0e6fc8b4-e19d-4d7e-9706-c5abdfda6e1d · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-360/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27729-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1.1.; 1.2.4.4.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei, nuteistajam H.

B., nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo H. B. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo H. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 45 parų areÅ¡tu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 60 parų areÅ¡to. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo bÅ«du ir nustatyta subendrinta 60 parų areÅ¡to bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2017 m. gruodžio 18 d.

Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyta galutinė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant H. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje ir devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Nuosprendžiu iÅ¡ H. B. V. P. priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 32,56 eurų turtinei žalai atlyginti, E. M. priteista 341,19 eurų turtinei žalai atlyginti ir 800 eurų neturtinei žalai atlyginti, o Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 57,38 eurų gydymo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: H. B. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ , nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2017 birželio 4 d., apie 22.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., taksi automobilyje „Opel Zafyra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jo ir važiavusių keleivių kilus ginčui dėl mokėjimo už paslaugÄ sumos, priekyje sėdėjusiam keleiviui A. M. (A. M.) bei gale sėdėjusiems keleiviams E. M. ir V. P. (V. P.) papurÅ¡kė į veidus dujų, o V. P. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir bėgant nuo skausmo dėl dujų poveikio užmerktomis akimis pargriuvus, H. B. pasivijo jį ir pakartotinai į veidÄ papurÅ¡kė dujų bei ne mažiau kaip penkis kartus spyrė jam į nugaros sritį. Å iais savo veiksmais H.

B. A. M. sukėlė fizinį skausmÄ , E. M. padarė abiejų akių ragenos ir junginių I laipsnio cheminius nudegimus ir dėl to ji prarado 15 proc. bendrojo darbingumo, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o V. P. padarė odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame petyje, kairiajame žaste, poodines kraujosruvas abiejų žastų srityse, cheminį I laipsnio akių, veido ir kÅ«no nudegimus, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistojo H. B. gynėjas advokatas V. JanuÅ¡auskas apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo H.

B. iÅ¡teisinti. Nurodo, kad H. B. pats gynėsi nuo jį užpulti bandžiusių asmenų, kuriuos, bÅ«damas taksistas, pavežė iki jų nurodyto adreso, o Å¡iems atsisakius susimokėti už paslaugÄ , bandžius juos sulaikyti, jiems patiems pirmiems panaudojus fizinę jėgÄ prieÅ¡ H. B., siekdamas apsiginti, papurÅ¡kė pipirinių dujų. Nuteistojo manymu teismas neatsižvelgė į liudytojo V. T. parodymus, jog nukentėjusieji buvo visiÅ¡kai adekvatÅ«s, nesimatė, kad bÅ«tų supurkÅ¡ti dujomis, konfliktas vyko ne automobilyje, o ne mažiau kaip 15 metrų nuo automobilio, kas visiÅ¡kai neatitinka teismo nustatytų aplinkybių, apie kurias aiÅ¡kina buvę girti ir savo veiksmų ne visiÅ¡kai supratę nukentėjusieji.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nukentėjusieji visi skirtingai nurodo dujų panaudojimo momentÄ , nors ir teigia, kad dujos panaudotos automobilyje, bet visų parodymai skirtingi nuo to momento kam pirmam buvo papurkÅ¡ta dujų iki to momento, kai konfliktas baigėsi. Skiriasi liudytojų parodymuose ir vietos, kurias jie nurodo buvę konflikto metu, kas vėlgi nurodo į tai, kad jie ne tik, kad neprisimena įvykio aplinkybių, bet ir siekia patį įvykį pateikti taip, kad tai bÅ«tų naudinga jiems, nesiekdami nurodyti teisingų aplinkybių ir nesiekdami nustatyti tiesos, o prieÅ¡ingai, tiesÄ iÅ¡kreipdami.

Pats nuteistasis buvo blaivus ir tikrai geriau prisimena visas įvykio aplinkybes. Nukentėjusiosios E. M. parodymai nesutampa, jie skiriasi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teismo metu ji teigia, kad dujos į jÄ buvo purkÅ¡tos ir automobilyje, ir lauke, tačiau ikiteisminiame tyrime ji nurodė, jog dujos purkÅ¡tos vienÄ kartÄ ir tai buvę automobilyje. Nuteistasis neigia bet kokį dujų panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , o tai, kad ji pati glaustėsi prie vyro ir nuo jo drabužių galėjo gauti dujų ir jas įtrinti į akis yra faktas, tačiau to fakto ji nepripažįsta, nes tada nebÅ«tų galima prisiteisti reikalaujamų sumų.

Nuteistojo manymu nukentėjusieji yra nesÄ Å¾iningi, kažkieno primokyti iÅ¡reikalauti iÅ¡ jo pinigus, kurie jiems tikrai nepriklausytų. Nėra pakankamai įrodymų, jog jos regėjimas pablogėjo bÅ«tent po dujų įsitrynimo į akis, nes nuteistasis tiesiogiai jai į akis dujų nepurÅ¡kė. Kadangi neatlikta pakartotinė teismo ekspertizė, kurioje bÅ«tų vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, jog regėjimas pablogėjo tik dėl to, kad į akis pateko dujų, laikoma, kad nukentėjusiajai priteistas civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neįrodytas jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo V. P. parodymai, jog jam buvo spirta, teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, nes niekas be jo paties Å¡ios aplinkybės neliudijo. Pats P. tikrai buvo nugriuvęs, bet griuvo užkliuvęs už bordiÅ«ro ir susižalojo krisdamas, tad bet kokie sužalojimai nėra padaryti nuteistojo veiksmais. Apie bet kokį jo spardymÄ negali bÅ«ti kalbos, nes ekspertas nustatė tik nubrozdinimÄ , kuris atsirado griÅ«vant. Atkreiptinas dėmesys, jog proceso iÅ¡samumo principas sietinas su visapusiÅ¡kumo ir objektyvumo kriterijais, o teismų praktikoje - su pakankamumo ir kokybiÅ¡kumo reikalavimais.

Å iuo atveju, kategoriÅ¡kai teigti, kad nuteistasis H. B. tikrai suprato, suvokė jog vykdo nusikalstamÄ veikÄ ir turėdamas tyčiÄ , siekė sužaloti nukentėjusiuosius – nėra nustatyta ir įrodyta. Svarbi yra ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis V. P. teismo metu parodė, jog jis gera valia norėjo sumokėti taksi vairuotojui už paslaugÄ ir tam buvo iÅ¡sitraukęs 50 eurų dydžio kupiÅ«rÄ , kuriÄ bandė perduoti vairuotojui, tačiau nukentėjusysis A. M. neleido ir liepė lipti lauk iÅ¡ automobilio.

Tada visi ir iÅ¡lipo, todėl tikrai nuteistasis neturėjo galimybių tuo metu purkÅ¡ti dujų automobilyje. To net ir norėdamas nebÅ«tų galėjęs padaryti. Be to, su pripurkÅ¡tu dujų automobiliu nebÅ«tų galėjęs važiuoti ne mažiau kaip 3-4 valandas ir tai tik po intensyvaus iÅ¡vėdinimo. Nuteistasis po Å¡io įvykio dar kelias valandas dirbo, vežiojo keleivius, todėl tikrai yra aiÅ¡ku, kad dujos automobilyje nebuvo ir negalėjo bÅ«ti panaudotos. Ä® įvykio vietÄ nebuvo kviesta policija, nors teigiama, kad buvo sužaloti, bet skambino tik dėl akių supurÅ¡kimo dujomis, nekvietė ir neprašė policijos pagalbos.

Apeliaciniame skunde manoma, kad turėjo bÅ«ti taikomas savigynos institutas, nes iÅ¡ bylos medžiagos ir įrodymų, surinktų teisme yra aiÅ¡ku, kad nuteistasis pats konflikto neiÅ¡provokavo, pipirines dujas panaudojo, tik tada, kai buvo prie maÅ¡inos apstumdytas, kas iÅ¡ esmės keičia kaltinimÄ , jį daro nepagrįstu ir neteisėtu. Pažymėtina, kad nuteistasis buvo ne tik apstumdytas, bet A. M. jam sudavė kumščiu smÅ«gį į krÅ«tinę. Å ios aplinkybės buvo žinomos nuo pirmosios apklausos, tačiau ikiteisminis tyrimas nukreiptas kita linkme, o bÅ«tent taip, kad kaltė tektų nuteistajam H.

B.. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo H.

B. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu H. B. nuteistas dėl fizinio skausmo sukėlimo A. M., nežymaus V. P. sveikatos sutrikdymo bei nesunkaus E. M. sveikatos sutrikdymo. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pats atlikęs įrodymų tyrimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo H.

B. kaltės, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu proceso dalyvių pasiÅ«lymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas baudžiamojoje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015).

Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas laikėsi paminėtų reikalavimų, iÅ¡tirtus įrodymus iÅ¡dėstė, iÅ¡analizavo, sugretino tarpusavyje, vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumÄ .

Skundžiamame nuosprendyje argumentuotai aptarta, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, prieštaravimų nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Vien tai, kad nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog apylinkės teismo išvados dėl H. B. kaltumo yra neišsamios ar neobjektyvios.

Skundžiamu nuosprendžiu H. B. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo visuma iÅ¡tirtų įrodymų. Nuteistojo H. B. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad H. B., papurkÅ¡damas dujų, tik gynėsi nuo fizinę jėgÄ panaudojusių mokėti už taksi paslaugas nenorėjusių klientų, o prieÅ¡ E. M. dujų iÅ¡vis nenaudojo, manoma, kad turėjo bÅ«ti taikomas savigynos institutas. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis (ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taigi baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiÅ¡kia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realÅ«s, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalÄ , arba kai žalos grėsmė visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar buvo bÅ«tinosios ginties situacija, turi bÅ«ti atsižvelgiama į daugelį konkrečių veiksnių, aplinkybių, parodančių įvykio eigÄ , jame dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų sekÄ , padedančių atskleisti kėsinimosi ir gynybos (jei tokie buvo) pobÅ«dį, įvykio dalyvių elgesio kryptingumÄ bei tikruosius siekius ir pan.

H. B. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nurodė, jog dujų nukentėjusiesiems papurÅ¡kė gindamasis, tačiau tokiÄ jo versijÄ paneigia bylos duomenys. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių, kurių neginčija ir apeliantas, nesutarimai tarp taksi automobilį vairavusio H. B. ir vežtų keleivių A. M., V. P. bei E. M. kilo dėl paslaugos kainos, keleiviai nesutiko su už vežimÄ praÅ¡oma mokėti pinigų suma, manė, jog Å¡i turinti bÅ«ti mažesnė. Pats H. B. pirmosios instancijos teisme teigė, jog keleiviai iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir ėjo link laiptinės, jis norėjo, kad su juo bÅ«tų atsiskaityta, užstojo keliÄ A.

M., pastarasis jį pastÅ«mė, trenkė į krÅ«tinę, tada ir papurÅ¡kė A. M. dujų, tuo metu keikdamasis link jo, H. B., ėjo ir V. P., todėl ir Å¡iam nelaukdamas papurÅ¡kė dujų. PirmÄ kartÄ duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu H. B. užsiminė, jog jam kilo apmaudas, kad asmenys nuėjo nesumokėję, todėl jis iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio, pasiėmė dujų balionėlį, pasivijo priekyje sėdėjusį vyrÄ , užstojo Å¡iam keliÄ ir pareikalavo susimokėti po ko vyras pastÅ«mė, trenkė į krÅ«tinę, todėl jis gindamasis papurÅ¡kė dujų, taip pat papurÅ¡kė dujų ir kitam vyriÅ¡kiui, kuris bandė apginti draugÄ , bandė griebti už maÅ¡inos durelių (b. l. 197-198, t. 1).

Net ir tikint apelianto pateikiama įvykių seka, lieka neaiÅ¡ku, nuo kokios jam kilusios akivaizdžiai pavojingos grėsmės H. B. turėjo gintis purkÅ¡damas dujų nukentėjusiesiems į veidus. Kaip nurodo pats nuteistasis, jo tikslas buvo gauti užmokestį už suteiktas vežimo paslaugas, tačiau jis nepateikė jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl vietoj to, kad kviestų policijÄ dėl nesumokėjus neva pasiÅ¡alinti norinčių klientų, pats juos vijosi, užstojo keliÄ , purÅ¡kė dujų, kai pasak paties apelianto nei V.

P., nei E. M. iÅ¡vis netgi neatliko jokių smurtinių veiksmų H. B.. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių paties H. B. sveikatos sužalojimų ar jo turto sugadinimų, tuo tarpu nukentėjusiesiems yra konstatuoti skirtingo masto sveikatos sutrikdymai. Todėl nėra jokio svaraus pagrindo spręsti, jog Å¡iuo atveju susiklostė bÅ«tinosios ginties situacija, paties apelianto nurodomi nukentėjusiųjų veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip tokio pavojingumo laipsnio ar tiek žalingi, kad nuo jų bÅ«tų buvusi galima bÅ«tinoji gintis, netgi prieÅ¡ingai, net ir pagal pateikiamÄ H.

B. gynybinę versijÄ galima spręsti, jog jis pats kilusiame konflikte buvo aktyvus ir bÅ«tent jo veiksmai (dujų purÅ¡kimas žmonėms į veido sritis) buvo kur kas pavojingesni nei apelianto deklaruojama nukentėjusiųjų kelta grėsmė (bandymas pasiÅ¡alinti nesusimokėjus už paslaugas). Taigi taikyti bÅ«tinosios ginties instituto nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo. H. B. deklaruojamÄ gynybinę versijÄ apie nukentėjusiųjų prieÅ¡ jį naudotÄ fizinę jėgÄ paneigia iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde visų trijų nukentėjusiųjų A. M., E. M., V. P. parodymai apie konflikto pradžiÄ bei įvykių sekÄ sutampa, vieni kitus atitinka bei papildo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad H. B. E. M. dujų iÅ¡vis nepurÅ¡kė, ji pati akis susižalojusi prisiglausdama prie vyro ir įsitrindama dujų, tačiau visi 3 nukentėjusieji tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme vienodai teigė, kad jiems nesutikus su praÅ¡oma mokėti vežimo kaina bei ketinant skambinti policijai, H.

B. dar automobilyje papurÅ¡kė dujų pirmiausia priekyje sėdėjusiam A. M., paskui gale sėdėjusiems V. P. ir E. M., visi iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, lauke H. B. nukentėjusiesiems dar papurÅ¡kė dujų, pasivijęs pargriuvusį V. P., pastarÄ jį apspardė į nugarÄ . Atsižvelgdama į apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ , kolegija atliko įrodymų tyrimÄ ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytojÄ apklausė tyrėjÄ J. Å ., kuri atliko apklausas ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja apygardos teisme nurodė, kad apklausiant nukentėjusiuosius ikiteisminiame tyrime, jais netikėti nebuvo pagrindo, jų parodymai nesiskyrė, nurodomos aplinkybės sutapo, o H.

B. į apklausas vengdavo atvykti, taikyti atvesdinimai, tai sunkino ikiteisminį tyrimÄ . Taigi apygardos teisme apklaustos liudytojos parodymai iÅ¡ esmės tik patvirtino iÅ¡ bylos duomenų visumos daromÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklÅ«s ir vieni kitus papildantys, todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo. Be to, nukentėjusių parodymus visiÅ¡kai atitinka kiti įrodymai. Specialistų iÅ¡vadose E. M. konstatuotas akių cheminis nudegimas, V. P. ne tik akių, veido ir kÅ«no cheminis nudegimas bet ir ne mažiau kaip trimis trauminiais smÅ«giniais bei dinaminiais poveikiais padaryti nubrozdinimai deÅ¡iniajame petyje, kairiajame žaste, poodinės kraujosruvos abiejų žastų srityse.

Ant pareigÅ«nų apžiÅ«rėtų V. P. marÅ¡kinėlių virÅ¡utinės dalies matomos akivaizdžios dėmės. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. M. dujų į akis pateko prisiglaudus prie vyro ir Å¡ių įsitrynus, tačiau tokia gynybinė versija nelogiÅ¡ka ir neatitinkanti byloje nustatytų aplinkybių. Specialistas iÅ¡vadoje apraÅ¡ydamas E. M. sužalojimo mechanizmÄ , nurodė, kad cheminį akių nudegimÄ ji patyrė paveikus jos akis kažkokia chemine medžiaga, galbÅ«t ir papurÅ¡kus dujomis.

Pagal tokį specialisto įvertinimÄ , galima pagrįstai spręsti, jog sužalojimÄ nukentėjusiajai turėjo sukelti ne tiesiog kontaktas su jau apipurkÅ¡tu asmeniu, o pakankamai intensyvus cheminių medžiagų poveikis į akis, kas visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiųjų parodymus apie dujų papurÅ¡kimÄ jiems į veido sritis. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog V. P. sužalojimai atsirado dėl griuvimo ir ekspertas nustatė tik nubrozdinimus, tačiau Å¡ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Specialisto iÅ¡vadoje aptariant V. P. sužalojimų petyje bei žastuose mechanizmÄ , teigiama, jog jie padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais smÅ«giniais bei dinaminiais poveikiais. Taigi eksperto nustatytas poveikių kiekis bei pobÅ«dis rodo, jog V. P. susižalojo ne tik nugriuvęs ir toks mechanizmas atitinka ir kitus bylos duomenis, kadangi tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme visi nukentėjusieji nurodė, kad H. B. ne tik purÅ¡kė jiems dujų, tačiau ir panaudojo smurtÄ prieÅ¡ V.

P., pastarajam nugriuvus, spyrė. Taigi, atsižvelgdama į iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusieji buvo sužaloti jų nurodytomis aplinkybėmis ir bÅ«tent H. B.. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nebuvo atsižvelgta į liudytojo V. T. parodymus. Su Å¡iais argumentais negalima sutikti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Å¡io liudytojo parodymai bei jų patikimumas yra aptarti ir motyvuotai nuspręsta jais nesivadovauti. Kolegija neturi jokio pagrindo Å¡iems pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytiems motyvams nepritarti.

Liudytojas atsirado tik prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui, pats apeliantas jį pasikvietė, jie patvirtino, kad yra pažįstami, be to, ir patys V. T. parodymai nėra iÅ¡samÅ«s, nes jis teigė negalintis tiksliai apibÅ«dinti nei automobilio, nei atpažinti nukentėjusiųjų, nematė ir to, kas vyko automobilyje bei ar vairuotojas tikrai buvo H. B., taigi, įvertinus aptartų aplinkybių visumÄ , skundžiamu nuosprendžiu visiÅ¡kai pagrįstai nuspręsta nesiremti V. T. parodymais, sprendžiant apelianto kaltės klausimÄ dėl inkriminuoto nusikaltimo.

Vien ta aplinkybė, jog liudytojo V. T. parodymų reikÅ¡mė įvertinta ne taip, kaip norėjo apeliantas, nereiÅ¡kia, jog į juos neatsižvelgta. H. B. gynėjo advokato skunde pažymima ir tai, kad nėra įrodymų, jog E. M. regėjimas pablogėjo bÅ«tent po dujų patekimo į akis. Tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia bylos duomenys. Apygardos teisme apklausta liudytoja J. Å . nurodė, kad E. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė ne vienÄ pažymÄ iÅ¡ gydytojo dėl savo sveikatos bÅ«klės, buvo skirta papildoma užduotis specialistui ir buvo nustatyta, kad E. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tokias liudytojos nurodytas aplinkybes visiÅ¡kai atitinka bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu specialistui buvo paskirta papildoma užduotis, kuria buvo praÅ¡oma atsakyti, ar E. M. regėjimo pablogėjimui turėjo įtakos bÅ«tent 2017 m. birželio 4 d. vakare patirtas akių cheminis nudegimas (b. l. 58-59, t. 1). TyrimÄ atlikęs specialistas, vyresnysis teismo medicinos ekspertas R. P. Pečkus, turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , teismo medicinos gydytojo specialybę, ilgametį ekspertinio darbo staÅ¾Ä , įvertinęs pateiktus duomenis, iÅ¡tyręs medicininius dokumentus apie E. M. sveikatos istorijÄ , patvirtino, jog jos regėjimo pablogėjimas yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su minėtu laiku patirtu akių cheminiu nudegimu.

Abejoti eksperto iÅ¡vada dėl nukentėjusiosios akių sveikatos bÅ«klės pasikeitimo priežasčių kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Apeliaciniame skunde siekiant sumenkinti nukentėjusiųjų parodymų patikimumÄ , užsimenama, kad H. B. automobilyje dujų papurkÅ¡ti negalėjo, nes pats nebÅ«tų galėjęs toliau važiuoti, be to, į įvykio vietÄ policijos nekvietė ir patys keleiviai, nors buvo nukentėję. Å ie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia remiantis įrodymų visuma byloje nustatytų aplinkybių.

Bylos duomenys patvirtina, kad po to, kai nukentėjusieji išlipo iš automobilio, iš jo išlipo ir H. B., taigi po dujų papurškimo automobilyje jis transporto priemonėje nepasiliko, o iš įvykio vietos išvažiavo po kurio laiko, taigi nepaneigta, jog praėjus kuriam laikui po dujų papurškimo jų poveikis automobilio salone galėjo būti stipriai susilpnėjęs. Aplinkybė, jog nukentėjusieji iškart po konflikto nekvietė policijos pareigūnų pati savaime nieko neįrodo. Nukentėjusieji paaiškino, jog į medikus bei pareigūnus kreiptasi tik pasijutus blogiau, nepraėjus akių skausmui, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, į pareigūnus dėl H.

B. buvo kreiptasi operatyviai, kitÄ dienÄ po įvykio ir Å¡i aplinkybė nemažina nukentėjusiųjų parodymų, kuriuos atitinka ir kiti įrodymai, patikimumo. Taigi, atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog H. B. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Todėl, dėl aptartų aplinkybių visumos, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo H. B. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Regina BertaÅ¡ienė Dalius Jocys Savinijus Katauskas