2025-04-09 Nr. AB-11301-3-62-3-01914-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-384-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01914-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – L. K. ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 21RE1-114(AG1-89/12-2023) (toliau – ir Komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendimas) ir Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. balandžio 12 d. raštą Nr. SD-1843 „Dėl Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. raštas) bei įpareigoti Administraciją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-1010-8933, adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc.) ir rekreacinės teritorijos (93 proc.).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc.) ir rekreacinės teritorijos (93 proc.) pagal pridėtą schemą, tačiau Administracija šio prašymo nepatenkino, todėl pareiškėjas kreipėsi į Komisijos Kauno apygardos skyrių. Komisija, išnagrinėjusi pateiktą skundą, priėmė 2022 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 21R1-114 (toliau – ir Komisijos 2022 m. birželio 10 d. sprendimas), kuriuo nusprendė Administracijos 2022 m. kovo 28 d. raštą Nr. SD-1369 „Dėl Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ (toliau – ir Administracijos 2022 m. kovo 28 d. raštas) panaikinti, pripažinus, kad šis raštas priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo principų, nėra tinkamai motyvuotas, o tokie ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai.

2.2. Administracija, nesutikdama su Komisijos 2022 m. birželio 10 d. sprendime pateiktomis išvadomis, kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl šio sprendimo panaikinimo. Regionų apygardos administracinis teismas dar kartą pripažino, kad 2022 m. kovo 28 d. Administracijos raštas priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo principų, nėra tinkamai motyvuotas, o tokie ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai, todėl paliko galioti Komisijos 2022 m. birželio 10 d. sprendimą.

2.3. Komisijos 2022 m. birželio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nustatytas įpareigojimas atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl pareiškėjas, remdamasis priimtais Komisijos ir teismo sprendimais, pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu atnaujinti prašymo nagrinėjimą ir priimti palankų sprendimą dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo, tačiau atsakovas tokio pareiškėjo prašymo net nenagrinėjo ir priėmė 2023 m. balandžio 12 d. raštą, kuris savo turiniu yra beveik analogiškas panaikintam Administracijos 2022 m. kovo 28 d. raštui. Administracija 2023 m. balandžio 12 d. rašte, remdamasi tais pačiais motyvais, nurodė, kad prašymas netenkinamas, todėl pareiškėjas jį apskundė Komisijai, kuri Komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

2.4. Iš Komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendime nurodytų motyvų nėra suprantama, kokie viešieji interesai galimai buvo patenkinti konstatavus, kad pareiškėjas neturėjo reikiamų leidimų atlikti žemės planiravimo darbų žemės sklype, nors minėti darbai jau yra užbaigti.

2.5. Skundžiamas Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. raštas, kuriuo buvo atsisakyta keisti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtį, buvo priimtas ne dėl to, kad pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atliko žemės planiravimo ar kitos rūšies darbus, bet remiantis visai kitu pagrindu, kurio turinys atskleistas skundžiamame Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašte.

2.6. Komisija neleistinai peržengė 2023 m. gegužės 12 d. skundo reikalavimų nagrinėjimo ribas, nesiaiškino ir nenustatė šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios buvo nurodytos skunde, tinkamai nekvalifikavo ginčo šalis siejančių teisinių santykių, nenustatė pareiškėjo nurodytų skundo reikalavimų pobūdžio ir teisinių pasekmių, kurių siekė pareiškėjas reikšdamas tokius skundo reikalavimus.

2.7. Komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendime nurodytos aplinkybės apie pareiškėjo žemės sklype atliktų žemės planiravimo darbų neteisėtumą nėra pagrįstos įrodymais, kurie buvo ištirti ir vertinami vykusio Komisijos posėdyje, todėl turėtų būti vertinama, kad Komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendimas yra neteisėtas, kadangi sprendimu buvo pažeistos ne tik 2023 m. gegužės 12 d. skundo reikalavimų nagrinėjimo ribos, pareiškėjo teisė į rungtynišką teismo procesą, bet ir pažeistas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtintas procesinių staigmenų negalimumo principas.

2.8. Kompetentingos institucijos, įvertinusios Žemės sklype atliktų darbų teisėtumą, savo priimtuose sprendimuose nėra pateikusios išvadų, kurios šiuo metu yra nurodytos Komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendime, kuriomis remiantis galėtų būti taip vertinama, kad Žemės sklype atlikti žemės planiravimo darbai buvo atlikti neturint už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų leidimų, t. y. visos institucijos, pagal savo kompetenciją įvertinusios žemės sklype atliekamų darbų teisėtumą, vienodai konstatavo, kad tokie darbai žemės sklype yra atliekami teisėtai, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų.

2.9. 2023 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimu buvo paneigta įsiteisėjusių Komisijos ir teismo sprendimų res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios reikšmė, nors Komisijai nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nukrypti nuo minėtos ir įsiteisėjusiuose Komisijos ir teismo sprendimuose įtvirtintos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei priimti kitokį sprendimą, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios bei proceso teisės normas.

2.10. Komisija, priimdama 2023 m. birželio 23 d. sprendimą, visiškai netyrė ir nevertino pareiškėjo pateiktame 2023 m. gegužės 12 d. skunde detaliai nurodytų argumentų, todėl tokie šio sprendimo turinio trūkumai yra esminiai, kadangi dėl tokių trūkumų nebuvo tinkamai atskleista šios bylos esmė.

2.11. Nors Žemės sklypas ir patenka į Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo tvirtinimo“, 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TS-411 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“, 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-233 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo koregavimo patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), nustatytą teritoriją, kuriai taikomi tam tikri statybos darbų apribojimai, Administracija, spręsdama dėl Žemės sklypo paskirties (ne)keitimo, neturėjo jokio faktinio pagrindo numanyti, ar pareiškėjas apskirtai turės ketinimą ateityje įgyvendinti kokias nors savo, kaip statytojo, teises ir pareigas. Pats prašymas nepagrindžia jokių aplinkybių, iš kurių atsakovas galėtų bent jau hipotetiškai suprasti apie pareiškėjo turimus ketinimus Žemės sklype statyti kokius nors konkrečius statinius, kurių statyba Žemės sklype nebūtų galima, todėl Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašte išdėstyti motyvai, kuriais remiantis buvo atsisakyta keisti Žemės sklypo paskirtį ir kurie yra išimtinai susiję su būsimos statybos negalimumu Žemės sklype, aiškiai neturi jokio objektyvaus bei loginio pagrindimo.

2.12. Atsakovas yra neteisus teigdamas, kad pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius pastatų statyba užliejamose teritorijose yra negalima visais atvejais. Šiuo metu galiojantys Bendrojo plano sprendiniai tokio reglamentavimo nenumato ir netgi priešingai – pagal šio plano sprendinius pastatų statyba yra galima tais atvejais, kai žemės sklypui nustatyta potvynių grėsmės kategorija leidžia tokių statybos darbų atlikimą. Atsakovas taip pat neteisus teigdamas, kad visas Žemės sklypas yra užliejama teritorija, kurioje pagal Bendrojo plano sprendinius nėra galima pastatų statyba. Bendrojo plano sprendiniuose absoliučiai nėra pateikiama tokio reglamentavimo, pagal kurį Žemės sklypas (ar koks nors kitas sklypas) turėtų būti laikomas kaip „užliejama teritorija“.

2.13. Atsakovas Administracijos 2022 m. kovo 28 d. rašte pripažino, o vėliau ir Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašte atkartojo, kad visam žemės sklypui taikytinos net kelios potvynių grėsmės kategorijos, iš jų – ir tos, kurios pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsnio nuostatas suteikia teisę atlikti pastatų statybos darbus žemės sklype, todėl neteisi teigdama, kad jokie pastatų statybos darbai nėra galimi visame žemės sklype.

2.14. Pareiškėjas turi teisę atlikti statybos darbus tiek Žemės sklypo teritorijos dalyje, kurią sudaro Urbanizuojamos teritorijos U.7, tiek ir toje dalyje, kuri patenka į Gamtinį karkasą (pagal nustatytas potvynių grėsmės kategorijas). Žemės sklypo kraštovaizdis per laiką pasikeitė ir šiuo metu pagal esamą situaciją vietovėje šis žemės sklypas net negali būti traktuojamas kaip didelės grėsmės potvynių teritorija.

2.15. Pagal Gamtinio karkaso brėžinį, kuriame vaizduojama žemės sklypo teritorija, aiškiai matyti, kad žemės sklypo dalis, kuri žymima kaip „Urbanizuojamos teritorijos“, yra išskirta kaip nepatenkanti į Bendrojo plano sprendiniais nustatytą Gamtinio karkaso teritoriją. Taip pat nei Gamtinio karkaso brėžinyje, nei Bendrojo plano tekstinėje dalyje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių nuorodų apie tai, kad Žemės sklypo daliai, kuri Gamtinio karkaso brėžinyje yra žymima kaip Urbanizuojama teritorija, turėtų būti taikomas Gamtinio karkaso režimas.

2.16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

2.17. Pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius žemės sklypo daliai, kuri patenka į šio Bendrojo plano sprendiniais nustatytą Neurbanizuojamą teritoriją Z.1, galima nustatyti žemės naudojimo būdą, kurį sudaro Rekreacinės teritorijos, priešingai nei mano Administracija ir jos 2023 m. balandžio 12 d. rašte vartojama sąvoka „rekreacinio potencialo teritorijos“, negali būti sutapatinama su sąvoka „rekreacinės teritorijos“, kuri vartojama žemės naudojimo būdui apibūdinti.

2.18. Administracija neišskyrė jokių Bendrojo plano sprendinių, kuriais remiantis būtų galima vertinti, jog pagal šiuos sprendinius dalis Žemės sklypo patenka į „Natura 2000“ teritoriją. Tokių sprendinių Administracija objektyviai ir negalėjo nurodyti, kadangi Bendrojo plano sprendiniuose apskritai nėra jokios informacijos apie kokios nors žemės sklypo dalies priskyrimą „Natura 2000“ teritorijoms. Remiantis Bendrojo plano Gamtinio karkaso brėžiniu, Žemės sklypas nepatenka į šiuo Bendruoju planu nustatytas „Natura 2000“ teritorijas. Gamtinio karkaso brėžinio legendoje pateikiamas žymėjimas pagrindžia, kad dalis Žemės sklypo patenka tik į Nacionalinių migracijos koridorių teritoriją, kuriai yra nustatyta ribota gamtinio karkaso funkcinio potencialo kategorija. Žemės sklypo dalies priskyrimas kultūros paveldo požiūriu saugomoms teritorijoms savaime nereiškia, kad šioje žemės sklypo dalyje yra draudžiami bet kokios rūšies statybos darbai ar kita veikla (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 str. 6 d.).

2.19. Administracija abstrakčiai nurodė, kad būsimų statinių Žemės sklype atsiradimas ar įvažiavimų į Žemės sklypą įrengimas sukeltų pavojų eismo saugumui, tačiau, darydama tokias išvadas, Administracija vadovavosi vien tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos įrodomąją reikšmę turinčiais faktais.

2.20. Žemės sklypas tvarkomas teisėtai, laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl Administracijos nurodyti motyvai, susiję su nuomonės pareiškimu, ne tik neturi jokios įtakos sprendžiant dėl žemės sklypo paskirties keitimo (ne)galimumo, bet netgi papildomai pagrindžia, kad atsakovė sprendimą atsisakyti keisti žemės sklypo paskirtį priėmė neturėdama tam jokio objektyvaus teisinio pagrindo.

2.21. Komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendimas bei Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų, kadangi minėto rašto turinys ir jame pateiktos klaidingos išvados apie negalimumą keisti Žemės sklypo paskirtį yra padarytos netinkamai įvertinus tiek paties prašymo turinį, tiek ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir tinkamai neatsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybes (priimtus Komisijos ir teismo sprendimus), kurios galėjo turėti lemiamos įtakos priimant sprendimą dėl Žemės sklypo paskirties keitimo.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Dėl pareiškėjo atliekamų veiksmų Žemės sklype savo nuomonę yra išsakiusi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuri vertino, kad Žemės sklype vykdomi sklypo pertvarkymo darbai, kuriais sąmoningai, tikslingai siekiama pakeisti reljefą ir išbraukti sklypą (teritoriją) iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus. Tarnyba nurodė, kad tokiais veiksmais buvo padaryta šiurkščių aplinkos apsaugos pažeidimų, kuriais keliama grėsmė paviršinių vandens telkinių kokybei (keičiant kraštovaizdį Nemuno apsaugos zonoje), gamtiniam karkasui, jo vientisumui, pažeidžiamos specialiosios sklypui nustatytos sąlygos, taip pat sunaikinta dalis potencialių Europos Bendrijos svarbos buveinių.

4.2. Pareiškėjo kartu su skundu pateikta 2021 m. rugpjūčio 18 d. publikacija pavadinimu „Gyventojus išgąsdino darbai ties Pyplių piliakalniu“ patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo veikla išgąsdino Pyplių bendruomenę, dėl ko vietos gyventojai kreipėsi į žiniasklaidą bei išreiškė susirūpinimą dėl pareiškėjo atliekamų veiksmų.

4.3. Faktinė Žemės sklypo situacija (lokacija, nustatyti aplinkosauginiai ir kultūros paveldo apsaugos rėžimai, visuomenės reakcija į pareiškėjo veiksmus) neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjo pateiktas prašymas, siekiami įgyvendinti teritorijų planavimo tikslai bei kilęs ginčas yra betarpiškai susiję su viešuoju interesu ir jo apsauga, todėl mano, kad Komisija pagrįstai pripažino viešojo intereso egzistavimą ir peržengė skundo bei bylos ribas. Pareiškėjui Žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklauso nuo 2007 m., tačiau tik 2021 m. pareiškėjas pradėjo reljefo pertvarkymo darbus ir tik juos visiškai atlikęs kreipėsi į atsakovą dėl Žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc.) ir rekreacinės teritorijos (93 proc.), pakeitimo.

4.4. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas Žemės sklypo reljefo (altitudės) pakeitimo darbus atliko siekdamas žemės sklypą pašalinti iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus. Tek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-663 Kačerginės apylinkės įtrauktos į potencialią „Natura 2000“ teritoriją, tiek ir 2021 m. gruodžio 1 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos Nr. KPD-VL-534/1 pagrindu žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (V skyriaus pirmasis skirsnis) – buvo nustatytos po pareiškėjo nurodytų patikrinimų.

4.5. Pareiškėjas Žemės sklypo reljefo (altitudės) pakeitimo darbus atliko jau įsigaliojus tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymui Nr. D1-663, tiek ir žemės sklypui nustačius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

4.6. Komisija pagrįstai vertino, kad pareiškėjas darbus Žemės sklype vykdė be oficialių institucijų leidimų ir pažeisdamas įstatymus bei jau galiojant ir imperatyviesiems draudžiamiesiems teisės aktams. Pareiškėjas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, pakenkdamas ir (ar) sunaikindamas dalį saugomų natūralių buveinių plotų bei saugomus vertingus kultūros paveldo objekto elementus (ypač reljefą), siekė pašalinti sklypą (teritoriją) iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus.

4.7. Administracija, atsižvelgdama į galiojančio Bendrojo plano sprendinių kontekstą, šioje byloje nustatytus pareiškėjo veiksmus įvertino kompleksiškai ir, kaip tai įpareigoja atlikti įstatymai, atsižvelgė į gamtinį bei kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ir suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą bei galiojančių teisės aktų nuostatas, t. y. kad Žemės sklypo teritorija neatitinka U.7 teritorijoms keliamų reikalavimų, bei planuojama ūkinė veikla nebūtų galima vykdyti dėl Gamtinio karkaso ir Orientacinės galimų potvynių teritorijų nustatytos nuostatos, kad pastatų statyba draudžiama, o Gamtinio karkaso urbanizuojamoje teritorijoje pastatų statyba nerekomenduojama; negali būti planuojama teritorija, jei pagal pasirinktą paskirtį žemės sklypas negalės būti naudojamas, bei į tai, kad pagal šiuo metu galiojančius Bendrojo plano sprendinius, įtvirtintus Bendrojo plano sprendinių (rašytinės dalies) 9.1 punkte, pagal kuriuos pastatų statyba žemės sklype (kuris vienu metu yra tiek Gamtinio karkaso teritorijoje, tiek potvynių rizikos zonoje) yra draudžiama, o Gamtinio karkaso urbanizuojamoje teritorijoje pastatų statyba nerekomenduojama.

4.8. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, išsamiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat Komisija išsamiai pasisakė dėl visų esminių bylos aplinkybių ir įvertinto ne tik tas ginčo aplinkybes, kurias nurodė bylos šalys, tačiau, siekdama priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nustačiusi viešojo intereso buvimą, išėjo už bylos ribų. Kompleksiškas, o ne selektyvus tik tam tikrų pavienių aplinkybių vertinimas, kaip to savo skunde pageidauja pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimas lėmė, kad Komisija atskleidė šios bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

4.9. Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašte, nagrinėjant pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. prašymą, pagrįstai ir teisėtai bei kompleksiškai buvo įvertinti galiojančio Bendrojo plano sprendiniai ir, kaip tai įpareigoja atlikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 26 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, buvo atsižvelgta į gamtinį bei kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ir suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą bei galiojančių teisės aktų nuostatas, o galiausiai ir į būtinybę apsaugoti gamtos bei kultūros paveldo teritorijas.

4.10. Pareiškėjas savo skunde nepagrįstai atskirai vertina Bendrojo plano sprendiniuose (rašytinėje dalyje) įtvirtintus sprendinius, nors šie turėtų būti vertinami sistemiškai ir kompleksiškai, t. y. atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypui galioja kompleksinis rėžimas, kai pastatų statyba žemės sklype yra draudžiama ne dėl to, kad žemės sklypas patenka į Gamtinio karkaso teritoriją ar potvynių rizikos zoną, bet dėl to, kad Žemės sklypas vienu metu yra potvynių rizikos zonoje ir Gamtinio karkaso teritorijoje.

4.11. Žemės sklypo teritorija neatitinka U.7 teritorijoms keliamų reikalavimų bei planuojama ūkinė veikla nebūtų galima vykdyti dėl Gamtinio karkaso ir Orientacinės galimų potvynių teritorijų nustatytos nuostatos, kad pastatų statyba draudžiama, o Gamtinio karkaso urbanizuojamoje teritorijoje pastatų statyba nerekomenduojama. Pareiškėjo tendencingi veiksmai (sklypo reljefo pakeitimas, kad būtų pagrindas jį išbraukti iš pavojingiausios potvynių rizikos zonos; vėliau Administracijai pateiktas prašymas dėl Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nesiekia vien tik pakeisti Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo, o ketina realizuoti Žemės sklypą pagal prašomą pakeisti paskirtį ir naudojimo būdą.

4.12. Nagrinėtinu atveju transporto priemonių didėjimas yra neišvengiamas keičiant Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, dėl to, užstačius teritoriją, transporto priemonių skaičius ženkliai padidėtų, o tai papildomai lemia pareiškėjo prašymo dėl žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo atmetimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime į skundą nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus dėl Komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir šių argumentų pagrindu prašė pareiškėjo skundą patenkinti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Žemės sklypas yra įtrauktas į potencialią „Natura 2000“ teritoriją Kačerginės apylinkės (kodas LTKAU0035), kuri Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-663 (papildyta 536 p.) atitinkamai įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai.

7.2. 2021 m. pareiškėjas Žemės sklype pradėjo vykdyti žemės stumdymo darbus, šitaip galimai pakenkdamas ir / ar sunaikindamas dalį minėtų buveinių plotų, ir pats šį faktą pripažįsta. Dėl to pareiškėjas pateikė Komisijai skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymo dalies, pagal kurią Žemės sklype rastos vertybės buvo įtrauktos į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3 3295-860/2022 pareiškėjo skundą dėl minėto Komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė, todėl Žemės sklypo įtraukimas į potencialią „Natura 2000“ teritoriją Kačerginės apylinkės yra teisėtas ir pagrįstas.

7.3. Sunaikinta tik dalis visų esamų natūralių Europos Bendrijos svarbos buveinių, pažeistas plotas santykinai nėra reikšmingai didelis visos potencialios „Natura 2000“ teritorijos atžvilgiu, Žemės sklype yra likę pakankamai buveinių plotų, todėl tolesnis saugomos teritorijos steigimo procesas yra pagrįstas ir logiškas. Sunaikintų buveinių vietoje atkūrus buvusį reljefą, natūralios gamtinės buveinės galėtų atsikurti savaime. Žemės sklypas yra potvynių užliejamoje teritorijoje, jo paskirtis – žemės ūkio, o tai reiškia, kad neabejotinai egzistuoja palankios sąlygos buveinėms atkurti ir jų būklei palaikyti, todėl Tarnyba yra išsakiusi nuomonę, kad nesutinka, jog Žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio būtų keičiama į kitą.

7.4. Atsižvelgiant į Žemės sklypo lokacijos ypatumus, į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą, kitas teisines ir faktines aplinkybes, Žemės sklypas turi išlikti žemės ūkio paskirties.

II. 8. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendimą, panaikino Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. raštą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. ir 2023 m. kovo 29 d. prašymus bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

9.1. Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. gegužės 8 d. išrašo 11 punkte nurodyti duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos (V skyriaus pirmasis skirsnis). Teritorijos unikalus Nr. 100349691, įregistravimo pagrindas – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; 2021 m. gruodžio 1 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Nr. KPD-VL-534/1, įregistravimo data 2022 m. gegužės 11 d., žemės sklypo plotas, patenkantis į Teritoriją 48430 kv. m., nuo 2023 m. sausio 1 d.

9.2. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. su 2022 m. vasario 21 d. prašymu (registruotas 2022 m. vasario 22 d., Nr. PK-1-64) kreipėsi į Administraciją, prašydami pagal pridedamą schemą pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc.) ir rekreacinės teritorijos (93 proc.). Šiame prašyme nurodyta, kad paskirties keitimas ir būdų nustatymas grindžiamas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendiniais (sklype galioja funkcinių zonų U.7 ir Z.1 reglamentavimas), taip pat nurodyta, kad teritorijos dalis, kuriai prašoma nustatyti naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, nepatenka į potvynių rizikos zoną (Bendrojo plano sprendiniais nurodyta kaip orientacinė galimų potvynių teritorija), kadangi, vadovaujantis parengta teritorijos topografine nuotrauka ir antstolio M. P. protokolu Nr. 123-21-164 (reg. data 2021 m. gruodžio 23 d.), teritorijos dalies, kuriai prašoma nustatyti naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, žemės paviršiaus altitudė svyruoja apie 24,00–24,20 m virš jūros lygio, tai yra dalis teritorijos patenka į 1 proc. potvynių rizikos teritoriją (Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio duomenimis, 1 proc. potvynių rizikos aukščiai yra nuo 23,64 m iki 25,55 m), kas reiškia vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritoriją (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 1 str. 53 d.). Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsnio nuostatomis, gyvenamųjų namų statyba vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose yra galima (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsnio 2 dalies 2 punktas), apsaugojus statinius nuo potvynių, t. y. įvykdžius statybinius veiksmus. Žemės sklypo savininkai taip pat prašė suteikti sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresą. Sklypo centro LKS-1994 koordinatės yra (duomenys neskelbtini).

9.3. Administracija 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. SD-1369 „Dėl Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ atsakė pareiškėjui į jo 2022 m. vasario 21 d. prašymą ir nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančio Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinius Žemės sklypo didžioji teritorijos dalis patenka į Neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją Z.1 su gamtiniu karkasu, kurioje gyvenamųjų teritorijų plėtra nenumatyta, ir tik nedidelė Žemės sklypo dalis patenka į Palaikomojo režimo teritoriją U.7, Esamų linijinių struktūrų plėtros teritoriją, taip pat nurodė, kad visa Žemės sklypo teritorija patenka į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją, be to, Gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritorijoje veikla aprašyta Bendrojo plano aiškinamojo rašto Žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelėje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upės slėniuose ir virš jos šlaitų esančiose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama.

9.4. Administracija 2022 m. kovo 28 d. rašte taip pat nurodė, kad visa Žemės sklypo teritorija patenka į 0,1 proc., 1 proc. ir į 10 proc. potvynių grėsmės teritoriją, kurioje statyba nėra galima. Žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitą, pagal prie prašymo pridedamą schemą nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir rekreacinės teritorijos, prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams. Administracija 2022 m. kovo 28 d. rašte papildomai nurodė, kad Žemės sklypas neturi privažiavimo, atitinkančio pageidaujamai urbanizuoti teritorijai taikomo statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimų. Transporto priemonių didėjimas yra neišvengiamas keičiant Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, todėl, užstačius teritoriją, transporto priemonių skaičius ženkliai padidėtų.

9.5. Administracija 2022 m. kovo 28 d. rašte nurodė, kad dėl Žemės sklype vykdomos veiklos savo nuomonę 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. (5)-V3-75 „Dėl situacijos žemės sklype Kauno r. Sav., (duomenys neskelbtini)“ yra išsakiusi ir Tarnyba. Tarnyba konstatavo, jog Žemės sklype vykdomi sklypo pertvarkymo darbai, kuriais sąmoningai, tikslingai siekiama pakeisti reljefą ir išbraukti sklypą (teritoriją) iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus. Tokiais veiksmais, Tarnybos nuomone, padaryta šiurkščių aplinkos apsaugos pažeidimų, kuriais keliama grėsmė paviršinių vandens telkinių kokybei (keičiant kraštovaizdį Nemuno apsaugos zonoje), gamtiniam karkasui, jo vientisumui, pažeidžiamos specialiosios sklypui nustatytos sąlygos, taip pat sunaikinta dalis potencialių Europos Bendrijos svarbos buveinių.

9.6. Administracija prie 2022 m. kovo 28 d. rašto pridėjo Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių ištrauką.

9.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2022 m. kovo 28 d. Administracijos raštu, kreipėsi į Komisiją su 2022 m. balandžio 28 d. skundu, kuri 2022 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo 2022 m. balandžio 28 d. skundą patenkino iš dalies: panaikino 2022 m. kovo 28 d. Administracijos raštą ir įpareigojo Administraciją 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kitą skundo dalį atmetė.

9.8. Regionų apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas Administracijos pateiktą prašymą pareiškėjui, trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo, 2023 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-161-414/2023 nusprendė Administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas minėtame sprendime nurodė, jog teisinis reguliavimas patvirtina, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas nėra siejamas su ketinimais atlikti kokius nors statybos darbus Žemės sklype, kuriam siekiama pakeisti paskirtį.

Ginčijamame sprendime nurodyti motyvai, kurie susiję su būsimų statybos darbų atlikimu Žemės sklype, yra nepagrįsti tiek faktine, tiek ir teisine prasme. Ginčijamame sprendime nepasisakyta dėl faktinės galimybės Žemės sklype nustatyti du skirtingus žemės naudojimo būdus ir tai yra esminis trūkumas, nes lieka neišspręstas pareiškėjo prašymas nustatyti kelis (du) skirtingus Žemės sklypo naudojimo būdus. Teismas vertino, kad išvada, kad visa Žemės sklypo teritorija patenka į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją, nėra pakankamai motyvuota ir objektyvi, taip pat teismas nurodė, kad pagal Bendrojo plano sprendinius negalima vienareikšmiškai teigti, jog visa Žemės sklypo teritorija patenka į šio plano sprendiniais nustatytą Gamtinio karkaso teritoriją.

Teismas sutiko su Komisijos išvada, kad tam tikros teritorijos įtraukimas į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą nėra teisės aktuose nustatytas kriterijus, kuriuo remiantis gali būti netenkinamas prašymas pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą. Ginčijamame sprendime nenurodytas aktualus teisinis reglamentavimas, kuriuo dėl minėtos potencialios „Natura 2000“ teritorijos nustatymo Žemės sklype jo paskirtis ir naudojimo būdas negali būti keičiami, taip pat nieko nepasisakyta dėl to, kuri Žemės sklypo dalis įtraukta į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą.

Teismas taip pat nurodė, kad keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentai, todėl ginčijamame sprendime nurodyti argumentai, susiję su privažiavimo neturėjimu, inžineriniu statiniu – dviračių taku, Tarnybos nuomone, šių argumentų nesiejant su jokia Bendrojo plano dalimi, nėra pagrįsti. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas (jo dalis) yra neišsamus, nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, nes atsakovė, atmesdama pareiškėjo prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, prašymo atmetimo nesusiejo su konkrečiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

9.9. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2022 m. vasario 21 d. prašymą, 2023 m. kovo 29 d. prašymą (prašymas atnaujinti prašymo, registruoto 2022 m. vasario 22 d., Nr. PK-1-64, nagrinėjimą), 2023 m. balandžio 12 d. rašte nurodė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 punktą (nuo 2023 m. sausio 4 d. galiojančios šio įstatymo redakcijos 23 straipsnio 2 punktas) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad išvardyti įstatymai keičiant paskirtį įpareigoja vertinti ne tik teritorijų planavimo dokumento sprendinį, bet būtina kompleksiškai vertinti ir atsižvelgti į: gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį; viešąsias erdves ir jų poreikį; vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Pagal Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinius žemės sklypo didžioji teritorijos dalis patenka į Neurbanizuojamą žemės ūkio teritoriją Z.1 su gamtiniu karkasu, kurioje gyvenamųjų teritorijų plėtra nenumatyta, ir tik nedidelė žemės sklypo dalis patenka į Palaikomojo režimo teritoriją U.7, Esamų linijinių struktūrų plėtros teritoriją. Atkreipė dėmesį, kad visa žemės sklypo teritorija patenka į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją. Gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritorijoje veikla aprašyta Bendrojo plano aiškinamojo rašto Žemės tvarkymo ir naudojimo reglamentų 9.1 lentelėje, kurioje nurodoma, kad Nemuno upės slėniuose ir virš jos šlaitų esančiose užliejamose teritorijose pastatų statyba draudžiama.

9.10. Administracija 2023 m. balandžio 12 d. rašte taip pat nurodė, kad visa Žemės sklypo teritorija patenka į 0,1 proc., 1 proc. ir į 10 proc. potvynių grėsmės teritoriją, kurioje statyba nėra galima. Žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimas į kitą, pagal prie prašymo pridedamą schemą nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir rekreacinės teritorijos, prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams.

9.11. Administracija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo dalies nustatyti žemės naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos (93 proc. sklypo ploto), atkreipė dėmesį, kad tik vakarinė Žemės sklypo dalis patenka į Bendrojo plano sprendiniais numatytą Rekreacinę teritoriją. Prašymo pateikimo metu žemės sklypo dalis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ 536 punktu įtraukta į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą, o 2021 m. lapkričio 25 d. įregistruotas Saugomų teritorijų valstybės kadastre ir pateiktas Europos Komisijai. Pakartotinai nagrinėjant prašymą, pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, taip pat ir pagal Saugomų teritorijų registrą, visa žemės sklypo teritorija patenka į saugomą teritoriją – Kačerginės apylinkes (NATURA 2000 – BAST) (NATURA 2000 – BAST) (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).

9.12. Administracija atkreipė dėmesį, kad vakarinė žemės sklypo dalis patenka į nacionalinio lygmens valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Pyplių piliakalnio su gyvenviete (unikalus objekto kodas 23729) teritoriją. Pažymėjo, kad kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų, jų apsaugos zonų ir jose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimai išdėstyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyriaus pirmajam skirsnyje, kuriame nurodoma, kad už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija privalo pritarti numatomai veiklai, planuojamai vykdyti kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose, bei jų apsaugos zonose.

9.13. Administracija papildomai nurodė, kad žemės sklypas neturi privažiavimo, atitinkančio pageidaujamai urbanizuoti teritorijai taikomo statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimų. Paaiškino, kad transporto priemonių didėjimas yra neišvengiamas keičiant žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, todėl užstačius teritoriją transporto priemonių skaičius ženkliai padidėtų.

9.14. Administracija nurodė ir tai, kad dėl žemės sklype vykdomos veiklos savo nuomonę 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. (5)-V3-75 „Dėl situacijos žemės sklype Kauno r. Sav., (duomenys neskelbtini).“ yra išsakiusi ir Tarnyba, kuri konstatavo, jog žemės sklype vykdomi sklypo pertvarkymo darbai, kuriais sąmoningai, tikslingai siekiama pakeisti reljefą ir išbraukti sklypą (teritoriją) iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus. Tokiais veiksmais, Tarnybos nuomone, padaryt grubių aplinkos apsaugos pažeidimų, kuriais keliama grėsmė paviršinių vandens telkinių kokybei (keičiant kraštovaizdį Nemuno apsaugos zonoje), gamtiniam karkasui, jo vientisumui, pažeidžiamos specialiosios sklypui nustatytos sąlygos, taip pat sunaikinta dalis potencialių Europos Bendrijos svarbos buveinių.

9.15. Administracija nurodė, kad, išnagrinėjus prašymą ir kompleksiškai įvertinus galiojančio Bendrojo plano sprendinius, atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą, teisės aktų nuostatas, pareiškėjo V. N. prašymas netenkinamas.

9.16. Administracija prie 2023 m. balandžio 12 d. rašto pridėjo: Bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių ištrauką; ištrauką iš Bendrojo plano Rekreacijos, gamtos, turizmo ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinio; ištrauką iš Saugomų teritorijų žemėlapio; ištrauką iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro žemėlapio; ištrauką iš Regia.lt žemėlapio su Kultūros paveldo objekto teritorija ir jo vizualiniu pozoniu.

9.17. Komisija, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Administracijai dėl Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2023 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9.18. Komisija konstatavo, kad Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašte Administracija įvykdė Komisijos 2022 m. birželio 10 d. sprendimo reikalavimus bei juos įvykdė tinkamai. Konstatavusi, kad 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos raštas yra pagrįstas ir teisėtas, Komisija atmetė ir pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

10. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas).

11. Teismas, apžvelgęs Žemės įstatymo nuostatas (24 str. 1 d., 2 d.), Aprašo nuostatas (10 p.) ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas (20 str. 2 d. 2 p., 22 str. 4 d.), nurodė, kad aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Teismas pabrėžė, kad aptartas teisinis reguliavimas taip pat patvirtina, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas nėra siejamas su ketinimais atlikti kokius nors statybos darbus žemės sklype, kuriam siekiama pakeisti paskirtį, ši išvada patvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2237-556/2021).

12. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl sprendė, kad Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašte nurodyti motyvai, kurie susiję su būsimų statybos darbų atlikimu Žemės sklype, yra nepagrįsti tiek faktine, tiek ir teisine prasme.

13. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Administracijos priimtų dokumentų (2022 m. kovo 28 d. ir 2023 m. balandžio 12 d. raštų) turinys tarpusavyje skiriasi tik tuo, kad 2023 m. balandžio 12 d. rašte buvo papildomai nurodyta informacija, susijusi su prašymo dalimi nustatyti naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos (93 proc. sklypo ploto), nurodant, kad į rekreacinio potencialo teritorijas patenka vakarinė žemės sklypo dalis ir visa žemės sklypo teritorija patenka į saugomą teritoriją – Kačerginės apylinkes (NATURA 2000 – BAST) (NATURA 2000 – BAST) (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).

14. Teismas nurodė, kad Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašte nepasisakyta dėl faktinės galimybės Žemės sklype nustatyti du skirtingus žemės naudojimo būdus ir tai yra esminis trūkumas, nes lieka neišspręstas pareiškėjo prašymas nustatyti kelis (du) skirtingus Žemės sklypo naudojimo būdus.

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjo pateiktame prašyme buvo nurodyta, jog teritorijos dalis, kuriai prašoma nustatyti naudojimo būdą „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, nepatenka į Potvynių rizikos zoną (Orientacinė galimų potvynių teritorija, žemės sklype atlikti planiravimo darbai, vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorija), tačiau 2023 m. balandžio 12 d. Administracijos rašte teigiama priešingai – visa žemės sklypo teritorija patenka į Gamtinio karkaso teritoriją (Nacionaliniai migracijos koridoriai) ir Orientacinę galimų potvynių teritoriją. Tokia išvada padaryta iš Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo sprendinių ištraukos, tačiau nebuvo įvertinti Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“, ir pareiškėjų pateikto antstolio M. P. 2021 m. gruodžio 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-21-164 duomenys, t. y. teisėtų duomenų visuma. Teismas vertino, kad tokia išvada nėra pakankamai motyvuota ir objektyviai pagrįsta.

16. Teismas, vadovaudamasis Gamtinio karkaso brėžiniu, kuris yra sudėtinė Bendrojo plano dalis, ir įvertinęs Bendrojo plano žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje Administracijos įbrėžtas žemės sklypo ribas, sprendė, kad dalis Žemės sklypo teritorijos patenka į Urbanizuojamas teritorijas U.7. Teismas pažymėjo, kad Administracija pripažįsta, jog dalis žemės sklypo į Gamtinio karkaso teritoriją nepatenka, nes ją sudaro urbanizuojamos teritorijos, tačiau Administracija laikosi tokios pozicijos, kad visa Žemės sklypo teritorija patenka į Bendruoju planu nustatytą Gamtinio karkaso teritoriją, kadangi Gamtinio karkaso brėžinyje vaizduojamos urbanizuojamos teritorijos egzistuoja gamtiniame karkase. Teismas akcentavo, kad nei Gamtinio karkaso brėžinyje, nei Bendrojo plano tekstinėje dalyje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių nuorodų apie tai, kad Žemės sklypo daliai, kuri Gamtinio karkaso brėžinyje yra žymima kaip Urbanizuojama teritorija, turėtų būti taikomas Gamtinio karkaso režimas. Teismas vertino, kad pagal Bendrojo plano sprendinius negalima vienareikšmiškai teigti, jog visa Žemės sklypo teritorija patenka į šio plano sprendiniais nustatytą Gamtinio karkaso teritoriją.

17. Teismas pabrėžė, kad keisti Žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentai, todėl Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašte nurodyti argumentai, susiję su privažiavimo neturėjimu, inžineriniu statiniu – dviračių taku, Tarnybos 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. (5)-V-3-75 „Dėl situacijos žemės sklype Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).“ išdėstyta nuomone, šių argumentų nepagrindžiant jokiais Bendrojo plano dalies duomenimis, nėra pagrįsti.

18. Teismas padarė išvadą, kad Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. raštas (jo dalis) yra neišsamus, nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, nes Administracija, atmesdama pareiškėjo prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, prašymo atmetimo nesusiejo su konkrečiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Teismas sprendė, kad šie Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašto faktinio bei teisinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo atžvilgiu priimto sprendimo esmę, t. y. pareiškėjas negalėjo suprasti, su kokiu konkrečiu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniu nesuderinamas tokio prašymo tenkinimas.

19. Teismas pažymėjo, kad Administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti Žemės sklypo paskirtį, būdą netenkinamas.

III. 20. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jame absoliučiai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų argumentų susijusių su viešojo intereso egzistavimu nagrinėjamame ginče. Teismas ignoravo tiek atsakovo atsiliepime, tiek ir teismo posėdyje nurodytus argumentus, jog pareiškėjo pateiktas prašymas, siekiami įgyvendinti teritorijų planavimo tikslai bei kilęs ginčas, yra betarpiškai susiję su viešuoju interesu ir jo apsauga. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neįvertino esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui turinčių aplinkybių viseto, neatsižvelgė į nagrinėjamam ginčui aktualią teismų pratikimą ir neatskleidė kilusio ginčo esmės.

21.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė ir neįvertinto nagrinėjamam ginčui aktualios teismų praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl teritorijų planavimo, ne kartą savo praktikoje pabrėžė saugomų teritorijų apsaugą, kaip viešąjį interesą.

21.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog: 1) Žemės sklypas yra įtrauktas į potencialią „Natura 2000“ teritoriją Kačerginės apylinkės (kodas LTKAU0035), kuri Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-663 (papildyta 536 p.) atitinkamai įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai; 2) visa Žemės sklypo teritorija patenka į saugomą teritoriją – Kačerginės apylinkes (NATURA 2000-BAST) (NATURA 2000-BAST) (Identifikavimo kodas: 1000000000546); 3) vakarinė Žemės sklypo dalis patenka į nacionalinio lygmens valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Pyplių piliakalnis su gyvenviete (unikalus objekto kodas 23729), teritoriją, kurioje saugomos vertingosios savybės: Archeologinis (lemiantis reikšmingumą), kraštovaizdžio, mitologinis (lemiantis reikšmingumą svarbus), ypač – žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas.; 4) visa Žemės sklypo teritorija patenka į nacionalinio lygmens dokumentą, Lietuvos bendruoju planu patvirtintą Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą, pagal kurį Sklypo teritorija priskiriama vidutiniškai raiškių kraštovaizdžių kompleksams.

21.4. Planuojant šias teritorijas turi būti užtikrintas kraštovaizdžio vizualinės struktūros išsaugojimas, kuris turi užtikrinti visuomenės galimybę naudotis Kraštovaizdžio panoramų apžvalgos tašku – Pyplių piliakalnio apžvalgos aikštele Kauno r. sav., Ringaudų sen., Pyplių k. – patenkančia į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos patvirtintą šalies vertingiausių kraštovaizdžio panoramų apžvalgos regyklų žemėlapį. Faktinė Žemės sklypo situacija (lokacija, nustatyti aplinkosauginiai ir kultūros paveldo apsaugos rėžimai) neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjo pateiktas prašymas, siekiami įgyvendinti teritorijų planavimo tikslai bei kilęs ginčas, yra betarpiškai susiję su viešuoju interesu ir jo apsauga, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės liko nevertintos.

21.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Tarnybos 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. (5)-V3-75 „Dėl situacijos žemės sklype Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)“, kuriame Tarnyba pateikė savo poziciją dėl Žemės sklype Pareiškėjo atliekamų veiksmų. Tarnyba vertino, kad Žemės sklype vykdomi sklypo pertvarkymo darbai, kuriais sąmoningai, tikslingai siekiama pakeisti reljefą ir išbraukti sklypą (teritoriją) iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus.

21.6. Į bylą nebuvo pateiktą duomenų, jog pareiškėjas buvo gavęs atsakingų institucijų pritarimą Žemės sklype vykdytai veiklai, susijusiais su altitudės pakeitimu.

21.7. Pareiškėjas Žemės sklypo reljefo (altitudės) pakeitimo darbus atliko siekdamas Žemės sklypą pašalinti iš didelės tikimybės potvynio zonos bei tokiu būdu pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir įgyti teisę ten statyti gyvenamuosius namus.

21.8. Pirmosios instancijos teismas nors sprendime ir rėmėsi antstolio M. P. surašytu 2021 m. gruodžio 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-21-164, tačiau neatsižvelgė į tai, kad, kaip buvo nustatyta ginčą nagrinėjant Komisijoje, šio protokolo surašymo metu Žemės sklype pradėti žemės stumdymo bei planiravimo darbai buvo užbaigti apie 90 procentų. Tai reiškia, kad pareiškėjas Žemės sklypo reljefo (altitudės) pakeitimo darbus atlikinėjo jau įsigaliojus tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymui Nr. D1-663, tiek ir Žemės sklypui nustačius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

21.9. Teisės aktai (Žemės įstatymo 24 str. 2 p., Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 26 d., 20 str. 2 d. 2 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, patvirtina, jog Administracija, spręsdama dėl Žemės sklypo paskirties ir (ar) naudojimo būdo pakeitimo, turi pareigą įvertinti, ar naujai Žemės sklypas galės būti realizuojamas pagal nustatomą Žemės sklypo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.

21.10. Dirbtinis situacijos Žemės sklype pakeitimas, pakeliant sklypo altitudę, kad teritorija būtų išimta iš pavojingiausios potvynių atžvilgiu zonos, vėliau - keičiant žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą, prieš tai specialiai sunaikinus dirvožemio sluoksnį ir tokiu būdu padarius sklypą netinkamu žemės ūkio veiklai bei galimai įgaunant teisę vykdyti statybas tokioje jautrioje vietoje, prieštarauja Žemės įstatyme (1 str. 2 d. ir 21 str. 1 d. 1 p.) įtvirtintai pareigai žemės savininko pareigai žemę naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o, taip pat, ir teisingumo principui.

21.11. Atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, viešojo intereso egzistavimą bei apsaugą, Administracija, spręsdama dėl pareiškėjo pateikto prašymo, privalėjo remtis ne vien tik Bendrojo plano sprendiniais, tačiau ir kompleksiškai įvertinti visas kitas aukščiau nurodytas aplinkybes.

21.12. Administracija 2023 m. balandžio 12 d. rašte įvertino aktualius ir galiojančius Bendrojo plano sprendinius, įtvirtintus Bendrojo plano sprendinių (rašytinės dalies) 9.1 punkte, pagal kuriuos pastatų statyba Žemės sklype (kuris vienu metu yra tiek gamtinio karkaso teritorijoje, tiek potvynių rizikos zonoje), yra draudžiama, o gamtinio karkaso teritorijoje – nerekomenduojama, kadangi Gamtinio karkaso teritorijose, patenkančiose į plėtros teritorijas, privaloma vadovautis Gamtinio karkaso nuostatomis ir yra nerekomenduojama pastatų statyba, prioritetas teikiamas gamtinio karkaso teritorijų formavimui ir palaikymui.

21.13. Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašto turinys patvirtina, jog Administracija išsprendė pareiškėjo prašymą nustatyti du skirtingus žemės naudojimo būdus ir pagrįstai ir motyvuotai šį prašymą atmetė.

22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti iš Administracijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, susiję su viešojo intereso egzistavimu, nagrinėjant prašymą, buvo nurodyti tik Administracijos teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą šioje byloje ir vykusiame teismo posėdyje. Tokių motyvų pagrindu, kurie šiuo metu nurodyti apeliaciniame skunde, nebuvo priimtas Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. raštas, kuriuo buvo atsisakyta keisti Žemės sklypo paskirtį, todėl, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, šie motyvai apskritai neturėjo būti vertinami ir nagrinėjami.

23.2. Administracija iš esmės klaidingai interpretuoja tarp šalių kilusio administracinio ginčo esmę, pobūdį ir šio ginčo išsprendimui taikytinas teismų praktikos nuostatas. Administracijos nurodoma teismų praktika „dėl teritorijų planavimo“ net neturėjo būti taikoma, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, kadangi joje buvo sprendžiami visai kiti klausimai, kurie net nėra susiję su Žemės sklypui nustatytos žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimu.

23.3. Analogiški motyvai, susiję su Žemės sklypo dalies įtraukimu į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą, buvo nurodyti ir Administracijos 2022 m. kovo 28 d. rašte, dėl kurio panaikinimo buvo sprendžiama jau prieš tai nagrinėtoje administracinėje byloje, kurioje buvo konstatuota, kad tam tikros teritorijos įtraukimas į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą nėra teisės aktuose nustatytas kriterijus, kuriuo remiantis gali būti netenkinamas prašymas pakeisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą.

23.4. Teismai analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą pasisakę, kad keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Tuo tarpu, ginčijant administracinį aktą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, planuojamos ūkinės veiklos galimas poveikis aplinkai nėra tokios bylos nagrinėjimo dalykas.

23.5. Administracija 2023 m. balandžio 12 d. rašte neišskyrė jokių Bendrojo plano sprendinių, kuriais remiantis būtų galima taip vertinti, kad pagal šiuos sprendinius dalis Žemės sklypo patenka į aptariamą „Natura 2000“ teritoriją. Tokių sprendinių Administracija objektyviai ir negalėjo nurodyti, kadangi Bendrojo plano sprendiniuose apskritai nėra jokios informacijos apie kokios nors Žemės sklypo dalies priskyrimą „Natura 2000“ teritorijoms.

23.6. Apeliaciniame skunde daromos išvados apie gamtinį ir kultūrinį Žemės sklypo kraštovaizdį ir jame neva esančias saugotinas vertybes, visiškai neatitinka realaus ir dabartinio Žemės sklypo kraštovaizdžio, kuris šiuo metu yra pasikeitęs. Administracijos aptariamos saugotinos vertybės (pievos) šiame sklype neegzistavo net 2021 m. lapkričio 23 d., kuomet Žemės sklypas dėl atsakingų institucijų neapdairumo buvo įtrauktas į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą. Dabartinė Žemės sklypo situacija, kai yra iš esmės pakeistos Žemės sklypo altitudės ir atlikti Žemės sklypo planiravimo darbai, apskritai eliminuoja galimybę svarstyti apie tokio pobūdžio objektų kaip saugotinos vertybės egzistavimą Žemės sklype.

23.7. Savivaldybės lygmens bendruoju planu nustačius, kad konkreti teritorija (ar jos dalis) gali būti naudojama pagal šiame plane nurodytą paskirtį ar naudojimo būdą, atitinkamai turėtų būti ir vertinama, kad tokia veikla šioje teritorijoje yra galima. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius, dalis Žemės sklypo patenka į teritoriją, kuri šiame plane žymima kaip „U.7“. Remiantis Bendrojo plano sprendiniais, urbanizuojamose teritorijose „U.7“ žemė gali naudojama pagal būdą, kuris šiame plane apibūdinamas kaip „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Visa tai reiškia, kad, pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypo dalyje, kuri Bendrajame plane žymima kaip urbanizuojama „U.7“ teritorija, gali būti atliekama veikla, atitinkanti Bendruoju planu tokioms teritorijoms nustatytus reikalavimus.

23.8. Net jei ir būtų taip vertinama, kad Žemės sklypo dalis, kuriai taikomas urbanizuojamos „U.7“ režimas, patenka į kultūros paveldo objekto – Pyplių piliakalnio su gyvenviete (unikalus objekto kodas 23729) teritoriją, nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip reikšmingos, sprendžiant šią teritorijų planavimo procedūrą dėl Žemės sklypo paskirties keitimo (minėta, kad keičiant žemės sklypo paskirtį, lemiamą reikšmę privalo turėti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys).

23.9. Apeliaciniame skunde pateikiamas Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašto pacitavimas ne tik nepatvirtina Administracijos nurodytų argumentų, kad ji pasisakė dėl galimybės Žemės sklype nustatyti du žemės naudojimo būdus, bet netgi įrodo esant priešingai, t. y. įrodo, kad Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. raštu pareiškėjui buvo atsakyta tik dėl galimybės nustatyti Žemės sklypui vieną žemės naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos. Pateiktu prašymu buvo reikalaujama nustatyti Žemės sklypui žemės naudojimo būdus, kuriuos sudaro ne tik rekreacinės teritorijos, bet ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos (Žemės sklypo daliai, kuri patenka į Bendrojo plano nustatytą urbanizuojamą teritoriją U.7). Skirtingai nei tai yra teigiama apeliaciniame skunde, Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. raštu nebuvo pasisakyta dėl galimybės Žemės sklypui nustatyti šiuos abu žemės naudojimo būdus.

23.10. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas Žemės sklype neteisėtai atliko planiravimo darbus, yra nepagrįsti, nes Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. raštas buvo priimtas ne dėl to, kad pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype atliko žemės planiravimo ar kitos rūšies darbus, bet remiantis visai kitu pagrindu.

23.11. Apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apie Žemės sklype atliktų žemės stumdymo ir planiravimo darbų tariamą neteisėtumą iš esmės paneigia aplinkybės, kad Administracijos nurodytu laikotarpiu, kuomet buvo atliekami tokie darbai Žemės sklype (2021 m.), įvairių valstybės institucijų pareigūnai pagal kompetenciją (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD)) sistemingai atlikinėjo Žemės sklype atliekamų darbų patikrinimus, o tokių patikrinimų metu nenustatė jokių pažeidimų dėl Žemės sklype vykdomų žemės darbų ir neuždraudė vykdyti jokios ūkinės veiklos Žemės sklype.

23.12. Administracija nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad pareiškėjas Žemės sklypo reljefo (altitudės) pakeitimo darbus atlikinėjo jau įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymui Nr. D1-663, tiek ir Žemės sklypui nustačius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Šias aplinkybes paneigia duomenys apie 2021 m. rugpjūčio 4 d. atliktą patikrinimą Žemės sklype. 2021 m. rugpjūčio 4 d., t. y. prieš priimant 2021 m. lapkričio 11 d. Įsakymą, Inspekcija atliko Žemės sklype atliekamų darbų patikrinimą ir nustatė bei nuotraukomis užfiksavo aplinkybes apie Žemės sklype atliktus žemės planiravimo darbus. Duomenys apie 2021 m. rugpjūčio 4 d. atliktą patikrinimą pateikti su pareiškėjo skundu, todėl, priešingai, nei yra teigiama apeliaciniame skunde, žemės planiravimo darbai Žemės sklype buvo atliekami iki 2021 m. lapkričio 11 d. Įsakymo priėmimo.

23.13. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai nesivadovavo nurodytos Tarnybos išsakyta Nuomone, nes analogiški motyvai, susiję su Tarnybos Nuomonės pateikimu, buvo nurodyti ir Administracijos 2022 m. kovo 28 d. Rašte, o dėl jų yra pasisakyta ir įsiteisėjusiame teismo sprendime, nurodant, kad tokie motyvai yra aiškiai nepagrįsti. Be to, pagal Prašymo pateikimo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatymo nuostatas (24 str. 2 d.) Tarnyba nėra ta įgaliota institucija, kuri turi teisę priiminėti sprendimus dėl konkretaus žemės sklypo paskirties (ne)keitimo, naudojimo būdų nustatymo ir, atitinkamai, teikti kompetentingą nuomonę dėl šių procedūrų taikymo konkrečiam žemės sklypui.

23.14. Tarnyba savo teiktoje Nuomonėje tik išsakė poziciją dėl tam tikrų Žemės sklype vykdomų darbų. Kita vertus, šioje Nuomonėje minėta Tarnyba nepateikė absoliučiai jokių Administracijos nurodomų išvadų apie tai, kad Žemės sklypo paskirties keitimas nėra galimas.

23.15. Atsakinga institucija, spręsdama dėl žemės sklypo paskirties keitimo, neturi teisės atmesti tokio prašymo dėl paskirties keitimo remiantis vien tik motyvais, kurie yra siejami su būsimos statybos negalimumu žemės sklype, kuriam siekiama pakeisti paskirtį.

23.16. Keičiant Žemės sklypui nustatytą paskirtį taip, kaip tai yra numatyta įstatyme (Žemės įstatymo 24 str. 1 d., 2 d., Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., Aprašo 10 p.), kiekvienu atveju ir turi būti vertinama, ar numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius. Nustačius, kad numatomas žemės sklypo paskirties keitimas atitinka minėtų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų (savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano) sprendinius, atitinkamai turėtų būti ir vertama, kad žemės sklypas galės būti „realizuojamas“ pagal numatomą žemės sklypo paskirtį.

23.17. Nustačius, kad Žemės sklypas patenka į Bendruoju planu nustatytą urbanizuojamą teritoriją, Žemės sklypui nėra (ir nebuvo) parengtas joks detalusis planas, Žemės sklypo paskirties keitimas atitinka Bendrojo plano sprendinius, turėtų būti vertinama, kad Žemės sklypo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą yra galimas, nepaisant Administracijos nurodomų prielaidų apie galimus pareiškėjo ketinamus atlikti kokius nors statybos darbus šiame Žemės sklype po paskirties keitimo.

23.18. Apeliacinio skundo argumentai, kad Žemės sklypo daliai, kuri Bendrojo plano Gamtinio karkaso brėžinyje žymima kaip Urbanizuojama teritorija (U.7), turėtų būti taikomas Gamtinio karkaso režimas, nes tokia Gamtinio karkaso teritorija patenka į Bendruoju planu nustatytas „plėtros teritorijas“, turėtų būti vertinami kaip aiškiai nepagrįsti, kadangi tokią išvadą apie pastatų statybos Žemės sklype negalimumą Administracija daro remdamasi Bendrojo tekstinės dalies 7 skyriaus „Žemės naudojimo reglamentai“ sprendiniais, kuriais pastaroji net nesirėmė, priimdama Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. raštą.

23.19. Administracija yra neteisi teigdama, kad pagal galiojančio Bendrojo plano sprendinius pastatų statyba užliejamose teritorijose yra negalima visais atvejais; šiuo metu galiojantys Bendrojo sprendiniai tokio reglamentavimo nenumato ir netgi priešingai – pagal šio plano sprendinius pastatų statyba yra galima tais atvejais, kai žemės sklypui nustatyta potvynių grėsmės kategorija leidžia tokių statybos darbų atlikimą;

23.20. Administracija yra neteisi, teigdama, kad visas Žemės sklypas yra užliejama teritorija, kurioje pagal Bendrojo plano sprendinius nėra galima pastatų statyba; Bendrojo plano sprendiniuose absoliučiai nėra pateikiama tokio reglamentavimo, pagal kurį Žemės sklypas (ar koks nors kitas sklypas) turėtų būti laikomas kaip „užliejama teritorija“.

23.21. Administracija pati savo prieš tai teiktame 2022 m. kovo 28 d. rašte pripažino, o vėliau ir skundžiamame Administracijos 2023 m. balandžio 12 d. rašte atkartojo, kad visam Žemės sklypui taikytinos net kelios potvynių grėsmės kategorijos, iš jų – ir tos, kurios pagal Žemės naudojimo sąlygų įstatymo 104 straipsnio nuostatas suteikia teisę atlikti pastatų statybos darbus Žemės sklype, todėl Administracija yra neteisi teigdama, kad jokie pastatų statybos darbai nėra galimi visame Žemės sklype. Pareiškėjas turi teisę atilikti statybos darbus tiek Žemės sklypo teritorijos dalyje, kurią sudaro Urbanizuojamos U. 7 teritorijos, tiek ir toje dalyje, kuri patenka į Gamtinį karkasą (pagal nustatytas potvynių grėsmės kategorijas).

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

25. Tarnyba teigia, kad Žemės sklypas yra įtrauktas į potencialią „Natura 2000“ teritoriją Kačerginės apylinkės (kodas LTKAU0035), kuri Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-663 (papildyta 536 p.) atitinkamai įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai.

26. Tarnyba akcentuoja, kad 2021 m. pareiškėjas Žemės sklype pradėjo vykdyti žemės stumdymo darbus, šitaip galimai pakenkdamas ir / ar sunaikindamas dalį minėtų buveinių plotų, ir pats šį faktą pripažįsta. Dėl to pareiškėjas pateikė Komisijai skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymo dalies, pagal kurią Žemės sklype rastos vertybės buvo įtrauktos į potencialių „Natura 2000“ teritorijų sąrašą, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3 3295-860/2022 pareiškėjo skundą dėl minėto Komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė, todėl Žemės sklypo įtraukimas į potencialią „Natura 2000“ teritoriją Kačerginės apylinkės yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Tarnyba paaiškina, kad sunaikinta tik dalis visų esamų natūralių Europos Bendrijos svarbos buveinių, pažeistas plotas santykinai nėra reikšmingai didelis visos potencialios „Natura 2000“ teritorijos atžvilgiu, Žemės sklype yra likę pakankamai buveinių plotų, todėl tolesnis saugomos teritorijos steigimo procesas yra pagrįstas ir logiškas. Sunaikintų buveinių vietoje atkūrus buvusį reljefą, natūralios gamtinės buveinės galėtų atsikurti savaime. Žemės sklypas yra potvynių užliejamoje teritorijoje, jo paskirtis – žemės ūkio, o tai reiškia, kad neabejotinai egzistuoja palankios sąlygos buveinėms atkurti ir jų būklei palaikyti, todėl Tarnyba yra išsakiusi nuomonę, kad nesutinka, jog Žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio būtų keičiama į kitą. Šios Tarnybos pateiktos informacijos pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl jos nepasisakė.

28. Tarnyba pabrėžia, kad iš naujausio valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazės išrašo matyti, kad Žemės sklype 2023 m. gruodžio 19 d. buvo įregistruota specialioji sąlyga Natūralios pievos bei ganyklos (pagrindas –Tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. V-93 „Dėl natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapių patvirtinimo“). Bendras įregistruotas plotas – 158571 kv. m. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas apibrėžia natūralias pievas bei ganyklas kaip neariamus, nesausinamus, nepersėjamus žolynus, kuriuose vyrauja natūralūs laukiniai augalai, saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei (2 str. 23 p.). Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 96 straipsnyje įtvirtintas draudimas natūralias pievas ir ganyklas suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką. Gyventojai apie įregistruojamas specialiąsias sąlygas buvo įspėti ir paraginti jų laikytis.

29. Tarnyba pažymi, kad, atsižvelgiant į Žemės sklypo lokacijos ypatumus, į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą, kitas teisines ir faktines aplinkybes, manome, kad Žemės sklypas turi išlikti žemės ūkio paskirties.

30. Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus, jame nepasisakyta dėl visų esminių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl viešojo intereso gynimo, ypač esant byloje duomenų apie Žemės sklypo reljefo keitimą, derlingojo žemės sluoksnio nukasimą ir visuomenės neigiamą reakciją į vidutiniškai raiškų kraštovaizdžio kompleksą, paveiktą pareiškėjo Žemės sklype atliekamų darbų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Administracijos Rašto pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti Žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant žemės naudojimo būdus: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (7 proc.) ir rekreacinės teritorijos (93 proc.), pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Raštas neatitinka VAĮ reikalavimų (raštas (jo dalis) yra neišsamus, nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, nes atsakovė, atmesdama pareiškėjo prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, prašymo atmetimo nesusiejo su konkrečiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Raštą ir įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. vasario 21 d. ir 2023 m. kovo 29 d. prašymus bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

33. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, spręsdamas dėl Žemės sklypo paskirties ir (ar) naudojimo būdo pakeitimo, turi pareigą įvertinti, ar naujai Žemės sklypas galės būti realizuojamas pagal nustatomą Žemės sklypo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, pareiškėjas nesiekia vien tik pakeisti Žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo, o ketina realizuoti Žemės sklypą pagal prašomą pakeisti paskirtį ir naudojimo būdą, o tokie pareiškėjo siekiai ir veiksmai yra nesuderinami ne tik su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, tačiau ir yra prieštaraujantys viešajam interesui, kurio apsauga, atsižvelgiant į Žemės sklypo lokaciją bei esančias vertingąsias kultūrines ir gamtines vertybės, šiuo atveju, privalo būti užtikrinta pirmiausia. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas absoliučiai nevertino argumentų dėl pareiškėjo prašymo pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą prieštaravimo viešajam interesui.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko, numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-1047/2024).

37. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgusi į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovas, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, Rašto turinį ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, sprendžia, kad Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Raštas yra neišsamus, nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinių duomenų ir teisinių normų visetu, nes atsakovas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, prašymo atmetimo nesusiejo su konkrečiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, pirmosios instancijos teismas konkrečiai įvardino Rašto motyvacijos trūkumus.

39. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, todėl ginčijamo akto priėmimo motyvų nurodymas atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir įtakos tinkamai nemotyvuoto Rašto teisėtumui nedaro. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, be kita ko susijusių su viešojo intereso gynimu. Pareiškėjo atlikti darbai, jo veiksmų tikslas bei Žemės sklypo patekimas į saugomas teritorijas būtų aktualūs tik tuo atveju, jei atsakovo Raštas atitiktų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir jame išdėstyta administracinis sprendimas būtų grindžiamas šiais argumentais.

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius