2024-03-13 Nr. AB-4169-3-62-3-01841-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-106-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01841-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės merui dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Prienų rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (12.1Mr)R3-2600 „Dėl prašymo keisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą pakartotinio išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020 m. spalio 18 d. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydama pakeisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą. Prašyme nurodė, kad gyvena sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi, kuriam nustatyta sunki negalia, jis turi specialiųjų sveikatos poreikių, yra labai alergiškas. Šalia namų pastatyti komunalinių atliekų ir žaliųjų atliekų konteineriai skleidžia nemalonų kvapą. Sūnus pradeda dusti, kosėti, atsiranda bėrimų, todėl negalima užtikrinti pilnaverčio gyvenimo savo namuose.

Prienų rajono savivaldybės mero Sprendime nurodyta, kad pareiškėjos nepilnametis sūnus V. B., dėl kurio neįgaliojo teisių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panaikino ankstesnį Prienų rajono savivaldybės mero sprendimą, yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl 2023 m. sausio 25 d. V. B. suėjo 18 metų (asmuo tapo pilnametis). Nuo 2023 m. sausio 25 d. V. B. įstatyminė atstovė R. B. prarado teisę savo sūnų atstovauti ir veikti savo nepilnamečio vaiko vardu ir interesais. Pareiškėjos sūnus, sulaukęs pilnametystės įgijo savarankišką teisinį subjektiškumą, dėl to pareiškėjos interesai šiandien nebegali būti tapatinami su jos pilnamečio sūnaus interesais. Nesant paties V. B. (tapusio pilnamečiu) skundo dėl komunalinių atliekų aikštelės iškėlimo, grindžiamo specialiais medicininiais poreikiais, alergijomis bei Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo argumentais, Prienų rajono savivaldybės meras po 2023 m. sausio 25 d. nebeturi pagrindo atsižvelgti ir vertinti LVAT argumentų, bei pilnamečio V. B. teisių tapatinti su pareiškėjos R. B. teisėmis ir interesais.

Pareiškėjos vertinimu, taip atsakovas piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, daro neįgaliam sūnui žalą, blogina jo sveikatą bei gyvenimo kokybę, nepaiso LVAT sprendimo, priimto 2023 m. birželio 14 d. administracinėje byloje Nr. eA-255-1188/2023.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės meras su skundu nesutiko, atsiliepime į skundą nurodė, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Nurodė, kad LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-255-1188/2023 nurodė aiškius kriterijus, pagal kuriuos turi būti pakartotinai vertinamas pareiškėjos skundas jį nagrinėjant iš naujo. Pakartotinio skundo nagrinėjimo apimtis buvo nurodyta minėto LVAT sprendimo 47 punkte, teismas Prienų rajono savivaldybės merui nurodė įvertinti, ar neįgalaus pareiškėjos nepilnamečio asmens specialūs poreikiai suponuoja pareiškėjos reikalavimų dėl atliekų aikštelės perkėlimo pagrįstumą. Nagrinėjant pareiškėjos R. B. skundą pakartotinai, buvo nustatyta, jog pareiškėjos nepilnametis sūnus pakartotinio skundo nagrinėjimo metu yra sukakęs pilnametystės. Tai reiškia, jog LVAT sprendime nurodytas kriterijus dėl nepilnamečio pareiškėjos sūnaus teisių gynimo pasikeitė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios.

Sprendime pareiškėjai išsamiai paaiškinta, jog atsakingų subjektų sprendimų dėl aikštelės vietos parinkimų ir šios vietos patvirtinimo ji nėra apskundusi ir tai yra kliūtis bet kokio mero sprendimo priėmimui; įgaliojimų keisti sodininkų bendrijos ar Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimus Prienų rajono savivaldybės meras neturi; atliekų surinkimo aikštelių įrengimo klausimai yra savivaldybės, o ne mero kompetencija; nuo aikštelės įrengimo praėjo nemažai laiko, aikštelės įrengimas yra brangus ir nėra subjekto, norinčio prisiimti tokias išlaidas, jog tokių išlaidų patyrimas nebūtų racionalus; atliekų surinkimo aikštelės įrengimo ir naudojimo klausimas yra susijęs su valstybei priklausančio žemės sklypo naudojimu, kurio savininkas nėra nei Prienų rajono savivaldybė, nei Prienų rajono savivaldybės meras.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad priešingai, nei nurodo pareiškėja, aprūpintojos teisinis statusas suteikia tik labai ribotas teises, numatytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnyje, susijusias su socialinių paslaugų gavimu neįgaliojo vardu ir teise gauti neįgaliajam skiriamas socialines išmokas iki teisės aktų nustatyta tvarka neįgalusis bus pripažintas neveiksniu. Dėl šių priežasčių pareiškėjos turimas aprūpintojos teisinis statusas negali suteikti jai teisės reikšti skundų, nesusijusių su socialinėmis paslaugomis.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjos R. B. skundą paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas po LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-255-1188/2023, kuriuo buvo panaikintas Prienų rajono savivaldybės mero 2021 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. (121)-R3-3002 „Dėl prašymo keisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą“ ir Prienų rajono savivaldybės meras įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą keisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą.

Kaip matyti iš LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimo, teismas Prienų rajono savivaldybės merui nurodė iš naujo įvertinti, ar kartu su pareiškėja gyvenančio jos nepilnamečio sūnaus neįgalumas (specialūs medicininiai poreikiai, alergija) pats savaime suponuoja pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, nes asmens su negalia teisių ir interesų apsauga – nuosekli ir tvari įstatymų leidybos vertybinė kryptis, prioritetinė gairė, kuri svarbi nagrinėjamu atveju.

Prienų rajono savivaldybės meras LVAT nurodymo neįvykdė. Iš Sprendimo turinio matyti, kad tokį neveikimą sąlygojo tai, jog nagrinėjant pareiškėjos R. B. skundą pakartotinai, buvo nustatyta, jog pareiškėjos nepilnametis sūnus pakartotinio skundo nagrinėjimo metu yra sukakęs pilnametystės. Nesant paties V. B. (tapusio pilnamečiu) skundo dėl komunalinių atliekų aikštelės iškėlimo, grindžiamo specialiais medicininiais poreikiais, alergijomis bei Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo argumentais, Prienų rajono savivaldybės meras po 2023 m. sausio 25 d. nebeturi pagrindo atsižvelgti ir vertinti LVAT argumentų, bei pilnamečio V. B. teisių tapatinti su pareiškėjos R. B. teisėmis ir interesais. Pakartotino sprendimo priėmimo metu esant pasikeitusioms LVAT nustatytoms aplinkybėms dėl pareiškėjos nepilnamečio vaiko turėjimo ir jo teisių gynimo, Prienų rajono savivaldybės meras pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, jį atmetė, neatsižvelgdamas į LVAT nustatytas aplinkybes, kadangi jos pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu yra išnykusios ir nebeegzistuoja.

Teismas vertino, kad pareiškėja 2020 m. spalio 18 d. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą su prašymu pakeisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą gindama ne savo, bet nepilnamečio neįgalaus sūnaus interesus. Tokią pat aplinkybę nustatė ir LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-255-1188/2023 46 punkte (pareiškėja gina ne savo, bet kartu gyvenančio jos neįgalaus sūnaus teises ir interesus). Taigi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies prasmę pareiškėjos sūnus laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris galėjo kreiptis į teismą ir apskųsti Sprendimą.

Į bylą nepateikta duomenų apie pareiškėjai suteiktus įgaliojimus pateikti teismui skundą neįgalaus sūnaus vardu, o ir pareiškėjos 2023 m. lapkričio 8 d. prašyme teismui (DOK-30714) nurodyta, kad nieko papildomai pasakyti ir pateikti kitų duomenų pareiškėja negali. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2023 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. STS – 560 „Dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo“ nesuteikia pareiškėjai teisės pateikti teismui skundą neįgalaus sūnaus vardu, nes tokia teisė nenumatyta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnio 7 dalyje.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad administracinės bylos teisena buvo pradėta pagal pareiškėjos R. B. skundą, paduotą įgaliojimų vesti bylą neturinčio asmens, todėl prašymas negalėjo būti priimtas (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 3 punktu, pareiškėjos skundas paliktinas nenagrinėtas.

Teismas taip pat pažymėjo, jog pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu, pareiškimu) bendra tvarka (ABTĮ 106 str. 2 d.).

III. Pareiškėja R. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad analogiška byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu LVAT buvo išspręsta 2023 m. birželio 14 d. (administracinės bylos Nr. eA-255-1188/2023), todėl prašo šį skundą nagrinėti vadovaujantis LVAT patvirtintomis taisyklėmis.

Pareiškėja nurodo, kad teikdama skundą teismui, pateikė ir atstovavimo pagrindą – 2023 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. STS – 560 „Dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo“. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytą pareigą rūpintis globojamu asmeniu, kreipėsi į teismą, gindama jo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

V. B. yra visiškai neįgalus nuo gimimo (tai patvirtina byloje pateikti įrodymai bei Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-5575-939/2023) ir pats negali ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų (įskaitant ir skundų teikimą teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 7 p.). Tai, kad pareiškėja yra tik ką pilnametystės sukakusio visiškai neįgalaus ir neveiksnaus sūnaus atstovė pagal įstatymą patvirtina 2023 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. STS-560 „Dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo“.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės meras atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjos skundą, 2023 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. STS-560 „Dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo“ negalėjo būti vertinamas kaip tinkamas atstovavimą patvirtinantis dokumentas. Pabrėžtina, kad šis teisinis statusas jokių teisės veikti pilnamečio neįgaliojo vardu teisme, valstybės ir savivaldybės institucijose nesuteikia. Aprūpintojo statusas nėra įgaliojimas tvarkyti pilnamečio, de jure veiksnaus asmens reikalus. Aprūpintojos teisinis statusas suteikia tik labai ribotas teises, numatytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnyje, susijusias su socialių paslaugų gavimu neįgaliojo vardu ir teise gauti neįgaliajam skiriamas socialines išmokas iki teisės aktų nustatyta tvarka neįgalusis bus pripažintas neveiksniu. Dėl šių priežasčių pareiškėjos turimas aprūpintojos teisinis statusas negali suteikti jai teisės reikšti skundų, nesusijusių su socialinėmis paslaugomis, į kuriuos aprūpintojas ar neįgalusis turi teisę.

Pirmosios instancijos teismui, pradėjusiam nagrinėti bylą ir nustačiusiam, kad skundą padavė įgaliojimų neturintis asmuo, buvo teisėtas pagrindas priimti ginčijamą nutartį, kuria pareiškėjos skundas buvo paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, nustatęs, kad administracinės bylos teisena buvo pradėta pagal skundą, paduotą įgaliojimų vesti bylą neturinčio asmens (ABTĮ 105 str. 3 p.).

Administraciniame procese ABTĮ 105 straipsnio 3 punktas įtvirtina tinkamo atstovavimo sąlygą, kuria vadovaujantis skundą palikti nenagrinėtu galima tik tada, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą suinteresuoto asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-255-1188/2023 atsakovui grąžindamas iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą keisti komunalinių atliekų surinkimo konteinerių stovėjimo vietą, nustatė, kad pareiškėja gina ne savo, bet kartu gyvenančio jos neįgalaus sūnaus teises ir interesus ( LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-255-1188/2023 46 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde neginčija aplinkybės, jog kreipėsi į teismą, gindama ne savo, o neįgalaus sūnaus pažeistas teises ir teisėtus interesus, taip įgyvendindama Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 202 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytą pareigą rūpintis globojamu asmeniu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-205-815/2023) akcentuojama, kad, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.).

Kaip matyti iš 2023 m. liepos 17 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas nurodydamas pareiškėjai jos paduoto skundo trūkumus ir siūlydamas juos pašalinti, neatkreipė dėmesio į nurodytą aplinkybę, susijusią su pareiškėjos neįgaliu sūnumi ir 2023 m. liepos 30 d. nutartimi patikslintą skundą priėmė nagrinėti, kaip paduotą pareiškėjos R. B. ir pradėjo bylą nagrinėti iš esmės. Teismas tik vėlesnėje proceso stadijoje, nagrinėdamas bylą iš esmės ir remdamasis atsakovo pozicija, kad pareiškėjos turėtas aprūpintojos teisinis statusas negalėjo suteikti jai teisės reikšti skundų, nesusijusių su socialinėmis paslaugomis, į kurias aprūpintojas ar neįgalusis turi teisę, sprendė, kad administracinės bylos teisena buvo pradėta pagal skundą, paduotą įgaliojimų vesti bylą neturinčio asmens.

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išspręsti tinkamų bylos šalių ir jų atstovavimo klausimą, taip pat padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises (ABTĮ 12 str.), pirmiausiai turėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti, kieno vardu ji kreipiasi į teismą, t. y. savo ar sūnaus, taip pat pasiūlyti pateikti atstovavimo teisę patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 33 str. 1 d.), tačiau to nepadarė.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5575-939/2023 pripažino V. B. neveiksniu turtinių santykių srityse bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių; 2) sveikatos priežiūros; 3) šeimos santykių; 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių; 6) politinių teisių įgyvendinimo. Teismas taip pat V. B. globėja ir turto administratore paskyrė R. B.

Įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-5575-939/2023 pareiškėja tapo savo pilnamečio neįgalaus sūnaus globėja turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose V. B. pripažintas neveiksniu, t. y. ir įstatymine atstove. Ši aplinkybė bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta, teismas nebuvo aktyvus ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nepatikrino duomenų apie R. B. statusą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT nuosekliai laikosi suformuotos praktikos, pagal kurią materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos (ar jos atstovaujamo asmens) skundo reikalavimų pagrįstumas turėtų būti įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė