Legislator Case Law & Legislation
0e6be703-e4bb-4a6b-8113-a9621af03ac9 AI generated

0e6be703-e4bb-4a6b-8113-a9621af03ac9 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 0e6be703-e4bb-4a6b-8113-a9621af03ac9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2071-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01257-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei,2015-10-19 teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

0e6be703-e4bb-4a6b-8113-a9621af03ac9 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Keywords

AI generated
need-based pension unfit notwithstanding health condition medical care requirements extraordinary pension without income limit deportation despite health issues failure to prove deterioration
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2071-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01257-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei,2015-10-19 teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: Ž. L. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 15000 € neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012-10-09 iki 2013-11-04 periodiÅ¡kai, pažeidžiant normalias suėmimo sÄ lygas, buvo laikomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.

Tvirtina, kad: kamerose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose plotas; kameros nebuvo tinkamai įrengtos – netinkamai įrengti tualetai, per maži stalai, netinkama Å¡viesa; kamerose buvo užsiveisę kenkėjai – graužikai grauždavo jo maistÄ ; pasivaikščioti gryname ore buvo iÅ¡leidžiamas tik 1 valandÄ per dienÄ ; bÅ«damas nepilnametis, kamerose buvo laikomas su pilnamečiais bei ne pirmÄ kartÄ teistais asmenimis. Nurodo, jog kamerose dusindavo nuo gryno oro trÅ«kumo, buvo ribotos galimybės pajudėti prasimankÅ¡tinti, tvyrojo tualeto kvapas, turėdavo valgyti lovoje laikydamas karÅ¡tus indus.

Teigia, kad dėl to buvo pažemintas jo orumas, jausdavo baimę, diskomfortÄ , skaudėdavo galvÄ , negalėdavo ir dabar nebegali ramiai miegoti, tapo irzlus, dirglus, nervingas, patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, sutriko bendravimo galimybės, pablogėjo regėjimas. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Ž. L. Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinėje įvairiais laikotarpiais iÅ¡ viso buvo laikomas 69 paras. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų su skundais ar praÅ¡ymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinėje bÅ«tų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai. Teigia, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus, kadangi dalis kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, konvojuojami į teismus ir kt., todėl kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta.

Teigia, kad kamerose sanitariniai mazgai ir kt. įrengti kaip reikalauja Lietuvos higienos norma 37:2009. Nurodo, jog teisės aktai nustato, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys gali iÅ¡eiti pasivaikščioti tik 1 valandÄ , o nepilnamečiai asmenys laikomi atskirai nuo suaugusiųjų ir asmenų jau kartÄ atlikusių areÅ¡to arba laisvės atėmimo bausmę tik jeigu yra tokia galimybė. Tvirtina, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – žalos ir valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas ar jo atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinėje.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti konstatuotos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjo patirta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiÅ¡kėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.Vadinasi, sprendžiant Ž.

L. skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu nustatyti, kad Tauragės AVPK ar jo areÅ¡tinės pareigÅ«nai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Atsižvelgiant į tai, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ yra nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nėra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areÅ¡tinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir Å¡iomis taisyklėmis.

Å ių taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinės patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ , 2015-07-16 administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015 konstatavo, kad nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areÅ¡tinės kameroje tenkančio minimalus ploto normatyvÄ pirmosios instancijos teismai turi vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015).

Vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi ši teisminė praktika reikšminga ir šios bylos nagrinėjimo kontekste.Kaip matyti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Areštinės viršininko T. M. 2015-09-10 tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-17727 (b. l. 16a), pareiškėjas Ž. L. nuo 2012-10-09 iki 2013-10-31 periodiškai buvo laikomas Tauragės AVPK areštinės kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,66 kv. m. iki 13,12 kv. m., o laikomų asmenų skaičius – nuo 2 iki 4.

Minėti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtinta, kad atskirais laikotarpiais pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta: 2013-03-19 – 2013-03-21 teko 3,28 kv. m; 2012-11-07 – 2012-11-09 teko 4,22 kv. m; 2012-11-09 – 2012-11-13 teko 3,17 kv. m; 2012-10-11 – 2012-10-13, 2012-10-14 – 2012-10-15, 2013-01-08 – 2013-01-14, 2013-01-16 – 2013-01-21 teko 4,20 kv. m; 2013-01-14 – 2013-01-16, 2013-01-21 – 2013-01-22, 2013-07-19 – 2013-07-26, 2013-10-08 – 2013-10-15, 2013-10-29 – 2013-10-31 teko 3,15 kv. m; 2013-02-26 – 2013-02-28, 2013-03-02 – 2013-03-06, 2013-09-26 – 2013-10-01 teko 3,95 kv. m; 2013-02-28 – 2013-03-02, 2013-03-06 – 2013-03-12, 2013-07-16 – 2013-07-19, 2013-09-24 – 2013-09-26 teko 2,97 kv. m; 2012-10-09 – 2012-10-10, 2012-11-06 – 2012-11-07 teko 3,33 kv. m.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Ž. L. 67 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tekdavo mažesnis kameros plotas, nei nustatyta teisės aktuose.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvo netinkamai įrengti tualetai, per mažas stalas, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, kamerose bÅ«davo tarakonų ir graužikų. Taip pat akcentavo netinkamas pasivaikščiojimo sÄ lygas, bei jo kaip nepilnamečio laikymÄ kartu su suaugusiais.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai – Tauragės visuomenės sveikatos centro 2011-03-31 patikrinimo aktas Nr. AK-31 (b. l. 19-20) patvirtina, jog 2011-03-31 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Tauragės AVPK areÅ¡tinė eksploatuojama laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) reikalavimų.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013-08-29 patikrinimo aktas Nr. AK-115 (b. l. 20a-21) patvirtina, jog 2013-08-26 atlikto patikrinimo metu nenustatyti HN 37:2009 6, 23, 48, 53 ir 58 punktų pažeidimai. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013-09-23 patikrinimo aktas Nr. AK-117 (b. l. 21a-22a) patvirtina, jog 2013-09-18 atlikto patikrinimo metu nustatytas HN 37:2009 20 punkto pažeidimas – visų kamerų sanitariniuose mazguose prie kriauklių nėra veidrodžių. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2013-11-11 patikrinimo aktas Nr. AK-153 (b. l. 23-24) patvirtina, jog 2013-11-06 5 ir 8 kamerose atlikto patikrinimo metu nustatyti HN 37:2009 21, 23 ir 48 punktų pažeidimai – 5 ir 8 kamerose įrengti neskaidraus stiklo langai; 5 ir 8 kamerose langai su orlaidėmis, kurios yra be stiklo, mechaninė patalpų vėdinimo sistema neveikia; kamerų langai nesandarūs, 8 kameroje ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsių.

Viso pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 5 buvo laikomas 24 paras, kameroje Nr. 8 pareiÅ¡kėjas laikomas nebuvo.Be to, įvertinus atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus – Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo paslaugų vykdymo 2012-03-22 sutartį Nr. 85-4-ST2-10/1785 (b. l. 17a-18), 2013-03-19 SusitarimÄ Nr. 1 Nr. 85-4-ST2-13 prie 2012-03-22 Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo paslaugų vykdymo sutarties Nr. 85-4-ST2-10/1785 (b. l. 18a), Tauragės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimo grafiko kopijÄ (b. l. 17), Tauragės AVPK areÅ¡tinės graužikų ir vabzdžių kontrolės darbų atlikimo žurnalo duomenis (b. l. 24a-25), spręstina, kad kiti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų yra nulemti subjektyvaus asmens suvokimo ir nepagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais.

Minėti pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl laikymo sÄ lygų yra bendro pobÅ«džio, grindžiami abstrakčiais argumentais, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , byloje nėra duomenų, kad su pareiÅ¡kėju bÅ«tų siekta nežmoniÅ¡kai elgtis, žeminti jo orumÄ .Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius Ž. L. kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto, bei neužtikrino tinkamų kamerų Nr. 5, kurioje kalėjo pareiÅ¡kėjas, langų įrengimo reikalavimų, o tai reiÅ¡kia, jog aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.), todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ Ä¯vertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ galima tik iÅ¡ naujo sukurti.

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).Teismų praktikoje (žr. 2007 m. birželio 26 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14–653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444–619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Atsižvelgus į kalinimo, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis, trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis Tauragės AVPK areÅ¡tinėje trukmę, pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala įvertintina 200 € (CK 6.250 straipsnis), Ž.

L. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, pareiÅ¡kėjui priteistina 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo Ž. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 € (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                  Laimutė Jokubauskaitė