0e7ce580-4e9a-4e8c-94ea-21323b9dc3ec · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-2370-260/2011(Proceso Nr. 2-56-3-00542-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija: : 21.4.;  21.6.; 35.3.6; 35.6.1;114.11;116.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 30 d. Kaunas             Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis,             sekretoriaujant Editai Vazgienei,             dalyvaujant atsakovų D. D. ir S. Å . atstovui advokatui Aivarui Giliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr.2-2370-260/2011 dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo pagal bankrutuojančios D.

D. personalinės įmonės ieÅ¡kinį atsakovams D. D., D. D. ir S. Å .. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas           n u s t a t ė : IeÅ¡kovas bankrutuojanti D. D. personalinė įmonė ieÅ¡kiniu (b.l. 5-9) prašė teismo pripažinti 2009 m. balandžio 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1995, sudarytÄ tarp atsakovų D. D., D. D. ir S. Å . negaliojančia, taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti D. D. ir D. D. sandoriu perleistÄ butÄ arba, nustačius, kad restitucija natÅ«ra negalima, priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å . atitinkamai perleisto turto vertę pinigais, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, jog 2009 m. spalio 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ D. D. personalinei įmonei. Ä®monės savininkas D. D. neperdavė ir neinformavo administratoriaus apie 2009-04-21 sudarytÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1995. Tik 2011-01-17, gavęs kreditoriaus Euler Hermes Kreditversicherungs - Aktiengesellschaft advokato Gedimino Saudargo raÅ¡tÄ dėl kreditorių interesų gynimo, administratorius buvo informuotas, kad kreditoriaus turimais duomenimis buvo sudaryta 2009-04-21 buto pirkimo - pardavimo sutartis.

Todėl laikytina, kad administratorius apie ginčijamÄ sandorį sužinojo 2011-01-17 ir nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2009 m. balandžio 21 d., įmonei turint finansinių sunkumų - negalint tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Bankroto byla D. D. personalinei įmonei buvo iÅ¡kelta 2009 m. spalio 29 d. Taigi kreditoriai ginčo sutarties sudarymo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, kadangi tokiais veiksmais buvo mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditorių galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo įsiskolinęs kreditoriams ir Å¡ios skolos nėra padengtos iki Å¡iol. Todėl įmonės bankroto administratorius, atstovaudamas visiems įmonės kreditoriams, ginčija ieÅ¡kovo dalyvių - D. D. ir jo sutuoktinės D. D. sandorį, pažeidžiantį tiek pačios įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus, nes D. D. ir jo sutuoktinė D. D. sumažino savo mokumÄ ir turtÄ , iÅ¡ kurio kreditoriai galėtų patenkinti savo reikalavimus. D. D. ir D. D. perleido priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ galimai nesÄ Å¾iningiems tretiesiems asmenims.

Jokio imperatyvo šį turtÄ perleisti atsakovai neturėjo, todėl tokiais veiksmais pažeidė pačios įmonės ir kreditorių interesus. Atsakovui S. Å . perleistas turtas galėjo bÅ«ti parduotas už didesnę nei ginčijamoje sutartyje nustatyta kaina (150.000 Lt), todėl jau vien dėl Å¡ios aplinkybės sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Sandorio metu ieÅ¡kovo įmonė jau buvo nemoki, todėl jos dalyviai nebeturėjo teisės vykdyti sandorį, t.y. perleisti turtÄ , net jei kaina buvo sumokėta iki sandorio sudarymo.

Atsakovas S. Å . dėl jo sumokėtos avanso įmokos turėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ kartu su kitais kreditoriais, o pinigų suma, gauta pardavus minėtÄ turtÄ bankroto procese, turėjo bÅ«ti skirta atsiskaityti su visais kreditoriais, o ne iÅ¡imtinai su atsakovu S. Å .. Atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 37-41) atsakovai D. D. ir S. Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai nurodė, kad ginčijama buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. balandžio 21 d., o bankroto byla D.

D. personalinei įmonei buvo iÅ¡kelta tik 2009 m. spalio 29 d., t. y. nuo sandorio sudarymo praėjus daugiau kaip pusei metų. Todėl formaliai turto perleidimo sandoris nebuvo draudžiamas ir nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl vertinant, ar jis pažeidė kreditorių interesus, bÅ«tina įvertinti tai, ar turtas buvo parduotas už rinkos kainÄ , taip pat kitas ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes. Pats ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje pripažįsta, jog ginčo sandorio sudarymo metu buto vidutinė rinkos vertė buvo 101.000 Lt, tuo tarpu butas pagal ginčijamÄ sandorį parduotas net už 150.000 Lt, t. y. už beveik 50 proc. didesnę nei rinkos kainÄ .

Be to, parduotas butas buvo bendra jungtinė atsakovo D. D. ir atsakovės D. D. nuosavybė, Å¡eimos turtas, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡kojimas yra apsunkintas. Taip pat Å¡is turtas nebuvo tiesiogiai naudojamas D. D. personalinės įmonės veikloje ir pajamų įmonei ar jos savininkui nesukÅ«rė. Todėl ginčo sandoriu perleidžiant turtÄ , įmonės bei jos kreditorių interesai ne tik, kad nebuvo pažeisti, tačiau prieÅ¡ingai, ginčo sandoris buvo naudingas tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, kadangi įmonės mokumas buvo ne sumažintas, kaip nepagrįstai teigia ieÅ¡kovas, bet padidintas, gaunant už pajamų nesukuriantį turtÄ beveik 50 procentų nei vidutinė rinkos kaina didesnę sumÄ .

Be to, pardavus Å¡eimos turtÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų apsunkintas, buvo sudarytos žymiai geresnės galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus. Ginčo sandoris negali bÅ«ti pripažintas pažeidžiančiu kreditorių teises, nes nėra pagrindo teigti, kad Å¡io sandorio sudarymas sukėlė įmonės nemokumÄ ir dėl to vėliau po Å¡io sandorio sudarymo įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o įmonės turto nepakako visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Nuo bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo dienos įsigaliojo draudimas įmonės dalyviams ir kitiems asmenims sudaryti ir vykdyti bet kokius įmonės turto perleidimo sandorius.

Å ių imperatyvių nuostatų atsakovai nepažeidė, todėl jie negali bÅ«ti pripažinti nesÄ Å¾iningais. VisiÅ¡kai nepagrįstas ir neįrodytas ieÅ¡kovo teiginys, jog ginčo turtas galėjo bÅ«ti parduotas už didesnę nei 150.000 Lt kainÄ . IeÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, jog sandorio sudarymo metu buvo potencialių pirkėjų, kurie bÅ«tų pasiÅ«lę už ginčo butÄ dar didesnę nei 150.000 Lt sumÄ , arba, kad buvo kitų galimybių gauti didesnę kainÄ , nei atsakovas S. Å . sumokėjo už ginčo butÄ .

IeÅ¡kinyje remiamasi teismų praktika, kuri Å¡iam ginčui negali bÅ«ti taikoma, kadangi nagrinėjamu atveju kalbama ne apie pačios bankrutuojančios įmonės turto pardavimo sandorį, tačiau apie jos dalyviui ir jo sutuoktinei jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimÄ . Kadangi butas buvo parduotas už žymiai didesnę, nei VÄ® „Registrų centras“ nurodomÄ kainÄ , todėl nei atsakovė D. D., kaip viena iÅ¡ buto pardavėjų, nei pirkėjas S. Å ., net jei ir bÅ«tų žinoję, jog D.

D. personalinė įmonė, kuri nebuvo ginčo turto savininkė ir sandorio dalyvė, sandorio sudarymo metu turėjo kreditorių, neturėjo pagrindo manyti, jog jų sudaromas sandoris, brangiau, nei rinkos kaina parduodant ir perkant atsakovų D. D. ir D. D. asmeninį turtÄ , sumažins ieÅ¡kovo mokumÄ ir taip pažeis D. D. personalinės įmonės kreditorių interesus. PrieÅ¡ingai, net ir tuo atveju, jei atsakovai D. D. ir S. Å . bÅ«tų žinoję, kad ieÅ¡kovas turi kreditorių, su kuriais negali atsiskaityti, atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, ieÅ¡kovo ir jo kreditorių padėtį tik pagerino, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad sudarydami sandorį elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Atsakovų nuomone, byloje nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų, kurioms esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu sandoris galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu (nepažeistos kreditorių teisės, nėra sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo), todėl nėra pagrindo apskritai taikyti restitucijos. Nors ieÅ¡kovas pirmiausia praÅ¡o taikyti restitucijÄ natÅ«ra, tačiau restitucijos taikymas natÅ«ra ne tik, kad nepagerintų kreditorių padėties ir neužtikrintų jų reikalavimų patenkinimo daugiau, nei buvo padaryta iÅ¡ parduoto buto gautų ir į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡tų lėšų, tačiau atvirkščiai, sumažintų galimybę patenkinti dalį kreditorių reikalavimų.

IÅ¡ oficialios VÄ® „Registrų centras“ interneto svetainės duomenų matyti, jog ginčo buto vertė 2011 m. sausio 1 d. vertinimo duomenimis buvo tik 42.200 Lt. Pritaikius restitucijÄ natÅ«ra ir vėliau realizavus ginčo butÄ , kreditorių reikalavimų patenkinimui bÅ«tų gauta apie 70 proc. mažiau lėšų, nei jų buvo gauta pardavus atsakovui S. Å . ginčo butÄ , o kreditorių reikalavimų dydis tik padidėtų, įtraukus į jų sÄ raÅ¡Ä ir atsakovÄ S. Å . su reikalavimu grÄ Å¾inti jo sumokėtus 150.000 Lt.

Toks restitucijos taikymas nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogintų pačios įmonės bei jos kreditorių padėtį. Restitucijos natÅ«ra taikymas nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogintų ir atsakovo S. Å . padėtį, kadangi jis už butÄ jau sumokėjo gerokai didesnę nei rinkos kainÄ , o esant tokiam teismo sprendimui, bÅ«tų priverstas grÄ Å¾inti įsigytÄ turtÄ be realios galimybės susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas D. D. prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo administratoriaus 2009-05-22 D.

D. personalinės įmonės kasos pajamų orderio serija DDRPÄ® Nr.792/1 originalÄ arba patvirtintÄ kopijÄ Â Â (b.l. 46-49). Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrindė neabejotinos kreditoriaus reikalavimo teisės, taip pat nenurodė, kokiu bÅ«du ir kokioje apimtyje ginčijamas sandoris pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2009 m. balandžio 21 d. Bankroto byla D. D. įmonei buvo iÅ¡kelta tik 2009 m. spalio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi.

Nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento iki įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla praėjo pusė metų. Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamÄ skolininko turto padėtį su ta, kuri bÅ«tų, jei ginčijamas sandoris nebÅ«tų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir visÄ skolininko iki ginčijamo sandorio turėtÄ turtÄ ir turimÄ po jo sudarymo. Skolininkui pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ už rinkos kainÄ ir gavus ekvivalentinę pinigų sumÄ , gali bÅ«ti pripažinta, kad kreditoriaus teisės nebus pažeistos.

Už parduotÄ butÄ , kuris buvo bendroji sutuoktinių D. D. ir D. D. nuosavybė, buvo gauta 150.000 Lt dydžio suma. Pusę Å¡ios sumos atsakovas D. D. 2009 m. gegužės 22 d. įnešė į įmonės kasÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina 2009 m. gegužės 22 d. kasos pajamų orderis serija DDRPÄ® Nr.792/1. Atsakovas turi galimybę teismui pateikti tik Å¡io dokumento kopijÄ , nes originalus dokumentas yra pas bankroto administratorių. Dėl sudaryto ginčijamo sandorio įmonės kreditorių interesai pažeisti nebuvo, prieÅ¡ingai, įmonė įgijo papildomų piniginių lėšų.

Ginčijamu sandoriu buvo perleistas ne D. D. personalinės įmonės turtas, o įmonės veikloje dalyvavusių asmenų turtas, kuriam yra taikomas šeimos turto teisinis rėžimas. Vadovaujantis CK nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tik tuomet, kai kreditorių interesams patenkinti nepakanka individualios įmonės turto, piniginiai reikalavimai yra tenkinami iš įmonės veikloje dalyvavusių asmenų turto. Šios pozicijos laikosi ir pats ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį.

IeÅ¡kovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad atsakovams D. D. ir D. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas galėjo bÅ«ti parduotas už didesnę kainÄ negu buvo parduotas. Å is ieÅ¡kovo argumentas neįrodytas jokiais pagrįstais įrodymais. IeÅ¡kovas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, sudarant ginčijamÄ sandorį, pasireiÅ¡kė atsakovo S. Å . nesÄ Å¾iningumas. Atsakovas S. Å ., įgydamas nekilnojamÄ jį turtÄ savo nuosavybėn, veikė kaip fizinis asmuo ir sandorį sudarė taip pat su fiziniais asmenimis, o ne su D.

D. personaline įmone. S. Å . neprivalėjo pasidomėti, ar nekilnojamojo turto pardavėjai yra individualios įmonės savininkai. Nekilnojamojo turto pardavėjų, kaip fizinių asmenų, finansinė bÅ«klė buvo aiÅ¡ki iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ pažymos pardavimo sandoriui, kuri yra užsakoma notaro, tvirtinančio pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovo S. Å ., kaip trečiojo asmens, nesÄ Å¾iningumo faktÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Tuo tarpu jokių įrodymų dėl trečiosios Å¡alies nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovas nepateikė.

Dubliku (b.l. 56-58) ieÅ¡kovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis nesutinka su atsakovų atsiliepimuose nurodytais argumentais, ir teigia, kad sandorio sudarymo metu įmonė turėjo neįvykdytų finansinių prievolių, o kreditoriai - neabejotinÄ reikalavimo teisę. IÅ¡ paties D. D. personalinės įmonės savininko D. D. teismui pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o ir kreditorių pateiktų finansinių pretenzijų Å¡ioje įmonės bankroto byloje matyti, kad nevykdomų įsiskolinimų įmonė turi nuo 2008 metų (pagrindas:

D. D. personalinės įmonės 2009-08-31 kreditorių sÄ raÅ¡as; kreditoriaus UAB „Tomega“ 2009-12-01 raÅ¡tas Nr. 1-12/1 DB dėl finansinių reikalavimų pateikimo). Kadangi įmonė sandorio sudarymo metu turėjo neįvykdytų finansinių prievolių ir įmonės savininkui D. D. jau buvo praneÅ¡ta apie ketinimÄ kelti bankroto bylÄ D. D. personalinei įmonei (pagrindas: 2009-03-26 priminimas dėl įsiskolinimo padengimo), o už parduotÄ butÄ gautos piniginės lėšos, o tuo labiau į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡ti pinigai, nepadengtų visų įmonės įsiskolinimų kreditoriams, negalima tvirtinti, kad tai buvo vienintelė racionali iÅ¡eitis iÅ¡vengti bankroto (D.

D. personalinės įmonės bankroto byloje Å¡iai dienai teismo patvirtintų kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro bendrÄ 766.133,27 Lt sumÄ ). Atsakovai D. D. ir D. D., esant tokiai situacijai, parduodami savo asmeninį turtÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai. Sandorio, sudaryto prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , negalima vadinti įprastiniu sandoriu, nes įmonės savininkams buvo žinomi visi įmonės skoliniai įsipareigojimai, bei tai, kad už parduotÄ butÄ gautų pinigų neužteks visiems įsiskolinimams padengti.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas S. Å . elgėsi nerÅ«pestingai, todėl tokį elgesį galima vadinti nesÄ Å¾iningu. Atsakovų D. D. ir S. Å . atsiliepime nurodyta, kad D. D. personalinė įmonė nebuvo ginčo turto savininkė ir sandorio dalyvė. Tačiau D. D. personalinė įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl individualios įmonės savininkas už įmonės neįvykdytas prievoles kreditoriams atsako ne tik visu įmonės, bet ir savo asmeniniu turtu. Kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto, yra parduodamas jos savininko turimas turtas, įskaitant ir esantis bendra jungtine nuosavybe.

Ginčo butas buvo parduotas įmonei turint finansinių sunkumų - negalint tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl galima daryti prielaidÄ , kad tokiais veiksmais buvo mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditorių galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Tripliku (b.l. 72-74) atsakovai D. D. ir S. Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad neginčija fakto, jog įmonė turėjo įsiskolinimų kreditoriams dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis vien tik kreditorinių įsipareigojimų faktu ar jų dydžiu negalima spręsti apie įmonės nemokumÄ , nes sprendžiant apie įmonės nemokumÄ bÅ«tina įvertinti ne tik pradelstų įsiskolinimų faktÄ bei dydį, tačiau ir į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę. Atsakovai faktÄ , kad įmonei bankroto byla buvo iÅ¡kelta vėliau, negu buvo sudarytas ginčo sandoris, nurodė pasisakydami apie ginčo sandorio neprieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normoms, konkrečiai - Ä®BÄ® 14 straipsniui, draudžiančiam nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos įmonės dalyviams ir kitiems asmenims sudaryti ir vykdyti bet kokius įmonės turto perleidimo sandorius.

Todėl vien tas faktas, jog įmonė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, neįrodo nei įmonės nemokumo, nei ginčo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo fakto. Atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovo argumentu, jog apie atsakovų sÄ Å¾iningumÄ , sudarant ginčo sandorį, reikia spręsti iÅ¡ to, kaip jie valdė savo asmeninį ir įmonės turtÄ , kad atsakovams buvo žinomi visi įmonės skoliniai įsipareigojimai. Å ie ieÅ¡kovo teiginiai yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad atsakovė D. D. žinojo ar bent jau turėjo žinoti apie jos vyro atsakovo D. D. individualios įmonės veiklos rezultatus bei esamas skolas. Juo labiau to neprivalėjo žinoti ir nežinojo atsakovas S. Å .. Net ir tuo atveju, jei jie bÅ«tų žinoję apie D. D. individualios įmonės finansinius įsipareigojimus, pardavę asmeninį D. Å¡eimos turtÄ už gerokai didesnę nei rinkos kainÄ , atsakovai D. D. ir S. Å . negali bÅ«ti pripažinti veikę nesÄ Å¾iningai.

Atsakovų nuomone, bankroto administratorius, teikdamas teismui tokius akivaizdžiai nepagrįstus argumentus bei ieškinį, taip didindamas atsakovų išlaidas, pats savo veiksmais blogina bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių padėtį, todėl atsakovai prašo priteisti dėl bankroto administratoriaus akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio jų turėtas bylinėjimosi išlaidas iš paties bankroto administratoriaus (CPK 95 str.). Tripliku (b.l. 76-78) atsakovas D. D. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti trečiojo asmens S. Å . nesÄ Å¾iningumÄ sandorio sudarymo metu. IeÅ¡kovas privalo įrodyti aplinkybes, jog tretysis asmuo S. Å . žinojo, kad nekilnojamojo turto pardavėjai D. D. ir D. D. yra individualios įmonės dalyviai, taip pat aplinkybę, jog individuali įmonė turi kreditorinių įsipareigojimų kitiems juridiniams asmenims. Tačiau ieÅ¡kovas nei ieÅ¡kinyje, nei dublike nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti nesÄ Å¾iningus trečiojo asmens veiksmus.

Ä®rodinėdamas atsakovų D. D. bei D. D. nesÄ Å¾iningumÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu, ieÅ¡kovas tik nurodo, jog Å¡ias sandorio Å¡alis pripažinti nesÄ Å¾iningomis yra pagrindo, nes sandorio sudarymo metu individuali įmonė turėjo įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ actio Pauliana teisės normų taikymo srityje, siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamÄ skolininko turto padėtį su ta, kuri bÅ«tų, jei ginčijamas sandoris nebÅ«tų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir visÄ skolininko iki ginčijamo sandorio turėtÄ turtÄ ir turimÄ po jo sudarymo.

Skolininkui pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ už rinkos kainÄ ir gavus ekvivalentinę pinigų sumÄ , gali bÅ«ti pripažinta, kad kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos. Butas buvo parduotas už gerokai didesnę negu rinkos kainÄ . Å ios aplinkybės ieÅ¡kovas neginčija. Pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , pusė gautos piniginės sumos buvo įneÅ¡ta į įmonės kasÄ . Å io fakto ieÅ¡kovas taip pat neginčija. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ginčytinu sandoriu pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ didesne nei rinkos kaina, individualios įmonės kreditorių interesai pažeisti nebuvo.

Nagrinėjant bylÄ Â teismo posėdyje atsakovų D. D. ir S. Å . atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje šalių paaiÅ¡kinimais, pateiktais procesiniuose dokumentuose bei šalių atstovų teismo posėdžio metu, taip pat raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta:Buto pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2009 m. balandžio 21 d., atsakovai D. D. ir D. D. pardavė  pirkėjui atsakovui S. Å . už 150000 Lt butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Prienų mieste, valdomÄ Â jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b.l.10-13).2009 m. spalio 19 nutartimi Kauno apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ Â D.

D. personalinei įmonei (b.l.14).Å ios bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu D. D. personalinės įmonės kreditorių teises pažeidusiÄ Â Ä¯monės savininko ir jo sutuoktinės 2009 04 21 sudarytÄ Â buto pirkimo pardavimo sutartį.Teismas pripažįsta, kad byloje pareikÅ¡tas bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Pagal suformuotÄ Â Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikÄ Â yra pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-361/2009 ir kt.).

Tačiau šioje byloje nagrinėjamu atveju ginčijamas ne skolininko - juridinio asmens D. D. personalinės įmonės, o kitų asmenų – įmonės savininko ir jo sutuoktinės – sudarytas sandoris. Pagal CK 2.33 str., 2.50 str. ir Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas individuali įmonė – neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Tai reiškia, kad individuali įmonė yra savarankiškas teisinių santykių subjektas.

Todėl ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik dėl bankrutavusios D. D. personalinės įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo. D. D. personalinė įmonė nėra ieÅ¡kovo ginčijamo buto pardavimo sandorio šalis. Atsakovai D. D. ir D. D. ginčijamo sandorio sudarymo metu, t.y. 2009 04 21, neturėjo bendraskolių prievolės įmonės kreditoriams. Taip teismas vertina atsižvelgdamas į CK 2.50 str. 3 d. nuostatas, kad juridinio asmens dalyvis pagal juridinio asmens prievolę savo turtu atsako subsidiariai, o  subsidiariosios atsakomybės esmė ta, kad kreditorius gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ asmeniui, kuris atsako subsidiariai, tuo atveju, kai jo nepatenkina pagrindinis skolininkas.

Kad 2009 05 21 (ginčijamo sandorio sudarymo metu) D. D. personalinė įmonė buvo skolinga tiek, kad pati negalėtų patenkinti visų kreditorių reikalavimų, ir kad kreditoriai dėl to reiÅ¡kė reikalavimus taip pat ir įmonės savininkui, įrodymų byloje nepateikta. Teismas taip pat pripažįsta, kad byloje ieÅ¡kovas neįrodė visų įstatyme nustatytų actio Pauliana institutui taikyti bÅ«tinų sÄ lygų buvimo, t. y. nepateikė įrodymų, kad dėl Å¡io sandorio sudarymo įmonė tapo nemokia, kad ginčijamas sandoris pažeidė įmonės kreditorių teises, kad sutarties Å¡alis – pirkėjas – buvo nesÄ Å¾iningas.

Todėl teismas daro išvada, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi (CPK 12, 178 ir 179 str.). Nurodytų motyvų pagrindu nepagrįstas ieškinys atmestinas.             Ieškinį atmetus, panaikintinos Kauno apygardos teismo 2011 04 20nutartimi teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ( CPK 150 str. 2 d.).Atsakovams, nepateikusiems iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškinį atmetus tokios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,  teismas n u s p r e n d ž i a :

     IeÅ¡kinį atmesti.     Panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Prienų mieste, areÅ¡tÄ .     Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ Â paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                                 Raimondas Buzelis