0e85e7d3-00ed-4eab-aa17-9cfdf823e439 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-670-1133/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40523-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.9.10;1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Boženai Voišvilienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui, kaltinamajam T. K. (T. K.) ir jo gynėjai advokato padėjėjai Agnei Misiūnaitei, nukentėjusiajai J.

K., teisiamajame posėdyje, nuotoliniu bÅ«du, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėja (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, pagal individualiÄ veiklÄ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

T. K. 2020 m. spalio 9 d., apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo žmona J. K. metu, rankoje laikydamas peilį, savo rankos alkÅ«ne prispaudė nukentėjusiÄ jÄ prie lovos bei kita ranka įrėmęs peilį į J. K. deÅ¡inį Å¡onÄ , grasino jÄ nužudyti sakydamas „tylėk, nes papjausiu“, dėl ko J. K. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įgyvendintas. Po to, atsikėlė ir kaire koja spyrė nukentėjusiajai J. K. į deÅ¡inės kojos Å¡launį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

Å iais savo veiksmais T. K. padarė nusikaltimus, nustatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad tÄ dienÄ , apie 19 val. vyko konfliktas namuose dėl valgio, kad nebuvo padaryta valgyti. Jis (kaltinamasis) skuto bulves, norėjo, kad žmona padarytų valgyti, o ji pasakė, kad pats pasidarytų. Tuo metu jo (T. K.) ranka buvo lūžusi ir sugipsuota, todėl teko nusiimti gipsÄ ir pačiam darytis valgyti. Paprašė žmonos, kad ji kur nors iÅ¡eitų, kad jis (kaltinamasis) galėtų nusiraminti, bet žmona žodžiais iÅ¡provokavo, nepamena kokiais, ir įvyko konfliktas.

Prispaudė jÄ prie lovos, atsigulė ant jos, norėjo jÄ apraminti ir pabučiuoti, turbÅ«t ir pabučiavo, o keliantis iÅ¡ lovos užkliuvo su koja jai už Å¡launies, nepamena, ar spyrė tyčia į kojÄ ar ne, gali bÅ«ti, kad spyrė tyčia. Seniai viskas vyko, galėjo bÅ«ti taip, kaip paraÅ¡yta kaltinime, galėjo prirėmęs peilį pasakyti žmonai „tylėk, nes papjausiu“, tai sakydamas suvokė, kad rankoje laiko peilį, kurį turėjo, nes skuto bulves. Galisi dėl įvykio, buvo provokacija ir iÅ¡ jo ir iÅ¡ žmonos pusės, norėjo tik jÄ pagÄ sdinti, nenorėjo nužudyti.

Dabar susitaikė su žmona ir gyvena toliau. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pripažino visiÅ¡kai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, buvo iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji J. K. teisme apklausta dėl susitaikymo su kaltinamuoju, parodė, kad Å¡iuo metu su vyru užsirašė į tėvystės kursus, laukia eilėje, T. K. anksčiau niekada negÄ sdino peiliu, daugiau buvo žodinis, psichologinis smurtas, jis yra karÅ¡to bÅ«do, gal dėl to ir buvo konfliktas, galėjo pati patylėti. Patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė ir savo valia parašė praÅ¡ymÄ dėl susitaikymo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad porÄ savaičių iki įvykio apsisprendė skirtis su vyru T.

K.. Nuo minėto apsisprendimo momento vyras jos atžvilgiu tapo agresyvus. Prasidėjo nuolatiniai konfliktai, vyras pradėjo reikalauti, kad ji iÅ¡sikraustytų iÅ¡ jo močiutei nuosavybės teise priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuose jie gyvena. Ji pardavusi jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , didele suma pinigų prisidėjo prie minėto namo, pagerinimo, todėl mano, kad turi teisę gyventi minėtame name iki kol teismas skyrybų byloje padalins turtÄ . Jos vyras manipuliuodamas tuo, kad minėtas namas formaliai priklauso jo močiutei, pradėjo jÄ varyti iÅ¡ minėtų namų, motyvuodamas tuo, kad niekas čia nei jai, nei jam nepriklauso.

Ji nesutinka iÅ¡sikraustyti iki bus baigta skyrybų byla, nes minėtame name deklaruoti jų vaikai, be to, vyresnės dukros eina į mokyklÄ , o mažoji eina į darželį, lanko bÅ«relius, jų visas gyvenimas Vilniuje, todėl vien dėl vyro užgaidų taip staiga keisti savo ir vaikų gyvenimo ji neturi galimybės. 2020 m. spalio 9 d., apie 19 val. jiems bÅ«nant namuose (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis T. K. pradėjo prie jos kabinėtis, neva kodėl nepadaryta valgyti, kodėl skalbiniai neiÅ¡imti iÅ¡ skalbimo maÅ¡inos ir panaÅ¡iai, t. y. dėl įvairių buitinių smulkmenų.

Ji jam taip pat papriekaiÅ¡tavo, dėl to, kad jis vietoje to geriau pats iÅ¡imtų skalbinius ir pasigamintų valgyti. Taip tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji tuo metu buvo kambaryje kuris yra sujungtas su virtuve, o T. K. tuo metu virtuvėje skuto bulves. Jis jai pasakė, kad ji gali kraustytis, jeigu jai kažkas nepatinka, ji jam atsakė tÄ patį, tuomet jis pasakė, kad mes į jÄ peilį. Ji tuo metu ant rankų laikė jų mažametę dukrÄ , kuriai Å¡iuo metu du metai, ji jo grasinimo realiai iÅ¡sigando, todėl ji pasitraukė už krosnies.

Jam aprimus ji atsisėdo ant lovos bei toliau rankose laikė jų dukrÄ , tačiau jos vyras nenusiramino ir vėl liepė jai iÅ¡sikraustyti, o jai nesutikus jis pribėgo prie jos kairėje rankoje laikydamas peilį bei deÅ¡ine ranka jÄ pastÅ«męs, alkÅ«ne prispaudė jÄ prie lovos ir tuo metu įrėmęs peilį jai į deÅ¡inės pusės Å¡onÄ pasakė „užsičiaupk arba aÅ¡ tave papjausiu“. Tuo metu, kai jis prispaudė jÄ prie lovos ji jų dukrÄ padėjo ant lovos Å¡alia savęs, jos dukra dėl savo amžiaus nesuprato, kas vyksta, todėl neverkė.

Ji iÅ¡sigandusi pradėjo Å¡aukti, kÄ tiksliai Å¡aukė, neatsimena, tačiau buvo labai iÅ¡sigandusi, nes manė, kad jis tikrai gali jÄ papjauti. Tuo metu T. K. nuo jos atsitraukė ir tyčia savo kaire koja spyrė jai į deÅ¡inės kojos Å¡launį. Dėl to smÅ«gio ji patyrė vidutinio stiprumo fizinį skausmÄ . Ji pradėjo verkti, po ko jis nuėjo atgal į virtuvę, o ji parašė žinutę savo draugei V. U., kad ji iÅ¡kviestų policijÄ jos adresu. Tuo metu namuose, kitame kambaryje, buvo jų dukros G.

K. bei M. K., tačiau konflikto nematė, todėl praÅ¡o jų neapklausinėti, nes minėto įvykio pakartotinis nagrinėjimas vaikams sukeltų stresÄ ir turėtų neigiamų psichologinių pasekmių toliau bendraujant su tėvu. Dėl minėto įvykio nesutinka susitaikyti su savo vyru, nes toks elgesys nėra normalus, jis turi atsakyti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Po Å¡io įvykio greitoji medicininė pagalba atvykusi nebuvo, ji pati į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ nesikreipė, nes neturėjo tam laiko ir ant jos kÅ«no nebuvo likę smurto žymių.

Nedarbingumo pažymėjimas dėl Å¡io įvykio jai iÅ¡duotas nebuvo (t. 1, b. l. 25-26). PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiÅ¡kėja J. K. praneÅ¡usi apie įvykį nurodė, jog 2020 m. spalio 9 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), jos agresyvus vyras T. K. įrėmęs peilį jai į Å¡onÄ grasino su ja susidoroti bei koja smÅ«giavo jai į kairės kojos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmÄ . Apklausta nukentėjusioji J.

K. paaiÅ¡kino, kad 2020 m. spalio 9 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo svetainėje ant lovos su savo dviejų metų dukra K. K., o jos vyras T. K. buvo virtuvėje ir skuto bulves. Vyras pradėjo reikÅ¡ti jai pretenzijas, kad iÅ¡važiuotų iÅ¡ Å¡itų namų, kad iÅ¡sikraustytų, tačiau ji jam pasakė niekur iÅ¡ čia nevažiuosianti. Po Å¡ių jos žodžių vyras tapo agresyviu ir pradėjo kažkÄ Å¡aukti ir eiti prie jos rankoje laikydamas peilį (kurioje rankoje laikė, nepamena).

Priėjęs jis jÄ , sėdinčiÄ ant lovos su vaiku, naudodamas jėgÄ paguldė, prispaudė jÄ alkÅ«ne prie lovos, įrėmė peilį jai į deÅ¡inės pusės Å¡onÄ ir grasino susidoroti su ja. Kol jis jÄ buvo prispaudęs – K. K. sėdėjo Å¡alia. Palaikęs jÄ prispaustÄ prie lovos apie minutę laiko jis atsikėlė ir koja (kuriÄ tiksliai nepamena) smÅ«giavo jai į kairės kojos sritį, taip sukeldamas jai didelį fizinį skausmÄ . Po smÅ«gio T. K. ėjo atgal į virtuvę garsiai sakydamas „pažiÅ«rėk, kaip tu mane vedi iÅ¡ kantrybės“.

Po Å¡ių jo veiksmų ji parašė draugei žinutę, kad iÅ¡kviestų policijÄ . Vyras prieÅ¡ jÄ smurtauja jau ne pirmÄ kartÄ , policijos nekviesdavo, nes bijodavo, kad vaikų teisės atims vaikus, tačiau po Å¡iandienos įvykių ji jau realiai bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ nustatyta, jog lova, ant kurios įvyko smurto atvejis, tvarkinga. Peilis, kuriuo pareiÅ¡kėjai grasino vyras, guli virtuvėje mėlynos spalvos inde su nuskustomis bulvėmis.

Peilis su juodos spalvos rankena, ilgais aÅ¡menimis. Prie protokolo yra pateikta įvykio vietos apžiÅ«ros fotolentelė (t. 1, b. l. 7-18). Policijos registruojamų įvykių iÅ¡klotinėje užfiksuota, jog 2020 m. spalio 9 d., 19.03 val. buvo gautas praneÅ¡imas, jog pranešėjai draugė J. K. parašė žinutę, jog jos vyras namuose prieÅ¡ jÄ smurtauja, namuose trys mažamečiai vaikai (t. 1, b. l. 6). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta garso įrašų apžiÅ«ra.

ApžiÅ«rėjus garso įraÅ¡Ä , pavadinimu „2020_10_09_19-03-39_37060322714“, nustatyta, kad į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino pranešėja V. U., kuri nurodė, jog jos draugė J. K. prašė iÅ¡kviesti policijÄ adresu (duomenys neskelbtini), kadangi draugės vyras smurtauja. Pranešėja nurodė, kad jos draugė J. K. jai greitai parašė žinutę, todėl nežino, ar pastarajai reikalinga greitoji pagalba. Papildomai nurodė, kad bute yra trys mažamečiai vaikai (t. 1, b. l. 32-33).

Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėti įraÅ¡ai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų vaizdo stebėjimų kamerų, įmontuotų policijos pareigÅ«nų taktinėse liemenėse. Vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu „2020_1009_191711_004“ matosi nukentėjusioji J. K., kuri atvykusiems policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kina, kad bijo, vyras jÄ varo iÅ¡ namų, tačiau ji ten yra registruota, gyvena kartu su vaikais. J. K. pareigÅ«nams nurodė, kad vyras blaivas, konfliktas kilo dėl to, kad nori su vyru nutraukti santuokÄ , nuolat turi problemų dėl tų pačių situacijų, tačiau anksčiau niekada nekvietė policijos.

Nukentėjusioji pareigÅ«nams parodė, kur vyras jai smÅ«giavo ir pasakė, kad žymių nesimato. Ji pareigÅ«nams nurodė, kad jautė fizinį skausmÄ ir raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Toliau matoma, kaip policijos pareigÅ«nai eina paskui nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ namÄ . Užėjus į privatų gyvenamÄ jį namÄ kairėje pusėje matoma bendra svetainės ir virtuvės patalpa, kurioje yra kaltinamasis T. K., jis stovi prie viryklės ir gamina valgyti. PareigÅ«nas paprašė T. K. padėti peilį, jis padeda peilį ir atsitraukia nuo viryklės. PareigÅ«nui papraÅ¡ius papasakoti kas atsitiko, T.

K. paaiÅ¡kino, kad pykstasi su sutuoktine, ruoÅ¡iasi skirtis. PareigÅ«nas paklausia: „smurtavot prieÅ¡ savo žmonÄ ?“ Fone girdimas J. K. balsas: „pasakyk, kaip grasinai man su peiliu“. T. K. atsakė, kad buvo piktas. Girdisi J. K. balsas: „papasakok kaip tu man spyrei, prie vaiko mažo dviejų metų“. T. K. atsakė: „nu biÅ¡ki priliečiau su koja.. nu aÅ¡ gi nieko nu nepadariau..“. J. K. nurodė, kad T. K. jÄ gÄ sdina, į kÄ pastarasis atsakė, kad gÄ sdina, nes nenori skirtis, nori gyventi paprastai, normaliai, žmoniÅ¡kai.

Namuose visÄ laikÄ netvarkinga, dėl to jie nuolat pykstasi. J. K. nurodė, kad T. K. yra psichiÅ¡kai nestabilus ir nesveikas žmogus, taip yra jau ne pirmÄ kartÄ . T. K. nurodė, kad norisi tos Å¡ilumos namuose, bet nėra. J. K. paaiÅ¡kino, kad T. K. ne pirmÄ kartÄ jÄ mušė, bet ji niekada nekvietė policijos. Teigė, kad vyras kas pusę metų smurtauja prieÅ¡ jÄ ir visada su ja taip Å¡neka, į kÄ T. K. nurodė, kad ne visada, nori su žmona taikytis ir normaliai gyventi, turi bendrų vaikų. PareigÅ«nams paklausus kur vaikai, įtariamasis nurodė, kad kambaryje, tada J.

K. paklausė, ar pakviesti vaikus? Tuo metu T. K. bandė apkabinti J. K., tačiau pastaroji iÅ¡sisuko, sakydama: „ne, ne, ne kÄ tik jisai smurtavo prieÅ¡ mane, aÅ¡ raÅ¡ysiu pareiÅ¡kimÄ , jisai mane įžeidinėja, jis man pasakė, kad aÅ¡ čia nemiegosiu, nenakvosiu“ ir nuėjo į kitÄ kambario pusę. PareigÅ«nams paklausus dėl ko viskas įvyko, T. K. nurodė: „nu dėl to, kad irgi norisi valgyt pasigamint ir kartu norisi pabÅ«ti, bet tos situacijos nebÅ«na, nebÅ«na tos situacijos, tai norisi, kad žmona valgyt padarytų, jai padedu va ir bulves nuskutau, nu nieko ji nenori ir pas mane tas pats, norisi susitaikyti, norisi normaliai žmoniÅ¡kai paÅ¡nekėti“.

Vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu „2020_1009_192012_005“ užfiksuota, kaip T. K. aiÅ¡kina, kad „norisi paÅ¡nekėti ir gyventi toliau, o ji va lekia, bėga kažkur tai ir viskas“. J. K. parodė pareigÅ«nams į sienÄ , kurioje aiÅ¡kiai matoma įlaužta apdaila ir pasakė, kad tai vyras padarė, pas jį sulaužyta ranka, vietoj jos buvo sienos. Policijos pareigÅ«nas pasakė T. K., kad jis važiuos su jais, kadangi sutuoktinė turi jam pretenzijų. Ä® kÄ T. K. atsakė, kad jie su žmona jokių pretenzijų neturi, jis tiesiog nori susitaikyti ir gyventi kaip normali Å¡eima.

T. K. papraÅ¡oma apsirengti ir paimti dokumentus, pastarasis ima daiktus iÅ¡ spintelės ir paklausia, ar ilgam jį sulaikys, pareigÅ«nas atsakė, kad Å¡iai nakčiai. Tuo metu policijos pareigÅ«nas papraÅ¡o moters nueiti į kitÄ kambarį, moteriai praeinant pro T. K. jis jos rusų kalba paklausia „normalno vsio eto nu?“ Moteriai išėjus vyras persirenginėja. Policijos pareigÅ«nas paklausia, ar jis čia registruotas, ar jie su J. K. yra susituokę. T. K. nurodė, kad su J. K. yra susituokę 8 metus, turi du bendrus vaikus, vaikai konflikto nematė, buvo kambariuose.

PareigÅ«nas T. K. paklausė, ar jis Å¡iandien tas sienas sudaužė, į kÄ T. K. atsakė: „aÅ¡ nieko blogo nenorėjau daryt“. Vaizdo įraÅ¡uose, kairiajame kampe matosi datos bei laiko rodmenys – 2020/10/09, 19:23:11 (t. 1, b. l. 34-35). Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2020 m. spalio 9 d., 21.08 val. kaltinamajam T. K. buvo nustatytas 0,13 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 60). Dėl nusikalstamų veikų vertinimo Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariu sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 248 straipsnį Å¡eimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiÅ¡kimo momento, veikos baigtumui įtakos neturi tai, ar iÅ¡sakyti grasinimai bÅ«tų buvę įgyvendinti. Baudžiamojoje byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis T. K., žodinio konflikto metu, rankoje laikydamas peilį, savo rankos alkÅ«ne prispaudė nukentėjusiÄ jÄ prie lovos bei kita ranka įrėmęs peilį į jos deÅ¡inį Å¡onÄ grasino jÄ nužudyti sakydamas „tylėk, nes papjausiu“, dėl ko pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įgyvendintas, po ko atsikėlęs kaire koja spyrė J.

K. į deÅ¡inės kojos Å¡launį, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino Å¡ių veikų padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie iÅ¡ esmės sutampa su kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, policijos registruojamų įvykių iÅ¡klotinės duomenys bei kitų objektų apžiÅ«ros protokolai.

Sisteminė baudžiamosios bylos duomenų analizė teismui leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad T. K. aiÅ¡kiai suvokė savo nusikalstamus veiksmus, sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ ir tyčia grasino bei smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – žmonÄ J. K., todėl kaltinamojo T. K. veiksmai tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis įstatymas numato tam bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. kad asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, abi nusikalstamos veikos sekė viena paskui kita ir buvo nukreiptos tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, taigi jos padarytos idealiÄ ja sutaptimi. Nors kaltinamasis savo kaltę ikiteisminio tyrimo iÅ¡ pradžių neigė, tačiau vis dėlto baigiant ikiteisminį tyrimÄ ir teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, dėl padarytų veikų gailėjosi ir nurodė esmines, teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl, atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , tokių aplinkybių nurodymas yra pakankamas pripažinti BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sÄ lygos (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ) buvimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

Kaltinamasis savo veiksmais žalos nepadarė bei susitaikė su nukentėjusiÄ ja. Pastaroji dėl Å¡io įvykio kaltinamajam atleido, pretenzijų neturi, teismui pateikė praÅ¡ymÄ T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodo, jog jie susitaikė, kartu augina 3 nepilnamečius vaikus, kaltinamasis jos atsiprašė ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, Å¡iuo metu jų santykiai labai geri, yra pagrindas manyti, jog jis ateityje nedarys neteisėtų veiksmų ir pagarbiai elgsis su Å¡eimos nariais. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais J.

K. teiginiais, kadangi T. K. anksčiau neteistas, dirba, augina tris nepilnamečius vaikus, per paskutinius penkis metus iki nusikalstamų veikų padarymo vienÄ kartÄ , 2017 m., buvo baustas administracine tvarka už greičio virÅ¡ijimÄ , bauda sumokėta, nuobauda negaliojanti, po Å¡ių nusikaltimų padarymo, 2021 m. sausio 2 d., buvo baustas administracine tvarka, taip pat už greičio virÅ¡ijimÄ , bauda sumokėta. Taip pat svarbu, jog teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti – jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Visa tai duoda pagrindÄ manyti, kad J. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius, todėl T. K. taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos. Kita vertus, T. K. nusikalto smurtaudamas prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – žmonÄ , Å¡alia bÅ«nant mažamečiam vaikui. IÅ¡ jo parodymų teisme matyti, kad jis savo vaidmenį konflikte linkęs minimizuoti ir nesuvokia didelio smurto naudojimo pavojingumo (ne tik fizinio, bet ir psichologinio) tiek sutuoktinei, tiek kartu gyvenantiems vaikams.

Dėl to teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir bÅ«tinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 1 metų įvykdymo terminÄ . T. K. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu jis per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas veikas. Taip pat T. K. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad vengiant įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Dėl kitų klausimų Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 56-57) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 1) virtuvinis peilis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklÄ (t. 1, b. l. 29-30), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas; 2) kompaktinis diskas su įraÅ¡ais, saugomas voke prie bylos medžiagos – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

T. K. (T. K.), padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu T. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. K. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti. Virtuvinį peilį, saugomÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti. Kompaktinį diskÄ su įraÅ¡ais, saugomÄ voke prie bylos medžiagos – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. T. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat T. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad vengiant įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė