0e73d037-7f14-4f72-9293-e899071aa6eb · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                                                                            Byla Nr. 1S-32-628/2017                                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03018-2013-6                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 2 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė         raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo Ą. S. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo                   2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Ą. S. praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti nuosprendžiu pagal civilinius ieÅ¡kinius priteistas sumas.Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė :

Ą. S. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta dveji metai dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Remiantis BK 75 straipsniu, Ą. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei šio straipsnio 4 dalimi, Ą.

S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .Å iuo nuosprendžiu R. D. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. D. paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 4 dalimi, R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ â€“ ir pareiga – neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.IÅ¡ R. D. ir Ą. S. solidariai priteista atlyginti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 44 327,91 Eur.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistasis R.

D. jį apskundė apeliacine tvarka.Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ , 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi apeliacinį skundÄ atmetė. Å ia nutartimi apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taisė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytus aiÅ¡kius raÅ¡ytinius netikslumus nurodant, kad R. D. ir Ą. S. pareiga neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo paskirta vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 14 d. nuteistojo R.

D. ir jo gynėjo kasacinį skundÄ atmetė.Nuteistasis Ą. S. pateikė Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti nuosprendžiu priteistas sumas pagal civilinius ieÅ¡kinius tokiomis dalimis:priteisti 44 327, 91 Eur sumÄ nustatant 15 proc. mokėjimÄ nuo visos sumos (6 649, 19 Eur) Ą. S., o R. D. nustatant 85 proc. mokėjimÄ nuo visos sumos (37 678, 72 Eur) arba priteisti 44 327, 91 Eur sumÄ lygiomis dalimis su R. D., t. y. 22 163,96 Eur priteisti iÅ¡ Ą. S. ir 22 163,96 Eur priteisti iÅ¡ R. D..           Tokį praÅ¡ymÄ nuteistasis motyvavo tuo, kad yra nedarbingas, Å¡iuo metu darbo neturi, gyvena iÅ¡ invalidumo paÅ¡alpos, R.

D. teismo nuosprendžio nevykdo ir jokios sumos, kuriÄ jie turi padengti solidariai Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), nėra sumokėjęs. Nuteistasis nurodė, kad susidaro situacija, jog nepaisant teismo nurodymo 44327,91 Eur sumÄ sumokėti solidariai, naÅ¡ta sumokėti skolÄ Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tenka tik jam.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi nuteistojo Ą. S. praÅ¡ymas atmestas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad galiojantys įstatymai nesuteikia galimybės tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡dėstyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieÅ¡kinio vykdymÄ dalimis.

Nuteistasis Ą. S. skundu Lietuvos apeliaciniam teismui praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir patenkinti jo praÅ¡ymÄ , Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu priteistÄ sumÄ pagal civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡dėstyti dalimis. Taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti tolimesnį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , vykdomÄ antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus iÅ¡nagrinėtas jo, Ą. S., skundas.Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties iÅ¡vada dėl solidarios atsakomybės, teigia, kad baudžiamojoje byloje nepagrįstai nustatyta, jog civiliniam ieÅ¡kovui turtinė žala buvo padaryta bendrais visų nuteistųjų veiksmais.

Jo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjęs apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje kaip įrodyta iÅ¡dėstyta aplinkybė, jog „<...> A. S. iÅ¡grynins Å¡iuos pinigus ir be 15 procentų nuo pervestos sumos grÄ Å¾ins R. D.“, t. y. neginčijamai nustatyta, jog iÅ¡ UAB „S.“ pasisavinti pinigai buvo dalijami pagal aiÅ¡kiÄ formulę: 85 procentai R. D. ir tik 15 procentų jam, Ą. S.; jis, Ą. S. veikė kaip padėjėjas; piniginių lėšų pervedimais už fiktyvias paslaugas ir darbus buvo asmeniÅ¡kai suinteresuotas R.

D. ir tai parodo bÅ«tent pastarojo siekį pasisavinti bendrovei priklausančias lėšas. Taigi jo indėlis į nusikalstamos veikos padarymÄ buvo nereikÅ¡mingas, atitekusi jam pasisavintų lėšų suma visai nedidelė. BÅ«tent R. D. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, davė nurodymus buhalterei atlikti pavedimus už tariamas paslaugas. Be to, R. D., o ne jam, buvo patikėtas bendrovės turtas. Teismas nepagrįstai suabsoliutina aplinkybę, kad turtinė žala padaryta bendrais visų nuteistųjų veiksmais.

Esant tokioms aplinkybėms, nesÄ Å¾ininga taikyti solidariÄ atsakomybę. Skunde nurodoma, kad pats kreditorius pasiÅ«lė jam kreiptis į teismÄ dėl teismo nuosprendžio dalies iÅ¡dėstymo ir patvirtino, jog neprieÅ¡tarautų, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ abiejų bendraskolių vykdanti antstolė iÅ¡ vieno bendraskolio iÅ¡ieÅ¡kotų tik tam tikrÄ dalį. Teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė. Å i aplinkybė patvirtina, jog pagal kreditoriaus (VMI) praktikÄ , kreditorius dalį prievolės įvykdymo gali priimti tik tuomet, kai teismas iÅ¡dėsto nuosprendžio dalį.

Tuo tarpu antstoliai vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal teismo nuosprendį, todėl nuosprendyje turi bÅ«ti nustatyta taip, kad jį vykdantis antstolis galėtų iÅ¡ vieno bendraskolio iÅ¡ieÅ¡koti tam tikrÄ dalį.Nuteistasis skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nėra teisinio pagrindo keisti vieno iÅ¡ nuteistųjų solidariÄ jÄ prievolę į dalinę paties nuteistojo praÅ¡ymu. Pažymi, jog teismas galėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato galimybę baudžiamajame procese vadovautis Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Skunde nuteistasis cituoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatas. Nuteistasis Ą. S. nurodo, kad susidariusioje situacijoje jis vienintelis yra priverstas mokėti iÅ¡ jo ir R. D. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu solidariai priteistÄ 44327,91 Eur sumÄ . Nuteistasis R. D. Å¡ios pareigos vengia, todėl naÅ¡ta sumokėti skolÄ tenka jam. Tam, kad padengti likusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose, jis ketina parduoti jam nuosavybės teisme priklausantį žemės sklypÄ .

Tačiau gauta suma nepadengs viso įsiskolinimo, t. y. 44327,91 Eur sumos. Tokie veiksmai įrodo, kad jis nevengia atsakomybės ir geranoriÅ¡kai stengiasi įvykdyti sprendimÄ . Skunde nurodo, kad yra nedarbingas, Å¡iuo metu darbo neturi, gyvena iÅ¡ invalidumo paÅ¡alpos.Taip pat pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikÅ¡mė ir tikslas yra užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ nelaukiant, kol jis įsiteisės ir taip iÅ¡ anksto užkertant keliÄ galimiems nesÄ Å¾iningiems ginčo Å¡alies ketinimams elgtis taip, jog teismo sprendimo įvykdymas bÅ«tų apsunkintas.

Antstolė V. M. pagal vykdomoji raÅ¡tÄ užvedė bylÄ dėl 44 327, 91 Eur skolos (solidarios) iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditoriui – VMI ir vykdo jo, Ą. S., turto: sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) sen., Å irvintų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimÄ iÅ¡ varžytinių. PraÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus, nes, prieÅ¡ingu atveju, bus pradėta priverstinė turto realizavimo procedÅ«ra. AukÅ¡tesniajam teismui patenkinus jo praÅ¡ymÄ dėl teismo nuosprendžio priteistos sumos iÅ¡dėstymo, teismo nuosprendžio įvykdymas bus apsunkintas, kadangi turtas - žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) sen., Å irvintų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau bÅ«tų realizuotas ir parduotas iÅ¡ varžytinių.

Dėl to bus pažeistos nuteistojo teisės bei teisėti interesai.Nuteistojo Ą. S. skundas atmetamas.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino BPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK nuostatas), šių įstatymų pažeidimų nepadarė.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu iš nuteistųjų R. D. ir Ą. S. solidariai priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos naudai 44 327,91 Eur. turtinės žalos atlyginimui.CK 6.279 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Solidarus žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad Å¡iÄ prievolę įvykdyti turi tiek visi nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį, t. y. civilinį ieÅ¡kinį gali atlyginti ir vienas nuteistasis. Pažymima, jog net ir vienam iÅ¡ nuteistųjų mirus, žalos atlyginimo tvarka, esant solidariai atsakomybei, nesikeičia. CK 6.6 straipsnio 6 dalis numato, kad bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiÅ¡kia, kad kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo jÄ mokėti.

Å i teisės norma pirmiausia gina nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) interesus. BÅ«tent tokia žalos atlyginimo forma buvo nustatyta nuosprendyje, kuriuo nuteisti R. D. ir Ą. S.. Todėl už visÄ valstybinei institucijai priteistÄ Å¾alÄ vienodai atsakingi abu nuteistieji, ir nors vienam jų nedengiant priteistos žalos, tai privalo padaryti kitas nuteistasis. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kito bendraskolio lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymas ar sutartis.

Taigi, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nuteistasis Ą. S., įvykdęs visÄ solidariÄ prievolę, turės atgręžtinio reikalavimo teisę į R. D., kad jis atlygintų už jį įvykdytos solidariosios prievolės dalį. Vien nuteistojo samprotavimai apie tai, ar jis galės atgauti savo sumokėtas sumas iÅ¡ kito nuteistojo, jo pageidavimai civilinį ieÅ¡kinį atlyginti jam patogiu bÅ«du, o ne teismo nustatyta tvarka, nėra pagrindas tenkinti skundÄ .

BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad kitos civilinio ieškinio mokėjimo tvarkos nustatymas būtų įsiteisėjusio nuosprendžio esmės keitimas, taigi, dar ir dėl to jo skunde suformuluoto reikalavimo tenkinimas yra neįmanomas.Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nesutikdamas su jam žalos atlyginimui priteista suma turėjo teisę apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka, tačiau šia savo procesine teise nepasinaudojo, nuosprendis įsiteisėjo.

Ä®siteisėjęs nuosprendis turi bÅ«ti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nuteistojo Ą. S. praÅ¡ymÄ atmetė pagrįstai, Å¡iÄ nutartį naikinti ar keisti skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teisėja, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo Ą. S. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo                      2016 m. gruodžio 22 d. nutartį.Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                            Sigita Bieliauskienė                                                                                                                         Â