2020-09-09 Nr. AB-16225-3-61-3-03304-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-532-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03304-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“) dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. D1-700 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-033 vykdytojui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad kartu su UAB „Vilniaus vandenys“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA) 2009 m. gruodžio 9 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šalčininkų rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-033 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/19 (toliau – ir Sutartis). Sutartyje įtvirtintas stebėsenos rodiklis – gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 186. Pareiškėjo 2014 m. lapkričio 4 d. galutinėje Projekto įgyvendinimo ataskaitoje nurodyta, jog įgyvendinus Projektą prie naujų vandentiekio tinklų buvo prijungti 94 gyventojai, o prie nuotekų tinklų – 107 gyventojai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad APVA 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1372 informavo pareiškėją, kad nustatė pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 185 255,39 Eur suma. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 169 592,19 Eur.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad APVA ir atsakovas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 1911 punkto nuostatą ir nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, kadangi stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu. Pareiškėjo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis – gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuriam pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Galiojantis teisinis reguliavimas užkerta pareiškėjui kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad gavo iš visų į Projektą patenkančių seniūnijų patvirtintą informaciją apie būstus, neprisijungusius prie naujų inžinerinių tinklų, bei jų neprisijungimo priežastis, ir pateikė APVA papildomus duomenis apie veiksnius, kurių poveikio rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Vadovaudamasis pateiktais duomenimis, pareiškėjas teigė, kad dalis būstų yra negyvenami, gyventojai yra įsirengę nuosavus gręžinius, būstai neturi sanitarinio mazgo ir / ar gyventojai atsisako jį įsirengti. Be to, stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl kitų priežasčių, kurių APVA nepripažino pagrįstomis: pablogėjusi gyventojų finansinė padėtis, šachtinių šulinių naudojimas, gyventojų nenoras jungtis prie naujų tinklų, nenurodant priežasties, gyventojai planuoja jungtis prie naujų tinklų arba prisijungimo darbai vis dar vykdomi.

6. Pareiškėjo nuomone, teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklio reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, kurio Projekto vykdytojas, rengdamas paraišką ir pasirašydamas Sutartį, negalėjo numatyti ir neturėjo galimybės kontroliuoti. Pagal Sutarties pasirašymo metu galiojusią Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakciją gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad APVA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas; 2) tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės akto ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi įgyvendinant projektą buvo siekiama modernizuoti, renovuoti, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir pareiškėjas tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui, o pasiūlyta finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos Europos Sąjungos biudžetui kompensacinio pobūdžio. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad teikia viešąsias paslaugas ir užtikrina visuomenės interesą gauti aukščiausios kokybės geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įsakymu išieškoma suma turės esminės reikšmės pareiškėjo vykdomos veiklos atlikimui, o kartu ir visuomenės viešojo intereso užtikrinimui.

9. Pareiškėjo įsitikinimu, APVA išvada ir Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas yra formalus ir priimtas iš esmės neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių, pareiškėjo paaiškinimų, Įsakymu yra tik formaliai nukreipiama į APVA išvadą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija netyrė, ar APVA pagrįstai nustatė pažeidimus, taip pat netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl aplinkybių, lėmusių stebėsenos rodiklio nepasiekimą.

10. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui, todėl prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šio Rekomendacijų punkto teisėtumą. Be to, pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo administracinėje byloje aktualiu klausimu: ar PAFT ir Rekomendacijų nuostatos tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

11. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti: ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. Dl-401 patvirtinto priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 30 punktas (Aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-237 redakcija), 34 punktas (Aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. D1-480 redakcija), 34 punktas (Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-900 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 daliai, įtvirtinusiai asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei teisinės valstybės principui, ir, nustačius prieštaravimus, pripažinti šias norminio administracinio akto dalis neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų priėmimo dienos; ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (Aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir, nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos; ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir, nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

12. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų nesijungimas prie projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog teisės aktai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos, ir manė, kad nepagrįstai pareiškėjas šią aplinkybę laiko nuo jo valios nepriklausančia bei jam nežinoma projekto pradžioje. Projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas.

14. Atsakovas pažymėjo, kad projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad sumažintų galimų kliūčių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Atsakovas taip pat pasisakė dėl pareiškėjo nurodomų gyventojų nesijungimo priežasčių ir akcentavo, kad pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Atsakovo nuomone, projekto neįgyvendinimo aplinkybės nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis, o paskirta sankcija proporcinga ir tinkama nustatytam pažeidimui.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

16. APVA paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimą, be kita ko, sąlygojo teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, sudarė Susitarimą. Pasirašydamas Susitarimą, pareiškėjas sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad pasikeitė Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, tačiau jis nepateikia argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Teigė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir pareiškėjui palankių teisinio reglamentavimo pokyčių.

17. APVA pabrėžė, kad Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai reiškia, kad, įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės.

18. APVA pažymėjo, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma paskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti, atsiliepime nurodęs iš esmės tuos pačius argumentus kaip pareiškėjas.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.

21. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

21.1. 2007 m. liepos 30 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė sprendimą Nr. K(2007)3738, kuriuo buvo patvirtinta veiksmų programa „Sanglaudos skatinimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal Konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sanglaudos skatinimo programa).

21.2. Pareiškėjas pateikė paraišką APVA dėl Projekto finansavimo. Pareiškėjas kartu su UAB „Vilniaus vandenys“ ir APVA 2009 m. gruodžio 9 d. sudarė Sutartį. Šalys susitarė, kad bus sudaryta galimybė prijungti prie nuotekų tinklų 186 gyventojams ir prie vandentiekio tinklų 186 gyventojams.

21.3. Pareiškėjas APVA teikė Projekto įgyvendinimo ataskaitas, kuriose nurodė, kad gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų, skaičius yra 107 gyventojai, gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų, skaičius – 94.

21.4. APVA, atlikusi tyrimą dėl galimo pažeidimo ir įvertinusi pareiškėjo pateiktą informaciją, 2017 m. rugpjūčio 8 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada), nustatė, kad prie nuotekų tinklų pareiškėjas prijungė 123 gyventojus, todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 26 proc.; tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą; vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, pareiškėjo atžvilgiu yra taikoma 10 proc. finansinė korekcija, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 185 255,39 Eur suma.

21.5. Vadovaudamasis Išvada, aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 169 592,19 Eur.

21.6. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ ir šio rodiklio nepasiekimas viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią 10 proc. ribą. Vertinant minėto rodiklio nepasiekimo mastą ir priežastis, Išvadoje atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių ir pripažinta, kad rodiklio reikšmės nepasiekimui turėjo įtakos aplinkybės, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti: gyventojų skaičiaus sumažėjimas (16 gyventojų). Išvadoje nustatė, kad rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, yra 26 proc.

22. Teismas, atsižvelgęs į PAFT 1911 punktą ir Rekomendacijų 262 punktą, padarė išvadą, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o, nustatant pažeidimą, yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu.

23. Teismas pažymėjo, kad, siekiant išsamiai įvertinti Sutarties įgyvendinimo sąlygas, svarbu įvertinti aplinkybes, dėl kurių būstai nebuvo prijungti prie nuotekų tinklų. Pagal Rekomendacijų nuostatas pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję lemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu.

24. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga prisijungti prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui.

25. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, galėjo numatyti galimas kliūtis įgyvendinant Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte ir Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatytą pareigą, tačiau jis negalėjo numatyti, koks bus tokių kliūčių mastas ir priežastys, t. y. koks skaičius gyventojų ir dėl kokių priežasčių neprisijungs prie naujų nuotekų tinklų.

26. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog stebėsenos rezultatai buvo nepasiekti dėl pablogėjusios gyventojų finansinės padėties, gyventojų nenoro jungtis prie naujų tinklų nenurodant priežasties. Teismas pažymėjo, kad iš esmės tas pačias priežastis pažeidimo tyrimo metu pareiškėjas nurodė ir APVA. Šias aplinkybes pareiškėjas grindė byloje pateiktais įrodymais (2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. S-1835, kuriame nurodė, jog 5 būstuose gyventojai atsisako jungtis prie nuotekų tinklų, 29 būstuose gyventojai sustabdė arba nepradėjo planuotų statybų; 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. S-1041, kuriame nurodė, jog 9 būstuose gyventojai atsisako jungtis prie nuotekų tinklų, nes jie neturi finansinių lėšų prisijungti). Teismas nurodė, kad nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės laikytinos nenugalimos jėgos poveikis (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikis (cas fortuit), kurių savo veikloje asmuo nenumatė bei numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami asmens valios. Teismas nurodė, kad kai kurios aplinkybės dėl gyventojų mažėjimo buvo vertintos pažeidimo tyrimo metu bei skaičiuojant stebėjimo rodiklių pasiekimus. Teismas vertino, kad šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl būstuose gyvenančių asmenų finansinių galimybių prisijungti prie nuotekų tinklų.

27. Atsižvelgęs į Sutarties nuostatas, teismas nurodė, kad pagal Sutartį kilo pareiga suteikti galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų privedant prie gyventojo sklypo ribos vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pagal Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau Sutartyje tokia pareiga expressis verbis (tiesiogiai) nenustatyta.

28. Teismas pabrėžė, kad visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį pareiškėjas ir UAB „Vilniaus vandenys“ dėjo pastangas tam, kad, užtikrintų gyventojų (būstų) prijungimą prie naujai nutiestų tinklų. Minėtą aplinkybę patvirtina tai, jog pareiškėjas nebuvo įsipareigojęs pasiekti stebėsenos rodiklį „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, tačiau faktiškai prie vandentiekio prijungė 94 gyventojus. Teismas konstatavo, kad nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimas iš esmės yra nulemtas aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Sutarties nuostatų, todėl finansinė korekcija jam apskritai negalėjo būti pritaikyta.

29. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nustatytas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ buvo pasiektas, rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ buvo nepasiektas iš esmės dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos ir priemonių, kad Sutartyje numatyti rodikliai būtų maksimaliai pasiekti. Teismas konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad 169 592,19 Eur pareiškėjui išmokėta lėšų suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, neatitinka proporcingumo principo.

30. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto atitikties Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatoms, teismas nurodė, kad šis punktas turi būti aiškinamas sistemiškai analizuojant visą susijusį teisinį reglamentavimą. Teismas paaiškino, kad, nors Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto 1 sakinys, įtvirtinantis, kad „Pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.“, yra suformuluotas ydingai, tačiau šio punkto 2 sakinys nurodo galimybę atsižvelgti į priežastis, dėl kurių buvo nepasiektas 1 sakinyje nurodomas siektinas rezultatas.

31. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl norminių teisės aktų teisėtumo ar Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymų netenkino.

III. 32. Atsakovas Aplinkos ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

33. Aplinkos ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai neištyręs byloje esančių įrodymų, projekto vykdytojo paaiškinimų, teiktų APVA atliekamo pažeidimo tyrimo metu, nepagrįstai sprendė dėl finansinės korekcijos nepagrįstumo, jog pareiškėjas nepažeidė Sutarties nuostatų.

34. Aplinkos ministerijos nuomone, vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y., kad Sutartyje nustatyto rodiklio iš esmės nepasiekė dėl to, kad suplanavo tiesti nuotekų tinklus neužstatytoje teritorijoje, nesuteikia pagrindo spręsti, kad projekto vykdytojas negalėjo numatyti, kad neužstatytoje teritorijoje gali būti ir nevykdoma gyvenamųjų namų statyta, o įvykus statybai gyventojai jungsis prie nutiestų tinklų, tuo labiau, žinant, kad gyventojams, vadovaujantis tiek šiuo metu galiojančia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcija, tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusia redakcija, nebuvo ir nėra numatyta besąlyginė pareiga prisijungti prie nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Aplinkos ministerija pažymi, kad pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu ir inicijuodamas projektą, privalėjo numatyti visas rizikas, galimas įgyvendinant projektą ir įvertinti savo galimybę įgyvendinti visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš teikdamas paraišką, pareiškėjas atliko rizikų vertinimą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui tenka prisiimti visas iš sutarties vykdymo kilusias neigiamas pasekmes.

35. Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai nepasisakydamas ir nevertindamas pareiškėjo paaiškinimų dėl rodiklių nepasiekimo, byloje sprendė, kad stebėsenos rezultatai buvo nepasiekti iš esmės dėl pablogėjusios gyventojų finansinės padėties, gyventojų nenoro jungtis prie naujų tinklų nenurodant priežasties, nurodytas aplinkybes vertindamas kaip aplinkybes, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti, bei faktiškai jas prilygindamas nenugalimos jėgos poveikiui ir atsitiktinių aplinkybių poveikiui.

36. Aplinkos ministerijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo klaidingas ir neišsamus Sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė byloje esančių įrodymų, tinkamai nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių.

37. Aplinkos ministerija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino Sutarties nuostatas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Sutartimi ne tik įsipareigojo nutiesti vandentiekio tinklus t. y. pasiekti Sutartyje nustatytus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius (Sutarties 1 priedo 5 punktas), bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių, t. y. įsipareigojo pasiekti Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius (Sutarties 1 priedo 7 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu.

38. Atsakovo nuomone, vertinant Sutarties 5.2.6 punkto turinį, yra akivaizdu, kad ši nuostata detalizuoja Sutarties 1 priedo 5 punkto nuostatas ir jas paaiškina. Sistemiškai vertinant Sutarties bei Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto nuostatas t. y., kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., nėra pagrindo spręsti jog projekto vykdytojo pareigos pagal Sutartį apsiriboja tik galimybės Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų tinklų sudarymu. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo Sutarties 5.2.6 punkto vertinimas neatitinka sutarčių aiškinimo ir vertinimo taisyklių, pažeidžia esminius sutarčių teisės principus.

39. Aplinkos ministerija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas projekto vykdytoją Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją klaidingai laikė vandentvarkos įmone. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo, neteikia viešųjų nuotekų surinkimo ir vandens tiekimo paslaugų. Byloje nėra duomenų, kad finansinės korekcijos taikymas apribos pareiškėjo veiklą ar gali nukentėti viešųjų paslaugų teikimo gyventojams nepertraukiamas vykdymas.

40. Aplinkos ministerija nurodo, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtų panašaus pobūdžio bylų matyti, kad, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą pareiškėjų nurodytos aplinkybės, sąlygojusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti ir nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo.

41. APVA atsiliepime į Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

42. UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

43. UAB „Vilniaus vandenys“ sutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir nurodo, kad dėl formalaus projekto rodiklių nepasiekimo esminę įtaką turėjo nuo pareiškėjo nepriklausančios aplinkybės. Aplinkos ministerija pati nurodo, kad vartotojai neturi būti verčiami jungtis prie vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros.

44. UAB „Vilniaus vandenys“ pabrėžia, kad nesant tinkamo teisinio reguliavimo (vartotojus skatinančio ar įpareigojančio) iš pareiškėjo negali būti reikalaujama pasiekti rodiklius, kurio kriterijus „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų“, nes taip iš pareiškėjo būtų reikalaujama neįmanomų dalykų.

45. Pabrėžia, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas ir UAB „Vilniaus vandenys“ ėmėsi visų įmanomų teisėtų priemonių, skatinančių prisijungti vartotojus prie naujos infrastruktūros.

46. UAB „Vilniaus vandenys“ nurodo, kad jokios žalos Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos biudžetui nebuvo padaryta. Pareiškėjas įrengė visą reikiamą infrastruktūrą, o vartotojai prie jos neprisijungia dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Projekto metu pareiškėjo įrengta infrastruktūra atitinka viešąjį interesą – visuomenei sudarytos galimybės gauti aukščiausios kokybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

47. UAB „Vilniaus vandenys“ nuomone, Įsakymas ir juo pritaikyta finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo. Finansinės korekcijos taikymas neatitinka teismų praktikos.

48. UAB „Vilniaus vandenys“, atsakydama į Aplinkos ministerijos argumentą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo praktikos, pažymi, jog šie sprendimai buvo skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo praktikoje buvo sprendimų, kurie priimti pareiškėjų naudai.

49. Pareiškėjas atsiliepime į Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

50. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo APVA Išvada ir pagrįstai sprendė, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra sąlygotas aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios.

51. Pareiškėjas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal Sutartį pareiškėjui kilo pareiga suteikti galimybę gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, privedant prie gyventojo sklypo ribos vandentiekio ir nuotekų tinklus. Tokią teismo išvadą pagrindžia Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.6 punktas. Tai, kad pareiškėjas pagal Sutartį privalėjo tik sudaryti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, įrodo ir Sutarties 1 priedo 7 punktas. Pirmosios instancijos išvadą taip pat pagrindžia Sutarties 1 priedo 5 punktas „Projekto loginis pagrindimas“, kuriame nurodomi skaičiai gyventojų, kuriems „suteikta galimybė prisijungti“. Situacijos nekeičia Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, pagal kurį Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šio punkto antras sakinys nurodo galimybę atsižvelgti į priežastis, dėl kurių buvo nepasiektas pirmame sakinyje nurodomas rezultatas.

52. Pareiškėjas paaiškina, kad gyventojams, kaip naujiems vartotojams, neįvykdžius Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-500 (toliau – ir Reikalavimai) 11 punkte įtvirtintos pareigos nusitiesti tinklus, įrenginius nuo gyventojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir naudojamo statinio iki gyventojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo žemės sklypo ribos, tiksliau – iki pareiškėjos atvestų nuo miesto tinklų iki gyventojo sklypo ribos, pareiškėjas neturėjo galimybės prijungti gyventojų tinklų prie Projekto įgyvendinimo metu pareiškėjo nutiestų tinklų.

53. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Aplinkos ministerijos nesąžiningą elgesį Sutarties vykdymo metu, nes atsakovas prisidėjo prie to, kad gyventojai nesijungtų prie pareiškėjo įrengtų tinklų: atsakydamas į gyventojų skundus, atsakovas nurodydavo, jog mano, kad gyventojai neturi būti verčiami jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tokią nuomonę atsakovas skelbė ir viešai.

54. Pareiškėjo vertinimu, nėra nei pažeidimo objektyviosios pusės, nei pareiškėjo kaltės dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo iki 2016 m. gruodžio 31 d., kas rodo, jog pareiškėjas nepadarė teisės pažeidimo, už kurį jai būtų taikoma atsakomybė – finansinis koregavimas.

55. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl galimo viešo intereso pažeidimo, nurodo, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybių visumą, be kita ko, ir pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos atitiktį viešajam interesui. Šiuo aspektu pirmiausiai svarbus ne pareiškėjo teisinis statusas, o visuomenės interesas gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat kitų savivaldybės funkcijų, įskaitant ir viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nepertraukiamą vykdymą, ką akcentavo pirmosios instancijos teismas. Viešasis interesas yra akivaizdžiai svarbesnis, nei atsakovo tikslas nubausti pareiškėją už stebėsenos rodiklio nepasiekimą vykdant Projektą, kuris vėlgi tiesiogiai susijęs su viešuoju interesu – pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikius finansines korekcijas bus pažeistas ir visuomenės, viešasis interesas, yra pagrįsta.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

57. APVA derino su Aplinkos ministerija veiksnius, kurie laikytini tokiais, kurių įtakos rodiklių (prisijungusių gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinkle) reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Veiksniai buvo derinami, atsižvelgiant į Rekomendacijų 261.2 papunktį. Suderinus, buvo nustatytas šis veiksnių sąrašas (toliau – ir Veiksnių sąrašas): 1) gyventojų skaičiaus sumažėjimas, pagrįstas oficialiais statistiniais duomenimis; 2) iš anksto su APVA suderintų projektų techninių sprendinių pasikeitimai dėl nenumatytų aplinkybių (jeigu nebuvo atliekamas rodiklių keitimas derinant techninių sprendinių keitimus); 3) projektas pabaigtas iki 2014 m. kovo 6 d. ir jam nebuvo atliktas rodiklių patikslinimas pagal APVA 2014 m. vasario 18 d. raštu Nr. APVA-478 Aplinkos ministerijai pateiktą rezultato rodiklių pakeitimo tvarką, kurią Aplinkos ministerija suderino 2014 m. kovo 6 d. raštu Nr. (15-1)-D8-1757; 4) projekto veiklos įgyvendinimas užtruko ilgiau, nei planuota (pvz., teisminiai ginčai, rangovo bankrotas) ir tai turėjo įtakos rodiklių nepasiekimui (gyventojų prisijungimui prie vandentiekio ir nuotekų tinklų); 5) dėl ekonominių, demografinių ar kitų aplinkybių neįvykusi teritorijų planavimo dokumentuose numatyta plėtra; 6) teisinės kliūtys, susijusios su leidimų išdavimu; 7) paslaugų sutarčių nesudarymas dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių.

58. APVA akcentuoja, kad, nors teisės aktuose nenumatytas konkretus veiksnių sąrašas, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, tačiau nagrinėjamu atveju parengti tokį sąrašą suteikta teisė Aplinkos ministerijai. APVA, atlikdama tyrimą, vadovavosi Veiksnių sąrašu ir vertino, kokie Projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagrįsti.

59. APVA pažymi, kad pareiškėjas nurodė priežastis, dėl kurių nepavyko pasiekti Projekto rodiklių: gyventojai atsisako prisijungti prie nuotekų tinklų; gyventojai privačiuose sklypuose nesistato gyvenamųjų namų. APVA įvertino, jog minėtos aplinkybės nurodytos abstrakčiai, nebuvo pateikti tinkami dokumentai (dokumentai nebuvo patvirtinti institucijos, nesusijusios su Projekto įgyvendinimu), todėl nebuvo aišku, ar jas galima laikyti veiksniu, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, todėl Agentūra nepriskyrė šių aplinkybių (gyventojų atsisakymas jungtis bei laisvi sklypai) prie veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Dėl rodiklio nepasiekimo dėl sustabdytos namų statybos ar statybos nepradėjimo (29 būstai) pareiškėjas nepateikė tinkamų pagrindžiančių dokumentų, be to, nebuvo pateikta duomenų, jog tokios aplinkybės atsirado po Projekto inicijavimo pradžios. APVA pažymėjo, kad dėl kitų aplinkybių (pablogėjusios finansinės padėties, gyventojų nenoro jungtis) pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įsivertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Be to, lėšų neturėjimas yra abstrakti priežastis, iš kurios nėra aišku, kokioms išlaidoms, susijusioms su prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, gyventojams trūksta lėšų ir ar pareiškėjas negalėjo šios priežasties masto sumažinti. Be to, faktas, jog pastangos prijungti gyventojus buvo dedamos, tik įrodo faktą, kad pareiškėjas suprato iš Sutarties jam kylančius įsipareigojimus.

60. Pasisakydama dėl Sutarties nuostatų aiškinimo, APVA nurodo, kad:

60.1. Pagal Aprašo 34 punktą pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau Sutartyje tariamai tokia pareiga expressis verbis nenustatyta.

60.2. Projekto vykdytojui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Sutarties veiklas numatytas finansavimas, vadinasi, šiuo atveju pareiškėjui nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių tokia reikšme, kokia buvo sulygta, galima daryti išvadą, jog projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso, nes dalies įsipareigojimų Projektų vykdytojas pagal Sutartį neįvykdė.

60.3. Tinklų tiesimas nėra savitikslis. Svarbu, kad nutiestais tinklais naudotųsi gyventojai ir taip būtų užtikrinta tiek gyventojų sveikata, geriant tinkamos kokybės vandenį, tiek aplinkos apsauga tinkamai surenkant ir išvalant nuotekas. Dėl šios priežasties ir Sutarties l priedo 7 punkte įtvirtinti stebėsenos rodikliai, kurių pasiekimas yra svarbūs, sėkmingai įgyvendinto projekto indikatorius.

60.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Sutarties sąlygos turi būti laikomos įvykdytomis vien privedus vandentiekio ir nuotekų tinklus prie gyventojo sklypo ribos, kadangi tokiu atveju lieka neaišku, kaip turi būti pasiekti Sutartyje ir Aprašo 34 punkte numatyti stebėsenos rodikliai gyventojai, prisijungė prie įrengtų vandentiekio/nuotekų tinklų.

61. Nurodo, kad pagal Rekomendacijų Bendrųjų nuostatų 1 punktą APVA, kaip įgyvendinančioji institucija, turėjo vadovautis Rekomendacijomis.

62. APVA nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad, nors pagal Aprašo 34 punktą pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau Sutartyje tariamai tokia pareiga expressis verbis nenustatyta, iš ko išplauktų, jog rodiklių pasiekimas galėtų būti fiksuojamas ir po 2016 m. gruodžio 31 d.

63. APVA pabrėžia, kad sutartys, sudarytos 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo ir neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją. Tokią stebėsenos rodiklių pasiekimo vertinimo tvarką nustato teisės aktai. Tokią stebėsenos rodiklių pasiekimo vertinimo tvarką analogiškose bylose taikė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

64. APVA pabrėžia, kad finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą. Tiek APVA, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu nustačiusi pažeidimą bei nagrinėdama taikytinos finansinės pataisos dydį, tiek Aplinkos ministerija, priimdama Įsakymą, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų nuostatomis.

65. Aplinkos ministerija atsiliepime į APVA apeliacinį skundą, prašo jį tenkinti. Aplinkos ministerija nurodo, kad sutinka su APVA apeliacinio skundo argumentais.

66. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į APVA apeliacinį skundą, prašo jį atmesti. UAB „Vilniaus vandenys“ pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į Aplinkos ministerijos skundą.

67. Pareiškėjas atsiliepime į APVA apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

68. Pareiškėjas nurodo, pateikė APVA duomenis, pagrindžiančius, jog rodiklis yra nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo. Byloje nėra duomenų, kad ši informacija yra neteisinga, klaidinanti ir pan. Pareiškėjas neturi įgaliojimų reikalauti iš gyventojų pagrįsti jų apsisprendimą nesijungti prie naujų tinklų.

69. Pasisakydamas dėl Sutarties nuostatų aiškinimo, pareiškėjas nurodo analogiškus argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad tinkamai įgyvendino Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros. Todėl šiuo konkrečiu atveju Projekto vykdytojui įgyvendinus visas Projekto veiklas, sukūrus funkcionuojančią ir veikiančią infrastruktūrą, sudarius galimybes gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų, buvo tinkamai įgyvendinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, Finansavimo sąlygų aprašo 7–8 punktuose bei Projekto aprašymo 4–5 punktuose numatyti tikslai. Dar daugiau, net ir pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, gyventojai turi ir turės galimybę prisijungti prie naujai nutiestų tinklų, kas tik patvirtina, jog Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos buvo panaudotos tinkamai.

70. Pareiškėjas pabrėžia, kad žalos nacionaliniam ir (ar) Europos Bendrijos biudžetams dėl stebėsenos rodiklio pasiekimo nebuvo padaryta. Nei atsakovas, nei APVA neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo butų padaryta žala nacionaliniam ir (ar) ES biudžetams.

71. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Rekomendacijų taikymo, nurodo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio.

72. Pareiškėjas nurodo, kad APVA argumentai, jog teismai neturėtų atsižvelgti į stebėsenos rodiklių pasiekimo pagerinimą po 2016 m. gruodžio 31 d., turėtų būti atmesti, nes priešingu atveju būtų užkirstas kelias teismui taikyti teisingumą, jei teismas negalėtų vertinti visų įtariamo pažeidimo aplinkybių, įskaitant aplinkybes, susijusias su įtariamo pažeidimo ištaisymu.

73. Dėl finansinės korekcijos atitikimo proporcingumo principui, pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija. Pažymi, kad proporcingumo principo, be kita ko, privalo būti laikomasi taip pat ir atliekant paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, finansinius koregavimus.

74. Pareiškėjas pakartoja savo prašymą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, siekiant įvertinti norminių aktų teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 75. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. D1-700 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-033 vykdytojui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“.

76. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir Įsakymą panaikino, konstatavęs, kad nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimas iš esmės yra nulemtas aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, taigi, pareiškėjas nepažeidė Sutarties nuostatų, todėl finansinė korekcija jam apskritai negalėjo būti pritaikyta. Be to, teismas taip pat pažymėjo, jog Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad 169 592,19 Eur pareiškėjui išmokėta lėšų suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, neatitinka proporcingumo principo. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė Aplinkos ministerija ir APVA.

77. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

78. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

79. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

80. Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su UAB „Vilniaus vandenys“ ir APVA 2009 m. gruodžio 9 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šalčininkų rajone“, Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-033 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/19. Sutarties 1 priede buvo numatyti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 186, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 2 (I t., b. l. 600).

81. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežasčių ir jų vertinimo, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2009 m. gruodžio 9 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 24 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

82. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

83. Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) pareiškėjui žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

84. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

85. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

86. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

87. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

88. Pareiškėjo 2014 m. lapkričio 4 d. galutinėje Projekto įgyvendinimo ataskaitoje nurodyta, jog, įgyvendinus Projektą, prie naujų vandentiekio tinklų buvo prijungti 94 gyventojai, o prie nuotekų tinklų – 107 gyventojai.

89. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Iš APVA 2017 m. rugpjūčio 8 d. pažeidimo tyrimo išvados (II t., b. l. 81–87) matyti, kad APVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, nustatė, jog Sutartyje nustatytas per didelis stebėsenos rodiklis, jis turėjo būti toks: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 166. APVA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, konstatavo, kad pareiškėjas pagrindė, jog tam tikra dalis gyventojų neprisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokiais veiksniais buvo pripažintas gyventojų skaičiaus mažėjimas, dėl ko 16 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų laikytas įvykęs dėl veiksnio, kurio projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Atsižvelgusi į tai ir į aplinkybę, kad projekto vykdytojas, vykdydamas sutartį, prie nuotekų tinklų prijungė 107 gyventojus, APVA Išvadoje konstatavo, kad Projekto stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 26 proc. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasiekė nustatyto stebėsenos rodiklio.

90. Pagal Rekomendacijų 261.2 punktą įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių (toliau – rodikliai) reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš ES fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.

91. Pagal Rekomendacijų 263 punktą nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas 261.1 ir 261.2 punktuose nustatytais atvejais, taikomos finansinės korekcijos: kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis (skaičiuojama nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės) daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc. (įskaitytinai) – 5 proc. finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) (Rekomendacijų 263.2 p.).

92. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Sutarties sąlygų, nes, kaip jau minėta, pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktą pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu.

93. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo finansinės korekcijos aspektu, pažymi, kad Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Județul Neamț, C-260/14 ir C-261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neamț) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

94. Sprendimo Neamț 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

95. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

96. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

97. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

98. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

99. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C-418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C-406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

100. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

101. Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti jų 263.2 punkte nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

102. Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

103. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

104. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo.

105. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

106. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą ir panaikinęs skundžiamą Įsakymą, bet neperdavęs klausimo dėl finansinės korekcijos taikymo spręsti atsakovui nagrinėti iš naujo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens APVA apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

107. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 30 ir 34 punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio nuostatoms, pažymi, kad minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

108. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

109. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis procesinis teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ naudai, jie turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą.

110. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

111. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, – 23 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 6 292 Eur atstovavimo išlaidas. Byloje yra pateikti prašomo priteisti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas, 2017 m. lapkričio 23 d., 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros; 2020 m. balandžio 8 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaita; banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis 2017 m. gruodžio 12 d. ir 2017 m. gruodžio 29 d. atliktus pareiškėjo mokėjimus atstovui.

112. UAB „Vilniaus vandenys“ prašo priteisti 296,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė 2018 m. spalio 31 d., 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitas faktūras, banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. atliktus mokėjimus, bei suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją.

113. Pagal bylos duomenis pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui viso sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų tenkinamas.

114. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

115. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

116. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia: už skundo ir patikslinto skundo parengimą 1 400 Eur; už 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo – 100 Eur; už pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 16 d. prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą – 100 Eur; už 2018 m. rugpjūčio 22 d. rašytinių paaiškinimų parengimą – 100 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme – 150 Eur; už atsiliepimų į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens APVA apeliacinius skundus (2 vnt.) parengimą – 1 500 Eur; už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 25 Eur. Atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis nepripažintinos Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos išlaidos, susijusios su atstovavimu pareiškėjui (ir kitoms vandentvarkos įmonėms) Aplinkos ministerijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžiuose. Atitinkamai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“ priteisia: už atsiliepimo į APVA apeliacinį skundą parengimą – 200 Eur; už atsiliepimo į Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą parengimą – 50 Eur.

117. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 3 398 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, o trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“ iš atsakovo priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. D1-700 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-033 vykdytojui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.“.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos naudai 3 398 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys