N-575-556-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-556/2012

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00467-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties B. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 85N-520033-10 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo B. N. (toliau – ir B. N.) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) ATPK 1241 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams, paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas B. N. surašytas už tai, kad jis 2010 m. spalio 11 d., 12 val. 20 min., Vytauto g., Tauragėje sustojo ir paliko stovėti automobilį „Audi A8“ ant šaligatvio, kai nebuvo tai leidžiančių kelio ženklų, važiavo šaligatviu, taip pat važiavo per šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155.5 ir 169 punktuose numatytus reikalavimus. Pažymėjo, jog nors B.

N. neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, be kita ko, argumentuodamas, jog policijos pareigūnai nematė eismo įvykio aplinkybių ir nepagrįstai apkaltino jį, jo kaltė buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, policijos pareigūnų V. M., M. D., K. L. parodymais. Nurodė, jog B. N. keliamą versiją paneigia minėtų liudytojų parodymai, kurie yra objektyvūs, atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes. Pridūrė, jog šių liudytojų išdėstytas aplinkybes patvirtina Institucijos pateikti ginčo vietos fragmentai, iš kurių galima nustatyti, kad B.

N. automobilis buvo pastatytas ant šaligatvio taip, kad pareigūnai V. M. ir M. D. galėjo aiškiai matyti Vytauto – Juozo Tumo Vaižganto gatvių sankryžą, per kurią B. N. pervažiavo draudžiamam šviesoforo signalui. Pažymėjo ir tai, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai siektų nepagrįstai apkaltinti B. N., jie, priešingai nei teigė jis, pažeidimo fiksavo metu buvo blaivūs. Nurodė, jog B. N. nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima paneigti ar nuginčyti pareigūnų paaiškinimus ir jų surinktą medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o tai, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. nutarimu jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukė, nėra pagrindas manyti, kad policijos pareigūnai ji persekioja ir jam kerštauja.

Teismas liudytojų G. M. ir A. J. parodymus, kuriais jie teigė, jog B. N. jokių pažeidimų nepadarė, įvertino kritiškai, kaip siekį padėti B. N. išvengti administracinės atsakomybės, nes jie yra jo pažįstami. Pridūrė, iš liudytojos G. M. parodymų matyti, jog B. N. automobilis prie kavinės „Viva“ iš tikrųjų stovėjo pėsčiųjų eismui skirtoje zonoje, o paties B. N. rašytame paaiškinime Institucijai G. M. neminima. Teismas taip pat pažymėjo, jog Institucija B. N. veiką kvalifikavo teisingai ir tinkamai individualizavo jam skirtiną nuobaudą.

II. B. N., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 83 – 86), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą visiškai patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog savo kaltės nepripažįsta, o jo paaiškinimai apie tai, kad automobilį ant šaligatvio paliko G. M. buvo nuoseklūs. Pažymi, jog fakto, kad automobilį ant šaligatvio pastatė G. M., pareigūnų parodymai nepaneigė, nes automobilio pastatymo neleistinoje vietoje momento jie nematė. Teigia, jog pareigūnai pastebėjo tik tą momentą, kai jis automobilį patraukė iš neleistinos vietos, o ne, kai jį pastatė neleistinoje vietoje. Mano, jog netikėti jo ir liudytojų G. M. bei A. J. parodymais nebuvo jokio pagrindo, nes jie neprieštaravo pareigūnų duotiems parodymams, kadangi minėti liudytojai paaiškino aplinkybes, susijusias su automobilio pastatymo momentu, o pareigūnai paaiškino aplinkybes, susijusias su automobilio patraukimu iš vietos, kur jis buvo neleistinai pastatytas. Taip pat nurodo, jog jis nesuko į kairę degant raudonam šviesoforo signalui ir to nebūtų galėjęs padaryti dėl didelio kiekio automobilių, važiavusių jiems degant žaliam šviesoforo signalui. Pažymi, jog siekiant paneigti pareigūnų versiją, dėl tariamo jo važiavimo degant draudžiamam šviesoforo signalui, nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme, kartu su skundu jis pateikė prašymą išreikalauti vaizdo kamerų, esančių artimiausiose sankryžose įrašus už laikotarpį nuo 12 val. iki 12 val. 30 min. 2010 m. spalio 14 d. dieną, tačiau teismas nepagrįstai šio jo prašymo netenkino. Mano, jog iš vaizdo kamerų įrašų būtų buvę galima nustatyti, kad eismas minėtu laiku buvo intensyvus ir jis negalėjo sukti į kairę degant raudonam šviesoforo signalui. Taip pat nurodo, jog pareigūnai nuolat atlieka neteisėtus veiksmus ir verčia jį gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) laikraštyje (duomenys neskelbtini), kurį pateikia kartu su apeliaciniu skundu, buvo išspausdintas straipsnis (duomenys neskelbtini), kuriame paviešinta informacija apie tai, kad jis buvo apkaltintas dėl veiksmų, kurių nepadarė ir Tauragės rajono apylinkės teismas jį išteisino. Mano, jog šis straipsnis sukėlė pareigūnų priešiškumą jo atžvilgiu.

Institucija atsiliepimu į B. N. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti ir Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, jog Vytauto g. ir J. T. V. g. sankryža nėra filmuojama, o kitose sankryžose ar gatvėse buvęs automobilių eismas nėra aktualus, nes pažeidimas buvo padarytas būtent minėtoje sankryžoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

B. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 1241 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą.

ATPK 1241 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, jog važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

ATPK 1241 straipsnio 2 dalis inter alia numato, jog stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

Iš apeliacinio skundo suprastina, jog B. N. savo kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus iš esmės ginčija tuo, kad automobilį neleistinoje vietoje paliko stovėti ne jis, bet G. M., todėl ji ir turėtų būti nubausta pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį bei tuo, jog nevažiavo per sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui bei to padaryti objektyviai negalėjo, kadangi eismas ginčo sankryžoje buvęs intensyvus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teismui pateiktus įrodymus – byloje įrodyta, kad 2010 m. spalio 11 d., 12 val. 20 min., Vytauto g., Tauragėje sustojo ir paliko stovėti automobilį „Audi A8“ ant šaligatvio, kai nebuvo tai leidžiančių kelio ženklų, važiavo šaligatviu, taip pat važiavo per šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.

Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių raštinių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.1. 8), Institucijos pateiktų nuotraukų (b. l. 70 – 75), policininkų, fiksavusių teisės pažeidimus, tarnybinių pranešimų (b.1. 9 – 10) bei jų teismo posėdžio metu duotų parodymų. Byloje esant priešingiems įrodymams – paminėtiems ir asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn bei liudytojų G. M. ir A. J. paaiškinimams, teismas vertina, kad tiesą atitinka pirmieji, nes tiek B. N., tiek jo pažįstami liudytojai yra suinteresuoti išvengti administracinės atsakomybės. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, B. N. savo pirminiuose paaiškinimuose (b. l. 12) nieko neužsiminė apie tai, jog jo automobilį draudžiamoje stovėti vietoje paliko ne jis, bet G. M., todėl vėliau jo iškelta versija vertintina kritiškai. Teismas taip pat pažymi, jog B. N. pažeidimo pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį padarymo fakto, t. y. tai, kad jis važiavo per reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam (raudonam) signalui, nepaneigia tai, jog sankryžoje pažeidimo fiksavimo metu esą buvęs intensyvus eismas. Atkreiptinas dėmesys, jog ši apelianto nurodoma aplinkybė buvo atmesta M. D. parodymais, jog tuo metu, t. y. degant raudonam šviesoforo signalui 5 – 10 sekundžių nebuvo automobilių (b. l. 65). Pažymėtina, jog byloje taip pat išaiškinta, kad išreikalauti vaizdo įrašo iš ginčo sankryžos nėra įmanoma, nes ji nėra filmuojama.

Pridurtina ir tai, jog nors B. N. ir kaltina policijos pareigūnus suinteresuotumu jį nubausti bei nuolatiniu persekiojimu, pakankamo pagrindo tam konstatuoti byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija nemano, jog B. N. pateiktas straipsnis (duomenys neskelbtini) laikraštyje (duomenys neskelbtini) minėtas aplinkybes objektyviai įrodo. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas šioje dalyje argumentuoja, jog minėtame straipsnyje rašoma apie jo Tauragės rajono apylinkės teisme laimėtą bylą prieš pareigūnus, tačiau, be kita ko, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-1771/2011 Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apelianto argumentus nemano esant įtikinamais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

B. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius