Legislator Case Law & Legislation
0e7d0aa1-b95f-440d-b67c-59dc4416bb95 AI generated

0e7d0aa1-b95f-440d-b67c-59dc4416bb95 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0e7d0aa1-b95f-440d-b67c-59dc4416bb95
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. T. ieÅ¡kinį atsakovui 60-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl 60-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos pakartotinio visuotinio susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti 60-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) 2011-04-14 susirinkimÄ neįvykusiu ir susirinkimo nutarimus negaliojančiais.

Legislator headnote

AI generated

0e7d0aa1-b95f-440d-b67c-59dc4416bb95 · Vilniaus apygardos teismas: Teismui nepateikti įrodymai, kad jei pakartotinis susirinkimas bÅ«tų įvykęs per dvi savaites, bÅ«tų didesnis bendrijos narių aktyvumas ir susirinkime tais pačiais klausimais bÅ«tų priimti kitokie sprendimai. Tokį pažeidimÄ teismas pripažino formaliu, kuris pats savaime nėra pakankamu pagrindu pakartotinį susirinkimÄ pripažinti neįvykusiu. IeÅ¡kovas byloje neįrodė, kad 2011-04-14 susirinkime nebuvo kvorumo, t.y. kad dalyvavo mažiau kaip ¼ bendrijos narių (įskaitant asmenis, perleidusius balsavimo teises pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-2574-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10260-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 27.3.1.10; 27.7; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. T. ieÅ¡kinį atsakovui 60-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl 60-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos pakartotinio visuotinio susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti 60-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) 2011-04-14 susirinkimÄ neįvykusiu ir susirinkimo nutarimus negaliojančiais.

Ieškovas nurodė, kad jis, būdamas bendrijos valdytoju, neginčija visuotinio bendrijos narių susirinkimo teisės priimti sprendimus, tačiau šie veiksmai turi būti atlikti laikantis norminiais teisės aktais nustatytos tvarkos. Bendrijos 2011-04-14 pakartotinis visuotinis susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant įstatuose ir įstatyme nustatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos, jo priimti nutarimai pažeidžia visų bendrijos narių interesus. Visuotinis susirinkimas buvo kviečiamas 2011-02-24, tačiau jis neįvyko.

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste – DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalį pakartotinis susirinkimas turi būti kviečiamas per 2 savaites, vadinasi, pakartotinis susirinkimas turėjo būti kviečiamas iki 2011-03-11. Neįvykus 2011-02-24 susirinkimui, pakartotinis susirinkimas buvo šaukiamas 2011-03-17. Pastarajam neįvykus, kitas pakartotinis susirinkimas buvo šaukiamas 2011-04-14. Visi minėti susirinkimai buvo kviečiami tik viešo paskelbimo – skelbimų lentoje – būdu, nesilaikant nustatytos pranešimo pateikimo tvarkos ir susirinkimo sušaukimo terminų.

Visų kviečiamų susirinkimų dienotvarkė buvo numatyta tokia pati. Darbotvarkėje buvo numatoma keisti bendrijos įstatus, todėl pagal DNSBÄ® 21 straipsnio 2 dalį, apie susirinkimÄ turėjo bÅ«ti praneÅ¡ama raÅ¡tu. 2011-04-14 susirinkime dalyvaujantys nariai dienotvarkę patvirtino bendru sutarimu, nors susirinkime dalyvavo tik 32 proc. bendrijos narių ir įstatų keitimo jie svarstyti negalėjo, nes nebuvo susirinkimo kvorumo. Dar 2010-09-06 iniciatyvinė grupė, nesilaikydama įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatytos tvarkos, Å¡aukė susirinkimÄ , kurį laikė įvykusiu ir nutarimais, nesilaikydama darbotvarkės, atÅ¡aukė bendrijos valdytojÄ iÅ¡ pareigų.

Å io susirinkimo teisėtumas ir priimti nutarimai buvo ginčijami teismine tvarka, ir Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-06-09 civ. byloje Nr. 2-2048-781/2011 priėmė sprendimÄ už akių, pripažino bendrijos 2010-09-06 susirinkimÄ neįvykusiu ir Å¡io susirinkimo metu priimtus nutarimus negaliojančiais. Kadangi bendrijos valdytojas 2010-09-06 susirinkimo nutarimu nuo 2010-09-30 buvo atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų ir iki teismo sprendimo dienos bendrijos susirinkimas, jau vienÄ kartÄ priėmęs nutarimÄ dėl valdytojo atÅ¡aukimo, pats nepakeitęs to nutarimo ir nepripažinęs jo negaliojančiu, negalėjo iÅ¡ naujo svarstyti klausimų, kurie jau iÅ¡spręsti. 2011-04-14 bendrijos narių pakartotinis susirinkimas atÅ¡aukė bendrijos valdytojÄ iÅ¡ pareigų nuo 2011-04-18, įpareigodamas paruoÅ¡ti perdavimui visus bendrijos dokumentus ir turtÄ iki 2011-04-30.

Informacija apie susirinkimÄ ir priimtus nutarimus ieÅ¡kovui, kaip bendrijos valdytojui, buvo pateikta 2011-06-23. 2011-04-14 susirinkimo protokole nėra nurodoma, kokiu įstatyminiu pagrindu atleidžiamas bendrijos pirmininkas. Su atleidžiamu darbuotoju darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti jo atleidimo dienÄ , tačiau ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (2011-04-18) jis nebuvo informuotas, kad yra atleidžiamas iÅ¡ darbo, jam nebuvo iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė iÅ¡moka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Nurodė, kad 2011-04-14 visuotinio susirinkimo metu buvo iÅ¡rinkta bendrijos valdyba, vienas iÅ¡ naujai iÅ¡rinktų valdybos narių yra V. K., kuris nėra bendrijos narys, nes buto savininkė yra S. K., todėl bendrijos valdybos nariu V. K. negalėjo bÅ«ti iÅ¡rinktas. DNSBÄ® nenumato balsavimo teisės perleidimo sutarčių naudojimo, jos yra negaliojančios. Atsakovas 60-oji daugiabučių namų savininkų bendrija praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2010-12-14 bendrijos valdytojui A. T. buvo įteiktas reikalavimas suÅ¡aukti bendrijos narių susirinkimÄ .

IeÅ¡kovas bendrijos įgaliotinių praÅ¡ymÄ ignoravo ir susirinkimo nesuÅ¡aukė. Todėl bendrijos įgaliotinių iniciatyva 2011-02-24 buvo suÅ¡auktas bendrijos susirinkimas. PraneÅ¡imai apie visuotinį susirinkimÄ buvo iÅ¡kabinti vieÅ¡ai ir visiems bendrijos nariams įmesti į paÅ¡to dėžutes. 2011-02-24 susirinkimo metu nebuvo kvorumo, susirinkimas buvo laikomas neįvykusiu. Todėl 2011-03-09 buvo vieÅ¡ai iÅ¡kabinti praneÅ¡imai, kad 2011-04-14 įvyks pakartotinis visuotinis susirinkimas, be to, minėti praneÅ¡imai buvo įmesti į paÅ¡to dėžutes.

Kadangi vėl nebuvo pakankamo dalyvių skaičiaus, bendrijos įstatų koregavimo ir tvirtinimo klausimas pakartotinio visuotinio susirinkimo metu nebuvo svarstomas. Nurodo, kad bendrijos įstatų 8 punkte numatyta, kad bendrijos nariai yra namų ar negyvenamųjų patalpų savininkai, bendrijoje jie turi po vienÄ balsÄ . Bendrasavininkiai, kuriems patalpa priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi susitarti tarpusavyje, kuris iÅ¡ jų atstovaus bendrijoje. V. K. ir S. K. yra sutuoktiniai ir butas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendru sutarimu V. K. atstovauja bendrijoje ir turi vienÄ balsÄ . Atsakovas pažymi, kad bendrijos valdyba renkama ne ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui. A. T. 1995 m. buvo iÅ¡rinktas bendrijos pirmininku. Darbo sutartis su juo nutrÅ«ko 1997 m., pasibaigus 2 m. terminui. IeÅ¡kovas neteisėtai disponuodamas bendrijos turtu ir piniginėmis lėšomis iki Å¡iol mokasi sau atlyginimÄ . Nurodo, kad A. T., nuo bendrijos įsteigimo neteisėtai jai vadovauja ir per visÄ vadovavimo laikotarpį visuotinio bendrijos narių susirinkimo nei karto neorganizavo, taip pažeisdamas bendrijos narių teisėtus interesus.

Perrinkta valdyba 2011-04-14 valdybos pirmininku iÅ¡rinko V. G., tačiau ieÅ¡kovas perduoti bendrijos dokumentacijÄ , antspaudus ir užleisti bendrijos patalpas atsisakė, dėl to buvo kreiptasi į teismÄ . Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, jog pagrindų pripažinti 2011-04-14 susirinkimÄ neįvykusiu ir susirinkimo nutarimus negaliojančiais, nėra (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad 2010-12-14 bendrijos įgaliotiniams kreipusis į ieÅ¡kovÄ kaip bendrijos valdytojÄ ir praÅ¡ant suÅ¡aukti bendrijos narių susirinkimÄ , ieÅ¡kovas tiek de facto, tiek de jure vykdė bendrijos valdymo organo pareigas, kadangi bendrijos narių 2010-09-06 susirinkime priimtas nutarimas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų nuo 2010-09-30, nebuvo įsigaliojęs, nes nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, o 2011-06-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu už akių (b. l. 6-8) bendrijos 2010-09-06 susirinkimas pripažintas neįvykusiu ir jo metu priimti nutarimai pripažinti negaliojančiais, todėl privalėjo vykdyti įgaliotinių teisėtÄ reikalavimÄ , o to nepadaręs, pažeidė DNSBÄ® 21 straipsnio 1 dalį.Sprendime teismas nurodė, kad 2011-02-24 susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka buvo iÅ¡ esmės įgyvendinta tinkamai, nes apie susirinkimÄ bendrijos nariams buvo praneÅ¡ta įmetant praneÅ¡imus į paÅ¡to dėžutę, kas prilyginama praneÅ¡imui raÅ¡tu, tačiau jis neįvyko, nes jame dalyvavo mažiau kaip ½ bendrijos narių (DNSBÄ® 21 str. 3 d.).

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimo 2011-04-14 pakartotinį visuotinį susirinkimÄ pripažinti neįvykusiu dėl įstatyme nustatyto dviejų savaičių pakartotinio susirinkimo Å¡aukimo termino nesilaikymo nėra pagrindo. Nors sutiko su ieÅ¡kovu, kad minėtas terminas nebuvo iÅ¡laikytas ir tai yra pažeidimas pagal DNSBÄ® 21 straipsnio 3 dalį, numatantį, kad jeigu į susirinkimÄ neatvyksta nustatytas narių skaičius, per dvi savaites Å¡aukiamas pakartotinis susirinkimas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamÄ praktikÄ , jog turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar dalyviui nebuvo suvaržyta galimybė susirinkime iÅ¡reikÅ¡ti tikrÄ jÄ valiÄ , ar buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, reglamentuojančios susirinkimo suÅ¡aukimÄ , jo vedimÄ , nutarimų priėmimÄ ir Å¡is pažeidimas pažeidė ieÅ¡kovo interesus ar vieÅ¡Ä jį interesÄ taip, kad padarinių negalima paÅ¡alinti kitaip kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais, sprendė, kad padarytas pažeidimas nepažeidė ieÅ¡kovo teisių, tokių įrodymų į bylÄ nepateikė ieÅ¡kovas, teismas, be to, nustatė, kad pats ieÅ¡kovas, bÅ«damas bendrijos valdymo organu, nevykdė savo pareigų ir reikalaujant įgaliotiniams nesuÅ¡aukė susirinkimo.

Teismui nepateikti įrodymai, kad jei pakartotinis susirinkimas bÅ«tų įvykęs per dvi savaites, bÅ«tų didesnis bendrijos narių aktyvumas ir susirinkime tais pačiais klausimais bÅ«tų priimti kitokie sprendimai. Tokį pažeidimÄ teismas pripažino formaliu, kuris pats savaime nėra pakankamu pagrindu pakartotinį susirinkimÄ pripažinti neįvykusiu. IeÅ¡kovas byloje neįrodė, kad 2011-04-14 susirinkime nebuvo kvorumo, t.y. kad dalyvavo mažiau kaip ¼ bendrijos narių (įskaitant asmenis, perleidusius balsavimo teises pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis).

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, jog balsavimo teisės perleidimo sutartys negaliojančios. Nei CK, nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nenumato draudimo sudaryti tokių sutarčių daugiabučių namų savininkų bendrijoje. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai atsisakė priimti tokias sutartis, turėjo tai padaryti ir vadovaudamasis CK 2.89 str. 3 d. juridinio asmens dalyviui ir asmeniui, įgaunančiam balsavimo teisę praneÅ¡ti apie tokios informacijos gavimÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas kaip bendrijos valdymo organas nėra asmuo, kuriam įstatyme numatyta pareiga patikrinti sudaryto sandorio teisėtumÄ , sandorį sudariusio asmens valios iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad balsavimo teisės perleidimo sutartis sudarė ne juose nurodyti asmenys, ar kad balsavimo teisės perleidimo sutartys neatitinka balsavimo teises perleidusių asmenų tikrosios valios. Sutartyse nurodyti perleidėjų visi bÅ«tini asmens duomenys, Å¡ių duomenų gavimas be pačių asmenų sutikimo nėra galimas. Teismas laikė, kad balsavimo sutartys galiojančios, o jų pateikimas susirinkime, kai prieÅ¡ tai jas nepagrįstai atsisakė priimti bendrijos valdytojas, ko neginčija, neprieÅ¡tarauja CK 2.89 straipsnio 2-3 dalyse įtvirtintam atskleidimo principui.Teismas dėl ieÅ¡kovo argumento, kad 2011-04-14 susirinkimo protokole nėra nurodoma, kokiu įstatyminiu pagrindu jis atleidžiamas, atleidimo dienÄ jis nebuvo informuotas, kad atleidžiamas iÅ¡ darbo, su juo nėra galutinai atsiskaityta, nurodė, kad Å¡iuo atveju narių susirinkimui ieÅ¡kovÄ atÅ¡aukus iÅ¡ pareigų, turėjo bÅ«ti sprendžiama dėl darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų įforminimo bei atsiskaitymo su ieÅ¡kovu, tačiau Å¡iame ginče ieÅ¡kovas atsakovui jokių reikalavimų, susijusių su darbo sutarties pasibaigimo įforminimu, galutiniu atsiskaitymu nekėlė, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡eina už nagrinėjamo civilinio ginčo ribų.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡io ginčo nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai toliau vykdo bendrijos valdytojo pareigas. Vien ta aplinkybė, kad bendrijos narių susirinkimas, priimdamas nutarimÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, nenurodė darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir darbo sutarties nutraukimo įforminimo tvarkos, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti atitinkamÄ susirinkimo nutarimÄ negaliojančiu, nes Å¡ie klausimai gali bÅ«ti iÅ¡spręsti naujai iÅ¡rinktų bendrijos valdymo organų.

IeÅ¡kovas A. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsižvelgiant į 2008-12-08 bendrijos įgaliotinių susirinkime priimtÄ sprendimÄ pratęsti ieÅ¡kovo kaip bendrijos valdytojo įgaliojimus ir jam suteikti bendrijos valdytojo įgaliojimus nuo 2008-12-19 iki 2011-12-19, valdytojas, pasibaigus Å«kiniams metams, turėjo pareigÄ kviesti visuotinį bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimÄ , kurio darbotvarkėje privalomai turėjo bÅ«ti bendrijos valdybos (valdytojo) rinkimai.

Kadangi neeiliniai susirinkimai buvo kviečiami ne pirmÄ kartÄ ir jų nutarimai buvo ginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o teisminiai ginčai nepasibaigę, todėl bendrijos valdybos ar pirmininko rinkimai anksčiau nustatyto termino neturėjo bÅ«ti inicijuojami. IÅ¡ankstinis bendrijos susirinkimas ir dienotvarkės klausimas dėl iÅ¡ankstinių bendrijos valdytojo (pirmininko) rinkimų – tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kovo teisėtu interesu dirbti pagal sutartį bendrijos susirinkimo nustatytÄ terminÄ â€“ iki 2011-12-19.

Todėl tai, kad bendrijos valdytojo (pirmininko) perrinkimas buvo inicijuojamas nuo 2010-09-06, negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo interesai niekaip nepažeisti. Apeliantas nurodo, jog svarstant susirinkimo, kurio dienotvarkėje ne pirmÄ kartÄ Ä¯traukti bendrijos valdymo (bendrijos pirmininko) rinkimai, suÅ¡aukimo teisėtumÄ , buvo bÅ«tina atsižvelgti ir į tokio susirinkimo suÅ¡aukimo priežastis ir teisines pasekmes ieÅ¡kovui. Susirinkimo nutarimas atÅ¡aukti bendrijos valdytojÄ iÅ¡ pareigų sÄ lygoja darbo sutarties nutraukimÄ .

Kilus konfliktinei situacijai bendrijoje, yra pagrindas abejoti tiek nuoseklia, ilgalaike minėtų asmenų teise perrinkti bendrijos pirmininkÄ , tiek įgaliotinių pateiktomis balsavimo teisės perleidimo sutartimis. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bendrijos įstatai, bendrijų įstatymas balsavimo teisės perleidimo sutarčių naudojimo nenumato, o bendrijoje nėra nusistovėjusios balsavimo teisės perleidimo sutarčių naudojimo praktikos, todėl visos pateiktos balsavimo teisės perleidimo suytartys negalioja.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrijos valdytojas 2010-09-06 susirinkimo nutarimu nuo 2010-09-30 buvo atšauktas iš pareigų ir iki 2011-06-09 teismo sprendimo, kuriuo minėtas susirinkimas pripažintas neįvykusiu ir jo metu priimti nutarimai pripažinti negaliojančiais, bendrijos susirinkimas, pats nepakeitęs to nutarimo ar nepripažinęs jo negaliojančiu, pakartotinai negali iš naujo svarstyti klausimų, kurie jau išspręsti ir priimti naujų sprendimų. Apeliantas nurodo, jog 2011-04-14 susirinkimo protokole nėra nurodoma, kokiu įstatyminiu pagrindu atleidžiamas (perrenkamas) bendrijos pirmininkas.

Atsakovas 60-ji DNSB atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių teisinių ir faktinių argumentų dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo, nepagrįstumo ar neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Apeliacinis skundas yra formalus. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. T. buvo paskirtas 60-osios DNSB valdytoju (pirmininku) (t. 1, b.l. 83). 2008-12-08 įgaliotinių pakartotinio susirinkimo metu buvo nutarta pratęsti bendrijos valdytojo A. T. įgaliojimus nuo 2008-12-19 iki 2011-12-19 (t. 1, b.l. 101-102). 2010-09-06 vykusiame bendrijos narių susirinkime buvo priimtas nutarimas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų nuo 2010-09-30 (t. 1, b.l. 19-20), tačiau Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimu už akių Å¡is susirinkimas pripažintas neįvykusiu ir jo metu priimti nutarimai pripažinti negaliojančiais. 2010-12-14 dvideÅ¡imt penki bendrijos įgaliotiniai kreipėsi į ieÅ¡kovÄ kaip bendrijos valdytojÄ , praÅ¡ydami suÅ¡aukti bendrijos narių susirinkimÄ su atitinkama darbotvarke (t. 1, b. l. 25-26). 2011-02-24 Å¡auktas visuotinis bendrijos susirinkimas (t. 1, b.l.

21) neįvyko, nesant kvorumo, nes į jį atvyko mažiau kaip ½ bendrijos narių. 2011-04-14 įvyko pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu bendrijos pirmininkas A. T. buvo atšauktas iš pareigų (t. 1, b.l. 26-30). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su bendrijos narių susirinkimo sušaukimu, bendrijos pirmininko atšaukimu iš pareigų, tinkamai įvertino, kad padaryti pažeidimai yra neesminiai ir nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamo bendrijos narių susirinkimo bei jo metu priimtų nutarimų.

Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad nebuvo pažeistos jo teisės atÅ¡aukiant jį iÅ¡ bendrijos pirmininko pareigų, pasak jo, teismas turėjo atsižvelgti į susirinkimo suÅ¡aukimo teisėtumÄ , priežastis ir teisines pasekmes ieÅ¡kovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame buvo iÅ¡analizuota ir konstatuota, kad 2011-04-14 vykęs pakartotinis bendrijos narių susirinkimas suÅ¡auktas teisėtai, o suÅ¡aukimo tvarkos pažeidimas, t.y. nesilaikymas DNSBÄ® 21 str. 3 d. nustatyto 2 savaičių termino, nagrinėjamoje situacijoje yra neesminis.

Padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas patikrino, ar dėl tokio pažeidimo buvo pažeisti ieÅ¡kovo ar kitų bendrijos narių teisėti interesai ir, kolegijos vertinimu, visiÅ¡kai pagrįstai nenustatė tokių pažeidimų. Nagrinėjamu atveju, reikÅ¡minga ta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad pats ieÅ¡kovas nevykdė jam kaip bendrijos pirmininkui priklausančių pareigų, t.y. reikalaujant bendrijos įgaliotiniams nesuÅ¡aukė susirinkimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas nenustatinėjo susirinkimo suÅ¡aukimo priežasčių.

Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kokias teisines pasekmes sukelia ieÅ¡kovui ginčijamo susirinkimo metu priimtas nutarimas atÅ¡aukti bendrijos pirmininkÄ iÅ¡ pareigų, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimÄ dėl ginčijamo susirinkimo ir metu priimtų nutarimų teisėtumo, kaip jau buvo minėta anksčiau, svarbu nustatyti, ar toks susirinkimas vyko teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei Å¡io susirinkimo dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Tuo tarpu ieÅ¡kovui kylančios teisinės pasekmės dėl tokio nutarimo priėmimo, nesant pareikÅ¡to savarankiÅ¡ko reikalavimo, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismui nebuvo pagrindo dėl to pasisakyti. Atitinkamai, apeliantui nurodant, kad 2011-04-14 susirinkimo protokole nėra nurodoma, kokiu įstatyminiu pagrindu yra atleidžiamas bendrijos pirmininkas, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad bendrijos narių susirinkimas, nuspręsdamas atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų, nenurodė darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir darbo sutarties įforminimo tvarkos, nesudaro pagrindo pripažinti tokį susirinkimo nutarimÄ negaliojančiu.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje savarankiÅ¡ko reikalavimo, susijusio su darbo teisinių santykių pabaiga, nereiÅ¡kė, tuo tarpu jis, manydamas, jog jo teisės dėl to, kad nebuvo įformintas atleidimas, neiÅ¡mokėta iÅ¡eitinė iÅ¡moka, neatsiskaityta galutinai, pažeidžiamos, turi įstatyme numatytÄ teisę kreiptis į teismÄ su savarankiÅ¡kų reikalavimu dėl Å¡ių teisių gynimo.Kolegijos vertinimu, Å¡ioje konkrečioje byloje nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog bendrijos narių susirinkimas, vienÄ kartÄ priėmęs nutarimÄ dėl bendrijos pirmininko atÅ¡aukimo 2010-09-06, pats nepakeitęs Å¡io nutarimo ar nepripažinęs jo negaliojančiu, negalėjo pakartotinai svarstyti tokio klausimo, kadangi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad 2010-09-06 vykęs susirinkimas bei jo metu priimti nutarimai neįsigaliojo, nes nebuvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, be to, jie buvo ginčijami teismine tvarka, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-09 sprendimu už akių Å¡ie nutarimai pripažinti negaliojančiais.

Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad 60-osios DNSB narių susirinkimas turėjo teisę spręsti dėl bendrijos pirmininko atÅ¡aukimo 2011-04-14 vykusiame pakartotiniame susirinkime. Ta aplinkybė, jog 2008-12-08 bendrijos įgaliotinių pakartotiniame susirinkime buvo nutarta pratęsti ieÅ¡kovo kaip bendrijos valdytojo įgaliojimus ir jam suteikti bendrijos valdytojo įgaliojimai laikotarpiui nuo 2008-12-19 iki 2011-12-19 (t. 1, b.l. 101-102), tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas kaip bendrijos pirmininkas turėjo vykdyti jam pagal įstatus bei įstatymus priklausančias pareigas, viena iÅ¡ kurių yra bendrijos narių susirinkimo suÅ¡aukimas, o kadangi jis Å¡ios pareigos nevykdė, bendrijos nariams atsirado teisinis pagrindas suÅ¡aukti susirinkimÄ ir spręsti klausimÄ dėl bendrijos pirmininko atÅ¡aukimo iÅ¡ užimamų pareigų.

Pažymėtina ir tai, kad minėta aplinkybė nepaneigia įstatyme įtvirtintos teisės bendrijos narių susirinkimui inicijuoti bendrijos valdytojo (pirmininko) atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų anksčiau nustatyto termino. Pagal Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 22 str. 1 d. bendrijos narių susirinkimas turi iÅ¡imtinę teisę rinkti ir atÅ¡aukti bendrijos valdymo organo – valdybos – narius, taip pat valdybos pirmininkÄ . Bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi absoliučiÄ teisę, laikantis įstatymo reikalavimų, spręsti dėl bendrijos valdybos pirmininko tinkamumo.

Apeliantas, nurodydamas, kad bendrijos valdybos ar pirmininko rinkimai anksčiau nustatyto termino (iki 2011-12-19) neturėjo bÅ«ti inicijuojami, Å¡io argumento nepagrindžia įrodymais. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu dėl balsavimo teisės perleidimo sutarčių negaliojimo dėl to, jog nei bendrijos įstatai, nei DNSBÄ® normos nenumato balsavimo teisės perleidimo sutarčių naudojimo, o bendrijoje nėra nusistovėjusios balsavimo teisės perleidimo sutarčių naudojimo praktikos. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias balsavimo teisės perleidimo sutarties sudarymÄ ir nenumatančias, kad daugiabučių namų savininkų bendrijoje bÅ«tų draudžiama perleisti balsavimo teisę, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog balsavimo teisės perleidimo sutartys yra galiojančios.

Atkreiptinas dėmėsys, jog teismas nenustatė, kad šios balsavimo teisės perleidimo sutartys būtų sudarytos ne juose nurodytų asmenų ar kad jos neatitinka jas sudariusių asmenų tikrosios valios, o ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais.

Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).Apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus apeliacinį skundÄ , neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija n u t a r ė : Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                           Romualda Janovičienė                                                                                            Dalia Kačinskienė                                                                                               Dainius Rinkevičius