0e6d8e64-eafe-4ef2-97af-aa720e4a945c · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1084-406/11Teismo proceso Nr. 3-62-3-00542-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 21 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Inai Giedrikienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės 51.125 Lt turtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad 2008 m. kovo 28 d. su P. L. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria nuo visų draudimo liudijime iÅ¡vardintų draudiminių rizikų buvo apdraustas UAB „Danske lizingas“ priklausantis lengvasis automobilis Mazda CX-7. 2008 m. birželio 21 d. apie 18 val. 50 min. prie Kaune (duomenys neskelbtini) esančio pastato ant Å¡ia gatve važiuojančio automobilio užvirto pakelėje augę medžiai ir smarkiai jį apgadino.

Atlikus Å¡iai transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus buvo nustatyta, kad transporto priemonės savininkas UAB „Danske lizingas“ dėl Å¡io įvykio patyrė nuostolius, todėl pareiÅ¡kėjas, vykdydamas draudimo sutarties sÄ lygas, jam iÅ¡mokėjo 51.125 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir CK 6.101 str. 4 d. 4p., 6.1015, 6.280 str. 1 d., 6. 50 str. 2 d. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį. PareiÅ¡kėjas mano, kad atsakovas buvo atsakingas už medžio bÅ«klės stebėsenÄ ir priežiÅ«rÄ , kuri užtikrintų, kad medis niekam nekeltų grėsmės. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme numatyta, kad želdynai turi nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelių keliuose, o savivaldybių teritorijoje esančių medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo, taip pat želdinių bÅ«klės kontrolės vykdymo klausimus priskiria savivaldybėms.

PareiÅ¡kėjo nuomone, pagal įvykio metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ - Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 12 p. savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga ir tvarkymas yra priskirtas savivaldybių funkcijoms, todėl bÅ«tent atsakovas turėjo pareigÄ tinkamai rÅ«pintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«ra bei apsauga, taip pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Nurodo, kad nugriuvę medžiai augo savivaldybės teritorijoje, valstybinėje žemėje.

Namo gyventojai nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu dėl Å¡ių medžių iÅ¡pjovimo, atsakovas iÅ¡davė leidimÄ , tačiau jų paÅ¡alinimo darbų dėl aplaidaus neveikimo neatliko. Mano, kad bÅ«tent atsakovo neveikimas, nevykdant jam pagal kompetencijÄ priskirtos funkcijos, o ne vėjas buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, praÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimÄ bei 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2d.).

PareiÅ¡kėjo atstovė taip pat nurodo, kad ginčo atveju taikomas ne vienerių, bet sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi pareiÅ¡kėjo ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja. Todėl mano, kad termino pareiÅ¡kėjas nepraleido, o jeigu praleido, tai praÅ¡o atnaujinti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių – sÄ Å¾iningo suklydimo.Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjÄ ir atsakovÄ sieja bÅ«tent draudimo teisiniai santykiai, todėl ginčo atveju taikytinas CK 1.125 str. 5 d. 7 p. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Draudimo iÅ¡moka automobilio savininkui UAB „Danske lizingas“ buvo iÅ¡mokėta 2008 m. rugpjūčio 7 d., todėl pareiÅ¡kėjas į teismÄ vėliausiai galėjo kreiptis 2009 m. rugpjūčio 7 d. Tuo tarpu į teismÄ jis kreipėsi tik 2011 m. birželio mėnesį, akivaizdžiai praleisdamas skundo padavimo terminÄ . Atsakovo atstovė taip pat nurodo, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, prievolė atlyginti žalÄ nekyla. Kaip teigia atstovė, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog medis nuvirto veikiamas stipraus vėjo, t. y. nenugalimos jėgos. Å iÄ aplinkybė įrodo byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos aplinkos ministerijos 2010 m. spalio 7 d. pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas ir pavojingÄ meteorologinį reiÅ¡kinį (vėjo greitis siekė 22 m/s.) įvykio dienÄ .

CK 6.253 str. 2 d. nustatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 str.). Nesant pagrindo teigti, jog Kauno miesto savivaldybė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar atliko neteisėtus veiksmus, turėtų būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. Be to, pats pareiškėjas pripažįsta, kad draudimo išmoka išmokėta ne dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (tokiu draudimu automobilis draustas net ir nebuvo), bet dėl stichinės nelaimės. Dėl 5 procentų palūkanų priteisimo mano, jog CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams, o žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų priteisimo atveju viešoji teisė tokių palūkanų mokėjimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenumato, todėl tokios palūkanos negali būti priteisiamos.

PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas pagrįstas ir tenkintinas.Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ už tai, kad jos teritorijoje nuvirtę medžiai apgadino (duomenys neskelbtini) gatve važiavusiÄ transporto priemonę. PareiÅ¡kėjas „(duomenys neskelbtini)“ subrogacijos (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens), mano, kad turtinę žalÄ â€“ 51.125 Lt turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. birželio 21 d. apie 18 val. 50 min. prie (duomenys neskelbtini) Kaune esančio pastato nuvirto trys medžiai, vienas iš jų užvirsdamas ant šia gatve važiuojančio automobilio Mazda CX-7 ir smarkiai jį apgadindamas.

Automobilis buvo draustas draudimo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri transporto priemonės savininkui UAB „Danske lizingas“, iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , kompensavo patirtus nuostolius.Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ praleido sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismÄ priimti nagrinėti reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę, net kai ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžiÄ , taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar Å¡is terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas.

CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja, pats teismas negali taikyti ieÅ¡kinio senaties savo iniciatyva. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, pateiktÄ teismui, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (b. l. 85-90), todėl, esant tokiam reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, privalu patikrinti, ar Å¡is terminas tikrai praleistas. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį praÅ¡o taikyti atsakovas, taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Ginčo atveju atsakovas nepagrįstai nurodo, jog tarp Å¡alių susiklostę draudimo teisiniai santykiai, nes pareiÅ¡kėjo „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės tokie santykiai nesieja, todėl pagrįsta pareiÅ¡kėjo pozicija, jog Å¡iame ginče turėtų bÅ«ti taikomas ne CK 1.125 str. 7 d. numatytas, bet CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas draudikui iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens draudėjui iÅ¡mokėtas sumas, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tai paaiÅ¡kinama tuo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos bÅ«du draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimÄ . Pažymėtina, kad subrogacija, nustatyta CK 6.1015 straipsnyje, yra ne regresas, bet CK 6.101 straipsnio 4 dalyje nustatyta įstatyminė cesija (lot. cessio – „kreditoriaus teisė perleisti reikalavimÄ â€œ), t. y. CK 6.1015 straipsnis yra vienintelis, kai įstatymo tai laikoma įstatymine cesija draudimo teisiniuose santykiuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad jau pati subrogacijos formuluotė (lot. subrogare – „pakeisti, iÅ¡rinkti vietoje kito“) parodo kreditorių pasikeitimo bÅ«dÄ egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir taisykles suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, atskleidžiant subrogacijos taikymo civilinės atsakomybės draudimo atveju esmę.

Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS „ERGO Kindlustuse“ v.

UAB „Transmėja“ ir DUAB „Baltijos garantas“, M. V.; bylos Nr. 3K-3-438/2006). Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad Estijos bendrovė ,, (duomenys neskelbtini) ” 2008 m. rugpjūčio 7 d., vykdydama draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , taigi ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo ne tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas gavo iÅ¡ atsakovo atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ (taip nurodo pareiÅ¡kėjas), bet nuo draudimo iÅ¡mokos pervedimo dienos, t. y. 2008 m. rugpjūčio 7 d. Skundas Kauno apygardos administraciniam teismui paduotas 2011 m. liepos 7 d., taigi, taikant CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas dėl žalos atlyginimo kreipėsi nepraleidęs įstatyme nustatyto termino.

Dėl žalos atlyginimo.Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas. IÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ .

Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtinos 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011, kuriose nustatytos analogiÅ¡kos faktinės aplinkybės, todėl teismas remsis suformuota praktika.Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos (neveikimas) arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos :

1) neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Byloje nėra ginčo dėl paties įvykio fakto, žalos dydžio, pagrįsto byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Ginčas kilęs dėl to, ar medžiai Vaidoto g. Kaune ant transporto priemonės nuvirto esant paÅ¡aliniam poveikiui, dėl stipraus vėjo ar dėl atsakovo, kaip valdžios institucijos darbuotojų neveikimo taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos (neveikimas) ar atliko neteisėtus veiksmus, todėl negali bÅ«ti atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas teigia, kad bÅ«tent atsakovo neveikimas, nevykdant Želdynų įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme numatytų pareigų, tiesiogiai sÄ lygojo atsiradusiÄ Å¾alÄ .Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. nuostatas bÅ«tent vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Dėl to nagrinėjamoje byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus ir ar atsakovas aplamai veikė, t.y. atliko veiksmus, kuriuos vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, privalėjo atlikti.Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. sausio 18 d. redakcija, galiojusi įvykio metu) 7 str. buvo nustatytos savivaldybėms priskirtosios (ribotai savarankiÅ¡kos) funkcijos. Å io straipsnio 12 punkte, kaip viena iÅ¡ tokių funkcijų, įvardinta kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ , stebėsenos vykdymas.

Vietos savivaldybė, vykdydama vieÅ¡osios teisės aktų numatytÄ Å¾eldynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kt, funkcijÄ , veikia vieÅ¡ojo administravimo srityje. Plačiau Å¡i savivaldybės funkcija atskleidžiama specialiame įstatyme, o bÅ«tent Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme, kuris įvykio dienÄ galiojo ir kuriame reglamentuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindai, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultÅ«rinio kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ , gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sÄ lygas.

Å is įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose. Minėto įstatymo 2 str. 32 p. apibrėžta želdynų ir želdinių valdytojo sÄ voka, kuri reikÅ¡minga nagrinėjamu atveju. Želdynų ir želdinių valdytojas - tai želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotÄ valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, nesuformuotas, nei nuosavybės, nei patikėjimo teise atsakovui - Kauno miesto savivaldybei nepriklauso (b.l. 59-63), tačiau Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į Želdynų įstatymo nuostatas, nėra reikÅ¡minga, kadangi nagrinėjamu atveju tai valstybinis žemės sklypas ir yra atsakovo teritorijoje. Byloje nepateikti jokie raÅ¡ytiniai įrodymai, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai yra teisėtai įgiję privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudoja įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitais pagrindais, todėl ginčo atveju įvykio metu jie negalėjo bÅ«ti atsakingi už želdinių priežiÅ«rÄ ir tuo pačiu už netinkamai prižiÅ«rėtų želdinių – nuvirtusių siauralapių klevų padarytÄ Å¾alÄ .

Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. numato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo, želdinių veisimo valdymÄ vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.), vykdo želdynų ir želdinių bÅ«klės, želdynų kÅ«rimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.) ir kt.

Darytina iÅ¡vada, kad Kauno miesto savivaldybė, bÅ«dama atsakinga už miesto želdinių priežiÅ«ros organizavimÄ ir vykdymÄ jos teritorijoje (Želdynų įstatymo 10 str.), privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje Vaidoto gatvėje Kauno mieste augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms, jų turtui. Atsakovas nurodo, kad medis nuvirto veikiamas stipraus vėjo, t. y. nenugalimos jėgos, kuri buvo neiÅ¡vengiama, skolininko nekontroliuojama bei nepaÅ¡alinama aplinkybė ir kuri objektyviai negalėjo bÅ«ti numatyta.

Kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamam ginčui Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga. Byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos aplinkos ministerijos 2010 m. spalio 7 d. pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas ir pavojingÄ meteorologinį reiÅ¡kinį iÅ¡ tiesų patvirtina, kad vėjo greitis įvykio dienÄ siekė 22 m/s (b.l. 38). Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 4.5 punktÄ , audra yra stiprus vėjas, kai vėjo greitis yra 20m/s ir didesnis, o transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl audros laikomas stichine nelaime.

Taigi Å¡iuo aspektu byloje kyla klausimas, ar atsakovo neveikimas buvo neteisėtas, taip pat ar buvo priežastiniame ryÅ¡yje su pasekmėmis. Kolegija pripažįsta, kad nagrinėjant šį ginÄÄ bei nustatant kaltus atsakovo veiksmus bei priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis pagrindinės aplinkybės, įtakojusios medžio nugriuvimÄ , nustatymas yra svarbus bei reikÅ¡mingas, kadangi tai gali bÅ«ti vertinama kaip civilinę atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. Tačiau, kolegijos nuomone, Å¡iuo aspektu itin svarbios ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, kurios paneigia atsakovo pozicijÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. Å ., gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, 2008 m. balandžio 11 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl grėsmę keliančių medžių, augančių Å¡alia jos gyvenamojo namo, iÅ¡pjovimo. 2008 m. gegužės 6 d. atsakovas iÅ¡davė leidimÄ nupjauti Å¡iems 4 medžiams – uosialapiams klevams, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nebuvo nupjautas ir vėliau bÅ«tent Å¡ie nulūžę medžiai apgadino transporto priemonę. Ginčo atveju pabrėžtina, kad tokioje situacijoje savivaldybė, nors ir nebÅ«dama medžių nupjovimo iniciatorė, tačiau iÅ¡davusi leidimÄ juos paÅ¡alinti ne privačioje teritorijoje, bet valstybinėje žemėje privalėjo bÅ«ti rÅ«pestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ dėl želdinių kirtimo vykdymo, kontroliuoti medžio nupjovimo procesÄ , įsitikinant, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai.

Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių įgyvendinti leidime numatytus darbus iki pat draudiminio įvykio. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad leidimas buvo išduotas namo gyventojams, kurie šiuos darbus privalėjo atlikti savo lėšomis, šias aplinkybes patvirtina ir Komunalinio ūkio skyriaus 2008 m. gegužės 22 d. raštas Nr. 43-4-300, tačiau iš paties leidimo matyti, kad kirsti žemės sklype (duomenys neskelbtini) Kaune 4 medžius leista Komunalinio ūkio skyriui, bet ne namo gyventojams.

Taigi minėtame raÅ¡te nurodytas pavedimas dėl darbų atlikimo patiems namo gyventojams prieÅ¡taravo teisės aktų reikalavimams, kadangi, kaip jau buvo minėta, visi medžiai augo savivaldybės teritorijoje, valstybinėje žemėje, todėl jų paÅ¡alinimo (nupjovimo) darbus privalėjo atlikti bÅ«tent atsakovas. Pažymėtina, kad atsakovo pozicija dėl Å¡ių aplinkybių nenuosekli bei prieÅ¡taringa. Kauno miesto savivaldybė 2009 m. balandžio 6 d. raÅ¡tu Nr. (A27V128)-R-1558, atsakydama į pareiÅ¡kėjo pretenzijÄ nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė želdynų ir želdinių priežiÅ«rÄ bei tvarkymÄ faktiÅ¡kai naudojamose teritorijose atlieka tik gavusi iÅ¡ Å¡ių teritorijų naudotojų praÅ¡ymÄ raÅ¡tu bei atitinkamÄ leidimÄ .

Pretenzijoje teigiama, jog prašymo iš minėtos teritorijos naudotojų dėl medžių nupjovimo nebuvo gauta. Tuo tarpu iš jau minėtų dokumentų matyti, kad atsakovui buvo pateiktas vienos iš namo gyventojų prašymas, nustatyta tvarka išduotas leidimas. Beje, iš ant prašymo esančios atsakingo tarnautojo rezoliucijos matyti, kad dėl šių medžių pjovimo buvo kreiptasi ir praėjusiais metais, taigi prašymas buvo pakartotinis. Pabrėžtina ir tai, kad teismo posėdžio metu liudytojos J.

Å . ir R. K., kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi, patvirtino, jog medžiai buvo labai seni, pažeisti, iÅ¡puvusiais kamienais, keliantys grėsmę žmonėms, jų turtui, vaikams, troleibusų laidams. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trys iÅ¡ keturių leidime nurodytų nupjautų medžių buvo sutvarkyti tik jiems nuvirtus, praėjus kelioms dienoms po įvykio, o atsakovo neteisėtas neveikimas vis dar tęsiasi iki dabar, nes ir Å¡iuo metu kol kas dar nėra nupjautas likęs vienas iÅ¡ buvusių keturių medžių, kurio bÅ«klė taip pat kritinė, su iÅ¡puvusiu vidumi ir kuris nuolat kelia grėsmę žmonėms, jų turtui.Apibendrinus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus darytina iÅ¡vada, kad teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovė tinkamai neatliko, taip beje pažeisdama ir CK 6.246 str. 1 d. numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. bÅ«dama atsakinga už želdinių priežiÅ«rÄ , esant nevienkartiniam namo gyventojų kreipimuisi dėl medžių iÅ¡pjovimo, iÅ¡davus leidimÄ medžiams nupjauti, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos – neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Aplinkybė, kad medžiai buvo nuversti dėl paÅ¡alinės jėgos – vėjo, atsakovui neatlikus tų veiksmų, kuriuos jis pagal teisės aktus privalėjo atlikti, atsakomybės neÅ¡alina, kadangi pagrindine sÄ lyga medžiams nuvirsti pripažintinas atsakovo neveikimas, o vėjas tebuvo papildomas veiksnys, sÄ lygojęs Å¡ių medžių nuvirtimÄ bÅ«tent įvykio dienÄ . Taigi teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjui – Estijos draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovo priteistinas 51.125 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Dėl palÅ«kanų.PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. Å is pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å iuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos.

Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo iškelta 2011 m. liepos 7 d. (b. l. 4). Todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2011 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pripažintina, kad pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjas n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti. Priteisti Estijos draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 51.125 Lt turtinės žalos atlyginimÄ ir penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo 2011 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                         Gintaras Čekanauskas