0e64f481-ebc7-468f-9f75-afcd6c52d539 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-483/2016                                                                 Proceso Nr. 1-05-1-06145-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.17.3; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.; 1.1.10.1.

                                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui, nuteistiesiems A.

K., P. M. ir A. L.,gynėjams advokatams Stasiui Karveliui, Elenai Žilėnienei ir Faustui Vrubliauskui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. K. (A. K.), P. M. (P. M.) ir A. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams.           Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A.

K. paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir A. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams deÅ¡imčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.P. M. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.           Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. M. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir P. M. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.A.

L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.           Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir A.

L. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams deÅ¡imčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir S. M. (S. M.), T. M. (T. M.) bei D. K. (D. K.), tačiau jų atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. K., A. L., T. M., P. M., S. M. ir D. K. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, A.

K. organizavus, A. L., T. M., P. M. vykdžius, A. K., S. M., D. K. padėjus, pažeisdami Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ reikalavimus, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .2013 m. liepos 23-24 dienomis, tiksliai nenustatytu laiku, A.

K. susitarė su S. M., kad Å¡is suras asmenis neteisėtam cigarečių gabenimui. Po to S. M., vykdydamas susitarimÄ , surado A. L., T. M. ir P. M., turėjusius gabenti cigaretes nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Vėliau, 2013 m. liepos 24 d., neteisėtam cigarečių disponavimui A. K. pasitelktas D. K. automobiliu ,,Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvežė A. L., T. M., P. M. ir S. M. į (duomenys neskelbtini), kur 2013 m. liepos 25 d., apie 14 val., A. K. nurodymu S. M. ir D. K. tiksliai nenustatytose vietose, esančiose netoli valstybės sienÄ Å¾yminčių ženklų Nr. 0670 ir 0671, stebėjo aplinkÄ , t. y. privažiavimus prie valstybės sienos, patruliuojančių valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų buvimÄ ar nebuvimÄ , tarnybinių automobilių judėjimÄ minėtame pasienio ruože, siekdami užtikrinti nekliudomÄ akcizais apmokestinamų prekių gabenimÄ , o A.

K. stebėjo, ar iÅ¡ Å alčininkų pusės neatvyksta pareigÅ«nai, ir telefonu bei radijo ryÅ¡iu koordinavo nurodytų asmenų veiksmus. A. L., T. M. ir P. M., vykdydami per S. M. perduotÄ A. K. nurodymÄ , pėsčiomis nuėjo prie valstybės sienos ženklo Nr. 0671, kur surinko iÅ¡ Baltarusijos Respublikos pusės nenustatytų asmenų permestas 16 dėžių su 8 000 pakelių cigarečių ,,Fest“, pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudarė 58 309 Lt (16 887,45 Eur), t. y. virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ .

IÅ¡ Å¡ių dėžių minėti asmenys 8 dėžes su cigaretėmis nunešė 1 500 metrų atstumu nuo valstybės sienos į Å¡alies gilumÄ ir sukrovė į automobilį ,,Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ akcizinių prekių gabenimui, iÅ¡imant tris keleivių sėdynes, o kitas 8 dėžes, nespėję sukrauti į automobilį, paliko gulėti žolėje 50 metrų atstumu nuo nurodyto automobilio. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nams sulaikius A.

L., T. M., S. M. ir D. K., A. K., vengdamas sulaikymo, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktu, skirti jam Å¡velnesnę bausmės rūšį arba taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas jam per griežtÄ bausmę, atsižvelgė tik į vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tačiau jų yra ir daugiau.

Apeliantas pažymi, kad jis dėl savo lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio gailisi, be to, jo ir bendrininkų nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, žala valstybei nebuvo padaryta. Apeliantas nurodo, kad jis yra dirbantis, Å¡iuo metu kuria Å¡eimÄ , o nuo nusikaltimo padarymo jau praėjo daugiau nei dveji metai.Nuteistasis P. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti ir skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .Apelianto teigimu, jam paskirta bausmė per griežta, kadangi padarytas nusikaltimas yra ne smurtinio pobÅ«džio, nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, žala niekam nebuvo padaryta, o nuo jo padarymo jau praėjo dveji metai ir per šį laikotarpį apeliantas įstatymų nepažeidė.

Apeliantas taip pat nurodo, kad Å¡iuo metu turi Å¡eimÄ , yra dirbantis ir jauno amžiaus, be to, jo broliai nepilnamečiai, tėvas gyvena atskirai, todėl jis privalo materialiai padėti savo motinai.Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, o jeigu teismas skirtų ar paliktų galioti laisvės atėmimo bausmę, taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ ketveriems metams.Apeliantas nurodo, kad neginčija Vilniaus apygardos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau praÅ¡o įvertinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Apeliantas pažymi, kad jis prisipažino kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, be to, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , jo žmona laukiasi pirmojo vaiko, o jis dirba ir Å¡eimÄ iÅ¡laiko. Nors apeliantas buvo vedęs dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai Å¡ių aplinkybių neįvertino. Apeliantas mano, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo.Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad darbe yra charakterizuojamas teigiamai, Å¡iuo metu dirba Vilniuje, kur nuomoja butÄ , todėl jam paskirtas laisvės atėmimas sukeltų neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo Å¡eimai, prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir neužtikrintų bausmės paskirties.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti.

Nuteistųjų A. K., P. M. ir A. L. apeliaciniai skundai atmetami. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. K., P. M. ir A. L. neginčija savo kaltės ar nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jiems per griežtas bausmes, neįvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių.BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui, o 2 dalyje įtvirtinta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, tinkamai individualizuota ir atitikti minėtame straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti gali tik nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.Pirmosios instancijos teismas, A.

K., P. M. ir A. L. skirdamas bausmes, BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Skirdamas apeliantams BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ â€“ ir nustatydamas Å¡ios bausmės terminÄ , teismas atsižvelgė į jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį (pagal BK 11 straipsnio 5 dalį A. K., P. M. ir A. L. padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai), kaltės formÄ ir rūšį (apeliantai veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų).

Teismas įvertino apeliantų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino kalti padarę jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), taip pat jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje). Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuo bendrininkų padaryto nusikaltimo praėjo daugiau nei dveji metai, o apie naujus jų padarytus teisės pažeidimus duomenų nebuvo pateikta.Vertindamas A. K. asmenybę apibÅ«dinančius požymius, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis nebuvo įraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ ar gydytas psichiatrijos ligoninėje, dirba pagal verslo liudijimÄ , tačiau A.

K. anksčiau teistas, o jam inkriminuotÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, neatlikęs paskirtos bausmės (t. 3, b. l. 71-73). Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. K. vaidmuo bendrininkų grupei darant BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikaltimÄ buvo itin aktyvus – A. K. buvo bendrininkų grupės daromo nusikaltimo organizatorius, parengė nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavo. Net ir nustačius Å¡iuos neigiamai nuteistojo asmenybę ir jo indėlį į bendrininkų grupės padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ charakterizuojančius duomenis, už padarytÄ nusikaltimÄ A.

K. paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei. Be to, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki vienerių metų dviejų mėnesių. Vertindamas P. M. asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, tačiau nedirba, nėra sukÅ«ręs Å¡eimos, be to, teismas nustatė, kad P. M. yra linkęs pažeidinėti įstatymus – jis anksčiau teistas, o jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 3, b. l. 10-12).

Be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. M. vaidmuo bendrininkų grupei darant BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ buvo aktyvus – jis atliko vykdytojo vaidmenį (prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėmė dėžes su cigaretėmis ir kartu su kitais bendrininkais nešė jas į iÅ¡ anksto nusikalstamai veikai paruoÅ¡tÄ automobilį). Net ir nustatęs Å¡ias neigiamai kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ nusikaltimÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas P. M. paskyrė vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei, be to, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, nurodyta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. M. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vertindamas A. L. asmenybę, teismas atsižvelgė į apeliantÄ teigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes – A. L. nebuvo įraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ ar gydytas psichiatrijos ligoninėje, be to, turi darbÄ . Vis dėlto bendrininkų daromoje nusikalstamoje veikoje jis atliko aktyvų vykdytojo vaidmenį (kartu su kitais bendrininkais įgyvendino objektyviuosius BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius – perėmė dėžes su nurodytomis akcizais apmokestinamomis prekėmis ir nešė jas į tam paruoÅ¡tÄ automobilį).

Skirdamas laisvės atėmimo bausmę A. L., pirmosios instancijos teismas įvertino, kad jis anksčiau teistas, jam inkriminuotÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 2, b. l. 87-89), o tai rodo A. L. polinkį pažeisti įstatymus ir, atsižvelgiant į BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus, pagrindžia griežtesnės bausmės skyrimÄ . Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai pažymėjo, jog jis yra nevedęs, ir kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2015 m. sausio 1 d. santuokos liudijimo kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad A.

L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo sudaręs santuokÄ (t. 6, b. l. 87). Nors tai nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, atsižvelgiant į A. L. apibÅ«dinančių duomenų visumÄ , matyti, kad nagrinėjamu atveju Å¡i aplinkybė lemiamos reikÅ¡mės A. L. skiriant bausmę neturėjo. Tinkamai įvertinęs aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas A. L. paskyrė vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei, be to, Å¡i bausmė BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu ir A.

L. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.Nuteistieji apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog yra ir daugiau jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl, remdamiesi BK 62 straipsniu, praÅ¡o jiems paskirti Å¡velnesnes, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai Å¡velnesnė, negu numatyta įstatymo, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti Å¡velnesnę bausmę BK 62 straipsnio pagrindu. Pagal BK 62 straipsnį Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė teismo nuožiÅ«ra gali bÅ«ti paskirta nustačius BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sÄ lygų visumÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinų alternatyvių savarankiÅ¡kų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Be to, BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigÄ , esant nurodytoms atitinkamoje Å¡io straipsnio dalyje sÄ lygoms, skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.Vertinant A.

K., P. M. ir A. L. padarytÄ nusikaltimÄ ir jų skunduose nurodytas aplinkybes, BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sÄ lygų visumos nenustatyta. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti tik viena nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors nuteistieji A. K. ir P. M. teigia, kad jų veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje (BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktas), Å¡i aplinkybė, nenustačius baudžiamojo įstatymo reikalaujamos sÄ lygų visumos, nesudaro pagrindo nuteistųjų atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantai nuteisti už baigtÄ nusikaltimÄ , kadangi, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vienÄ Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytÄ alternatyvų veiksmÄ â€“ nurodytų prekių įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , naudojimÄ ar realizavimÄ . Nors A. L., remdamasis BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nurodo, kad jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ ir iÅ¡laikys tuoj gimsiantį vaikÄ , net ir nustačius Å¡ios sÄ lygos buvimÄ , dėl jau nurodytų priežasčių tai taip pat nesudarytų pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų.IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistiesiems A.

K., P. M. ir A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra per griežtos, jas skiriant ir individualizuojant laikytasi BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingumo principo, paskirtos bausmės yra proporcingos jų padarytam nusikaltimui ir užtikrina BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties įgyvendinimÄ . Byloje taip pat nenustatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos, leidžiančios skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodyto straipsnio nuostatų netaikė.Nenustačius bausmių Å¡velninimo pagrindų, apeliantai, remdamiesi tais pačiais motyvais, praÅ¡o jų atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtų bausmių vykdymÄ .BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad net ir nustačius BK 75 straipsnio 1 dalies sÄ lygų, leidžiančių taikyti nurodytÄ institutÄ , visumÄ , bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į bausmės paskirtį, teisingumo principÄ , sunkių tyčinių nusikaltimų padarymo atveju BK 75 straipsnio taikymas turėtų bÅ«ti labiau ribojamas nei tais atvejais, kai asmenys nuteisti už neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo be bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių teismas turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

Nagrinėjamu atveju net ir nustačius formalų BK 75 straipsnio taikymo pagrindÄ , iÅ¡dėstytos nuteistųjų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K., P. M. ir A. L. BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. K. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 2013 m. sausio 17 d. nutartimi A.

K. lygtinai paleido iÅ¡ laisvės atėmimo vietos jam neatlikus vienerių metų devynių mėnesių ir dvideÅ¡imt penkių dienų laisvės atėmimo bausmės iki bausmės atlikimo pabaigos, t. y. 2014 m. lapkričio 12 d. (t. 3, b. l. 72-73; 76-89). Taigi BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ A. K. padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatlikęs nurodytu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad P. M. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL dydžio bauda (t. 3, b. l. 10-11; 16-18).

Be to, jis Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 14 d., pripažintas kaltu pagal BK 151 straipsnio 1 dalį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, o Å¡ios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams (t. 3, b. l. 10-11; 20-33). Nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad P. M. BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.A.

L. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2011 m. kovo 8 d., pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei 149 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas BK 92 straipsnio pagrindu atidėtas dvejiems metams (t. 2, b. l. 87; 99-104). Be to, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2012 m. gruodžio 21 d., A. L. pripažintas kaltu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas dvejiems metams (t. 2, b. l. 88; 92-96).

Taigi A. L. BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.Nurodyti objektyvÅ«s duomenys apie ankstesnes nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas pagrindžia, kad A. K., P. M. ir A. L. turi polinkį pažeisti įstatymus ir savo elgesio nevertina kritiÅ¡kai. Be to, naujo sunkaus BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos laikotarpiu rodo nuteistųjų susiformavusias antivisuomenines nuostatas, kurių, kaip matyti iÅ¡ nurodytų bylos duomenų, nuteistieji nėra linkę keisti.

Å i aplinkybė pagrindžia ir tai, kad iki BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis nebuvo įgyvendinta BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis – A. K., P. M. ir A. L. paskirtos bausmės jų nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepaveikė apeliantų taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Taigi paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantams realiai atliekant jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.Dėl nurodytų priežasčių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas A.

K., P. M. ir A. L. paskirdamas bausmes ir jas individualizuodamas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai, paskirtos bausmės tiek rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra per griežtos, todėl jų Å¡velninti ar atidėti jų vykdymÄ apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų A. K., P. M. ir A. L. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                              Viktoras Kažys Teisėjos                                                                                     Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                    Elena Vainienė