2022-06-29 Nr. AB-17635-3-61-3-01394-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2937-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01394-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. A. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Y. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 22S23436 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su atsakovo argumentu, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir savo prieglobsčio prašymą pagrindė priklausymu socialinei grupei – politikų šeimos nariams, kuriems taikomas persekiojimas ir įvairios represinės priemonės iš kilmės šalies vyriausybės.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra persekiojamas savo kilmės šalyje, kur fizinio susidorojimo tikimybė yra itin aukšta. Tai patvirtina ir pareiškėjo pasakojimas bei tyrimo metu nustatyti duomenys.

4. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo jo prašymo, teisingai neįvertino motyvų. Taip pat nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, todėl nesudarė galimybės jam savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

7. Anot atsakovo, tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, paskatinusias palikti kilmės valstybę, pasižymi esminiais trūkumais – neinformatyvus, nenuoseklus, nėra paremtas objektyviais įrodymais, tam tikri pasakojimo epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio ir nėra suderinami su pareiškėjo pateiktais įrodymais (nuotrauka iš ligoninės, kurioje jis tariamai gydėsi po 2019 m. sumušimo). Atsakinėdamas į klausimus, pareiškėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, neretai jo atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)partija), tačiau, paprašius pasakyti pilną partijos pavadinimą, įvardino, kad tai (duomenys neskelbtini) demokratinis judėjimas. Prieglobsčio prašytojas dokumentų, patvirtinančių, kad jo tėvas Y. S. priklausė (duomenys neskelbtini) partijai, nepateikė. Atlikto tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, pagrindžiančios, kad pareiškėjo tėvas Y. S. priklausė (duomenys neskelbtini) ir / ar buvo persekiojimas (duomenys neskelbtini), todėl nenustačius pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjo tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) ir /ar galėjo buvo persekiojimas (duomenys neskelbtini), nėra tikimybės, kad su persekiojimu galėjo susidurti ir pareiškėjas.

8. Migracijos departamentas akcentavo, kad pasakodamas apie užpuolimą ir patirtus sužalojimus bei vėlesnį gydymąsi, pareiškėjas taip pat teikė abstrakčią, nedetalią informaciją. Jis negalėjo tiksliai įvardinti mėnesio, kada gulėjo ligoninėje dėl sumušimų, prisiminė tik metus, teigė, kad gydėsi, kai tėvas dar buvo gyvas. Pareiškėjas teigė, kad turi ligoninės išduotą pažymą, kuri liko (duomenys neskelbtini), tačiau paklausus, kokia diagnozė jam buvo įrašyta, teigė nežinantis, nes dokumentas buvo duotas tėvui. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo pasakojimą apie sumušimą, atsakovui pateikė nuotrauką „IMG-20210729-WA0014“, pareiškėjo teigimu, darytą, kai jis po grasintojų užpuolimo gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2019 m., tačiau atsižvelgiant į nuotraukos pavadinimą, tikėtina, kad jos padarymo laikas – 2021 m. liepos 29 d. Atsakovui susisiekus su Užsieniečių registracijos centro medicinos darbuotoja, ji patvirtino, kad šių metų liepos mėnesį pareiškėjui daryta kardiograma, kad jis buvo vežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas ištyrimui. Taigi, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai teikia klaidingą informaciją siekdamas asmeninių tikslų, todėl egzistuoja pagrindas abejoti šios prieglobsčio procedūros metu jo pateikta informacija.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas apie kelionės maršrutą iki Lietuvos Respublikos yra abstraktus, miglotas. Prieglobsčio prašytojas, atsakinėdamas į klausimus apklausos metu, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, tikslingai atsikratė turimų dokumentų, tikėtina, siekdamas nuslėpti savo kelionės maršrutą. Pareiškėjo pateikta istorija nepaaiškina jo motyvų vykti į Baltarusiją, o iš ten – neteisėtai į Lietuvą.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Be to, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

11. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti termino, atsakovas nurodė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuo siekdamas, tikėtina, apsunkinti jo identifikavimą ir grąžinimą, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą taikyti pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitą skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 2 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą „Dėl aptiktų pėdsakų ir sulaikytų asmenų“, kuriame nurodyta, kad 2021 m. liepos 1 d. Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje buvo pastebėta asmenų grupė, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną. 2021 m. liepos 22 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad atvyko į Lietuvos Respubliką dėl persekiojimo kilmės valstybėje ir baimės būti nužudytam dėl tėvo vykdytos opozicinės veiklos (duomenys neskelbtini) politinėje partijoje. 2021 m. liepos 22 d. pirminės apklausos metu, prieglobsčio prašytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini)mieste, pietvakarių regione, jo gimtoji kalba – anglų.

Prieglobsčio prašytojo tėvas vadovavo (duomenys neskelbtini) opozicinės partijos skyriui, jis buvo nužudytas, kadangi norėjo pakeisti valdančiosios partijos vyriausybę. Pareiškėjas bijojo, kad su juo susidoros vyriausybė, kilo grėsmė jo gyvybei, todėl jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad Lietuva buvo pirma Europos Sąjungos šalis, į kurią atvyko ir paprašė prieglobsčio. Pareiškėjas teigė, kad jo tėvui buvo grasinta. Vieną dieną grįžęs namo, pareiškėjas rado tėvą negyvą. Anot pareiškėjo, jis ir jo tėvas buvo gavę grasinantį laišką, po kurio ir buvo nužudytas tėvas.

Prieglobsčio prašytojo teigimu, iš kilmės valstybės jis išvyko 2019 m. lapkričio 26 d., į (duomenys neskelbtini) plaukė valtimi, tada laivu į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas važiavo automobiliu, sumokėjęs agentui 300 dolerių už kelionę ir 2021 m. birželio 30 d. atvyko į Lietuvą. 2021 m. rugpjūčio 31 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad jo motina mirė, kai tik jis gimė, o brolių, seserų neturi. Pasak prieglobsčio prašytojo, jo tėvas Y. S. buvo (duomenys neskelbtini)narys.

Tai politinė partija, kuri norėjo pakeisti dabartinį režimą. Tėvas buvo vienas partijos lyderių ir stengėsi sustabdyti šalies prezidento, kuris šaliai vadovauja 40 metų, veiklą. Tėvas kartu su kitais partijos nariais streikuodavo, uždarydavo parduotuves. Prieglobsčio prašytojo manymu, dėl šios priežasties jo tėvas buvo nužudytas. Iš dabartinės valdančiosios partijos ((duomenys neskelbtini)) tėvas gaudavo grasinančias žinutes ir laiškus, kuriuose buvo perspėjimai nutraukti opozicinę veiklą, nustoti kalbėti apie valdančiąją partiją, kitaip nužudys jį ir sūnų (prieglobsčio prašytoją).

Žinutes kartais rašydavo ant durų, kartasi siųsdavo laiškus, o nuo 2017-2018 m. grasintojai daug kartų lankėsi jų namuose, grasindavo tėvui ginklu, ne kartą buvo jį sumušę, porą kartų buvo smurtauta ir prieš pareiškėją: pirmą kartą kelis kartus sudavė, o kitą kartą, 2019 m., grasintojai jį stipriai sumušė ir kankino, todėl jis atsidūrė ligoninėje, kur praleido beveik dvi savaites. Prieglobsčio prašytojas medicinos išrašų iš ligoninės su savimi neturi, paliko namie. Į policiją pareiškėjas nesikreipė, nes prezidentas kontroliuoja visos šalies veiklą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvą nužudė 2019 m. lapkritį, tačiau neturi tėvo mirties liudijimo, kadangi (duomenys neskelbtini) „nestabili šalis“, kas nužudė tėvą, nežino, nes tuo metu jo nebuvo namuose. Pareiškėjas į Europą keliavo dvejus metus, Libijos uoste praleido daug laiko, atvyko į (duomenys neskelbtini), iš jos į Lietuvą keliavo keleiviams nepritaikytame automobilyje.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimui trūksta tikslumo, konkretumo ir informatyvumo, o kai kurie pareiškėjo pasakojimo elementai pasižymi esminiais trūkumais. Pareiškėjas, atsakinėdamas į apklausos metu užduotus klausimus, vengė konkrečių ir tikslių atsakymų, pateikė bendro pobūdžio informaciją, paprašius pasakyti pilną (duomenys neskelbtini) partijos pavadinimą, pareiškėjas nurodė, kad tai (duomenys neskelbtini) demokratinis judėjimas. Teismas kritiškai vertino ir tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jo tėvas priklausė (duomenys neskelbtini)partijai, tokių duomenų nerado ir Migracijos departamentas. Be to, pareiškėjas tik įtaria, kad tėvą nužudyti galėjo valdančioji (duomenys neskelbtini) partija, tačiau apklausos metu teigė, kad tiksliai nežino, nes tėvo nužudymo metu jo nebuvo namuose. Pasakodamas apie patirtą smurtą, pareiškėjas pateikė abstrakčią informaciją, negalėjo tiksliai įvardyti mėnesio, kada gulėjo ligoninėje, taip pat nepamena ką gydė, teigė tik tai, kad buvo statoma lašelinė, duodami vaistai ir masažuojama ranka, nurodė, jog nežino diagnozės, nes ligoninės pažyma buvo įteikta jo tėvui. Taip pat, pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo pasakojimą apie sumušimą, atsakovui pateikė nuotrauką „IMG-20210729-WA0014“, pareiškėjo teigimu, darytą, kai jis po grasintojų užpuolimo gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2019 m., tačiau atsižvelgiant į nuotraukos pavadinimą, tikėtina, kad jos padarymo laikas – 2021 m. liepos 29 d. Atsakovui susisiekus su Užsieniečių registracijos centro medicinos darbuotoja, ši patvirtino, kad šių metų liepos mėnesį pareiškėjui daryta kardiograma, kad jis buvo vežtas į (duomenys neskelbtini)klinikas ištyrimui, taigi, atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai teikia klaidingą informaciją, siekdamas asmeninių tikslų, todėl egzistuoja pagrindas abejoti šios prieglobsčio procedūros metu pareiškėjo pateikta informacija.

16. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktoje nuotraukoje matomi radiatoriai, nors remiantis visuotinai žinomais faktais, (duomenys neskelbtini)žemiausia temperatūra būna 19 laipsnių; esant poreikiui šildyti patalpą naudojami kondicionieriai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu, siekdamas paaiškinti, kodėl nuotraukoje matomi radiatoriai, teigė, kad jo tėvas buvo turtingas, todėl pareiškėjas gavo geriausią medicininę pagalbą. Teismas pažymi, kad šis pareiškėjo teiginys nepaaiškina, kodėl nuotraukoje matomi radiatoriai, bei sustiprina įspūdį, kad nuotrauka buvo daryta Lietuvoje.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės pažymėjo, kad pareiškėjas tiek pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį, tiek apklausos metu, pagrindinę išvykimo iš kilmės valstybės priežastį nurodė grėsmę būti nužudytam, tačiau teismas sutiko su atsakovo Sprendimo išvada, kad nenustačius pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo tėvas priklausė (duomenys neskelbtini)partijai ir / ar galėjo būti persekiojamas (duomenys neskelbtini), nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad su persekiojimu galėjo susidurti ir pareiškėjas.

18. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas suponuoja tvirtas abejones.

19. Apibendrindamas bylos duomenis teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimus, taip pat atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją ir pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

20. Apskųstame sprendime pažymėta nesant pagrindo abejoti išvada, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti, pirmosios instancijos teismo buvo vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikyta visiškai pagrįsta, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

21. Spręsdamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo nei Migracijos departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Todėl, teismo vertinimu, pagrįstai nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini)regione įvyksta nuo 12 iki 24 incidentų, kurių metu žūsta žmonės. Teismo manymu, Migracijos departamentas, įvertinęs šiuos skaičius, pagrįstai konstatavo, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo gyvenamojoje vietoje kilmės valstybėje) mieste yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Be to, Migracijos departamentas ginčijame Sprendime nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą informaciją, pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti egzistuojant individualioms aplinkybėms, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

23. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento Sprendimo motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, pritarė Migracijos departamentui, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, todėl pagrįstai nuspręsta vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

24. Teismas vertino, kad Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (5 metai) nėra proporcingas padarytam pažeidimui, pakeitė terminą į 3 metus, atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teismas vertino, kad nėra pagrindo keisti kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas apie pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktus.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

28. Anot pareiškėjo, atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

29. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės šalies informacija aptvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas. (duomenys neskelbtini)veikia vyriausybinės pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis; žinomiausios grupuotės –(duomenys neskelbtini)gynybos pajėgos bei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) separatistai siejami su dvejomis politinėmis struktūromis – Vidaus vyriausybe ir (duomenys neskelbtini)valdymo taryba. Jos buvo įkurtos siekiant įgyvendinti separatistų siekius atsiskirti nuo (duomenys neskelbtini) bei sukurti savo valstybę. Vidaus vyriausybės lyderis J. S. buvo suimtas ir nuteistas įkalinimu iki gyvos galvos. Tačiau egzistuoja ir antrasis Vidinės vyriausybės sparnas, kuriam vadovauja JAV gyvenantis pastorius S. I. S.. Vidinė vyriausybė priima kolegialius sprendimus. 2013 m. įkurtai (duomenys neskelbtini)valdymo tarybai vadovauja A. C. L., gyvenantis Norvegijoje. Iš esmės sprendimus jis priima vienas ir jo tikslas yra padaryti anglakalbį regioną nestabiliu ir nevaldomu. Vidinio karinio konflikto prieglobsčio teisės kontekste labai tikėtina, kad pareiškėjui kilmės šalyje, kurioje vyriausybė persekioja anglakalbius, yra nesaugu, jis gali būti persekiojamas dėl tėvo, kuris buvo nužudytas, politinės veiklos.

30. Atsakovas neatliko informacijos, susijusios su ekonomine šalies padėtimi, paieškos ir vertinimo, t. y. nevertino ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statusų skirtumų. Tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas remiasi argumentais, išdėstytais jo procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

32. Atsakovas papildomai akcentuoja, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

33. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinybės. Kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, nes prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimo objektas – individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės. Nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė tarptautinės apsaugos pareiškėjui poreikio.

34. Atsakovas pabrėžia, kad Sprendime išsamiai išdėstė argumentus, pagrindžiančius pareiškėjo išsiuntimą ir draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo maksimalaus laikotarpio. Be to, teismas šį laikotarpį sutrumpino.

35. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 39. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

40. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

41. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

42. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

43. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

44. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

45. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai).

46. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

47. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

48. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

49. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

50. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė grėsme kilmės valstybėje, teigdamas, kad išvykimą iš kilmės valstybės lėmė jo tėvo Y. S., (duomenys neskelbtini) nario ir vieno iš partijos lyderių, politinė veikla.

51. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1454‑756/2022). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo persekiotas individualiai ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių.

53. Analizuojant pareiškėjo nurodytą išvykimo iš kilmės valstybės priežastį, nurodytina, kad pareiškėjo paaiškinimai, turėję pagrįsti jo teiginius, yra nenuoseklūs, hipotetinio, neinformatyvaus pobūdžio. Apeliuodamas į tėvo priklausomybę (duomenys neskelbtini)partijai, pareiškėjas negalėjo iššifruoti šios abreviatūros. Pasakodamas apie užpuolimą bei vėlesnį gydymąsi, pareiškėjas negalėjo tiksliai įvardinti mėnesio, kada gulėjo ligoninėje dėl sumušimų, prisiminė tik metus, teigė, kad gydėsi, kai tėvas dar buvo gyvas. Ką būtent ligoninėje gydė, taip pat tiksliai negalėjo atsakyti, tik sakė, kad buvo statoma lašelinė, duodami vaistai, jam masažavo ranką. Pareiškėjas neįvardijo grasinimų, užpuolimo datos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nėra paaiškinęs šių pasakojimo trūkumų.

54. Dar daugiau, kaip nurodė atsakovas, tyrimo metu nebuvo rasta informacijos pagrindžiančios, kad prieglobsčio prašytojo tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) ir / ar buvo persekiojimas (duomenys neskelbtini). Nenustačius pagrįstos tikimybės, kad prieglobsčio prašytojo tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) ir / ar galėjo būti persekiojamas (duomenys neskelbtini), nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad su persekiojimu galėjo susidurti ir prieglobsčio prašytojas. Tokia atsakovo išvada pareiškėjo liko nepaneigta.

55. Atlikusi teisinį surinktos informacijos vertinimą, teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjas šiuo aspektu neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjas nesuteikė duomenų, kuriais vadovaujantis galima būtų patikrinti jo nurodytas aplinkybes, įsitikinti informacijos pagrįstumu. Pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

56. Išdėstyti motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pagrįstumą ir paneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

57. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

58. Kaip matyti iš atsakovo tyrimo metu surinktos informacijos, (duomenys neskelbtini) dalyje fiksuojami vyriausybės pajėgų ir separatistų susirėmimai, todėl nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, ar egzistuoja rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus konflikto metu.

59. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione (gyvenamojoje vietoje –(duomenys neskelbtini) rajone) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiai išvadai neturi įtakos pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini)veikiančias karines grupuotes, (duomenys neskelbtini)sukūrimą, kadangi ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepaneigia duomenų apie nustatytą žemą smurto lygį (duomenys neskelbtini). Nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą.

60. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtais sprendimais, apeliuoja į ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso atskyrimą. Jo manymu, atsakovas, neištyręs pareiškėjo kilmės valstybės ekonominės padėties, netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Atsakovas neanalizavo ekonominio migranto bei pabėgėlio takoskyros, kas sąlygojo netinkamą prieglobsčio prašymo motyvų vertinimą.

61. Teisėjų kolegijos manymu, šis pareiškėjo argumentas neįrodo atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo. Byloje nenustačius prielaidų pareiškėją vertinti kaip pabėgėlį, t. y. esant išvadai, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, suponuojančių pareiškėjo galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas nepagrįs jo, kaip pabėgėlio, statuso.

62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Jūratė Varanauskaitė