2020-12-09 Nr. AB-23602-3-61-3-02920-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2729-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02920-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 22.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Komisija, CMEK) 2018 m. rugpjūčio 1 d. išduotą specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 1792 (toliau – ir Pažyma) ir ekspertinį sprendimo pagrindimą; 2) pakeisti dalį Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Personalo valdybos 2018 m. liepos 19 d. išduoto Siuntimo V. S. atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 5-S-6825 (toliau – ir Siuntimas), nurodant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatų Pirmojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) visas funkcijas; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ir Policijos departamento, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja nurodė, kad Pažyma ji buvo pripažinta tinkama tolesnei vidaus tarnybai vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus ar kitą statutinę tarnybą, mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitoje švietimo įstaigoje, pareigūnams ir pareigūnams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, buvusiems pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kursantams, sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (2017 m. sausio 4 d. redakcija), (toliau – ir Sąvadas) 9.3., 32.3, 14.3 ir 84.1 punktais, pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį bei rekomenduotas šeimos gydytojo stebėjimas pagal gyvenamąją vietą, kartoti (duomenys neskelbtini) magnetinio rezonanso tyrimą (toliau – ir MRT) po metų, atleisti nuo fizinio pasirengimo ir fizinių normatyvų laikymo 3 mėnesius, pakartoti profilaktinį patikrinimą po metų. Pareiškėja vertino, kad Komisijos pažyma priimta remiantis tik medicininiais dokumentais, neatlikus individualaus sveikatos patikrinimo dėl galimybės patruliuoti, konvojuoti, naudoti šaunamąjį ginklą ir pan., atlikti pareigas pagal Sąvado III skiltį ir Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl laikytina neobjektyvia ir formalia.

3. Pareiškėja teigė, kad būtinas Komisijos Pažymos ekspertinis pagrindimas. Komisija turėjo įvertinti ne tik jos tinkamumą vykdyti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet galimą šių funkcijų vykdymo įtaką pareiškėjos sveikatos būklei ateityje, t. y. ar pareiškėjos vykdomos Pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos: patruliavimas, asmenų konvojavimas bei jų apsauga, pristatymas į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, panaudojimas tarnybinio šaunamojo ginklo, bėgiojimas ir kt. nedarys įtakos jos organizmui. Komisija, atlikusi pareiškėjos ekspertizę pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10.1 punktą, turėjo priimti vieną iš Aprašo 74 punkte nustatytų ekspertinių sprendimų, kuriuose turi būti nurodyta, pagal kurią Sąvado skiltį, atitinkančią pasikeitusias profesinės rizikos sąlygas, pareigūnas tinkamas vidaus tarnybai. Pareiškėja pažymėjo, kad jei nustatomi tokie sveikatos sutrikimai, kurie neleidžia eiti pareigų pagal nei vieną Sąvado skiltį, pareigūnas nėra tinkamas vidaus tarnybai. Apraše numatytais atvejais nepriėmus ekspertinio sprendimo, reiškia, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės taip pat negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, t. y jis nėra tinkamas vidaus tarnybai, kol nebus priimtas konkretus ekspertinis sprendimas.

4. Pareiškėja nurodė, kad Komisijos gydytojai, atlikdami ekspertinį vertinimą ir teikdami išvadą, nevertino jos individualaus atvejo ir neatsižvelgė į Policijos departamento Siuntimo pastabose nurodytas pareiškėjos realiai atliekamas funkcijas, o būtent – patruliavimas, tarnybinio šaunamojo ginklo panaudojimas ir pan. Policijos departamento Siuntimas, kuriame neatsispindėjo pareigūnės Pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos – pristatymas į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, asmenų konvojavimas, dalyvavimas specialiosiose policijos priemonėse ir operacijose, buvo tiesiogiai pateiktas Komisijai, jame buvo nurodytas ekspertizės uždavinys – pareigūnės tinkamumas tolimesnei tarnybai.

5. Pareiškėja teigė, jog Komisijos Pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes suformuluotos išvados ir priimtas sprendimas, kad ji yra tinkama tarnybai, prieštaringi, objektyvūs sveikatos tyrimo duomenys nenurodyti. Komisija neatsižvelgė į jos sveikatos istorijoje esančius gydytojų įrašus, išduotus medicininius dokumentus ir nepakvietė jos į Komisijos posėdį. Pareiškėja, įvertinusi atsiradusią riziką, jog dėl ligos – (duomenys neskelbtini) negalės tinkamai vykdyti Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, atsižvelgusi į gydytojų neurologų rekomendacijas, buvo priversta pačios prašymu išeiti iš tarnybos. Ji 2018 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių AVPK viršininkui pateikė prašymą „Dėl atleidimo iš tarnybos“ nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d., kadangi Komisija pripažino ją tinkama tolimesnei tarnybai. Šiaulių AVPK viršininko 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 40-TE-450 „Dėl (duomenys neskelbtini) V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. ji atleista iš vidaus tarnybos. Pareiškėja nurodė, kad kaip pareigūnė tarnybą vykdė 15 metų 10 mėnesių 7 dienas ir įgijo teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą. Dėl netinkamos Komisijos Pažymos, dėl nepateisintų lūkesčių, ji patyrė dvasinius išgyvenimus (sukrėtimus), pablogėjo finansinė padėtis, sutriko sveikata, miegas.

6. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – ir Medicinos centras) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Medicinos centras nurodė, kad Komisijos ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku ginčo dalyku, ir teigė, kad pareiškėja turėjo kreiptis į darbdavį, prašydama ją atleisti iš tarnybos skunde nurodytais pagrindais, o netenkinus tokios prašymo, skųsti darbdavio sprendimą.

8. Medicinos centras paaiškino, kad statutinė įstaiga nurodo Sąvado skiltį, pagal kurią einamoms pareigoms reikalinga atlikti tam tikrą sveikatos būklės tinkamumą ir tai yra statutinės įstaigos kompetencija ir atsakomybė. Jeigu būtų nurodyta aukštesnė sveikatos būklės reikalavimų skiltis, ekspertinis sprendimas galėtų būti ir kitoks, tačiau jeigu būtų buvęs nustatytas pareiškėjos netinkamumas Sąvado I–II skiltims, Komisija tęstų ekspertizę nustatant, ar pačiai žemiausiai Sąvado skilčiai III pareiškėja nebūtų tinkama ir ekspertinis sprendimas būtų tapatus. Gavus ekspertinį sprendimą, kad pareiškėja tinkama tik Sąvado III skilčiai, statutinė įstaiga turėtų teisę siūlyti jai kitas pareigas, kuriose pareiškėja galėtų tęsti tarnybą ir tai nebūtinai būtų lėmę tarnybos santykių pabaigą. Pareiškėja tarnybos kaitumo būdu galėtų įsidarbinti ir kitoje statutinėje įstaigoje pareigose, kuriose taikomi Sąvado III skilties sveikatos reikalavimai. Medicinos centras pažymėjo, kad Komisija atlieka sveikatos ekspertinį vertinimą pagal tuos uždavinius, tikslus ir tokia apimtimi, kaip nurodo tiriamuosius siunčianti statutinė įstaiga. Ji neturi kompetencijos kvestionuoti Siuntime nurodytų duomenų.

9. Medicinos centras nurodė, kad pareiškėjos Pareigybės aprašyme buvo nustatyta Sąvado III skiltis, todėl manytina, kad funkcijos, kurios patektų į Sąvado I–II sveikatos reikalavimų skiltis, realiai nebuvo (nėra) vykdomos. Profesinės rizikos veiksniai / tarnybos funkcijos, nurodyti kaip „papildoma informacija“ privalo neprieštarauti Sąvado skiltyje nustatytoms funkcijoms. Pareiškėjai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose 2018 m. liepos 12 d. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir diagnozė). Rekomenduotas tikslingas stebėjimas, MRT po 1 metų. Ekspertiniame sprendime rekomendacija stebėti pareiškėją įrašyta, remiantis tretinio lygios specialisto – neurochirurgo – rekomendacijomis. Minėtose rekomendacijose nebuvo nurodytų apribojimų fiziniam krūviui ar darbui. Jei būklė blogėtų, (duomenys neskelbtini), tai galėtų lemti neatitiktį tarnybai ir atitinkamai taikant Sąvado 9.1–9.3 punktus, ją pripažinti netinkama tarnybai. Jei sveikatos būklė liktų stabili, tai (duomenys neskelbtini) nelemia sveikatos būklės skirtumo tarp sveiko ir sergančios asmens. Medicinos centras akcentavo, kad Komisija vertino ir tai, kad diagnozei pablogėti nėra didelės tikimybės, nes pareiškėja neturi jokių kitų susijusių diagnozių: (duomenys neskelbtini). Jei nustatoma (duomenys neskelbtini), gydymas ar gydymo neskyrimas priklauso nuo daugelio faktorių. Tiksliai nustatyti, kuri (duomenys neskelbtini), o kuri ne – neįmanoma. Pareiškėjos atveju (duomenys neskelbtini) yra ypatingai maža – (duomenys neskelbtini). Dėl diagnozės teisingumo ginčo šioje byloje nėra.

10. Medicinos centras vertino, kad pareiškėjos sveikatos būklė objektyviai atitinka Sąvado 9.3. punkte nustatytą teisės normos dispoziciją, nes diagnozė neturi / nėra sukėlusi (duomenys neskelbtini). Komisijos ekspertinis sprendimas priimtas vadovaujantis Sąvado 9.3 punktu, Sąvado paaiškinimais ir šis punktas buvo taikomas individualiai. Kadangi jokių (duomenys neskelbtini) padarinių nestebėta, instrumentiniuose tyrimuose jie nefiksuoti, diagnozė lėmė pareigūnės tinkamumą vidaus tarnybos Sąvado III skilčiai. Pareiškėja nėra teikusi Medicinos centrui prašymo peržiūrėti ekspertinį sprendimą pakartotinai, nėra teikusi jos sveikatos būklės pagerėjimą, pablogėjimą įrodančių medicininių dokumentų.

11. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko.

12. Policijos departamentas nurodė, kad siuntimų atlikti specializuotą medicininę ekspertizę išdavimą ir formą reglamentuoja Aprašo 6 ir 7 punktai. Aprašo priedu patvirtinta siuntimo atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę forma. Formos skiltyje „Papildoma informacija“ nurodomi esami (numatomi) profesinės rizikos veiksniai ir funkcija, su kuriais (kuria) daugiausia yra (bus) susijusi pareigūno tarnyba). Policijos departamento išduotame Siuntime buvo nurodyta Apraše reikalavimus atitinkanti informacija. Aprašas nenustato visų siunčiamo ekspertizei pareigūno pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų perrašymo į siuntimą. Komisija, atlikdama ekspertizę 2018 m. liepos 30 d. raštu Nr. 45R-2007 paprašė Policijos departamentą pateikti pareiškėjos Pareigybės aprašymą ir Policijos departamentas 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. 5-S-7163 pareiškėjos Pareigybės aprašymą pateikė.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVPK atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

14. Šiaulių AVPK nurodė, kad pagal pareiškėjos prašymą išdavė pareigūnei Siuntimą, tokie jo veiksmai yra teisėti. 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu atleido pareiškėją iš tarnybos pagal jos prašymą.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjos V. S. skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. liepos 18 d. Šiaulių AVPK pateikė prašymą išduoti siuntimą į Komisiją, kad būtų įvertintas jos tinkamumas tarnybai dėl nustatytos ligos. Policijos departamentas 2018 m. liepos 19 d. pareiškėjai išdavė Siuntimą į Komisiją pagal Sąvado III skiltį. Komisijos Pažymoje (ekspertiniame sprendime) pareiškėja pripažinta tinkama tolimesnei tarnybai, vadovaujantis Sąvado 9.3., 32.3, 14.3, 84.1 punktais, pagal Sąvade nustatytą tinkamumo sveikatos būklės reikalavimą III skiltį. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir, atsižvelgiant į jos 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymą, atleista iš vidaus tarnybos, jos statutiniai santykiai su tarnyba yra nutrūkę. Teismas nustatė, kad pareiškėja nesutiko, jog ji su diagnoze priskirta Sąvado 9.3 punktui ir gali tarnauti pagal Sąvado III skiltį.

17. Teismas, vertindamas Komisijos Pažymos (ekspertinio sprendimo) teisėtumą ir pagrįstumą pagal Sąvado III skiltį bei tuo aspektu, kad Siuntime nebuvo įrašytos visos pareiškėjos Pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos, ji nebuvo pakviesta į Komisijos posėdį, nepareikalauta pateikti papildomus duomenis, aptarė Aprašo 5–7 punktus ir priėjo prie išvados, kad Policijos departamento Siuntime buvo būtina informacija pagal Aprašo priedą, taip pat nurodyta papildoma informacija, t. y. pavaldžių pareigūnų veiklos koordinavimas, planavimas ir kontrolė, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, patruliavimas, naudojamas tarnybinis šaunamas ginklas. Teismas rėmėsi Šiaulių AVPK 2019 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos pagrindinės pareiškėjos vykdytos darbinės funkcijos, ir sprendė, jog papildomoje informacijoje neturėjo būti nurodomas visas Pareigybės aprašymas.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 40-V-142 patvirtintą Pareigybės aprašymą pasirašė, su juo susipažino 2017 m. gegužės 5 d., todėl neturėjo pagrindo abejoti, jog pareiškėja vykdė Pareigybės aprašyme jai priskirtas funkcijas. Pareigybės aprašymo 5.9 punkte yra nustatytas specialusis reikalavimas, t. y. sveikatos būklė turi atitikti Sąvado III skiltį, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjai turėjo būti žinomas reikalavimas dėl sveikatos būklės atitikties. Teismas vertino, jog pareiškėja tik abstrakčiai teigė, kad ji vykdė pareigas, kurios priskirtinos Sąvado I ar II skiltims. Pareiškėja nepateikė konkrečių duomenų, jog ji įprastai vykdė asmenų saugojimo, konvojavimo ir patruliavimo funkcijas. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėja tik porą kartų dalyvavo sulaikyme ir porą kartų vyko į įvykio vietą, kur jokie specialiųjų priemonių panaudojimo veiksmai neužfiksuoti, todėl nėra įrodymų, kad pareiškėja realiai vykdė konvojavimo ir patruliavimo funkcijas. Teismas nurodė, kad Komisijai buvo pateiktas Pareigybės aprašymas, o tai, jog pareiškėja kelis kartus per tarnybos metus atliko konvojavimo ir patruliavimo veiksmus, negali būti vertinama kaip įprastų ir nuolatinių pareigų atlikimas.

19. Teismas sprendė, jog Siuntime teisingai nurodyti duomenys pagal Aprašo 6–7 punktus, todėl atmetė pareiškėjos argumentus, jog ji turėjo būti siunčiama į Komisiją pagal Sąvado II skiltį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų ėjusi pareigas pagal minėtą Sąvado skiltį, kad pakartotinai kreipėsi į Šiaulių AVPK su prašymu išduoti pakartotinį siuntimą į Komisiją, duomenų, kad ji kreipėsi į Komisiją atlikti pakartotinį sveikatos patikrinimą, o taip pat ir kitų duomenų, jog jos sveikatos būklė pablogėjo ar Komisija nevertino pateiktų duomenų. Teismas nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėjai turėtų būti išduotas naujas siutimas pagal Sąvado II skiltį. Įvertinęs Komisijos Pažymą (ekspertinį sprendimą) ir jo pagrindimą, teismas nustatė, kad pareiškėja buvo pripažinta tinkama tolimesnei tarnybai pagal Sąvado 9.3, 32.3, 14.3, 84.1 punktus ir konstatuota, jog ji tinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytu tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį.

20. Teismas aptarė Sąvado 4 išnašą ir nurodė, kad Komisija atlieka tyrimą pagal Siuntime nurodytą Sąvado skiltį. Savarankiško vertinimo, kas neįrašyta į Siuntimą, ji negali atlikti. Teismas nevertino medicininio Komisijos tyrimo aspekto, o nagrinėjo tik tai, ar pagal išduotą Siuntimą tinkamai buvo atliktas pareiškėjos tinkamumas tolimesnei tarnybai.

21. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 12 d. pareiškėjai buvo nustatyta diagnozė. Radiologinis tyrimas buvo atliktas 2018 m. liepos 3 d. Teismas vadovavosi Aprašo 25 punktu ir priėjo prie išvados, jog esant pateiktiems duomenimis, Komisija neturėjo pareigos atlikti papildomų tyrimų, galėjo remtis tyrimo rezultatais. Nors pareiškėja teismui pateikė 2018 m. rugpjūčio 29 d. medicininių dokumentų išrašą, teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo baigtas jos sveikatos būklės vertinimas, Komisija tokių duomenų negalėjo tirti ir vertinti, o pareiškėja jų neteikė nei Komisijai, nei Šiaulių AVPK. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepaaiškino, kaip sveikata pasikeitė po atlikto tyrimo ir dėl kokių priežasčių ji tokių duomenų neteikė.

22. Teismas aptarė Sąvado 9.3 punktą, nurodė, kad Komisija rėmėsi tretinio lygio specialistų išvadomis ir rekomendavo sveikatą tikrinti po 1 metų, kartoti instrumentinį tyrimą – MRT, jokių duomenų dėl ribojimų fiziniam krūviui ar darbui byloje nėra. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepaaiškino, kaip jos būklė pablogėjo, byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) būtų sukėlusi (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad Komisija įvertino tai, jog diagnozei pablogėti (duomenys neskelbtini) nėra didelės tikimybės. Teismas sprendė, kad Komisijos Pažyma, jog, esant pareiškėjos diagnozei, ji tarnauti pagal Sąvado III skiltį tinkama, yra pagrįsta surinktų medicininių dokumentų visuma bei atliktu sveikatos būklės tyrimu. Pareiškėjos sveikatos būklė objektyviai atitinka Sąvado 9.3 punkte nustatytą teisės normos dispoziciją. Teismas pažymėjo, kad dėl kitų diagnozių pareiškėja nekėlė ginčo.

23. Dėl pareiškėjos argumentų, jog ji norėjo dalyvauti Komisijoje, vertinant jos sveikatos būklę, teismas nurodė, kad pareiškėja skunde tokių argumentų nenurodė, objektyvių duomenų, t. y. prašymų raštu leisti dalyvauti Komisijos posėdyje, nepateikė. Teismas nelaikė pareiškėjos teiginio dėl žodinio prašymo registratūroje oficialiu prašymu. Teismas pažymėjo, kad ekspertinį sprendimą pasirašė visi Komisijos nariai ir sekretorė, todėl konstatavo, kad Komisija veikė pagal Apraše nustatytą tvarką.

24. Teismas nepagrįsta pripažino pareiškėjos nuomonę, kad netinkamai buvo atliktas Komisijos vertinimas. Komisijos Pažyma su ekspertinio sprendimo pagrindimu, buvo priimtas vadovaujantis Sąvado 9.3 punktu, Sąvado paaiškinimais, nustatytais 9.3 punkto taikymui, šis punktas taikytas individualiai, t. y. pagal sukeltus padarinius pareigūno sveikatai. Komisija rėmėsi pateiktais tretinio lygio gydytojų duomenimis, nenustatė jokių (duomenys neskelbtini) padarinių, pateiktuose instrumentiniuose tyrimuose jie nefiksuoti, o nustatyta diagnozė lemia pareigūnės tinkamumą vidaus tarnybai pagal Sąvado III skiltį. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėja išėjo iš vidaus tarnybos savo noru, savaime nepagrindžia, kad ji būtent dėl nustatytos diagnozės nebegalėjo tęsti tarnybos ar jos neatitikties Sąvado III skilčiai. Komisija tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi procedūrinių taisyklių pagal Aprašo nuostatas, objektyviai įvertino visas aplinkybes, medicininius dokumentus ir priėmė pagrįstą ekspertinį sprendimą, atitinkanti konkretų, individualų pareiškėjos sveikatos būklės įvertinimą. Komisija neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjos sveikatos būklės atitiktį pagal kitą Sąvado skiltį nei priskirta Pareiškėjos pareigybė. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių iš naujo Komisija turėtų būti įpareigota atlikti ekspertinį pareiškėjos sveikatos būklės vertinimą ir pažymėjo, kad pareiškėja pati turi teisę inicijuoti tokį tyrimą.

25. Teismui nenustačius neteisėtų Policijos departamento veiksmų, išduodant Siuntimą pagal Sąvado III skiltį, ir atitinkamai Komisijos, atlikus pareiškėjos sveikatos įvertinimą pagal Sąvado III skiltį, veiksmų, valstybei nekilo pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

III. 26. Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškėja taip pat prašo paskirti ekspertizę ir priteisti iš atsakovų jai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Pareiškėja savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Komisijos Pažyma yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Komisijos Pažymoje buvo suformuluotos sprendimas – tinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį, pateiktos rekomendacijos, tačiau sprendimas ir rekomendacijos yra prieštaringi (rekomendacija yra atleisti nuo fizinio pasirengimo ir fizinių normatyvų laikymo 3 mėnesius, tačiau konstatuota, jog pareiškėja yra tinkama toliau kasdien vykdyti jai priskirtas tarnybines funkcijas). Komisijos Pažyma priimta remiantis tik medicininiais dokumentais, bet neatlikus pareiškėjos individualaus sveikatos patikrinimo dėl galimybės patruliuoti, konvojuoti, naudoti šaunamąjį ginklą, atlikti pareigas ir pagal Sąvado III skiltį, ir Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kaip nustatyta Aprašo 55 punkte;

27.2. Teismo sprendimas yra be motyvų, o šiuo atveju administracinių teismų praktikoje konstatuota, kad bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netiria pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmeta nepateikdamas (neišdėstydamas) detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 2 d. 5 p. ) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2516/2011; 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-388/2011). Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai. Taigi nemotyvuotas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P403-289/2006);

27.3. Teismo motyvai kad pareiškėja teismui nepateikė duomenų, jog ji pakartotinai kreipėsi į Šiaulių AVPK su prašymu duoti pakartotinį siuntimą į Komisiją, duomenų, kad ji kreipėsi į Komisiją atlikti pakartotinį sveikatos patikrinimą, o taip pat ir kitų duomenų, kad jos sveikatos būklė pablogėjo ar Komisija nevertino pateiktų duomenų yra nepagrįsta. Pareiškėja ir negalėjo teismui pateikti jokių duomenų, nes laukėsi, 2019 metų balandžio mėnesį pagimdė vaiką, ilgą laiką jį pati maitino, todėl jokių medicininių tyrimų tokiu atveju daryti negalima. Jokių kitokių dokumentų pateikti pareiškėja negalėjo, nes tik 2019 metų liepos mėnesį rasta (duomenys neskelbtini), tyrimus rekomenduota atlikti po metų, gimus vaikui;

27.4. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja realiai vykdė konvojavimo ir patruliavimo funkcijas, o tai, kad ji kelis kartus per tarnybos metus atliko nurodytus veiksmus, negali būti vertinama kaip įprastų ir nuolatinių pareigų atlikimas. Teismas pats sau prieštarauja nurodydamas, kad neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėja, kaip (duomenys neskelbtini), vykdė Pareigybės aprašyme jai priskirtas funkcijas. Teismui paprašius pateikti papildomą informaciją ir statistiką apie pareiškėjos vykdomas funkcijas, Šiaulių AVPK nurodė pareiškėjos dažniausiai vykdomas funkcijas, o taip pat pažymėjo, kad visos kitos Pareigybės aprašymo funkcijos vykdomos (patruliavimas, konvojavimas ir pan.) retai, esant poreikiui, tačiau vis dėlto vykdomos. Lietuvos policijos mokykla patvirtino, kad pareiškėja dalyvavo fizinės prievartos, šaudymo pratybose. Teismui statistika nepateikta, nes nebuvo vedama konvojavimo apskaita ir fiksuojami šie atvejai, o šaudymo pratybos buvo fiksuojamos ant lapų, oficiali apskaita taip pat nebuvo vedama;

27.5. Nesutiktina su teismo teiginiais, kad Komisija neturėjo pareigos atlikti papildomų tyrimų, galėjo remtis tyrimo rezultatais, Komisija tokių duomenų negalėjo tirti ir vertinti, o pareiškėja jų neteikė nei Komisijai, nei Šiaulių AVPK, nepaaiškino, kaip sveikata pasikeitė po atlikto tyrimo ir dėl kokių priežasčių tokių duomenų neteikė. Atsakovas, teikdamas siuntimą Komisijai, netinkamai suformulavo ekspertinius uždavinius. Komisija turėjo įvertinti pareiškėjos tinkamumą ir ateityje vykdyti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas: patruliavimą, asmenų konvojavimą bei jų apsaugą, pristatymą į policijos įstaigą teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, panaudojimą tarnybinio šaunamojo ginklo, bėgiojimą ir kt. Statutinio valstybės tarnautojo (tiriamojo) statutinė tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniniais aukšto lygmens streso protrūkiais, padidintu fiziniu krūviu, darbu naktimis (pamainomis) ir visi šie išvardyti profesinės rizikos veiksniai gali išprovokuoti tiriamajam nustatytos ligos ir sveikatos problemų progresavimą. Teismas nepasisakė, ar tai buvo įvertinta Komisijos;

27.6. Byloje yra 2018 m. rugpjūčio 29 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ medicinos dokumento išrašas, kuriame gydytojas neurologas rekomendavo pareiškėjai vengti fizinės, nervinės įtampos, stresų, vidurių užkietėjimų, karštų patalpų, skrydžių, slėgio pokyčių (nenardyti) ir pan. Kita išvada nebuvo pateikta dėl objektyvių priežasčių – pareiškėjos priešgimdyvinio ir pogimdyvinio laikotarpio;

27.7. Nepagrįstos teismo išvados dėl tinkamo Komisijos veiklos vertinimo. Komisija nesilaikė teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų (pareigūnės nedalyvavimas, visos Komisijos narių nedalyvavimas ir neatliktas individualus tyrimas, neįvertintas pateiktas Siuntimas, bet ir pareigūnės Pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, konstatuojant tolimesnį tinkamumą tarnybai) pagal Aprašo 55–56, 65 punktus;

27.8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad Komisijos išvados pobūdis neatima galimybės iš asmens duomenis apie savo sveikatos būklę įrodinėti, paneigiant Komisijos išvados pagrįstumą ir kitais įrodymais, remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pavyzdžiui, teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti Komisijos ekspertinius sprendimus teisme (2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1800-2013; 2014 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1029-2014; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-736-552/2015; 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4135-662/2016).

27.9. Nors ir buvo prašoma, teismas posėdžio metu nevertino Komisijos posėdžio garso įrašo. Perklausius įrašą darytina išvada, kad Komisijos pirmininkas T. D. nedalyvavo Komisijos posėdyje, nėra jo pasisakymo, įrašas darytas vėliau. Neaišku, kokiu pagrindu gydytoja L. A. padarė išvadą – simptomatikos nėra. Tikslinga buvo iškvieti į teismo posėdį gydytoją L. A., teismo posėdžio metu perklausyti garso įrašą;

27.10. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas reiškia, kad kilęs ginčas turi būti išnagrinėtas esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai (ABTĮ 79 str. 2 d.). 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi teisėjų sudėtis pakito, tačiau byla nebuvo nagrinėjama nuo pat pradžios, ir teisme nebuvo apklausti liudytojai, kurie buvo atvykę į pirmą posėdį – Komisijos pirmininkas T. D. ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu teisėjų kolegija nesiklausė proceso šalių teikiamų paaiškinimų, prašymų, išvadų, užsiėmė pašaliniais darbais, pokalbiais. Teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo bei iš esmės neteisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

28. Atsakovas Medicinos centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. Medicinos centro atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Komisija priėmė ekspertinį sprendimą dėl pareiškėjos tinkamumo vidaus statutinei tarnybai vadovaudamasi teisės aktais, kurie nustato sveikatos tinkamumo reikalavimus III skilčiai, nes būtent tokia sveikatos būklės skiltis buvo nurodyta Siuntime. Tai atitinka Aprašo 37, 45–47 punktų reikalavimus. Sąvado skiltį, pagal kurią einamoms pareigoms reikalinga atlikti tam tikrą sveikatos būklės įvertinimą, nurodo statutinė įstaiga ir tai yra statutinės įstaigos kompetencija ir atsakomybė;

29.2. Tai, kad pareiškėja buvo atleista nuo fizinių normatyvų laikymo 3 mėnesius reiškia tai, jog šis laikas buvo skirtas pasirengimui fizinių normatyvų laikymui, nes pareiškėja turėjo ilgalaikį nedarbingumo pažymėjimą;

29.3. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su negalėjimu pateikti kitų duomenų (laukėsi, pagimdė kūdikį, nustatyta diagnozė), pažymėtina, kad ją gydantys gydytojai rekomendavo tyrimus atlikti po 1 metų, analogiška rekomendacija (kartoti MRT tyrimą po 1 metų) yra įrašyta ir Komisijos sprendime, taigi tiek gydantys gydytojai, tiek Komisijos gydytojai ekspertai buvo tos nuomonės, kad duomenų diagnozei patvirtinti užtenka ir pakartotiniai sveikatos tyrimai nėra reikalingi;

29.4. Sveikatos būklės priskyrimas tam tikrai Sąvado skilčiai grindžiamas kriterijumi, kad tokios funkcijos turi būti „daugiausiai susijusios“, o ne vienkartinio pobūdžio (Sąvado 4 išnaša). Medicinos centras negali pateikti duomenų, kokias funkcijas daugiausiai vykdė pareiškėja, tačiau pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos atliekamos funkcijos daugiausiai susijusios su konvojavimu, patruliavimu. Šios funkcijos buvo įrašytos daugiau kaip išimtis, nei kasdienio darbo funkcijos. Pareiškėja laikė fizinius normatyvus, priskirtus Sąvado III skilčiai ir negalėjo būti fiziškai pasirengusi vykdyti Sąvado I–II skiltims nustatytas funkcijas;

29.5. Komisija vertino ir tai, kad diagnozei pablogėti nėra didelės tikimybės, nes pareiškėja neturi jokių kitų susijusių diagnozių. Pareiškėjos diagnozė tarnauti pagal Sąvado III skiltį nesukelia didesnės rizikos nei sveikam asmeniui;

29.6. Komisijos pirmininkas T. D. dalyvavo teismo posėdžiuose ne kaip liudytojas, o kaip vienas Medicinos centro atstovų (byloje yra įgaliojimas).

30. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą.

31. Policijos departamento atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į skundą. Policijos departamentas papildomai nurodo, kad tinkamai užpildė Siuntimą, pateikė Komisijai prašytą informaciją, todėl teismo sprendimas dėl Policijos departamento veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo yra priimtas teisingas.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra ir pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjos V. S. skundo reikalavimai panaikinti CMEK 2018 m. rugpjūčio 1 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 1792 ir ekspertinį sprendimo pagrindimą, pakeisti dalį Policijos departamento 2018 m. liepos 19 d. išduoto pareiškėjai Siuntimo atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 5-S-6825, nurodant Pareigybės aprašymo visas funkcijas, ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Medicinos centro ir Policijos departamento, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumas ir teisėtumas.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku <...> dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. <...> CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotosios medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.). Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti CMEK priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėta, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017; kt.).

35. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą jau yra išaiškinęs, kad valstybės tarnautojas neturi ginčyti CMEK priimtų ekspertinių sprendimų, nes jam teisines pasekmes sukelia viešojo administravimo subjekto (darbdavio) sprendimai, nustatantys statutinio valstybės tarnautojo statuso atsiradimą, jo tęsimą, pasibaigimą (CMEK nėra susijęs su valstybės tarnautoju valstybės tarnybos santykiais) (žr., pvz., 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-967-492/2017; kt.).

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėja (Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 18 d. kreipėsi į Šiaulių AVPK dėl siuntimo išdavimo į CMEK, kad būtų įvertintas pareiškėjos tinkamumas tolimesnei tarnybai dėl nustatytos ligos. 2018 m. liepos 19 d. Policijos departamentas Siuntimą, kuriame nurodyti ekspertizės pagrindai – įstaigoje įtarus sveikatos sutrikdymą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti savo pareigų; Sąvado skiltis III; papildoma informacija – pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimas, planavimas ir kontrolė, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, patruliavimas, naudojamas tarnybinis šaunamasis ginklas, pateikė CMEK. CMEK, vadovaudamasi Sąvado 9.3., 32.3, 14.3 ir 84.1 punktais, Pažyma (ekspertiniu sprendimu) pareiškėją pripažino tinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklei reikalavimų III skiltį bei rekomendavo šeimos gydytojo stebėjimą pagal gyvenamąją vietą, kartoti (duomenys neskelbtini) MRT po vienų metų, atleisti nuo fizinio pasirengimo ir fizinių normatyvų laikymo 3 mėnesius, pakartoti profilaktinį patikrinimą po vienų metų. Ekspertinėje išvadoje ir jos pagrindime nurodyta, kadangi atlikus (duomenys neskelbtini) MRT rasta nedidelė (duomenys neskelbtini), kuri nesukėlė (duomenys neskelbtini), buvo konsultuota angiochirurgo, operacinis gydymas nerekomenduotas, reikalingas stebėjimas (duomenys neskelbtini) MRT po vienų metų).

37. Pareiškėja Šiaulių AVPK viršininkui pateikė 2018 m. rugpjūčio 7 d. prašymą Nr. 40-PR4-6014 „Dėl atleidimo iš tarnybos“, kuriame prašė atleisti ją iš vidaus tarnybos pačiai prašant (kadangi CMEK priėmė sprendimą, kad ji tinkama tolimesnei tarnybai) nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių AVPK viršininko 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 40-TE-450 vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktu (paties prašymu), pareiškėja nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo atleista iš vidaus tarnybos.

38. Pažymėtina, kad pareiškėją ir Šiaulių AVPK siejo tarnybiniai teisiniai santykiai, pareiškėja iš tarnybos yra atleista pačiai prašant, skunde nėra suformuluota buvusiam darbdaviui Šiaulių AVPK reikalavimų, susijusių su jos tarnyba, skunde nenurodyta, kokias teisines pasekmes jai sukurtų Siuntimo dalies pakeitimas ir CMEK Pažymos (ekspertinio sprendimo) panaikinimas. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nenurodo tokių aplinkybių, nors laikosi pozicijos, kad Siuntimo dalis turi būti pakeista, o CMEK Pažyma (ekspertinis sprendimas) panaikinta.

39. Vertinant pareiškėjos šioje byloje paduotą skundą, akcentuotina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą pareiškėjas skunde turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo dalyką – nurodyti, kokiu konkrečiu būdu prašoma apginti pažeistą jo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą (pavyzdžiui, panaikinti, įpareigoti, pakeisti ir pan.). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos ginčo šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalintų padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigotų atsakovą atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą). Pareiškėjas pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą skunde privalo nurodyti ir aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018).

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikros asmens sveikatos būklės, reikalingos ginamai teisei įgyti, patvirtinimu, teismui įvertinus ekspertinio sprendimo pagrįstumą, o tam tikrais atvejais jį nuginčijus kitais įrodymais, pavyzdžiui, teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti CMEK ekspertinius sprendimus teisme, neginčijant jų kaip atskirų administracinių aktų (žr. 2015 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-736-552/2015).

42. Pareiškėja skunde yra nurodžiusi, kad ji, įvertinusi atsiradusią sveikatos būklės riziką, jog negalės vykdyti tarnybos tinkamai vykdydama „pareigybių aprašyme“ numatytas funkcijas bei į gydytojų neurologų rekomendacijas (nenurodytos konkrečios rekomendacijos, o byloje remiamasi 2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ medicinos dokumento išrašu, kuris išduotas po pareiškėjos atleidimo iš tarnybos) buvo priversta pačios prašymu išeiti iš tarnybos. Taip pat pareiškėja nurodė, kad ji (pareigūnė), vykdžiusi tarnybą 15 metų 10 mėnesių ir 7 dienas, įgijo teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją, tačiau dėl netinkamos CMEK išvados teko palikti tarnybą pačiai, t. y. nebuvo pateisinti jos lūkesčiai ir ji patyrė dvasinius išgyvenimus (sukrėtimus), pablogėjo jos finansinė padėtis, sutriko sveikata, miegas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad CMEK sprendimas jai sukėlė teisines pasekmes, nes nuo šio sprendimo priklausė jos tolimesnė tarnyba ir teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Pareiškėja, vadovaudamasi CK 6.250 straipsniu, prašo iš valstybės, atstovaujamos Medicinos centro ir Policijos departamento, priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

43. Taigi pareiškėja patirtą neturtinę žalą sieja tik su CMEK išvada, dėl kurios, pareiškėjos teigimu, buvo priversta išeiti iš tarnybos, nenurodo Policijos departamento veiksmų, dėl kurių ji galbūt patyrė neturtinę žalą.

44. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

45. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu administraciniai teismai pagal CK 6.271 straipsnį sprendžia bylas tik žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, o, kaip minėta, Medicinos centras nėra viešojo administravimo subjektas. Teismų praktikoje Medicinos centras nelaikomas Lietuvos valstybės atstovu, nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo priteisimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-61-662/2018).

46. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjos pareikštus skundo reikalavimus dėl Siuntimo dalies pakeitimo ir CMEK Pažymos (ekspertinio sprendimo) panaikinimo, šių reikalavimų netenkino, nes nustatė, jog Siuntime teisingai pagal Aprašo 6 ir 7 punktus nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas Siuntimas, t. y. uždavinys, pagrindai, Sąvado skiltis ir papildoma informacija, nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog ji turėjo būti siunčiama pagal Sąvado II skiltį, ir nenustatė teisinio pagrindo, kad pareiškėjai turi būti išduotas naujas siutimas pagal Sąvado II skiltį; nustatė, kad CMEK neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjos sveikatos būklės atitiktį pagal kitą Sąvado skiltį, nei priskirta pareiškėjos pareigybė, ir nenustatė aplinkybių, dėl kurių iš naujo CMEK turėtų būti įpareigota atlikti ekspertinį pareiškėjos sveikatos būklės vertinimą. Be to, sprendime nurodyta, kad pareiškėja pati turi teisę inicijuoti tokį tyrimą. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nenustatė neteisėtų Policijos departamento veiksmų, išduodant Siuntimą pagal Sąvado III skiltį, ir neteisėtų CMEK veiksmų, atlikus pareiškėjos sveikatos įvertinimą pagal Sąvado III skiltį.

47. Įvertinus pirmosios instancijos teismo išnagrinėtas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo / nepagrįstumo, tai, kad pareiškėja nesuformulavo skunde jokių reikalavimų, susijusių su jos tarnyba Šiaulių AVPK, pareiškėja iš tarnybos yra atleista, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos inicijuoto ginčo esme.

48. Kaip jau minėta, tiek Siuntimas, tiek CMEK Pažyma (ekspertinis sprendimas) yra tarpiniai dokumentai, o pareiškėja skunde nėra nurodžiusi, kokių teisinių pasekmių ji siekia, reikšdama skundo reikalavimus dėl Siuntimo dalies pakeitimo ir CMEK Pažymos (ekspertinio sprendimo) panaikinimo, kokias teisines pasekmes pareiškėjai sukurtų Siuntimo dalies pakeitimas ir CMEK Pažymos (ekspertinio sprendimo) išvados panaikinimas, kaip šių reikalavimų tenkinimas yra susijęs su pareikštu reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

49. 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad jai Šiaulių AVPK paaiškino, jog pakartotinai siuntimo neišduos, nes praėjo mažai laiko, taip pat pareiškėja atkreipė dėmesį, kad realiai ji vykdė Sąvado II skilties funkcijas, o Siuntime buvo nurodyta Sąvado III skiltis. Pareiškėja nurodė, kad ji neturėjo teisės ir galimybės susipažinti su Siuntimo turiniu, kuris buvo pateiktas tiesiogiai Komisijai. Pareiškėjos teigimu, ji Siuntimo nuorašą pirmą kartą pamatė ir gavo asmeniškai tik 2018 m. rugpjūčio 28 d., kai iš Policijos departamento gavo 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. 5-S-7922 „Dėl dokumentų pateikimo“.

50. 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdyje Komisija nurodė, kad ji negali kvestionuoti Policijos departamento Siuntime nurodytos informacijos, pareiškėjos sveikatos būklę įvertino vadovaudamasi Siuntime nurodytais duomenimis bei Pareigybės aprašymu, o Policijos departamentas, iš naujo peržiūrėjęs pareiškėjos vykdytas funkcijas, gali išduoti naują siuntimą, pakeisti jame nurodytas Sąvado skiltis, kurios, Komisijos vertinimu, tikėtina, buvo nurodytos netinkamai, nes patruliavimas, konvojavimas, asmenų sulaikymas nėra priskirtinos Sąvado III skilčiai, o Komisija galėtų iš naujo spręsti, kokioms skiltims pareiškėja būtų tinkama, tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiškėja vis dėlto išliktų tinkama Sąvado III skilčiai.

51. Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių jai turi būti priteista neturtinė žala, galima būtų daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės inicijavo bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį dėl to, jog viešojo administravimo subjektas Policijos departamentas CMEK pateikė netinkamai užpildytą Siuntimą, t. y. padarė pažeidimą, dėl kurio pareiškėja patyrė jos nurodomą neturtinę žalą, t. y. šioje byloje turėtų būti vertinama, ar Policijos departamentas, išduodamas Siuntimą, padarė pareiškėjos nurodomą pažeidimą ir ar dėl to pažeidimo pareiškėja patyrė jos nurodomą neturtinę žalą (nebuvo pateisinti pareiškėjos lūkesčiai – teisė į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą).

52. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo savaime nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (pvz., 014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014; 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1017/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2563/2012). Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A5-943/2007, reikalavimas, kad viešojo administravimo institucijos neteisėtas neveikimas, vilkinimas ar netinkamas veiksmo atlikimas būtinai būtų nustatytas sprendžiant ginčą dėl neveikimo ar vilkinimo pripažinimo ir (arba) įpareigojimo atlikti veiksmus, asmeniui neteisėtu neveikimu, vilkinimu ar neteisėtu veiksmu padarytos žalos atlyginimą gali padaryti iš esmės neįmanomu (2007 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-943/2007; kt.).

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A756-416/2014) yra nurodžiusi, kad reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kilusią dėl galbūt neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų (jų visumos) atleidimo iš valstybės tarnybos procedūros metu, gali būti vertinamas valstybės deliktinę atsakomybę reglamentuojančių nuostatų kontekste.

54. Atsižvelgiant į aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, pažymėtina, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti pareiškėjo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė šiai bylai išnagrinėti reikalingų teisiškai reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, tinkamai nekvalifikavo ginčo šalis siejančių teisinių santykių ir nenustatė pareiškėjos nurodytų skundo reikalavimų pobūdžio ir teisinių pasekmių, kurių siekia pareiškėja, reikšdama tokius skundo reikalavimus, todėl pripažintina, kad priimant sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė, sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas (ABTĮ 86 str.), todėl panaikinamas.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

57. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje dėl teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str.) pasakyta, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 18990/91, 24 p.; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 29346/95, 21 p.; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 45519/06, 30 p.; kt.).

58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog neatskleista bylos esmė, o tam, kad būtų tinkamai išnagrinėta byla, pareiškėjai turi būti sudaryta galimybė patikslinti skundą, turi būti išsiaiškintos aplinkybės, sudarančios skundo pagrindą, kad būtų galima tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius ir tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.). Pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas, nes byla nėra išnagrinėta iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė