Atsižvelgęs į tai, kad dokumentai teismui buvo siųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, teismas sprendė, kad institucija negalėjo patirti dokumentų popierinių kopijų rengimo išlaidų.

III. 24. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė laikotarpį, vertindamas atsakovo padarytus pažeidimus, kadangi pareiškėjas laikotarpio nebuvo nurodęs.

26. Akcentuoja, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nepasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

27. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28. Kartoja argumentu, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

29. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

30. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuoja, kodėl pažeistai pareiškėjo teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Be to, atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių pareiškėjui, nenustatė priežastinio ryšio, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę.

31. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

32. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

33. Pareiškėjas kartoja argumentus, nurodytus savo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo J. S. prašymas atlyginti Lukiškių TI-K patirtą neturtinę žalą.

35. Nustatant bylos ribas nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad pareiškėjo skundas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo, kuris 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1335-858/2017 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą t. y. dėl sanitarinio mazgo, medicininės pagalbos, graužikų naikinimo, teisės mokytis, vandens tiekimo, teikiamo maisto, laikymo toje pačioje patalpoje kartu su nuteistuoju, nebuvusiu valstybės tarnautoju. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visais atvejais atsakovas Lukiškių TI-K veikė teisėtai, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su neužtverto sanitarinio mazgo įrengimu todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui naujo.

36. Atsižvelgus į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis yra pagrįsta tik dėl jo teisės į privatumą pažeidimo, šiuo atveju apeliacijos dalyką sudaro tik aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimu.

37. Nurodytu aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).

38. Įvertinusi nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamos patalpos, o tai pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą. Todėl atsakovo argumentas, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, atmestinas kaip nepagrįstas.

39. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje įvardytu trūkumu, jog nebuvo tinkamai nustatytas laikotarpis, kuriuo pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 95, kurioje sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos taip neužtikrinant pareiškėjo privatumo, pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl papildomų duomenų pateikimo. Vykdydamas teismo nurodymą, Lukiškių TI-K pateikė raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 95 buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. (b. l. 123). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pažeidimo laikotarpis – nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. sausio 25 d. (pareiškėjo kreipimosi į pirmosios instancijos teismą data), t. y. 285 paros.

40. Viena vertus, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad neskundė jokio konkretaus laikotarpio ir jam nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nustatė konkretų pažeidimo laikotarpį, t. y. 285 paras. Antra vertus, pareiškėjas nenurodo jokio kitokio laikotarpio, kurio metu jo teisės į privatumą buvo pažeidžiamos.

41. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas teismui nurodė, kad kameroje Nr. 95, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ir skundo pirmosios instancijos teismui surašymo metu (2016 m. sausio 25 d.), tualetas įrengtas prie pat kameros durų, pareiškėjui naudojantis tualetu ne kartą užeidavo pareigūnai. Pareiškėjas esamuoju laiku skunde akcentavo, kad toks tualeto įrengimas sukelia jam didelius nepatogumus ir pažeidžia jo privatumą (b. l. 2–3).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sprendžia, kad pareiškėjas neturtinę žalą siejo ne tik su keliais pavieniais pareigūnų įėjimais į kamerą, kuomet pareiškėjas naudojosi sanitariniu mazgu, bet ir su sanitarinio mazgo įrengimu bendrąja prasme. Atsižvelgęs į tai bei pareiškėjui nenurodžius konkretaus laikotarpio, kuriuo jis buvo laikomas kameroje Nr. 95, pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai tokios informacijos kreipėsi į Lukiškių TI-K.

43. Atkreiptinas dėmesys, kad į teismą besikreipiantis asmuo skunde turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundo dalyką bei pagrindą, t. y. aplinkybes, kurios jis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str.). Siekdamas neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi nurodyti, su kokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) sieja patirtus nepatogumus, kiek ilgai tokie veiksmai pasireiškė bei kokias sukėlė neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismui negalint nustatyti šių aplinkybių, būtų neįmanoma įvertinti neteisėtų veiksmų masto, intensyvumo bei jų įtakos asmens psichologinei būsenai ir sveikatai.

44. Būtent dėl anksčiau aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, pagrįstai būdamas aktyvus tokio pobūdžio byloje ir pareiškėjui neturint galimybių pateikti reikiamų duomenų, reikalingos informacijos kreipėsi į atsakovą. Atsižvelgus į tai, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nenurodžius ginčijamo laikotarpio, neteisėtai nustatė 285 paras, per kurias buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą.

45. Atsakant į apeliacinių skundų argumentus, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos privatumo naudojantis tualetu trūkumo, atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 900 Eur suma laikytina neadekvačiu atlyginimu už 285 paras, per kurias buvo pažiedžiamas asmens privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl savo teisių pažeidimo, konkrečiai nurodydamas Lukiškių TI-K pažeidimus, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų pareiškėjo kalinimo sąlygoms pagerinti. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad adekvati suma pareiškėjo patirtiems išgyvenimams laikytina 1 400 Eur.

47. Atsakovas, vadovaudamasis, be kita ko, Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, apeliaciniame skunde prašė priteisti iš pareiškėjo dėl su ginču susijusios medžiagos (dokumentų) pateikimo teismui patirtas išlaidas – 2,1 Eur. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovas medžiagą, už kurios parengimą prašė priteisti patirtas išlaidas, teismui pateikė vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. nurodymą (b. l. 121). Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymo netenkino.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pareiškėjo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 1 400 Eur (tūkstantis keturi šimtai eurų), o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius