2020-04-01 Nr. AB-6714-3-64-3-01278-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-489-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01278-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki 2018 m. birželio 12 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose po 4–5 asmenis, ploto tekdavo mažiau nei numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, pareiškėjas, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per dieną, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, tad nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, elektrinis apšvietimas buvo per stiprus. Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra buvo nuo 10°C iki 14°C, o vasarą karšta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Pareiškėjas buvimo Šiaulių TI metu nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik tada, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje. Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys. Kameroje taip pat nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, neskanus, per maža energetinė vertė. Nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl to pareiškėjas patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvraka, nepateikia pagrindžiančių kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad byloje yra pateikta Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. liepos 17 d. pažyma Nr. 60/09-25574 „Dėl G. K.“, iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. birželio 12 d. (149 dienas). Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 149 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių TI pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ teismas nustatė, kad kameroje Nr. 81 pareiškėjui 13 dienų buvo suvaržyta judėjimo laisvė.

7. Teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių daryti įtaką nelaimingiems atsitikimams, nenustatė. Taip pat iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų teismas nustatė, kad tikrinimų metu oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Pareiškėjo teiginius dėl karščio, šalčio, drėgmės teismas vertino kaip abstrakčius, netikslius, nepagrįstus objektyviais įrodymais, dėstomus remiantis subjektyviais pojūčiais. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl tamsos, pelėsio ar per stipraus elektrinio apšvietimo.

8. Iš Šiaulių TI 2017 m. gruodžio 29 d. pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ teismas nustatė, kad Šiaulių TI per 2017 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 32, kurioje buvo nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos. Taigi, pareiškėjo argumentą, kad kameros buvo neremontuotos, teismas atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., b. l. 136–138) matyti, jog kameroje Nr. 16 oro temperatūra neatitiko nustatyto ribinio dydžio 180 C (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 16). Dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų, lempos suraišiotos raiščiais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-1190 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 19 d., b. l. 63–64) konstatuota, kad grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog kameroje Nr. 16 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 12), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d., b. l. 141–143) matyti, kad kameroje Nr. 23 oro temperatūra per žema (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas), 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d.) konstatuota, kad kameroje Nr. 72 sudaužyti lango stiklai, stiklo šukės laikomos ant palangės (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas, dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 72 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Teismas nurodė, kad nors nustatyti higienos normų pažeidimai nėra esminiai, tačiau laikytina, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant nurodytus higienos normos reikalavimus.

10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigūnus tekdavo kviesti daužant į duris. Teismui pateiktoje Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. liepos 24 d. pažymoje Nr. 60/09-26457 nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI negalimas dėl įstaigos statuso. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie sanitarinių mazgų izoliavimą (fotonuotraukų, planų ar pan.). Teismas priėjo prie išvados, jog per visą bylai aktualų laikotarpį, pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 149 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

11. Dėl švaros ir tvarkos kamerose teismas pažeidimų nenustatė. Pareiškėjo argumentą, kad pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo argumentai, kad pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi, yra nepagrįsti, nes nei viename Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra konstatuota, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo netvarka.

12. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių TI rūbų skalbimo tvarka ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Pareiškėjas nurodė, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik tada, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, tačiau šis argumentas paneigtas į bylą pateiktais apatinių rūbų skalbimą reguliuojančiais aktais. Pareiškėjas akcentavo, kad viršutinio, apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik tada, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų (apie 70 procentų neturi sąskaitoje pinigų). Taigi, teismas nurodė, kad pareiškėjas, nurodydamas minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgaliojimų nepateikė; pareiškėjo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Iš administracinėje byloje esančių „Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis“ asmeninių sąskaitų Nr. 2028 teismas nustatė, kad pareiškėjas tinkamai aprūpinamas patalyne, gavo užvalkalą užklotui, rankšluosčių, tai patvirta jo parašai atitinkamose skiltyse, pastabų ar prašymų dėl išduotos patalynės kokybės ar kiekio pareiškėjas nereiškė, todėl pareiškėjo nurodytą argumentą atmetė. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, jam vienam mėnesiui būdavo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo. Tualetinis popierius išduodamas ne kamerai, kaip nurodo pareiškėjas, o konkretiems asmenims pagal nustatytas normas. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl tualetinio popieriaus neišdavimo. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo tualetinio popieriaus kiekio ir jam nebūtų skirta, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

13. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių TI kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodytus argumentus teismas atmetė. Teismas pažymėjo, jog iš pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūriniuose renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiškėjo nurodytus argumentus dėl laisvalaikio užimtumo atmetė.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1300 iki 1500 kcal) yra teisingas. Taip pat teismas nurodė, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl maisto skonio ir pateikiamo atšalusio maisto. Teismas, be kita ko, nurodė, kad nevertina tų pareiškėjo skundo argumentų, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių TI.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kaip nurodė teismas, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė 14000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundą ir skundo papildymą tenkino iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti prašomą neturtinę žalą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad jam yra priteista labai maža žalos dalis, pareiškėjo įrodymai atmesti nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl neįrengtų signalizacijos mygtukų. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, jog pareiškėjas, ar su juo kameroje buvę asmenys, būtų turėję atlyginti žalą dėl inventoriaus sugadinimo. Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI su prašymais dėl inventoriaus keitimo, su prašymu, jog sanitariniame mazge pakabintų užuolaidą, tačiau galimai tokie prašymai nebuvo registruojami. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus įrašus apie atliktus darbus kamerose dėl nuteistųjų invetoriaus laužymo. Pareiškėjas 2018 m. birželio 14 d. buvo priverstas save sužaloti. Be to, pareiškėjas teigia, kad teismui pridėjo 2018 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 11-0-13, kurio nevertino. Paaiškina, kad minėto nutarimo apskųsti negalėjo, nes neturėjo sąskaitoje pinigų, todėl šiai aplinkybei pagrįsti prašo išreikalauti iš Šiaulių TI pareiškėjo sąskaitos išklotines laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti reikalingus jo medicinius duomenis. Nurodo, kad atsakovas pateikė melagingus duomenis apie tai, su kiek asmenų vienoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas. Atkrepia dėmesį, jog Šiaulių TI pareiškėją laikė vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas nuodytis tabako dūmais.

18. Šiaulių TI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, apeliaciniame skunde pasisako abstrakčiai, taip pat nenurodo ir nepateikia jokių naujų argumentų ar motyvų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovo nuomone, priteista 500 Eur neturtinė žala yra adekvati nustatytiems nežymiems pažeidimams (prastos higienos sąlygos kai kuriose kamerose), todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

20. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovas atsiliepimą.

21. Pareiškėjas pateikė patikslintą apeliacinį skundą. Prašo išsireikalauti iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. priimtą teismo nuosprendį dėl nuteistojo M. Š. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo padaryto nusikaltimo parieškėjo atžvilgiu dėl to, jog kameroje Nr. 76 nebuvo signalizacijos mygtuko. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad teikiamas maistas yra atšalęs.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. birželio 12 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti 14000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

26. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

27. Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti į bylą papildomus įrodymus, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat pareiškėjui nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo prašymas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).

28. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų prašęs Šiaulių TI administracijos jį laikyti su nerūkančiais asmenimis ir kad toks prašymas būtų netenkintas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo tvirtinimas, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis pažeidžiant nustatytą tvarką yra nepagrįstas.

29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas pateikė melagingus duomenis dėl asmenų skaičiaus kamerose, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti Šiaulių TI pateiktais įrodymais ir papildomai pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti visas bylai reikšmingas ir, jo nuomone, abejotinas Šiaulių TI nurodytas aplinkybes, galėjo atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas pateikė netikslius duomenis, laikytini subjektyvia gynybine pozicija ir nepaneigia atsakovo į bylą pateiktų oficialių duomenų, todėl nėra pagrindo šiais duomenimis nesiremti.

30. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl signalizacijos mygtuko įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir nustatyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių tai, kad siekiant įrengti pareigūno iškvietimo sistemą reikia atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovo atstovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė pareigūno iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015;).

31. Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam kilusios neturtinės žalos dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, atmestini. Pareiškėjas, be kita ko, prašo išsireikalauti iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. priimtą teismo nuosprendį, kuris patvirtintų, jog pareiškėjo atžvilgiu dėl signalizacijos mygtuko neįrengimo kameroje Nr. 76 buvo padarytas nusikaltimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjo prašymas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču, todėl atmetamas.

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo pripažinti pagrįstais, kameroje Nr. 16 oro temperatūra neatitiko nustatyto ribinio dydžio, dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų, lempos suraišiotos raiščiais, kameroje Nr. 16 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų, kameroje Nr. 23 oro temperatūra per žema, kameroje Nr. 72 sudaužyti lango stiklai, stiklo šukės laikomos ant palangės, dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 72 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų. Teismas sprendė, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų pareiškėjui pakankamas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

35. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suėmimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus ir sukeltas pasekmes, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė