2023-04-19 Nr. AB-8514-3-61-3-00028-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-208-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00028-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas 1) suteikti greitą ir veiksmingą teisminės gynybos priemonę nagrinėti pareiškimą iš esmės dėl nepasikartojimo užtikrinimo suteikti greitą ir veiksmingą teisminės gynybos priemonę, siekiant neatidėliotinai Lietuvoje gauti pareiškėjui teisingą ir teisėtą informaciją susijusia su giminaičių J., gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir B., gimusios (duomenys neskelbtini) m. su dviem vaikais H./G. gimusiais (duomenys neskelbtini) m. ir J./J. /J., gimusio (duomenys neskelbtini) m., M., (duomenys neskelbtini). areštuotų Kaune pagal 1941 m. birželio 12 d. Lietuvos TSR NKGB nutarimu (ištrėmimui) ir (areštui); 2) sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir iškelti bylą teisme dėl individualių norminių administracinių aktų ((registras (archyvas)) A., B., C., D. teisėtumo; 3) norminį administracinį A., B., C., D. aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės/norminiam teisės aktui, ar prieštaraujančiu Tarptautinės Konvencijos dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo 17 ir 18 straipsniams bei prieštaraujantį tarptautinės teisės uždraustam elgesiui su žmonėmis; 4) suteikti greitą ir veiksmingą teisminės gynybos priemonę siekiant pareiškėjui atstatyti turtinę teisę dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos dėl įvykdytų nusikaltimų „priverstinis dingimas“ pareiškėjo artimiesiems.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2023 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams (nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, taip pat nuosekliai, konkrečiai ir aiškiai turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus, suformuluoti tinkamą reikalavimą ir pateikti teismui procesinį dokumentą atitinkantį ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punkto numatytus reikalavimus, nurodyti atsakovą, kuriam reiškia reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka) pašalinti. Pareiškėjas 2023 m. sausio 9 d. pateikė teismui skundo patikslinimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas įvertino patikslintą pareiškėjo skundo turinį ir sprendė, kad pareiškėjas nepašalino esminių skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko. Teismo vertinimu patikslinto skundo reikalavimai iš esmės liko nepakeisti. Kartu su skundu pareiškėjas teismui pateikė įvairių subjektų atsakymus, išvadas, išduotas pažymas, tačiau pareiškėjo formuluojamas reikalavimas išliko abstraktus, nesiejamas konkrečiai nei su vienu iš pridėtų dokumentų, nenurodomas konkretus subjektas, kurio sprendimą ar veiksmus (neveikimą) pareiškėjas ginčija, sprendimo, veiksmų (neveikimo) įvykdymo (priėmimo) datą. Teismas pažymėjo, jog iš skundo turinio neaišku, kaip skunde atsakovu nurodyta institucija pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad pagal tokiu būdu suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką neturi galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas, nagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, yra šališkas, nepagrįstai aiškina, kad nesupranta jo skundo turinio, pažeidė teisėjo etiką, nepagrįstai reikalauja pareiškėjo nurodyti atsakovą, teismo nutartis laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu neturi pagrindo, pareiškėjui suvaržoma jo teisė į teisminę gynybą. Kiti pareiškėjo argumentai sietini, su nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis dėl jo giminaičių represijų, vykdytų 1941 m. birželio 15 d. ir pareiškėjo siekiu gauti archyvinę medžiagą dėl šių aplinkybių užfiksavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, laikė pareiškėjo skundą nepaduotu pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau ir ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos, liečiančios tiek kreipimosi turinį, tiek reikalavimų formulavimą, tiek ir pridedamus dokumentus. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos nuomone, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ ketvirtajame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. skunde nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą; suformuluoti pareiškėjo reikalavimą bei konkrečiai ir aiškiai turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą tikslinti proceso šalis, nurodyti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; ir tai patvirtinančius įrodymus pridėti dokumentus. Pareiškėjas taip pat įpareigotas sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir vėliau patikslinto skundo, jame suformuluoti reikalavimai buvo painūs ir prieštaringi, pareiškėjas abstrakčiai kritikuoja Lietuvos Respublikos institucijas dėl jo 1941 metais represuotų giminaičių archyvinių duomenų nepateikimo pareiškėjui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo suformuluotas skundo reikalavimas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7-8 punktų reikalavimų, nebuvo aiškus nei skundo pagrindas, nei skundo dalykas ar atsakovas, prie skundo nebuvo pridėta pagal ABTĮ privalomų duomenų ir dokumentų (ABTĮ 25 str.1 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas tikslindamas skundą pateikė pirmosios instancijos teismui apie 36 įvairių dokumentų kopijų bei naujai patikslintą skundą. Susipažinusi su šiais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2023 m. vasario 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas tinkamai nepatikslino skundo reikalavimo ir nenurodė, kokį konkretų administracinį aktą ar neveikimą skundžia, nenurodė konkretaus atsakovo, kurio veiksmai ar neveikimas pažeidė pareiškėjo teisėtus interesus, todėl pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.). Atsižvelgus į pareiškėjo teikiamuose dokumentuose keliamą problemą ir šių dokumentų formą bei turinį, pareiškėjui siūlytina procesinių dokumentų surašymui kreiptis į profesionalius teisininkus arba, jei jo materialinė padėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė