2016-09-14 Nr. AB-17656-3-63-3-01705-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-468-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01705-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui J. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu patenkino UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir pareiškėjui iš atsakovo J. M. priteisė 104 Eur (362,01 Lt) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei 14 Eur (50,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

J. M. 2016 m. kovo 8 d. paštu pateikė apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Apeliantas nurodė, kad ginčijamą teismo sprendimą gavo tik 2016 m. vasario 18 d., nes jau 10 metų gyvena ne Lietuvoje ir apie teismo išnagrinėtą administracinę bylą nieko nežinojo. Šias aplinkybes grindžia 2016 m. vasario 17 d. teismui pateiktu prašymu dėl sprendimo išsiuntimo ir 2016 m. vasario 18 d. teismo pranešimu.

II. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi, netenkinus atsakovo prašymo dėl termino atnaujinimo, apeliacinį skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą apskundimo terminą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, apeliantas nurodo, kad jau 10 metų gyvena ne Lietuvoje, todėl jam apie bylos nagrinėjimą nebuvo tinkamai pranešta ir žinoma apie priimtą sprendimą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu pagal Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 21 d. pažymos duomenis buvo nustatyta, kad J. M. paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo adresu buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai, o išnagrinėjus bylą 2015 m. vasario 13 d. išsiųstas neįsiteisėjęs teismo sprendimas, 2015 m. kovo 6 d. įsiųstas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalis 1 punktas numatė, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui privalo deklaruoti gyvenamąją vietą, o 10 straipsnio 2 dalis numatė, kad asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja apie gyvenamosios vietos pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo.

Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad atsakovas nėra įvykdęs Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis yra išvykęs nuolat gyventi į užsienio valstybę ir teismui paskelbus viešo paskelbimo būdu apie teisme nagrinėjamą bylą nebuvo tinkamai informuotas apie vykstantį teismo procesą ir priimtus procesinius sprendimus. Be to, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, J. M. nepagrindė delsimo ginti savo pažeistas teises laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2016 m. kovo 8 d., kai teismas jam išsiuntė įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jam kreiptis į teismą iškart po ginčijamo sprendimo gavimo dienos.

Kadangi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas 14 dienų (ne 20, kaip nurodo apeliantas) administracinių teismų sprendimų apskundimo terminas – jis laikytinas protingu ir pakankamu apeliaciniam skundui surašyti ir paduoti. Tuo tarpu J. M., net ir sužinojęs apie, jo manymu, nepagrįstą teismo sprendimą, į teismą apeliacinį skundą išsiuntė praėjus 19 dienų. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, nebuvo pakankamai rūpestingas ir operatyvus, neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti apeliacinį skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Įvertinus byloje esančių aplinkybių visetą, konstatuota, kad atsakovo nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nėra pakankamai objektyvios ir pagrįstos, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti neatnaujintinas (ABTĮ 127 str. 2 d.). Netenkinus prašymo dėl termino atnaujinimo, J. M. apeliacinį skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

III. Atsakovas J. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Atskirajame skunde nurodo, kad į teismą kreipėsi per 19 dienų nuo sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą. Susipažinęs su jo turiniu ir siekdamas atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą, jis kreipėsi dėl dokumentų gavimo iš Lietuvos AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros skaitiklių parodymų 2012, 2013, 2014 metais, pažymų iš dabartinės darbovietės Airijoje bei iš Airijos komunalinių paslaugų įmonės. Gavęs pažymas, išsiuntė jas į Lietuvą, kad jie būtų išsiųsti iš jo buvusios gyvenamosios vietos Lietuvoje į Klaipėdos administracinį teismą. Todėl nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pakankamai rūpestingas ir sąžiningas bei atidus ir neveikė operatyviai. Mano, kad atsižvelgiant į jo amžių (57 m.), profesiją – darbininkas, bei sveikatos būklę – nuo vaikystės turi regėjimo negalią, prašymą teismui padavė per protingą terminą nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai kreiptis į teismą, išnykimo.

Pažymi, kad šiuo metu yra įvykdęs Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimus, yra laikomas išvykusiu nuolat gyventi į užsienio valstybę, todėl dokumentų dėl priimto teismo sprendimo gauti negalėjo, nes yra išregistruotas iš Lietuvos gyventojų registro –taip jam buvo paaiškinta Airijos ambasadoje Dubline, kai išsiėmė naują pasą. Skundžiama teismo nutartis, apelianto manymu, atima iš jo teisę gintis ir pateikti į bylą jį išteisinančius įrodymus, patvirtinančius, kad jis nėra skolingas pareiškėjui, nes Tauragės rajono atliekų tvarkymo centras paslaugų jam nesuteikė, todėl teismas nepagrįstai priteisė rinkliavą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą, nustatęs, kad praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. vasario 13 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. vasario 27 d. Tačiau atsakovo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo paduotas 2016 m. kovo 8 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant priežastis, dėl kurių asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Svarbu atsižvelgti į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Kaip minėta, prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą grindžiamas tuo, kad atsakovas yra išvykęs nuolat gyventi į užsienį ir iki 2016 m. vasario 17 d. jam nebuvo žinoma apie teismo priimtą sprendimą. Gavęs teismo sprendimo nuorašą, atsakovas per protingą terminą kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu ir prašymu dėl šio skundo padavimo termino atnaujinimo.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina ir tai, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nepavykus įteikti teismo dokumentų atsakovui J. M. pagal jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, teismui neturint informacijos apie kitas jo gyvenamąją ir darbo vietas, apie teismo posėdį byloje, kurioje priimtas skundžiamas 2015 m. vasario 13 d. sprendimas atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu. Toks proceso dalyvio informavimas laikomas tinkamu pagal ABTĮ 73 straipsnio 3 dalį. Taip pat nustatyta, kad skundžiamo 2015 m. vasario 13 d. teismo sprendimo nuorašas atsakovui, jo prašymu, el. paštu išsiųstas 2016 m. vasario 18 d., tačiau atsakovo apeliacinis skundas su prašymu atnaujinti praleistą terminą teismui išsiųstas 2016 m. kovo 8 d., t. y. po 19 dienų nuo sprendimo nuorašo gavimo. Atsakovas nurodo, kad per šį laikotarpį paprašė pateikti ir gavo pažymas iš Airijos ir Lietuvos, kurias kaip įrodymus pridėjo prie teikiamo apeliacinio skundo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ informacija apie apmokėtą elektros energiją pateikta 2016 m. vasario 11, 12 ir 19 d. raštuose, pažymos iš Airijos įmonių pateiktos 2016 m. vasario 26 ir 29 d.

Įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartyje padarytų išvadų, kad atsakovas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, nebuvo pakankamai rūpestingas ir operatyvus, neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Atsakovas išvykęs nuolat gyventi į užsienį gyvenamosios vietos pasikeitimo tinkami nedeklaravo, todėl skundžiamą sprendimą gavo tik 2016 m. vasario 18 d. Skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad atsakovui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl jis, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus ir į teismą kreiptis nedelsdamas. Remiantis šiais, bei pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais, teismų praktika ir byloje nustatytų aplinkybių visuma, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju prašyme dėl termino atnaujinimo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria terminas neatnaujintas ir atsakovo apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teisėjų kolegijos vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė