0e6be703-e4bb-4a6b-8113-a9621af03ac9 · KlaipÄdos apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-2071-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01257-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74(S) KLAIPÄDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 23 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄja LaimutÄ JokubauskaitÄ, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei,2015-10-19 teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo Ž. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated0e6be703-e4bb-4a6b-8113-a9621af03ac9 · KlaipÄdos apygardos administracinis teismas: ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-2071-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01257-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74(S) KLAIPÄDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 23 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄja LaimutÄ JokubauskaitÄ, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei,2015-10-19 teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo Ž. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas nustatÄ: Ž. L. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir TauragÄs AVPK), 15000 ⬠neturtinÄs žalos atlyginimÄ dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012-10-09 iki 2013-11-04 periodiÅ¡kai, pažeidžiant normalias suÄmimo sÄ lygas, buvo laikomas TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje.
Tvirtina, kad: kamerose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei nustatyta teisÄs aktuose plotas; kameros nebuvo tinkamai įrengtos â netinkamai įrengti tualetai, per maži stalai, netinkama Å¡viesa; kamerose buvo užsiveisÄ kenkÄjai â graužikai grauždavo jo maistÄ ; pasivaikÅ¡Äioti gryname ore buvo iÅ¡leidžiamas tik 1 valandÄ per dienÄ ; bÅ«damas nepilnametis, kamerose buvo laikomas su pilnameÄiais bei ne pirmÄ kartÄ teistais asmenimis. Nurodo, jog kamerose dusindavo nuo gryno oro trÅ«kumo, buvo ribotos galimybÄs pajudÄti prasimankÅ¡tinti, tvyrojo tualeto kvapas, turÄdavo valgyti lovoje laikydamas karÅ¡tus indus.
Teigia, kad dÄl to buvo pažemintas jo orumas, jausdavo baimÄ, diskomfortÄ , skaudÄdavo galvÄ , negalÄdavo ir dabar nebegali ramiai miegoti, tapo irzlus, dirglus, nervingas, patyrÄ psichologinį sukrÄtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinÄ depresijÄ , pablogÄjo sveikata, savijauta, sumažÄjo pasitikÄjimas savimi, jauÄia padidÄjusiÄ baimÄ aplinkai, sutriko bendravimo galimybÄs, pablogÄjo regÄjimas. Atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovas TauragÄs AVPK atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kÄjo reikalavimais nesutinka.
Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas Ž. L. TauragÄs AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinÄje įvairiais laikotarpiais iÅ¡ viso buvo laikomas 69 paras. Pažymi, jog pareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų su skundais ar praÅ¡ymais į TauragÄs AVPK nesikreipÄ, taip pat nepateikÄ Ä¯rodymų, kad dÄl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinÄje bÅ«tų sukeltos neigiamos pasekmÄs, sveikatos sutrikimai. Teigia, kad toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra stabilus, kadangi dalis kvieÄiami pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, konvojuojami į teismus ir kt., todÄl kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta.
Teigia, kad kamerose sanitariniai mazgai ir kt. įrengti kaip reikalauja Lietuvos higienos norma 37:2009. Nurodo, jog teisÄs aktai nustato, kad areÅ¡tinÄje laikomi asmenys gali iÅ¡eiti pasivaikÅ¡Äioti tik 1 valandÄ , o nepilnameÄiai asmenys laikomi atskirai nuo suaugusiųjų ir asmenų jau kartÄ atlikusių areÅ¡to arba laisvÄs atÄmimo bausmÄ tik jeigu yra tokia galimybÄ. Tvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų â žalos ir valstybÄs valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisÄtos veikos, todÄl reikalavimas priteisti neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįstas.
PareiÅ¡kÄjas ar jo atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidÄti bylos nagrinÄjimÄ negauta. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinÄti jÄ iÅ¡ esmÄs, todÄl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinÄta iÅ¡ esmÄs raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas konstatuoja: NagrinÄjamoje administracinÄje byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, pareiÅ¡kÄjo teigimu, atsiradusios dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinÄje.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinÄs atsakomybÄs atvejį, kai žala atlyginama dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose.
Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu. PažymÄtina, jog tam, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti konstatuotos bÅ«tinosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: valstybÄs institucijų neteisÄti veiksmai, pareiÅ¡kÄjo patirta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybÄs institucijų neteisÄtų veiksmų bei pareiÅ¡kÄjo patirtos žalos. KaltÄs klausimas nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ Å¡iuo atveju atsiranda nepaisant valstybÄs institucijų kaltÄs.Vadinasi, sprendžiant Ž.
L. skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu nustatyti, kad TauragÄs AVPK ar jo areÅ¡tinÄs pareigÅ«nai deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme neteisÄtai veikÄ arba neveikÄ, taip pat tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Atsižvelgiant į tai, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
TaÄiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ yra nurodÄs, jog kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypaÄ mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nÄra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suÄmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje, taÄiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.
Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dÄl bylų nagrinÄjimo teisme į teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄ, taÄiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.
Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinÄs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdant suÄmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . MinÄto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areÅ¡tinÄs savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisÄs aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir KalÄjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisÄs aktais ir Å¡iomis taisyklÄmis.
Å ių taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypaÄ miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dÄmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vÄdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinÄs patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningÄ teisminÄ praktikÄ , 2015-07-16 administracinÄje byloje Nr. A-2277-520/2015 konstatavo, kad nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areÅ¡tinÄs kameroje tenkanÄio minimalus ploto normatyvÄ pirmosios instancijos teismai turi vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m, neįskaiÄiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-16 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-678-442/2015).
Vadovaujantis ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalimi Å¡i teisminÄ praktika reikÅ¡minga ir Å¡ios bylos nagrinÄjimo kontekste.Kaip matyti iÅ¡ TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus AreÅ¡tinÄs virÅ¡ininko T. M. 2015-09-10 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 85-PR2-17727 (b. l. 16a), pareiÅ¡kÄjas Ž. L. nuo 2012-10-09 iki 2013-10-31 periodiÅ¡kai buvo laikomas TauragÄs AVPK areÅ¡tinÄs kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,66 kv. m. iki 13,12 kv. m., o laikomų asmenų skaiÄius â nuo 2 iki 4.
MinÄti raÅ¡ytiniai įrodymai neginÄijamai patvirtinta, kad atskirais laikotarpiais pareiÅ¡kÄjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta: 2013-03-19 â 2013-03-21 teko 3,28 kv. m; 2012-11-07 â 2012-11-09 teko 4,22 kv. m; 2012-11-09 â 2012-11-13 teko 3,17 kv. m; 2012-10-11 â 2012-10-13, 2012-10-14 â 2012-10-15, 2013-01-08 â 2013-01-14, 2013-01-16 â 2013-01-21 teko 4,20 kv. m; 2013-01-14 â 2013-01-16, 2013-01-21 â 2013-01-22, 2013-07-19 â 2013-07-26, 2013-10-08 â 2013-10-15, 2013-10-29 â 2013-10-31 teko 3,15 kv. m; 2013-02-26 â 2013-02-28, 2013-03-02 â 2013-03-06, 2013-09-26 â 2013-10-01 teko 3,95 kv. m; 2013-02-28 â 2013-03-02, 2013-03-06 â 2013-03-12, 2013-07-16 â 2013-07-19, 2013-09-24 â 2013-09-26 teko 2,97 kv. m; 2012-10-09 â 2012-10-10, 2012-11-06 â 2012-11-07 teko 3,33 kv. m.
Atsižvelgiant į tai, sprÄstina, jog Ž. L. 67 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tekdavo mažesnis kameros plotas, nei nustatyta teisÄs aktuose.PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad kamerose buvo netinkamai įrengti tualetai, per mažas stalas, nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, kamerose bÅ«davo tarakonų ir graužikų. Taip pat akcentavo netinkamas pasivaikÅ¡Äiojimo sÄ lygas, bei jo kaip nepilnameÄio laikymÄ kartu su suaugusiais.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai â TauragÄs visuomenÄs sveikatos centro 2011-03-31 patikrinimo aktas Nr. AK-31 (b. l. 19-20) patvirtina, jog 2011-03-31 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad TauragÄs AVPK areÅ¡tinÄ eksploatuojama laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir HN 37:2009) reikalavimų.
TauragÄs visuomenÄs sveikatos centro 2013-08-29 patikrinimo aktas Nr. AK-115 (b. l. 20a-21) patvirtina, jog 2013-08-26 atlikto patikrinimo metu nenustatyti HN 37:2009 6, 23, 48, 53 ir 58 punktų pažeidimai. TauragÄs visuomenÄs sveikatos centro 2013-09-23 patikrinimo aktas Nr. AK-117 (b. l. 21a-22a) patvirtina, jog 2013-09-18 atlikto patikrinimo metu nustatytas HN 37:2009 20 punkto pažeidimas â visų kamerų sanitariniuose mazguose prie kriauklių nÄra veidrodžių. TauragÄs visuomenÄs sveikatos centro 2013-11-11 patikrinimo aktas Nr. AK-153 (b. l. 23-24) patvirtina, jog 2013-11-06 5 ir 8 kamerose atlikto patikrinimo metu nustatyti HN 37:2009 21, 23 ir 48 punktų pažeidimai â 5 ir 8 kamerose įrengti neskaidraus stiklo langai; 5 ir 8 kamerose langai su orlaidÄmis, kurios yra be stiklo, mechaninÄ patalpų vÄdinimo sistema neveikia; kamerų langai nesandarÅ«s, 8 kameroje ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių yra pelÄsių.
Viso pareiÅ¡kÄjas kameroje Nr. 5 buvo laikomas 24 paras, kameroje Nr. 8 pareiÅ¡kÄjas laikomas nebuvo.Be to, įvertinus atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus â Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo paslaugų vykdymo 2012-03-22 sutartį Nr. 85-4-ST2-10/1785 (b. l. 17a-18), 2013-03-19 SusitarimÄ Nr. 1 Nr. 85-4-ST2-13 prie 2012-03-22 Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo paslaugų vykdymo sutarties Nr. 85-4-ST2-10/1785 (b. l. 18a), TauragÄs AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinÄje laikomų asmenų pasivaikÅ¡Äiojimo grafiko kopijÄ (b. l. 17), TauragÄs AVPK areÅ¡tinÄs graužikų ir vabzdžių kontrolÄs darbų atlikimo žurnalo duomenis (b. l. 24a-25), sprÄstina, kad kiti pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl higienos normų reikalavimų pažeidimų yra nulemti subjektyvaus asmens suvokimo ir nepagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais.
MinÄti pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai dÄl laikymo sÄ lygų yra bendro pobÅ«džio, grindžiami abstrakÄiais argumentais, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , byloje nÄra duomenų, kad su pareiÅ¡kÄju bÅ«tų siekta nežmoniÅ¡kai elgtis, žeminti jo orumÄ .Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinanÄius Ž. L. kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad TauragÄs apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto, bei neužtikrino tinkamų kamerų Nr. 5, kurioje kalÄjo pareiÅ¡kÄjas, langų įrengimo reikalavimų, o tai reiÅ¡kia, jog aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklÄ, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinÄ Å¾alÄ (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.), todÄl konstatavus atsakovo neteisÄtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinÄs žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkreÄioje byloje.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodÄs, kad neturtinÄ Å¾ala yra dvasinÄ skriauda, kuriÄ Ä¯vertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinÄs, emocinÄs ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrÄ dvasinÄ skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti â tokiÄ bÅ«senÄ galima tik iÅ¡ naujo sukurti.
Materiali (piniginÄ) kompensacija už moralinÄ Å¾alÄ , kaip materialus tos moralinÄs žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo paÄios moralinÄs žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todÄl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinÄs skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginÄs) kompensacijos už neturtinÄ Å¾alÄ paskirtis â sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas â jokie pinigai, joks materialus turtas â negali atstoti (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimÄ ).Teismų praktikoje (žr. 2007 m. birželio 26 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A14â653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444â619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinÄje byloje Nr. A858â940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinÄs žalos įrodinÄjamas pasižymi specifika, nes neturtinÄ Å¾ala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.
TodÄl ginÄo dÄl neturtinÄs žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas â neturtinÄs žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų lemti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas.
Tokiais atvejais bylÄ nagrinÄjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle â vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Atsižvelgus į kalinimo, neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis, trukmÄ, į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasines kanÄias, į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo pripažinimu.
Teismas, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis TauragÄs AVPK areÅ¡tinÄje trukmÄ, pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, konstatuoja, jog pareiÅ¡kÄjui nagrinÄjamu atveju priteistina neturtinÄ Å¾ala pinigais. Remdamasis iÅ¡dÄstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kÄjo skundo nagrinÄjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo patirta neturtinÄ Å¾ala įvertintina 200 ⬠(CK 6.250 straipsnis), Ž.
L. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos TauragÄs AVPK, pareiÅ¡kÄjui priteistina 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kÄjo Ž. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 ⬠(du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per KlaipÄdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui.
TeisÄja                                                                  LaimutÄ JokubauskaitÄ