0e8bf6a2-9db9-4d40-adfe-8cb190c1bbc7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-55-585/2021 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00227-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiųjų asmenų Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės Huber SE ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Iremas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „AukÅ¡taitijos vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimÄ priteisimo, tretieji asmenys Vokietijos Federacinės Respublikos įmonė Huber SE, Å veicarijos įmonė Watropur AG, uždaroji akcinė bendrovė „Iremas“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AukÅ¡taitijos vandenys“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau – BAB) „Ekra“ 826 853,89 Eur kompensacijos už darbų uždelsimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir jungtinės veiklos grupės, veikiančios pagal 2010 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartį, AB „Ekra“, UAB „Projektų centras“ ir Watropur AG (toliau tekste – ir Rangovas), 2011 m. birželio 8 d. sudaryta rangos sutartis Nr. 201 l/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (toliau tekste – ir Rangos sutartis). Projektas „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ yra įgyvendinamas pagal 2007-2013 m.

Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę VP-3-3.1-AM-V-01 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ veikla „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“ ir yra dalinai finansuojamas 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos Sanglaudos fondo, valstybės biudžeto ir ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ lėšomis. Statybos darbai pagal Rangos sutartį turėjo būti baigti iki 2012 m. lapkričio 30 d. Darbų baigimo terminas buvo pratęstas du kartus: iki 2013 m. balandžio 15 d., vėliau – iki 2013 m. balandžio 29 d., tačiau statybos darbai nustatytu terminu nebuvo baigti.

IeÅ¡kovė pateikė Rangovui pretenzijas dėl darbų vėlavimo pagal Rangos sutartį. Rangovas ieÅ¡kovės reikalaujamos kompensacijos nesumokėjo, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į FIDIC inžinierių, praÅ¡ydama įpareigoti RangovÄ sumokėti kompensacijÄ už darbų uždelsimÄ . 2014 m. sausio 10 d. FIDIC inžinierius sprendimu Nr. AV-D/005 nurodė vadovaujantis bendrųjų sutarties sÄ lygų 8.7 punktu bei pasiÅ«lymo raÅ¡te nurodyta kompensacija dėl darbų uždelsimo. Rangovui atsisakius tenkinti FIDIC inžinieriaus reikalavimÄ , buvo sudaryta Ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – GNK), kuri 2014 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimÄ netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti RangovÄ sumokėti kompensacijÄ už darbų uždelsimÄ (delspinigius) dėl nesilaikytos Rangos sutartyje nustatytos tokio reikalavimo pareiÅ¡kimo ir iÅ¡nagrinėjimo tvarkos.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su GNK sprendimu, iÅ¡siuntė Rangovui nepasitenkinimo raÅ¡tÄ . Ginčas buvo perduotas spręsti arbitražui. VieÅ¡oji įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ 2015 m. spalio 20 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 74-NKA/14 nutarė priteisti UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ iÅ¡ atsakovės AB „Ekra“ 413 426,95 Eur kompensacijÄ dėl darbų uždelsimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., 6 procentų metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki arbitražo teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Å is arbitražo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi buvo panaikintas. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. Å¡iÄ nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista, panaikino ir perdavė ieÅ¡kinį nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ Å¡iuo metu yra likviduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ naudai iÅ¡ BAB „Ekra“ delspinigių 122 981,61 Eur, 6 procentų metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 060,5 Eur žyminio mokesčio ir 955,8 Eur atstovavimo iÅ¡laidų; BAB „Ekra“ naudai iÅ¡ UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ – 1 851,3 Eur atstovavimo iÅ¡laidų;

Huber SE naudai iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ – 2 125 Eur bylinėjimosi išlaidų; UAB „Iremas“ naudai iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ – 2 129 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad Å¡alys susitarė tarpusavyje kylančius ginčus nagrinėti arbitraže, Rangos sutarties pasiÅ«lymo priedo 20.6 punkte nustatytas konkretus arbitražas – VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-620-565/2019 pripažinus VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitraÅ¾Ä â€œ neteisėtai įsteigtu ir nusprendus jį likviduoti (sprendimas įsiteisėjęs), Å¡alių susitartas arbitražas pakartotinai Å¡alių ginčo nagrinėti nebegalės. Teismo vertinimu, tai nereiÅ¡kia, kad tokiu atveju ginÄÄ galėtų ir turėtų nagrinėti kitas arbitražas.

Nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl to, koks arbitražas, kur, kokia kalba, tokiu atveju turėtų tokį ginÄÄ nagrinėti. Nelikus sutartyje aptartos arbitražo įstaigos, susiklostė situacija, kad Å¡alys nebegali pasinaudoti Å¡ia ginčo nagrinėjimo procedÅ«ra. Taigi nesant sutartinių prielaidų ginÄÄ nagrinėti kitame nei VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ arbitraže, o Å¡io arbitražo paslaugomis pasinaudoti nelikus galimybių, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

5. Pagal ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 14 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ . Jeigu Å¡ių ieÅ¡kinių ar reikalavimų nagrinėjimÄ Å¡alys iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže, vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAÄ®) nuostatomis.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka taisyklė nustatyta ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 29 straipsnyje. Pagal KAÄ® 49 straipsnio 8 dalį, įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, negali sudaryti naujo arbitražinio susitarimo; turtiniai reikalavimai arbitražinio susitarimo Å¡aliai, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, nagrinėjami bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiame teisme, kai to praÅ¡o visos arbitražinio susitarimo Å¡alys, kurioms bankroto byla neiÅ¡kelta. Kadangi pasinaudoti arbitražine iÅ¡lyga Å¡iuo atveju nebeįmanoma, o ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ginčo nagrinėjimui arbitraže, ginčas nagrinėtinas teisme.

6. Bankroto byla atsakovei AB ,,Ekra“ iÅ¡kelta 2018 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ji iki Å¡iol neužbaigta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas nutartimi perduoda bylÄ nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rÅ«mams sustabdžius bylÄ dėl to, kad atsakovui iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla. Procesinis įstatymas (CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas) numato iÅ¡lygÄ , kad teismas privalo sustabdyti bylÄ kai iki nutarties skirti nagrinėti bylÄ , kurioje atsakovui pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiÅ¡kėja, kad jam iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla.

Tad po to, kai nutartimi nuspręsta skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, nei jos sustabdymas, nei atitinkamai perdavimas bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui nebegalimas. Å iame procese nutartis perduoti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priimta dar 2017 m., pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo buvo perduotas ne nuo pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijos, tad bylos stabdymas dėl to, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bei jos perdavimas bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui nebegalimas.

7. Rangos sutartimi Rangovas įsipareigojo baigti darbus iki 2012 m. lapkričio 30 d. Nėra ginčo, kad darbų atlikimo terminas buvo pratęstas du kartus, šalims pasirašant darbų baigimo laiko pakeitimus (PO-1 bei PO-2), t. y. iki 2013 m. balandžio 29 d. Ieškovės pateikti atliktų darbų aktai Nr. 11-20 surašyti už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. bei ieškovo pateiktos lentelės (atliktų darbų aktų suvestinės) leidžia spręsti, kad pasibaigus pakeitimo nurodymu PO-2 nustatytam darbų baigimo laikui, Rangovas nebuvo užbaigęs visų darbų.

8. Teismas nesutiko su atsakovės, trečiųjų asmenų teiginiu, kad pakeitimo nurodymais Nr. 3 ir 4 buvo iki 2015 m. rugsėjo 29 d. pratęstas Å¡alių sutartas visų darbų pagal rangos sutartį atlikimo terminas. Teismas iÅ¡ pakeitimo nurodymų Nr. 3 ir 4 turinio, Å¡alių susiraÅ¡inėjimo, liudytojo D. M. paaiÅ¡kinimo, susitarimo, kad už modifikavimÄ bus mokama papildomai iÅ¡ rezervo lėšų, sprendė, kad Å¡alys susitarė tik dėl džiovyklės pakeitimo (atsakovė nurodė tik tokį bÅ«tinumÄ , tÄ Å¡alys įvardijo tiesiogiai pakeitimų nurodymuose, numatė savarankiÅ¡kÄ apmokėjimÄ ). Be to, 2015 m. gruodžio 30 d. pasiraÅ¡ytas statybos užbaigimo aktas; kartu suraÅ¡ytas defektų ir smulkių darbų sÄ raÅ¡as. Rangovas nepaÅ¡alino darbų defektų per Rangos sutartyje numatytÄ praneÅ¡imo apie defektus laikÄ , dėl to iki Å¡iol Rangovui neiÅ¡duota atlikimo pažyma; darbus užbaigė kitas Rangovas.

9. Darbus atsakovė turėjo užbaigti iki 2013 m. balandžio 29 d. Å alys sutarė, kad tam laikui buvo atlikta apie 84-85 procentai visų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.205 straipsniu, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ ; laikoma, kad skolininkas praleido terminÄ , jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytÄ terminÄ (CK 6.260 straipsnio 1 dalis).

Bendrųjų sutarties sÄ lygų 8.7 punktas nustatė, kad, jeigu Rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimų, tai pagal 2.5 punktÄ privalo užsakovui sumokėti kompensacijÄ . Kompensacija už uždelsimÄ turi bÅ«ti laikoma pasiÅ«lymo priede įraÅ¡yta suma, mokama už kiekvienÄ dienÄ nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos nurodytos priėmimo pažymoje, tačiau galutinė pagal šį punktÄ mokama suma neturi virÅ¡yti visos pasiÅ«lymo priede įraÅ¡ytos kompensacijos už uždelsimÄ (jeigu yra) sumos.

Rangovo pateiktame pasiÅ«lymo priede kompensacija neužbaigus darbų iki darbų užbaigimo datos numatyta 0,05 procento nuo priimtos sutarties sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Sutarta didžiausia kompensacijos dėl uždelsimo suma „15 procentų nuo priimtos sutarties sumos”. Priimta sutarties suma pagal Rangos sutartį (be PVM) – 6 977 668,75 Eur. Už vienÄ pavėluotÄ dienÄ 0,05 procento nuo sutarties vertės dydžio delspinigiai sudaro 3 488,84 Eur. Taigi konstatavus sutarties pažeidimÄ (nesilaikyta darbų atlikimo terminų), ieÅ¡kovė turi teisinį pagrindÄ reikalauti sutartinių delspinigių.

10. Ieškovė reikalavo delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo pareikšti nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vėlavimas atlikti darbus iki darbų baigimo termino pabaigos buvo tęstinio pobūdžio, taigi reikalavimui priteisti netesybas (delspinigius) pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo dienos kiekvienai praleistai dienai atskirai. Todėl teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę delspinigius skaičiuoti nuo 2013 m. balandžio 30 d. (darbų baigimo terminas – 2013 m. balandžio 29 d.) iki statybos darbų pabaigimo dienos (statinio užbaigimo akto išdavimo dienos).

11. IeÅ¡kovė 2014 m. spalio 27 d. pateikė ieÅ¡kinį į arbitraÅ¾Ä , kuriuo prašė kompensacijos už darbų uždelsimÄ per 6 mėnesių laikotarpį iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. spalio 24 d. (už 183 dienas), kas sudaro 638 456,83 Eur. 2015 m. balandžio 27 d. pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimo, pareikÅ¡tu toje pat arbitražo byloje, ieÅ¡kovė prašė papildomai priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. (už 54 dienas), kas sudaro 188 397,06 Eur. Bendrai už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. ieÅ¡kovė prašė priteisti 826 853,89 Eur kompensacijÄ .

12. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinį arbitraže ieÅ¡kovė pateikė nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kinio pateikimas senaties terminÄ nutraukė (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Kai Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. arbitražo sprendimÄ panaikino ir nepriėmė jokio baigiamojo dokumento dėl ginčo esmės, ieÅ¡kovė turėjo įvertinti, kad jos teisės arbitražine tvarka neginamos. IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį teismui 2017 m. birželio 29 d., t. y. maždaug po 4,5 mėnesio nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė vertinanti, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taigi nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos 2017 m. vasario 15 d. vėl prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kinys teisme pateiktas per Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ . 13. 2015 m. balandžio 27 d. pareiÅ¡kimu arbitražui dėl ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimo ieÅ¡kovė papildomai prašė kompensacijos už darbų uždelsimÄ laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d.

Arbitražo jis buvo priimtas, iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡ esmės pripažintas pagrįstu. Toks pat reikalavimas suformuluotas ir ieÅ¡kinyje. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad delspinigius galima priteisti daugiau kaip už Å¡eÅ¡is mėnesius, jeigu bendra tvarka pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys (ar papildomas ieÅ¡kinys toje pačioje byloje) dėl delspinigių priteisimo už naujÄ laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Nr. AC-37-1).

Pagal sutartį maksimalus galimas delspinigių dydis būtų 1 046 650,31 Eur (6 977 668,75 Eur x 15 proc. x 100). Taigi delspinigiai skaičiuojami už 235 dienas (181+54 d.) ir sudarytų 819 877,4 Eur (235 d. x 3 488,84 Eur). Ši suma neviršija maksimalios leistinos sumos.

14. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti atsakovės (Rangovo) kaltės. Gi atsakovei, siekiančiai iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, tenka pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos, dėl ieÅ¡kovės (užsakovo) kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, CK 6.259 straipsnis) ar kitais sutartyje ar įstatymų numatytais pagrindais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovė be teisinio pagrindo atsisakė priimti (aktuoti) rangovo atliktus darbus, neįrodė, kad darbai nebuvo atlikti laiku (t. y. iki 2013 m. balandžio 29 d.) dėl ieÅ¡kovės kokių tai neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra duomenų, kad FIDIC inžinierius bÅ«tų priėmęs sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų patvirtinti ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai ar neveikimas priimant darbus.

Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Rangovas laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, laiku neteikė techninių sprendimų ieÅ¡kovei, todėl atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovė vilkino techninių sprendimų patvirtinimÄ , teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .

15. Atsakovė, tretieji asmenys, atsikirsdami į ieÅ¡kinį, nurodė, kad darbų baigimo laikÄ Ä¯takojo tai, kad į sumontuotÄ džiovyklę buvo tiekiamas specifinės sudėties dumblas, ko atsakovė objektyviai negalėjo numatyti, dėl to buvo bÅ«tina pertvarkyti džiovyklę, o tas užtruko. Nustatyta, kad dalis Rangos sutartyje numatytų darbų, kuriuos Rangovas įsipareigojo įvykdyti iki 2013 m. balandžio 29 d. ir kurių įvykdymas nepriklausė nuo vėliau paaiÅ¡kėjusių nenumatytų fizinių aplinkybių, nebuvo įvykdyti iki sutarto jų užbaigimo termino.

Tad teismas sprendė, kad Rangovas neįrodė, kad Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo uždelsimas atsirado dėl ieškovės kaltės ar dėl nenumatytų fizinių aplinkybių, todėl konstatavo, kad Rangovas neužbaigė darbų iki 2013 m. balandžio 29 d. dėl savo kaltės, dalies darbų vis dar nebuvo baigęs net ir tada, kai paaiškėjo nenumatytos fizinės aplinkybės, todėl egzistuoja visi pagrindai taikyti Rangovui sutartinę civilinę atsakomybę – netesybas.

16. Sutartyje Å¡alių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ gali bÅ«ti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Å alys Rangos sutartyje susitarė dėl delspinigių skaičiavimo, jeigu Rangovas pažeistų darbų baigimo terminus. Sutartis buvo sudaryta konkurso bÅ«du ir delspinigių dydis buvo nurodytas pirkimo dokumentuose, atsakovė laisva valia pasirinko dalyvauti konkurse, vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu nereiÅ¡kė abejonių ir (ar) pretenzijų dėl minėtos sutarties nuostatos ir sutartį su tokia delspinigių skaičiavimo tvarka ir jos dydžio skaitine iÅ¡raiÅ¡ka sudarė bei vykdė.

Sutarties sÄ lygos, tame tarpe ir įsipareigojimų nevykdymo pasekmės, Rangovui buvo žinomos. Atsakovės argumentai dėl delspinigių dydžio nepagrįstumo tuo pagrindu, kad Rangovas nebuvo laisvas derėtis nepagrįsti, nes abi sutarties Å¡alys yra verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys ar sudaryti sutartį.

17. Teismas nustatė, kad darbų vėlavimas itin užsitęsė – darbai, kurie nesusiję su būtinumu modifikuoti džiovyklę, nebuvo baigti laiku. Kartu vertino tai, kad Rangovas prievolės užbaigti darbus pažeidimo momentu (t. y. 2013 m. balandžio 30 d.) jau įvykdė apie 85 procentų darbų. Nors Rangovo atsakomybės nepašalina, bet reikšminga tai, kad Panevėžyje valytino dumblo sudėtis yra specifinė, nebuvo prielaidų iš anksto vertinti, kad ji gali būti ženkliai kita nei Lietuvoje panašiose vietovėse, pvz.

Å iauliuose. Nors dalis pavėluotų atlikti darbų nesusiję su džiovyklės modifikavimu, bet Å¡alys sutiko nustatyti terminÄ džiovyklės pertvarkymui, kas leidžia vertinti, kad abi jos visiÅ¡kÄ darbų užbaigimÄ iki sutarto termino pradėjus vykdyti sutartį vertino kaip nerealų. Netgi, jeigu bÅ«tų buvę vėluojama atlikti tik džiovyklės modifikavimo darbus, o kiti užbaigti iki 2013 m. balandžio 29 d., visavertis valymo sistemos funkcionavimas, neveikiant džiovyklei, bÅ«tų buvęs negalimas.

Tad kitų darbų atlikimo nevėlavimas, kol neveikia džiovyklė, pats savaime nebÅ«tų garantavęs Rangos sutartimi siekto tikslo – įsirengti funkcionuojančiÄ dumblo valymo sistemÄ . Teismo vertinimu, abejotinas proporcingumas sankcijos – netesybų už kiekvienÄ dienÄ dydis, kuris skaičiuojamas nuo visos sandorio sumos, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į tai kiek darbų faktiÅ¡kai atlikta. Kadangi prievolė iÅ¡ dalies buvo įvykdyta, tai sudaro pagrindÄ mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti netesybas.

18. IeÅ¡kovė teigė, kad patyrė ne mažiau kaip 51 431,34 Eur nuostolių, pagal pateiktus duomenis bendra nuostolių suma bÅ«tų 56 059,78 Eur. Posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė akcentavo, objekto, kurį statė Rangovas, specifikÄ , kad tai aplinkosauginis objektas, kad sunku įvertinti, kiek tiksliai neteko ieÅ¡kovė, nepaleisdama Å¡io aplinkosauginio objekto. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ , įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus duomenis apie patirtus nuostolius, Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas, į laiku neatliktų darbų dalį, į tai, kad pažeidimas užsitęsė ir net praėjus daugiau nei 20 mėnesių nuo darbų baigimo termino pabaigos, sutartimi sulygti rangos darbai, nesusiję su džiovyklės modifikavimo darbais, nebuvo atlikti, įvertinusi pažeidimo pobÅ«dį, Rangos sutartyje numatytų darbų objekto svarbÄ aplinkosauginiu aspektu, Rangovo elgesį, bendradarbiavimo stokÄ , ir jo veiksmus po darbų įvykdymo termino praleidimo, maksimaliÄ Rangos sutartyje numatytÄ kompensacijos sumÄ , atliktų darbų mastÄ , vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti kompensacija už darbų uždelsimÄ yra neprotingai didelė, todėl mažintina iki 15 procentų, t. y. iki 122 981,61 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 19. Trečiasis asmuo Huber SE apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ (dėl sudarytos arbitražinės iÅ¡lygos) arba atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Teismas neteisingai nurodė, kad pagal arbitražinę iÅ¡lygÄ vien tik VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ galėjo nagrinėti Å¡alių ginÄÄ .

Å alių arbitražinė iÅ¡lyga buvo sÄ lyginė ir alternatyvi, sutartis sudaryta pagal Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (toliau – FIDIC) parengtas Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sÄ lygas (toliau – „Geltonoji knyga“), pirmasis lietuviÅ¡kas leidimas 2003 m., kurios numatė, kad jei abi Å¡alys nesusitarė kitaip, ginčas turi bÅ«ti galutinai iÅ¡spręstas pagal Tarptautinių Prekybos rÅ«mų arbitražo taisykles.

VieÅ¡ojo pirkimo pasiÅ«lyme buvo nurodytas tik pasiÅ«lymas dėl alternatyvių arbitražo taisyklių. Pripažinus VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ likviduojamu, pasiÅ«lymo dalis dėl Å¡ių taisyklių taikymo tapo neįgyvendinama, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad neliko arbitražinės iÅ¡lygos. Å alims neturint kitokio galiojančio susitarimo, turėjo likti galioti pradinė FIDIC „Geltonojoje knygoje“ įtvirtinto arbitražinio susitarimo sÄ lyga.

Jokios kliÅ«tys netrukdė ieÅ¡kovei naudotis Å¡ia arbitražinės iÅ¡lygos dalimi ir kreiptis į Tarptautinių prekybos rÅ«mų (ICC) arbitraÅ¾Ä . Kadangi Tarptautinių prekybos rÅ«mų (ICC) arbitražo sprendimas niekada nebuvo priimtas ir ieÅ¡kovė nebandė ginčo spręsti Å¡iame arbitraže, byla teisme negalėjo bÅ«ti nagrinėjama. Be to, Å¡alys neturėjo susitarimo dėl konkrečios arbitražo institucijos, rangovas pasiÅ«lė tik Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamento taikymÄ . 19.2.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas dėl ieÅ¡kinio senaties nutraukimo. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalies nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo ir šį naujo senaties termino prasidėjimÄ teismas neteisingai skaičiavo nuo 2017 m. vasario 15 d. Pagal minėtÄ normÄ nutraukta ieÅ¡kinio senatis prasideda iÅ¡ naujo nuo teismo sprendimo (nutraukusio senatį) įsiteisėjimo dienos. 2015 m. spalio 20 d. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimas arbitražo byloje 74-NKA/14 įsiteisėjo ne 2017 m. vasario 15 d., o nuo jo priėmimo momento, t. y. 2015 m. spalio 20 d.

Dėl to 2017 m. birželio 29 d. ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus naujÄ ieÅ¡kinį, nuo ieÅ¡kinio senatį nutraukusio arbitražo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo praėję daugiau negu 1,5 m. – daugiau negu leidžiama CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto. IeÅ¡kovei praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jo nepraÅ¡ius atnaujinti, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. 19.3. Teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, kadangi ieÅ¡kovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka praÅ¡omų priteisti delspinigių daliai, pagal FIDIC „GeltonÄ jÄ knygÄ â€œ.

Kaip matyti iÅ¡ 2014 m. gegužės 9 d. GNK sprendimo ieÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 19 d., o teismo – delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. Tad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė proceso eigoje pakeitė ginčo dalykÄ , nesilaikydama FIDIC „Geltonosios knygos“. IeÅ¡kovė, inicijavusi ginÄÄ GNK dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 19 d. bei tik dėl Å¡io delspinigių laikotarpio reiÅ¡kusi nepasitenkinimo raÅ¡tÄ , turėjo teisę arbitražui skųstis tik dėl delspinigių priteisimo už tÄ patį laikotarpį, dėl kurio buvo sprendžiama GNK. 19.4.

Teismas nepagrįstai pritaikė baudines netesybas. Teismas apskaičiavo, kad ieškovės patirti nuostoliai dėl sutarties termino nesilaikymo yra 56 059,78 Eur, tačiau priteisė 122 981,61 Eur. Taip priteistos netesybos yra 66 921,83 Eur didesnės negu ieškovės nuostoliai. Netesyboms esant didesnėms už nuostolius ir teismui nepagrindus šių netesybų dydžio, buvo pažeistas baudinių netesybų negalimumo principas.

20. Trečiasis asmuo UAB „Iremas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. IeÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, nes Rangos sutarties Å¡alys buvo sudariusios arbitražinį susitarimÄ , kuris yra galiojantis, tačiau teismas pažeidė sutarties 20.6 punktÄ ir CPK 296 straipsnio 1 dalis 9 punktÄ .

IeÅ¡kovė nėra iÅ¡naudojusi galimybės kreiptis į arbitraÅ¾Ä , todėl pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ teismas ieÅ¡kinį turėjo palikti nenagrinėtas. 20.2. Teismui sprendžiant, kad byla teisminga teismui, o ne arbitražui, ji turėjo bÅ«ti nagrinėjama Kauno apygardos teisme, kuriame nagrinėjama atsakovės bankroto byla, dėl ko teismas pažeidė CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . 20.3. Teismas netinkamai vertino dalį ieÅ¡kovės ir atsakovės susitarimų dėl sudarytos Rangos sutarties termino pratęsimo – dalį susitarimų vertindamas kaip pratęsiančius visų darbų atlikimÄ , o dalį kaip pratęsiančius tik dalies darbų atlikimo terminÄ , nors tam nebuvo pagrindo.

Dėl to buvo netinkamai nustatytas darbų atlikimo terminas, kuris yra 2015 m. rugsėjo 29 d. Visais keturiais Rangos sutarties pakeitimais buvo susitarta dėl sutarties termino pratęsimo. Dėl to pakeitimai negali bÅ«ti vertinami izoliuotai, o teismas, spręsdamas, kad pakeitimais Nr. 3 ir Nr. 4 nebuvo susitarta dėl sutarties termino pratęsimo, netinkamai vertino Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ , tikslus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. 20.4. Netinkamai nustačius darbų pabaigos terminÄ , teismas nepagrįstai nustatė ir pagrindÄ reikalauti delspinigių, dėl ko teismas pažeidė CK 6.256 straipsnį. 20.5.

Netinkamai nustačius darbų pabaigos terminÄ ir nesant Rangos sutarties pažeidimo, teismas be pagrindo nustatė priteistinos sumos dydį ir pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 2 dalį. Nepaisant to, jei teismas mano prieÅ¡ingai, priteistas kompensacijos dydis yra neproporcingai didelis ir atitinkantis baudinio, o ne kompensacinio pobÅ«džio priemonę.

21. Trečiasis asmuo UAB „Iremas“ atsiliepimu į trečiojo asmens Huber SE apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. UAB „Iremas“ pritaria Huber SE apeliacinio skundo argumentams, vertina, kad Huber SE pagrįstai teigia, kad: Rangos sutarties Å¡alys buvo sudariusios arbitražinę iÅ¡lygÄ , kuri yra galiojanti, todėl byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama arbitraže; delspinigiai ieÅ¡kovui priteisti nesant tam teisinio pagrindo; ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino; teismas, priteisdamas baudines netesybas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas.

22. Trečiasis asmuo Huber SE atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Iremas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Huber SE nesutinka su vieninteliu UAB „Iremas“ apeliacinio skundo aspektu, kad teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas dėl to, kad byla bÅ«tų perduota iÅ¡ naujo nagrinėti Kauno apygardos teisme. Bylai esant iÅ¡nagrinėtai pirmÄ ja instancija, Lietuvos apeliaciniam teismui esant apeliacine instancija tiek Kauno apygardos teismo sprendimams, tiek Panevėžio apygardos teismo sprendimams, priimto sprendimo naikinimas vien tam, kad bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėtų kitas tos pačios grandies teismas, nėra logiÅ¡kas.

Tai neatitiktų proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principų. 22.2. Apskųstas teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas arba keičiamas dėl rimtesnių priežasčių, tokių kaip: teismo neatsižvelgimas į Å¡alių sudarytÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ bei turininguosius Å¡alių teisinių santykių aspektus (dėl darbų termino pratęsimo Å¡alių susitarimu, t. y. pakeitimo nurodymais), netinkamo materialinės teisės normų taikymo (dėl senaties ir baudinių netesybų).

23. Ieškovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais: 23.1. Priešingai negu teigia Huber SE, šalys susitarė dėl konkrečios arbitražo institucijos – VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“. Dėl to jokia kita arbitražo institucija neturi įgaliojimų nagrinėti šalių ginčų. 23.2.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir ieÅ¡kovės pageidavimÄ ginÄÄ spręsti teisme, pagrįstai byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės Panevėžio apygardos teisme, o ne atsakovės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme. 23.3. Teismo iÅ¡vados apie ieÅ¡kinio senaties termino nutraukimÄ ir jo pradėjimÄ skaičiuoti iÅ¡ naujo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties paskelbimo atitinka kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, nes iÅ¡ naujo ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, nepraleidusi iÅ¡ naujo prasidėjusio 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino.

Aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti, iÅ¡nyko ne arbitražo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ , kaip teigia apeliantė, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria panaikintas arbitražo sprendimas dėl neteisėtos arbitražo sudėties, paskelbimo dienÄ . Jeigu, nepaisant minėtų argumentų, apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ieÅ¡kinio senatis buvo praleista, atsižvelgiant į dėl susiklosčiusios iÅ¡skirtinės procesinės situacijos (teismui panaikinus arbitražo sprendimÄ , buvo neaiÅ¡ku, ar arbitražas turi įgaliojimus tÄ patį ginÄÄ nagrinėti pakartotinai) ieÅ¡kovei nebuvo aiÅ¡ku, kur reikia kreiptis, nes nebuvo jokios analogiÅ¡koje situacijoje suformuotos teismų praktikos, ieÅ¡kovė sÄ Å¾iningai gynė savo teises, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. 23.4.

IeÅ¡kinys grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir GNK keltas klausimas dėl atsakovės mokėtinos kompensacijos (delspinigių), todėl ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti delspinigius už darbų uždelsimÄ nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. nėra naujas reikalavimas, lyginant su reikalavimu, kurį nagrinėjo GNK. Tad apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo sutartyje numatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nepagrįsti. 23.5. IÅ¡ kasacinio teismo praktikos matyti, kad Huber SE neteisus, teigdamas, kad netesybos turi nevirÅ¡yti ieÅ¡kovės įrodytų nuostolių dydžio.

Teismo sprendimas sumažinti netesybas priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes visais kasacinio teismo nurodytais aspektais, reikšmingais sprendžiant dėl netesybų dydžio ir jų mažinimo. 23.6. Pakeitimo nurodymo Nr. 3 pasirašymo metu (2015 m. kovo 12 d.) jau buvo suėjęs (2013 m. balandžio 29 d.) darbų baigimo laikas. Taigi Rangovas visus Rangos sutartyje numatytus darbus, išskyrus džiovyklės modifikavimo darbus, turėjo būti užbaigęs iki 2013 m. balandžio 29 d. Svarbu tai, kad statomo objekto grandys, kurias užbaigti vėlavo atsakovė, galėjo veikti savarankiškai ir nepriklausomai nuo dumblo džiovinimo grandies.

Dėl to Å¡alys (ypač ieÅ¡kovė) neturėjo jokio tikslo 2015 m. pratęsti jau 2013 m. balandžio 29 d. pasibaigusį terminÄ atlikti darbus, nesusijusius su džiovykle. Todėl UAB „Iremas“ argumentai, kuriais grindžiamas darbų baigimo laiko pratęsimas iki 2015 m. rugsėjo 29 d., nepagrįsti. 23.7. UAB „Iremas“ argumentai, kad pratęsus Rangos sutarties terminÄ iki 2015 m. rugsėjo 29 d., ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos už darbų neatlikimÄ nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., nepagrįsti, nes nėra pagrindo pritarti iÅ¡vadai, kad pakeitimo nurodymais Nr. 3 ir 4 buvo pratęstas visų darbų atlikimo terminas. 23.8.

IeÅ¡kovė negalėjo tiksliai įrodyti patirtų nuostolių dydžio, nes atsakovė vėlavo paleisti aplinkosauginį objektÄ . Dėl to Å¡alių iÅ¡ anksto buvo sutartas delspinigių dydis, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

24. Atsakovės BAB „Erka“ nemokumo administratorius atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o juos tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. Teismas nustatė, kad Å¡alys susitarė, kad ginčai bus nagrinėjami arbitraže. Rangos sutarties 20.6 punkte nustatyta, kad ginčų nagrinėjimui taikytinas „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis arbitražo reglamentas“. Tai nurodo, koks turi bÅ«ti taikomas taisyklių rinkinys, tačiau ne kokia konkreti institucija turi nagrinėti arbitražini ginÄÄ .

Tad ieÅ¡kovė nėra iÅ¡naudojusi galimybės kreiptis į arbitraÅ¾Ä pagal sudaryta susitarimÄ . 24.2. Vykdant Rangos sutartį, Å¡alys pasirašė keturis Pakeitimo susitarimus, kuriais buvo pratęstas darbų užbaigimo terminas. Visuose pakeitimuose susitarta dėl pratęsiamo „Baigimo laiko“ remiantis Rangos sutarties, FIDIC „Geltonosios knygos“ 8.5 ir 8.4 punktais, bendrųjų ir konkrečiųjų sÄ lygų 3.1 punktu. Pakeitime Nr. 4 dar kartÄ susitarta dėl baigimo laiko pratęsimo iki 2015 m. rugsėjo 29 d., tam, kad bÅ«tų užbaigti džiovyklės modifikavimo darbai.

Pakeitime Nr. 4 ir vėl remiamasi tais pačiais sutarties punktais, kuriais buvo remiamasi sudarant pakeitimÄ Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, todėl akivaizdu, kad visi sutarties Å¡alių sudaryti pakeitimai yra identiÅ¡ki ir sukuria vienodas teisines pasekmes, todėl turi bÅ«ti vertinami vienodai. Akivaizdu, kad Rangos sutartis ir visi pakeitimai tarpusavyje susiję ir turi bÅ«ti vertinami kartu. Pakeitimais susitarta dėl sutartimi sulygtų darbų atlikimo termino pratęsimo tam, kad bÅ«tų tinkamai įvykdyta sutartis, o ne kokie nors atskiri darbai ar jų etapai. 24.3.

Rangos sutartyje numatyta, kad neatlikus darbų iki užbaigimo datos turi bÅ«ti mokama atitinkamo dydžio kompensacija. IeÅ¡kovei nėra pagrindo reikalauti kompensacijos iÅ¡ atsakovės, nes Rangos sutarties Å¡alys pratęsė sutarties terminÄ iki 2015 m. rugsėjo 29 d. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl arbitražinės iÅ¡lygos 26. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad likvidavus VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“, Å¡i byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme;

Å¡alių sudarytam arbitražiniam susitarimui galiojant bei ieÅ¡kovei neiÅ¡naudojus galimybės kreiptis į arbitraÅ¾Ä , ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pagal Rangos sutarties 2 punktÄ Rangos sutartį sudaro ir yra suprantami ir aiÅ¡kintini kaip jos sudedamosios dalys toliau iÅ¡vadinti dokumentai (nurodyta svarbos tvarka): (a) Rangos sutartis, (b) prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį surengto aiÅ¡kinamojo susitikimo protokolas ir pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinimai, (c) PasiÅ«lymo raÅ¡tas su PasiÅ«lymo priedu, (d) Konkrečios sutarties sÄ lygos, (e) Bendrosios sutarties sÄ lygos, (f) Užsakovo reikalavimai, (g) Žiniaraščiai (iÅ¡ Rangovo PasiÅ«lymo „Kainų žiniaraščiai“), (h) Rangovo techninis pasiÅ«lymas (be aukščiau iÅ¡vardintų Rangovo PasiÅ«lymo dalių).

PasiÅ«lymo priedo Nr. 1.1. 20.6. punkte nustatyta, kad arbitražo taisyklės yra Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentas, arbitražo kalba – lietuvių, arbitražo vieta – Vilnius. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alys susitarė dėl konkrečios arbitražo institucijos – VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“, tuo tarpu, apeliantų vertinimu, Rangos sutartyje esanti arbitražinė iÅ¡lyga yra sÄ lyginė ir alternatyvi, kas reiÅ¡kia, kad likvidavus VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“, ieÅ¡kovė turėjo kreiptis į Tarptautinių prekybos rÅ«mų (ICC) arbitraÅ¾Ä .

27. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Pagal CK 6.193 straipsnį:

1) sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai; aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys;

2) visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes; aiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos;

3) jeigu abejojama dėl sÄ vokų, kurios gali turėti kelias reikÅ¡mes, Å¡ioms sÄ vokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė;

4) kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai; visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai;

5) aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

28. Kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010).

Svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė Å¡alys; suraÅ¡ytų dokumentų prasmė turi bÅ«ti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti Å¡alims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias bÅ«tent. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys.

Tai reiškia, kad, esant pažodinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, šio principo nereikėtų suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto pažodinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties pažodinę prasmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; kt.).

29. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių pozicija dėl tikrųjų jų ketinimų sudarant Rangos sutartį, įskaitant jos 20.6 punktÄ , yra iÅ¡siskyrusi, vadovaujantis aukščiau cituota kasacinio teismo praktika, spręstina, kad Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi Rangos sutarties tekstas ir yra svarbesnė jo pažodinė analizė. Kaip matyti iÅ¡ Rangos sutarties 20.6 punkto, jame aiÅ¡kiai nustatyta, kad arbitražo taisyklės yra Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedÅ«ros reglamentas, arbitražo kalba – lietuvių, arbitražo vieta – Vilnius.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nagrinėjamo sutarties punkto formuluotė tiesiogiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodo, kad Å¡alys sulygo, kad ginčai, kylantys iÅ¡ Rangos sutarties, turi bÅ«ti nagrinėjami VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“. Rangos sutarties 20.6 punktui esant lakoniÅ¡kam ir neapimant jokių kitų (be aukščiau nurodytų) nuostatų, nėra pagrindo spręsti, kad Rangos sutartyje įtvirtinta arbitražinė iÅ¡lyga yra sÄ lyginė ir (ar) alternatyvi, prieÅ¡ingai – Å¡i iÅ¡lyga jokių sÄ lygų ir (ar) alternatyvų neapima.

30. Rangos sutartis sudaryta, vadovaujantis FIDIC „GeltonÄ ja knyga“, kurios 20.6 punktas numato, kad: „Jeigu abi Å alys nesusitarė kitaip, tai: (a) Ginčas turi bÅ«ti galutinai iÅ¡spręstas pagal Tarptautinių Prekybos rÅ«mų Arbitražo taisykles“. Apeliantų teigimu, tai reiÅ¡kia, kad likvidavus VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“, remiantis FIDIC „Geltonosios knygos“ 20.6 punktu, Å¡alių ginčas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas Tarptautinių prekybos rÅ«mų (ICC) arbitraže. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia iÅ¡vada yra nepagrįsta, nes FIDIC „Geltonosios knygos“ 20.6 punktas numato, kad „Jeigu abi Å alys nesusitarė kitaip“, o nagrinėjamu atveju bÅ«tent tai Å¡alys ir buvo padariusios, t. y. susitarusios kitaip – kad Å¡alių ginčai, kilę iÅ¡ sutarties, bus nagrinėjami VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“.

Tik tuo atveju, jei nebūtų pastarojo susitarimo, šalių ginčai, kilę iš Rangos sutarties, turėtų būti nagrinėjami Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) arbitraže. Tai, kad VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ buvo likviduotas, šalių arbitražinės išlygos niekaip nemodifikavo. Ši aplinkybė nulėmė tai, kad arbitražinė išlyga, įtvirtinta Rangos sutarties 20.6 punkte, tapo neįgyvendinama vykdant sutartį, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas.

Dėl teismingumo 31. Apeliantės UAB „Iremas“ teigimu, sprendžiant, kad byla teisminga teismui, o ne arbitražui, ji turėjo bÅ«ti nagrinėjama Kauno apygardos teisme, kuriame nagrinėjama atsakovės bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas nutartimi perduoda bylÄ nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rÅ«mams sustabdžius bylÄ dėl to, kad atsakovui iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla; Å¡iuo atveju ji perduodama bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Tuo tarpu CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai iki nutarties skirti nagrinėti bylÄ , kurioje atsakovui pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiÅ¡kėja, kad jam iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla. Nustatyta, kad bankroto byla atsakovei AB,,Ekra“ iÅ¡kelta 2018 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, o nagrinėjama byla skirta nagrinėti teismo posėdyje dar 2017 m. Taigi atsakovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, o tuo pačiu ir – CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindas neegzistavo.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i byla pagrįstai iÅ¡nagrinėta pirmÄ ja instancija Panevėžio apygardos teisme. Dėl ieÅ¡kinio senaties 32. Apeliantas Huber SE nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas dėl ieÅ¡kinio senaties nutraukimo – ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes 2015 m. spalio 20 d. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo sprendimas arbitražo byloje 74-NKA/14 įsiteisėjo ne 2017 m. vasario 15 d., o nuo jo priėmimo momento, t. y. 2015 m. spalio 20 d.

Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalį, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, tai ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iÅ¡ ginčo teisinio santykio galima pareikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ ; iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naujÄ terminÄ neįskaičiuojamas.

33. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2014 m. spalio 27 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį arbitraže. Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėjo ir 2015 m. spalio 20 d. priėmė sprendimÄ arbitražo byloje 74-NKA/14, kuriuo ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies – iÅ¡ rangovo užsakovui priteista 413 426,95 Eur kompensacija dėl darbų uždelsimo nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., 6 procentų metinės palÅ«kanos už visÄ priteistÄ sumÄ nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki arbitražo teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 11 299,34 Eur arbitravimo-administravimo mokesčio, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ , tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi perdavė klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi arbitražo sprendimÄ panaikino, kaip iÅ¡nagrinėtÄ neteisėtos sudėties arbitražo teismo. IeÅ¡kovė 2017 m. birželio 29 d. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į bendrosios kompetencijos teismÄ . Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi nutartį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 11 d. Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis ir perdavė klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Panevėžio apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-620-565/2019 VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ pripažino neteisėtai įsteigtu ir nurodė jį likviduoti.

34. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražo teismo sprendimas gali bÅ«ti panaikintas, pateikus skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui Å¡iame straipsnyje nustatytais pagrindais. Atitinkamai, remiantis Å¡ia nuostata, 2015 m. spalio 20 d. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui ir Å¡is skundas buvo galutinai iÅ¡nagrinėtas Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. vasario 15 d. priėmus nutartį, kuria arbitražo sprendimas panaikintas, kaip iÅ¡nagrinėtas neteisėtos sudėties arbitražo teismo.

Taigi procesas, kuris buvo pradėtas ieškovei arbitraže pareiškus ieškinį 2014 m. spalio 27 d., pasibaigė įsiteisėjus 2017 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai (įsiteisėjo nuo priėmimo momento), o ne Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo momentu, kaip teigia apeliantas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl galimybės taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje.

Dėl delspinigių priteisimo pagrindo ir dydžio 35. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., nes dėl delspinigių šioje dalyje ieškovė nebuvo inicijavusi ginčo GNK. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. FIDIC „Geltonosios knygos“ 20.4 punkto 6 dalyje įtvirtinta, kad, išskyrus tai, kas rašoma 20.7 punkte [GNK sprendimo nevykdymas] ir 20.8 punkte [GNK įgaliojimų pabaiga], nė viena iš šalių neturi teisės pradėti arbitražo procedūros, kol kitai šaliai nepateikia nepasitenkinimo rašto dėl GNK sprendimo.

36. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2013 m. spalio 8 d. raÅ¡tu Nr. 4.1-826 pateikė atsakovei pretenzijÄ , praÅ¡ydama 537 280,47 Eur kompensacijos už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Nuo 2014 m. ieÅ¡kovė pateikė dar keturias pretenzijas (raÅ¡tai Nr. 4.1-35; 4.1-219; 1.2-373; 4.1-289). FIDIC inžinierius 2014 m. sausio 10 d. raÅ¡tu Nr. AV-D/005 nurodė, kad vadovaujantis Bendrųjų sutarties sÄ lygų 8.7 punktu bei PasiÅ«lymo raÅ¡te nustatyta kompensacija dėl darbų uždelsimo – iki darbų užbaigimo datos: 0,05 procentų nuo priimtos sutarties sumos, taikyti delspinigius Rangovui už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki darbų pabaigos (Statinio užbaigimo akto iÅ¡davimo datos). 2014 m. vasario 25 d. raÅ¡tu Nr. 4.1-162 ieÅ¡kovė kreipėsi į GNK, kad Å¡i įpareigotų atsakovę sumokėti ieÅ¡kovei 1 032 695,2 Eur kompensacijÄ už darbų uždelsimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 20 d. 2014 m. gegužės 9 d.

GNK priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė, kad negali tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo įpareigoti atsakovę sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už darbų uždelsimÄ . IeÅ¡kovė 2014 m. liepos 11 d. raÅ¡tu Nr. 1.2-541 iÅ¡siuntė atsakovei nepasitenkinimo raÅ¡tÄ , nurodydama, kad nesutinka su GNK sprendimu, pakartotinai praÅ¡ydama atsakovę sumokėti kompensacijÄ . 2014 m. spalio 27 d. kreipėsi į VÅ¡Ä® „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl 638 456,83 Eur kompensacijos už darbų uždelsimÄ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. spalio 24 d. 2015 m. balandžio 27 d. pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimo ieÅ¡kovė papildomai prašė arbitražo kompensacijos už darbų uždelsimÄ nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., iÅ¡ viso 188 397,06 Eur.

37. Taigi, kaip matyti iÅ¡ aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių visumos, ieÅ¡kovė 2014 m. vasario 25 d. kreipdamasi į GNK negalėjo inicijuoti ginčo GNK dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. Tai buvo neįmanoma, kadangi Å¡is laikotarpis (2014 m. balandžio 25 d. – 2014 m. gruodžio 22 d.) yra vėlesnis nei kreipimosi į GNK data (2014 m. vasario 25 d.). IeÅ¡kovei, ginant savo teises FIDIC „Geltonojoje knygoje“ apraÅ¡ytos procedÅ«ros pagrindu (atitinkamai, reiÅ¡kiant pretenzijas, kreipiantis į FIDIC inžinierių, vėliau – į GNK, siunčiant nepasitenkinimo raÅ¡tÄ ir, galiausiai, inicijuojant ginÄÄ arbitraže), praėjo reikÅ¡mingas laiko tarpas: ieÅ¡kovė į atsakovę su pirmÄ ja pretenzija kreipėsi 2013 m. spalio 8 d., o ginčas arbitraže pradėtas 2014 m. spalio 27 d.

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. Tad ieÅ¡kovė, laikydamasi Å¡ios nuostatos, ieÅ¡kinyje arbitražui nurodė reikalaujamÄ kompensacijos už uždelsimÄ (delspinigių) terminÄ â€“ 6 mėnesius iki kreipimosi į arbitraÅ¾Ä . Vėlesnis, jau nagrinėjant ginÄÄ arbitraže, 2015 m. balandžio 27 d. pareikÅ¡tas papildomas reikalavimas dėl delspinigių už naujÄ laikotarpį nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. vėl buvo pareikÅ¡tas laikantis 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, pažeidimui esant tęstiniam (kaip termino praleidimo ir netesybų skaičiavimo atveju), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ tÄ dienÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. priteisimo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties ir šiuo pagrindu negalėjo būti atmestas.

38. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl darbų atlikimo termino (Å¡is terminas yra 2015 m. rugsėjo 29 d.) ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė turi pagrindÄ reikalauti delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Nustatyta, kad Rangos sutartimi Rangovas įsipareigojo baigti darbus iki 2012 m. lapkričio 30 d. Nėra ginčo, kad darbų atlikimo terminas buvo pratęstas du kartus, Å¡alims pasiraÅ¡ant darbų baigimo laiko pakeitimus (PO-1 bei PO-2), t. y. iki 2013 m. balandžio 29 d.

IÅ¡ atliktų darbų aktų Nr. 11-20 už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. bei atliktų darbų aktų suvestinės matyti, kad pasibaigus pakeitimo nurodymu PO-2 nustatytam darbų baigimo laikui, Rangovas nebuvo užbaigęs visų darbų. 39. 2014 m. spalio 13 d. raÅ¡tu „Dėl dumblo džiovinimo įrenginio“ atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad reikalinga modifikuoti džiovyklę; 2014 m. gruodžio 23 d. pretenzija Nr. 3, adresuota FIDIC inžinieriui, atsakovė konkretizavo, kÄ reikia modifikuoti;

FIDIC inžinierius pasiÅ«lė Å¡alims atlikti bÅ«tinus pakeitimus. IÅ¡ 2015 m. kovo 12 d. pakeitimo nurodymo Nr. 3 matyti, kad juo buvo sutarta dėl džiovyklės modifikavimo, tam nustatytas terminas iki 2015 m. rugsėjo 1 d., aptarta, kad apmokėjimas už modifikavimo darbus bus atliekamas iÅ¡ rangovo rezervo. 2015 m. rugpjūčio 20 d. pakeitimo nurodymu Nr. 4 džiovyklės pertvarkymo darbų terminas pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 29 d., kitokių pakeitimų nenumatyta. Liudytojas D. M., kuris įgyvendinant Rangos sutartį buvo atsakingas už FIDIC inžinieriaus funkcijų vykdymÄ , teismo posėdžio metu paliudijo, kad pakeitimo nurodymai Nr. 3 ir 4 buvo sudaryti ir papildomas laikas suteikiamas tik džiovyklės modifikavimui.

IeÅ¡kovė 2014 m. spalio pabaigoje kreipėsi į arbitraÅ¾Ä , kuris 2015 m. kovo 12 d. iÅ¡kėlė bylÄ dėl delspinigių priteisimo; 2015 m. balandžio 16 d. (po pakeitimo nurodymo Nr. 3 sudarymo) pateikė pretenzijÄ dėl delspinigių (kompensacijos) už Rangos sutarties baigimo laiko pažeidimÄ .

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad darbų pagal Rangos sutartį atlikimo terminas buvo 2013 m. balandžio 29 d., o ne 2015 m. rugsėjo 29 d., kaip teigia apeliantė. Tai patirtina tiek pakeitimo nurodymų Nr. 3 ir 4 turinys, tiek kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, įskaitant liudytojo D. M. parodymus, ieÅ¡kovės elgesį pakeitimo nurodymo Nr. 3 sudarymo. Be to, Å¡iame kontekste ne mažiau svarbu, kad 2015 m. gruodžio 30 d. pasiraÅ¡ytas statybos užbaigimo aktas, kartu suraÅ¡ytas defektų ir smulkių darbų sÄ raÅ¡as; Rangovas nepaÅ¡alino darbų defektų per Rangos sutartyje numatytÄ praneÅ¡imo apie defektus laikÄ , dėl to iki Å¡iol Rangovui neiÅ¡duota atlikimo pažyma; darbus užbaigė kitas Rangovas.

41. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė baudines netesybas, kurios yra 66 921,83 Eur didesnės negu ieÅ¡kovės patirti nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Bendrųjų sutarties sÄ lygų 8.7 punktas nustato, kad, jeigu Rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimų, tai pagal 2.5 punktÄ privalo užsakovui sumokėti kompensacijÄ . Kompensacija už uždelsimÄ turi bÅ«ti laikoma pasiÅ«lymo priede įraÅ¡yta suma, mokama už kiekvienÄ dienÄ nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos nurodytos priėmimo pažymoje, tačiau galutinė pagal šį punktÄ mokama suma neturi virÅ¡yti visos pasiÅ«lymo priede įraÅ¡ytos kompensacijos už uždelsimÄ (jeigu yra) sumos.

Rangovo pateiktame pasiÅ«lymo priede kompensacija neužbaigus darbų iki darbų užbaigimo datos numatyta 0,05 procento nuo priimtos sutarties sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Sutarta didžiausia kompensacijos dėl uždelsimo suma „15 procentų nuo priimtos sutarties sumos”. Priimta sutarties suma pagal Rangos sutartį (be PVM) – 6 977 668,75 Eur. Už vienÄ pavėluotÄ dienÄ 0,05 procento nuo sutarties vertės dydžio delspinigiai sudaro 3 488,84 Eur. Taigi pagal sutartį maksimalus galimas delspinigių dydis bÅ«tų 1 046 650,31 Eur (6 977 668,75 Eur x 15 proc. x 100).

Ieškovės prašyti priteisti delspinigiai skaičiuojami už 235 dienas (181+54 d.) ir sudarytų 819 877,40 Eur (235 d. x 3 488,84 Eur), kas suma neviršija maksimalios leistinos pagal sutartį sumos.

42. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė teigė, kad patyrė ne mažiau kaip 51 431,34 Eur nuostolių. Pagal byloje pateiktus dokumentus bei ieÅ¡kovės atstovų paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu matyti, kad ieÅ¡kovė dėl laiku neužbaigtų statybos darbų patyrė tiesioginius nuostolius dėl laiku nepastatytų valymo įrenginių, kurių dydis yra 26 668,65 Eur. Pagal ieÅ¡kovės 2015 m. rugsėjo 4 d. pažymÄ Nr. 5-688 laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d., Rangovui pažeidus darbų baigimo laikÄ , ieÅ¡kovė patyrė sekančius nuostolius: 5 346,2 Eur už nusausinto dumblo iÅ¡vežimui į dumblo saugyklÄ sunaudotÄ kurÄ ; už dumblo kvapų mažinimui panaudojant probiotikus: 12 824,38 Eur; automobilių eksploatacinės iÅ¡laidos 11 220,55 Eur.

Pagal pateiktus duomenis bendra nuostolių suma bÅ«tų 56 059,78 Eur. Posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė akcentavo, objekto, kurį statė Rangovas, specifikÄ , kad tai aplinkosauginis objektas ir yra sunku įvertinti, kiek tiksliai neteko ieÅ¡kovė, nepaleisdama Å¡io aplinkosauginio objekto.

43. Jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).

44. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi bÅ«ti mažinamos tiek, kad bÅ«tų užtikrinta prievolės Å¡alių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, kad netesybos iÅ¡liktų kompensuojamojo pobÅ«džio ir nebÅ«tų baudinės, tačiau taip pat turi bÅ«ti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijÄ , todėl mažinant netesybas neturi bÅ«ti visiÅ¡kai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas bÅ«tų, jei netesybos bÅ«tų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas netesybų dydis, sudarantis 15 procentų nuo reikalautos priteisti sumos, t. y. iki 122 981,61 Eur, yra pagrįstas ir protingas. Nurodyto dydžio netesybos laikytinos atliksiančiomis kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , nėra pagrindo jas pripažinti baudinėmis. Tokios iÅ¡vados daromos dėl Å¡ių priežasčių:

1) šalys Rangos sutartyje susitarė dėl delspinigių, sutartis sudaryta konkurso būdu ir delspinigių dydis buvo nurodytas pirkimo dokumentuose, atsakovė laisva valia pasirinko dalyvauti konkurse, viešojo pirkimo procedūrų metu nereiškė abejonių ir (ar) pretenzijų dėl minėtos sutarties nuostatos ir sutartį su tokia delspinigių skaičiavimo tvarka ir jos dydžio skaitine išraiška sudarė bei vykdė;

2) ieÅ¡kovės nuostolių dalis, kuriÄ Ä¯manoma įvertinti, sudaro 56 059,78 Eur;

3) objektas, kurį statė Rangovas, yra aplinkosauginis, tad tikėtina, kad ieškovė, laiku nepaleisdama veikti aplinkosauginio objekto, patyrė gerokai daugiau nuostolių (nei nurodyta ankstesniame punkte), kurių neįmanoma tiksliai įvertinti ir apskaičiuoti;

4) sutarties pažeidimas užsitęsė ir net praėjus daugiau nei 20 mėnesių nuo darbų baigimo termino pabaigos;

5) atsakovė nepakankamai bendradarbiavo, vykdant sutartį;

6) pagal sutartį maksimalus galimas delspinigių dydis yra 1 046 650,31 Eur.

46. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 47. Atmetus apeliacinius skundus, yra pagrindas apeliantų praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieÅ¡kovės – tenkinti ir iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis ieÅ¡kovės naudai priteisti 2 420 Eur, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 1 210 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“, j. a. k. 147104754, iÅ¡ apeliantų Huber SE, j. a. k. HRB 25558, ir UAB „Iremas“, j. a. k. 256906220, lygomis dalimis 2 420 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 1 210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų).

Teisėjai Antanas Rudzinskas Danutė Gasiūnienė Vytautas Zelianka