2018-04-18 Nr. AB-7921-3-61-3-05743-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-358-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05743-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. F. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2015 m. gruodžio 16 d., prašydama priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojo, atsakingo už 2015 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjai priklausančių sąskaitų areštą, 10 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir VMI) be jokios priežasties areštavo jai priklausančias sąskaitas. Apie tai pareiškėja sužinojo kai negalėjo atsiskaityti už pirkinius. Visiškai negalėdama pasinaudoti sąskaitose esančiomis lėšomis, pareiškėja turėjo lietingą, šaltą vakarą su vaikais plentu pėsčiomis grįžti namo ir sekančią dieną pėsčiomis juos vesti į mokyklą, negalėjo nupirkti vaikams maisto ir atsigerti. Ji labai pavargo, ištino po traumos gyjanti koja. Pareiškėja teigė, kad kartu su vaikais patyrė pavojingą gyvybei situaciją, vaikai labai išsigando, nesuprato kas atsitiko ir iki šiol jaučiasi nesaugūs.

3. Nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 18 d. Kauno apskrities VMI viršininko nurodymu buvo liepta nuimti neteisėtą pareiškėjos sąskaitų areštą.

4. Pareiškėjos vertinimu, dėl neteisėtų VMI veiksmų, ji patyrė didelį moralinį smūgį, siaubingų, gėdingų ir kankinančių nepatogumų, nežinią, be to, prarado tikėjimą Lietuvos demokratine santvarka. Nurodė, jog sąskaitos buvo areštuotos jos neperspėjus, be to, kritiniu momentu, kai po darbo dienos pareiškėja ir taip buvo pavargusi. VMI veiksmus areštuojant bankų sąskaitas pareiškėja prilygina žiauriam kankinimui alkiu, išsekinimu ir vaikų gyvybei padaryta neteisėta rizika.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas), atsiliepime prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai už 2010 metus buvo apskaičiuotas 81 Lt (23,46 Eur) žemės mokestis, kuris privalėjo būti sumokėtas iki 2010 m. lapkričio 2 d. Už 2011 m. apskaičiuotas 81 Lt (23,46 Eur) žemės mokestis, kuris privalėjo būti sumokėtas iki 2011 m. lapkričio 2 d. Už 2012 m. apskaičiuotas 81 Lt (23,46 Eur) žemės mokestis, kuris privalėjo būti sumokėtas iki 2012 m. lapkričio 2 d., o už 2013 m. apskaičiuotas 130 Lt (37,65 Eur) žemės mokestis, kuris turėjo būti sumokėtas iki 2013 m. lapkričio 15 dienos. Nuo susidariusios nesumokėtos 359,18 Lt (104,03 Eur) prievolės buvo apskaičiuota 15,62 Lt (4,52 Eur) delspinigių.

7. Atsakovas teigė, kad mokesčių administratorius, imdamasis išieškojimo veiksmų VMI interneto svetainėje, adresu www.vmi.lt skiltyje mano VMI 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. lapkričio 21 d. patalpino pareiškėjai skirtus pranešimus apie susikaupusią žemės mokesčio skolą už 2010 –2013 metus. Kadangi mokestinė nepriemoka nebuvo sumokėta, 2014 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-22940 išieškoti 374,80 Lt (108,55 Eur) mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš V. F. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB. Pagal sprendimą iš banko sąskaitos 2014 m. vasario 26 d. buvo nurašyti 75,81 Lt (21,96 Eur) mokestinei nepriemokai padengti. Nepriemokos likučio (86,59 Eur) duomenys buvo perduoti į 2015 m. rugsėjo 14 d. įdiegtą VĮ „Registrų centras“ Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS) ir į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 2015 m. rugsėjo 16 d. pervesta 86,59 Eur iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl PLAIS klaidos 2015 m. rugsėjo 17 d. iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakartotinai nurašyta 86,59 eurų suma, kuri 2015 m. rugsėjo 23 d. buvo sugrąžinta į pareiškėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovo nuomone, VMI atlikdama įstatymo pavestas funkcijas ir priimdama sprendimą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš pareiškėjos sąskaitų, VMI nepažeidė mokesčių mokėtojo teisių bei naudojosi savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su pavestomis funkcijomis.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į skundą teigė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

10. Nurodė, kad jis tvarko ir administruoja PLAIS informacinę sistemą, per kurią pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsnį yra vykdomas priverstinis išieškomų piniginių lėšų nurašymas. Nurodymo teikėjo pateiktas nurašymo nurodymas, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus, per PLAIS elektroniniu būdu yra perduodamas vykdyti kredito įstaigoms, tačiau VĮ „Registrų centras” netikrina į informacinę sistemą pateiktų nurodymų teisingumo. Nurodymų teikėjas, nustatęs, kad jo pateiktas nurodymas yra netikslus, klaidingas ar neišsamus, privalo tokį nurodymą atšaukti.

11. Teigė, kad PLAIS 2015 m. rugsėjo 12 d. gavo VMI nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų atidarytose pareiškėjos V. F. sąskaitose. PLAIS įvykdė VMI pateiktą reikalavimą, o suma, viršijanti VMI reikalavimą, buvo grąžinta pareiškėjai.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu V. F. skundą atmetė.

13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo priteisti neturtinę žalą, pareiškėjos teigimu susidariusią VMI 2015 m. rugsėjo 17 d. areštavus jai priklausiusias sąskaitas.

14. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad VMI 2014 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-22940 išieškoti iš V. F. sąskaitos (sąskaitų) 374,80 Lt (108,55 Eur) mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų mokesčių mokėtojos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje šio sprendimo gavimo metu esančių sąskaitų. Sprendime nurodyta, kad jis galioja iki į biudžetą bus pervesta visa išieškoma suma. Sprendimo priede (prievolių ataskaitoje) detalizuota, kad mokestinę prievolę sudaro 359,18 Lt žemės mokestis už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 ir 15,62 Lt delspinigių už tą patį laikotarpį.

15. Nustatė, kad pareiškėja V. F. 2015 m. rugsėjo 18 d. elektroninio pašto laišku kreipėsi į VMI, pranešdama apie pažeistas teises ir padarytą žalą areštuojant jos sąskaitas. 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (23.15-08)318-2285 VMI Nepriemokų administravimo departamentas, nustatęs, kad po duomenų perdavimo į PLAIS, 2015 m. rugsėjo 16 d. iš V. F. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurašyta 86,59 Eur, o 2015 m. rugsėjo 17 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) nurašyta dar kartą 86,59 Eur, Mokesčių administravimo departamentui nurodė grąžinti 86,59 Eur į V. F. sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 23 d. V. F. grąžinta 86,59 Eur.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

17. Teismas pažymėjo, jog šioje nagrinėjamoje byloje svarbu paminėti, kad pareiškėja skunde teismui nėra nurodžiusi teisinio skundo pagrindo. Pareiškėja nenurodo, kokių teisės aktų reikalavimų VMI nevykdė ar vykdė netinkamai. Pareiškėja nurodo bendro pobūdžio faktines aplinkybes, jog dėl areštuotų sąskaitų, 2015 m. rugsėjo 17 d. ji negalėjo disponuoti banko sąskaitomis ir dėl to patyrė moralinį smūgį, gėdą, kankinančią nežinią, nepatogumų, be to, nukentėjo vaikai, kurie dėl susidariusios situacijos labai išsigando.

18. Nustatė, kad lėšų nurašymas iš pareiškėjos banko sąskaitos buvo nukreiptas vykdant 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-22940, kuriuo nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą už susikaupusią žemės mokesčio skolą ir su juo susijusias sumas. Sprendimas priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir MAĮ), kuris įtvirtina pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, be kita ko, ir duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

19. Iš pateiktų VMI procesinių dokumentų teismas nustatė, jog VMI 2014 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-22940 buvo priimtas pareiškėjai nereaguojant į 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. lapkričio 21 d. VMI siųstus pranešimus apie susidariusią žemės mokesčio skolą už 2010-2013 metus. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė jokių (nei faktinių, nei teisinių) argumentų, kurie paneigtų VMI 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-22940 teisėtumą. Nustatė, kad vykdant šį sprendimą dar 2014 m. vasario 26 d. iš pareiškėjos sąskaitos buvo nurašyti 75,81 Lt (21,96 Eur) mokestinei nepriemokai padengti, tačiau pareiškėja nei sprendimo, nei VMI veiksmų jį vykdant teisės aktų nustatyta tvarka nėra apskundusi, todėl teismas vertino, kad VMI 2014 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-22940 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, bei vykdytinu.

20. MAĮ 63 straipsnyje (redakcija įsigaliojusi nuo 2015-08-01) nustatyta, kad mokesčių administratoriaus nurodymas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) privalo būti įvykdytas visiškai. Šis mokesčių administratoriaus nurodymas turi būti priimamas bei vykdomas ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo sąskaitoje nėra pinigų arba yra mažesnė pinigų suma negu nurašytina. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-04-19 įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (toliau – ir PLAIS) tikslas - centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (8 punktas) (nagrinėjamu atveju aktuali redakcija galiojanti nuo 2015-08-01). Pagal PLAIS nuostatų II skyriuje nustatytą PLAIS organizacinę struktūrą PLAIS valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“, kuris tvarko ir administruoja informacinės sistemos duomenų bazę (12 ir 13 p.). Tuo tarpu VMI tėra informacinės sistemos duomenų teikėjas (14.2 p.).

21. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. 2014 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-22940 teisinis reglamentavimas (MAĮ 106 str. 1 d. 1 p. ir 63 str.), nulėmęs, jog VMI teisėtas sprendimas buvo vykdomas per PLAIS, kurią tvarko ir administruoja VĮ Registrų centras, darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų VMI veiksmų.

22. Teismas konstatavo, jog nebuvo nustatyta VMI neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš trijų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, neturtinę žalą atmestinas, kaip nepagrįstas.

III. 23. Pareiškėja V. F. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

24. Pareiškėja nurodo, jog 2015 m. rugsėjo 17 d. VMI be jokios priežasties areštavo jai priklausančias sąskaitas. Apie tai pareiškėja sužinojo kai negalėjo atsiskaityti už pirkinius. Visiškai negalėdama pasinaudoti sąskaitose esančiomis lėšomis, pareiškėja turėjo lietingą, šaltą vakarą su vaikais plentu pėsčiomis grįžti namo ir sekančią dieną pėsčiomis juos vesti į mokyklą, negalėjo nupirkti vaikams maisto ir atsigerti. Ji labai pavargo, ištino po traumos gyjanti koja. Pareiškėja kartu su vaikais patyrė pavojingą gyvybei situaciją, vaikai labai išsigando, nesuprato kas atsitiko ir iki šiol jaučiasi nesaugūs.

25. Pareiškėja teigia, kad dėl neteisėtų VMI veiksmų patyrė didelį moralinį smūgį, gėdingų ir kankinančių nepatogumų, nežinią bei prarado tikėjimą Lietuvos demokratine santvarka. VMI veiksmus areštuojant bankų sąskaitas prilygina žiauriam kalkinimui alkiu, išsekimu, rizika vaikų gyvybei. Nurodo, jog sąskaitos buvo areštuotos jos neperspėjus, kritiniu momentu.

26. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

27. Nurodo, jog pareiškėjai už nesumokėtą žemės mokestį 2010, 2011, 2012, 2013 metais, buvo paskaičiuota 359,18 Lt (104,03 Eur) suma bei 15,62 Lt (4,52 Eur) delspinigių. Nurodo, jog prieš imantis išieškojimo veiksmų, Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. lapkričio 21 d. patalpino pareiškėjai skirtus pranešimus apie susikaupusią skolą už 2010 – 2013 metus. 2014 m. vasario 25 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-22940 išieškoti 374,80 Lt (108,55 Eur) mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą ir pareiškėjos sąskaitos.

28. Pažymi, jog 2015 m. rugsėjo 14 d. įdiegta VĮ „Registrų centras“ sukurta piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema, kuri piniginių lėšų apribojimą tvarko centruotai, t. y. perduoda bankams apribojimo bei nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas kreditoriams. Nurodymas apriboti skolininkui disponavimą piniginėmis lėšomis visose kredito įstaigų sąskaitose galioja iki į biudžetą bus pervesta visa reikalaujama išieškoti suma.

29. Nurodo, jog iš pareiškėjos sąskaitos 2015 m. rugsėjo 16 d. į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą buvo pervesta 86,59 Eur, tuo tarpu pakartotinai iš pareiškėjos sąskaitos nurašyta 86,59 Eur suma buvo atlikta dėl PLAIS klaidos, o ne dėl neteisėtų VMI veiksmų. Atsakovas vertina, kad MVI nepažeidė mokesčių mokėtojo teisių bei naudojosi savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su pavestomis funkcijomis.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

31. Nurodo, jog VĮ „Registrų centras“ per PLAIS 2015 m. rugsėjo 12 d. iš VMI gavo nurašymo nurodymą priverstinai nurašyti pareiškėjos V. F. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose atidarytose sąskaitose. PLAIS įvykdė VMI pateiktą reikalavimą, pagal PLAIS nuostatuose nustatytą tvarką, o suma, viršijanti VMI reikalavimą, buvo grąžinta pareiškėjai per CPK 689 straipsnio 7 dalimi nustatytą 5 darbo dienų terminą. Apribojimai disponuoti piniginėmis lėšomis panaikinti 2015 m. rugsėjo 18 d. pagal VMI pateiktą nurašymo nurodymo atšaukimą į PLAIS.

32. Pažymi, jog pagal PLAIS nuostatų 16 punktą, PLAIS tvarkytojas VĮ „Registrų centras“ netikrina į informacinę sistemą pateiktų nurodymų teisingumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Pažymėtina, kad ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai V. F. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apribojus pareiškėjos teisę disponuoti piniginėmis lėšomis kredito įstaigų sąskaitose.

35. Pareiškėja patirtą neturtinę žalą kildina iš to, kad valstybinė mokesčių inspekcija neteisėtai ir nieko nepranešusi pareiškėjai, areštavo jai priklausančias banko sąskaitas dėl ko pareiškėja patyrė didelį moralinį smūgį, gėdingų ir kankinančių nepatogumų, nežinią bei prarado tikėjimą Lietuvos demokratine santvarka.

36. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

37. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, jog VMI 2014 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-22940 išieškoti iš V. F. sąskaitos (sąskaitų) 374,80 Lt (108,55 Eur) mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų mokesčių mokėtojos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje šio sprendimo gavimo metu esančių sąskaitų. Vykdant šį sprendimą 2015 m. rugsėjo 16 d. iš V. F. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurašyta 86,59 Eur, o 2015 m. rugsėjo 17 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) nurašyta dar kartą 86,59 Eur suma. Pareiškėjai pateikus skundą dėl neteisėto sąskaitos arešto, VMI Mokesčių administravimo departamentas 2015 m. rugsėjo 23 d. grąžino 86,59 Eur į V. F. sąskaitą (duomenys neskelbtini).

38. Pagal MAĮ (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo nr. XII-1511 redakcija) 33 straipsnio 8 punktą mokesčių administratorius turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. MAĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kredito įstaiga mokesčių administratoriaus nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos privalo įvykdyti visiškai. Minėtas mokesčių administratoriaus nurodymas turi būti priimamas bei vykdomas ir tuomet, kai mokesčių mokėtojo sąskaitoje nėra pinigų arba yra mažesnė pinigų suma negu nurašytina. MAĮ 102 straipsnyje nurodoma, jog mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus kredito įstaigoms, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje. Pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

39. Nustatyta, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-22940 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), priimtas dėl susidariusio įsiskolinimo už nesumokėtą žemės mokestį laikotarpiu 2010 – 2013 metais, pareiškėjai V. F. nereaguojant į pranešimus ir nemokant susidariusios skolos. Pažymėtina, jog pareiškėja V. F. neginčija, jog nėra sumokėjusi žemės mokesčio. Todėl vertintina, kad VMI turėjo pagrindą pradėti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjos sąskaitų mokestinei nepriemokai padengti.

40. MAĮ 111 straipsnyje įtvirtinta, jog paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.

41. Bylos duomenimis nustatyta, jog dėl nepagrįstai 2015 m. rugsėjo 17 d. išieškotos mokesčio 86,59 Eur sumos iš pareiškėjos sąskaitos, V. F. į Valstybinę mokesčių inspekciją kreipėsi 2015 m. rugsėjo 18 d., mokestis jai buvo grąžintas 2015 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėja neneigė fakto, kad pinigai buvo grąžinti į jos banko sąskaitą per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, jog nepagrįstai išieškotas mokestis pareiškėjai buvo grąžintas per 5 dienas nuo pareiškėjos prašymo pateikimo dienos, vertintina, jog nebuvo pažeistas MAĮ 111 straipsnyje įtvirtintas 5 darbo dienų terminas išieškoto mokesčio grąžinimui.

42. Atsižvelgiant į tai, jog mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo vykdomas įstatymo nustatyta tvarka, o nepagrįstai išieškotos lėšos buvo grąžintos nepraleidus MAĮ nustatyto 5 darbo dienų termino, teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad VMI nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

43. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl neteisėtų VMI veiksmų pareiškėja patyrė didelį moralinį smūgį, gėdingų ir kankinančių nepatogumų, nežinią bei prarado tikėjimą Lietuvos demokratine santvarka.

44. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

45. Pareiškėjos nurodyti teiginiai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog būtent dėl 2015 m. rugsėjo 17 d. išieškotos mokesčio 86,59 Eur sumos iš pareiškėjos sąskaitos, V. F. patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie neabejotinai sąlygotų neigiamą poveikį pareiškėjai bei būtų pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, įkainotą 10 000 Eur suma.

46. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyti VMI neteisėti veiksmai ar neveikimas, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

47. Patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendime iš esmės tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika, bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė ir vertino iš esmės teisingai. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys