0e627bb4-fd87-460b-8a3b-ac640efcbc57 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3089-990/2020 Teisminis procesas Nr. 4-68-3-02804-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos:11.11; 21.3.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2020 m. lapkričio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. R., jo atstovui advokatui Povilui Latviui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnyje.

Teismas nustatė: 1. 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjas T. Å . (T. Å .) surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , kuriuo N. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 08.30 val. N. R. telefonu bendraudamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju A.

R., einančiu jam pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas, pasakė „Man pochui kas tu esi, eik tu nachui ir nebeskambink“ ir baigė pokalbį, o minėtam policijos pareigÅ«nui po kelių akimirkų perskambinus, pasakė „ko čia mane gÄ sdini, eik tu nachui“ ir baigė pokalbį, tokiais veiksmais įžeisdamas statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumÄ .

2. Teismo posėdžio metu N. R. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 08.30 val. jam paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė policijos pareigÅ«nu ir pradėjo klausinėti apie jo turimÄ Ä¯rangÄ , jo asmeninę informacijÄ ir apie kaimynus. Jis informacijos nesuteikė: iÅ¡ pradžių jis pamanė, kad tai kažkoks pokÅ¡tas ir nepatikėjo, kad jam skambina policijos pareigÅ«nas. Pokalbio metu paÅ¡nekovas pasiÅ«lė jam pasiskambinti „112“ ir pasiteirauti apie prisistačiusį asmenį bei taip įsitikinti, kad Å¡is tikrai yra pareigÅ«nas arba paieÅ¡koti informacijos internete, nes Å¡is yra vieÅ¡as asmuo.

Paskambinęs vyriÅ¡kis toliau darė spaudimÄ , siekė iÅ¡gauti kažkokiÄ informacijÄ , bet jis tiesiog numetė telefono ragelį. IÅ¡ pradžių jis kalbėjo mandagiai. Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir papasakojo situacijÄ , sakydamas, kad sulaukė skambučio iÅ¡ nepažįstamo asmens, prisistačiusio pareigÅ«nu, klausinėjo asmeninės informacijos. Bendrojo pagalbos centro operatorius jam pasakė, kad jokios informacijos jis neteiktų, nes telefonu gali prisistatyti bet kas ir bet kuo, o čia greičiausiai gali bÅ«ti sukčių skambutis.

Operatorius siÅ«lė užregistruoti tÄ numerį kaip sukčių skambutį, todėl jis taip ir padarė. Perskambinęs numeriu, iÅ¡ kurio jam prieÅ¡ tai skambino pareigÅ«nų prisistatęs asmuo, jis pasakė tai, kÄ jam sakė Bendrojo pagalbos centro operatorius, ir baigė pokalbį. Tuomet prasidėjo skambučiai iÅ¡ kitų numerių, įtikinėjimai, kad čia skambina policijos pareigÅ«nai, paÅ¡nekovas toliau darė spaudimÄ , norėdamas iÅ¡gauti informacijÄ . Jis pasakė, kad jeigu čia skambina iÅ¡ policijos, tuomet tegul siunčia Å¡aukimÄ ir jis atvyks.

PaÅ¡nekovas į tai nereagavo ir toliau darė spaudimÄ , todėl jam neiÅ¡laikė nervai, jis paÅ¡nekovÄ iÅ¡keikė ir baigė pokalbį. 3. 2020 m. spalio 2 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime N. R. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 08.30 val. jam paskambino nepažįstamas vyriÅ¡kis, prisistatęs policijos pareigÅ«nu. Jis tuo nepatikėjo ir pamanė, kad tai pokÅ¡tas. Minėtas pareigÅ«nas pasiÅ«lė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pasiteirauti dėl pastarojo tapatybės, tačiau paskambinus numeriu 112 jam buvo praneÅ¡ta, kad informacija apie policijos pareigÅ«nus telefonu neteikiama ir, kad tai greičiausiai sukčių skambutis, nes telefonu gali prisistatyti bet kas.

Jis Bendrojo pagalbos centro darbuotojui nurodė telefono numerį, iš kurio jam buvo skambinta (b. l. 4).

4. Teismo posėdžio metu T. Å . parodė, kad administracinio nusižengimo protokolÄ jis surašė gavęs tiesioginio vadovo tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuris turi bÅ«ti prie administracinio nusižengimo bylos. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto pasisavinimo. N. R. skambino jo tiesioginis vadovas tyrėjas A. R., norėdamas pasakyti, kad N. R. atvyktų į apklausÄ . A. R. skambinant N. R., jis stovėjo Å¡alia A. R. Bendraudamas su N. R. A. R. prisistatė policijos pareigÅ«nu ir paaiÅ¡kino, kodėl skambina.

Jis negirdėjo, kÄ A. R. atsakė N. R., tačiau jis girdėjo, kaip A. R. prisistatė, paaiÅ¡kino, kad skambina iÅ¡ policijos ir kad N. R. gali pasiskambinti trumpuoju numeriu 112 arba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Antrajame policijos komisariate gali rasti Å¡io kontaktus. Baigęs pokalbį A. R. pasakė „nu nieko sau, mane iÅ¡keikė necenzÅ«riniais žodžiais ir numetė telefono ragelį“. Po kelių minučių A. R. paskambino Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojas, kuris paaiÅ¡kino, kad užregistruotas įvykis, esÄ skambino sukčiai.

A. R. vėl paskambino N. R. ir pastarojo paklausė, ar Å¡is paskambinęs 112 įsitikino, kad skambino policijos pareigÅ«nas, bet A. R. vėl buvo iÅ¡keiktas necenzÅ«riniais žodžiais ir buvo numestas telefono ragelis. Jis žino, kad asmenys Å¡aukiami Å¡aukimais, bet su N. R. buvo bandoma susisiekti telefonu, nes N. R. deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje negyvena. Bendraudamas telefonu N. R. puikiai žinojo ir suprato kalbantis su policijos pareigÅ«nais. N. R. vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, N. R. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kodėl N. R. kviečiamas į policijos komisariatÄ .

Tinklalapyje www.policija.lt galima rasti policininkų kontaktus, taip pat paskambinus numeriu 112 Operatyvaus skyriaus budėtojas patvirtina, ar toks pareigūnas dirba ar ne, taip pat gali pateikti to pareigūno kontaktus.

5. Teismo posėdžio metu A. R. parodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį dėl autoserviso įrangos pasisavinimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėta įranga gali bÅ«ti laikoma pas N. R., dėl ko su N. R. buvo susisiekta telefonu, esančiu policijos duomenų bazėse. Paskambinus atsiliepė vyriÅ¡kis, kuris prisistatė, jis irgi prisistatė, pasakė savo pareigas, vardÄ , pavardę.

IÅ¡ pradžių pokalbis buvo normalus, jiedu kalbėjosi apie įrangÄ ir vyras sakė įrangÄ gavęs už nesumokėtÄ darbo užmokestį, o pasiteiravus, kur yra ta įranga, vyras nurodė negalintis tikslai pasakyti, nes nėra įsitikinęs, kad jis yra policijos pareigÅ«nas. Jis vyriÅ¡kiui pasiÅ«lė paskambinti numeriu 112 arba internete įvesti jo vardÄ , pavardę, nes internete taip pat yra nurodytas ir jo mobiliojo telefono numeris. Jiedu sutarė, kad paÅ¡nekovas įsitikinęs perskambins po kelių minučių.

Maždaug po 3-5 minučių jam į tarnybinį telefonÄ paskambino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas, kuris paklausė, ar jis yra darbo kabinete, į kÄ jis atsakė teigiamai. Budėtojas nurodė ROIK numerį, kur buvo paraÅ¡yta, kad skambino N. R., kuris nurodė jo tarnybinio telefono numerį bei nurodė, kad galbÅ«t skambino sukčiai, norintys pasisavinti jam priklausančiÄ Ä¯rangÄ . Budėtojas jį patikino N. R. pasakęs, jog Å¡iam skambino policijos pareigÅ«nas. Po kelių minučių jis pats paskambino N. R., kuris atsiliepęs ir praktiÅ¡kai nieko nesiklausęs iÅ¡ karto pradėjo jį rusų kalba necenzÅ«riniais žodžiais siuntinėti bei liepė daugiau nebeskambinti, nes nenori su juo kalbėtis, ir nutraukė telefoninį pokalbį.

Po kelių minučių jis vėl paskambino N. R. ir pasakė, kad jeigu N. R. nenori bendradarbiauti, Å¡io statusas gali pasikeisti į įtariamojo, nes Å¡iuo metu N. R. esantis liudytojas, o paÅ¡nekovas jį vėl pasiuntė rusų kalba ir pokalbis tuo baigėsi. Jis N. R. skambino norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur yra įranga, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo surinkta pakankamai duomenų, kad įranga buvo perduota N. R. ir ikiteisminiame tyrime pastarasis prisipažino turėjęs tÄ Ä¯rangÄ .

Ikiteisminį tyrimÄ atliko jis. Skambučio metu N. R. nebuvo joks proceso dalyvis, tačiau jis manė besielgiantis teisingai ir skambindamas bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur yra įranga, kad ji nedingtų, nebÅ«tų parduota ar paslėpta. Jis nežino, koks teisės aktas reglamentuoja tvarkÄ , jog žmogus skambintų numeriu 112 įsitikinti, kad Å¡iam skambina policijos pareigÅ«nas, tačiau Bendrasis pagalbos centras gali sujungti su policijos pareigÅ«nais, su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoju.

Jo nuomone, žmogus gavęs skambutį iš asmens, prisistačiusio pareigūnu, norėdamas įsitikinti, kad skambina policijos pareigūnas, turėtų tinklalapyje www.google.lt paieškoti pareigūno duomenų. Jis N. R. skambino ir iš savo telefono.

6. Teismui pateiktame skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ garso įraÅ¡e užfiksuota, kaip į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambina vyras, kuris nurodo, jog jam skambino asmuo, prisistatęs policijos pareigÅ«nu, ir jis nori pasitikslinti, ar tai tiesa, ar Antrame policijos komisariate dirba pareigÅ«nas A. R. Bendrojo pagalbos centro operatorius nurodo, kad darbuotojų nei vardų, nei pavardžių, nei kontaktų jie nežino, nurodė, kad negali pakomentuoti, ar paÅ¡nekovui iÅ¡ tikrųjų skambino pareigÅ«nas, ar apsimetėliai.

Bendrojo pagalbos centro operatorius nurodo, kad jis suprastų tokiÄ situacijÄ , kuomet pareigÅ«nai atvyktų pas pranešėjÄ , tačiau aptariamoje situacijoje pranešėjui galėjo paskambinti bet kas, ir prisistatyti nors ir Lietuvos Respublikos Prezidentu, o policijos pareigÅ«nų vardus ir pavardes galima rasti komisariato interneto svetainėje, todėl vien tai, kad skambintojas prisistatė pareigÅ«nu ir nurodė pareigÅ«no vardÄ bei pavardę, nereiÅ¡kia, jog skambina pareigÅ«nas. Bendrojo pagalbos centro operatorius pasiÅ«lo užregistruoti faktÄ , kad pranešėjui, kaip įtariama, skambino sukčiai.

Pranešėjas Bendrojo pagalbos centro operatoriui nurodo savo vardÄ , pavardę, buvimo vietos adresÄ , padiktuoja skambinusio žmogaus telefono numerį. Teismas konstatuoja:

7. N. R. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 508 straipsnyje.

8. ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no garbės ir orumo pažeminimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

9. Vertindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus ir iÅ¡tirtus duomenis teismas pažymi nustatęs, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 08.30 val. vykusių dviejų telefoninių pokalbių metu N. R. necenzÅ«riniais žodžiais A. R., kuris yra statutinis valstybės tarnautojas, liepė nebeskambinti ir baigė pokalbius: Å¡ias aplinkybes patvirtino tiek A. R., tiek N. R.). Visgi teismas pažymi, kad N. R. įkaltinamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 508 straipsnyje, gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu žemina statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigÅ«no garbę ir orumÄ .

10. Pirmiausia teismas pažymi, kad, nors A. R., paskambinęs N. R., ir prisistatė esantis policijos pareigūnu, tačiau pokalbio tema, susijusi su turtu ir jo laikymo vieta, N. R. pagrįstai galėjo sudaryti įspūdį, kad jam skambinantis asmuo nėra policijos pareigūnas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, viena vertus, teismo posėdžio metu A. R. negalėjo paaiškinti, kokiu teisės aktu vadovaudamasis jis apie ikiteisminio tyrimo metu tiriamas aplinkybes telefonu apklausinėjo N. R.

– teismui joks įstatymas, leidžiantis ikiteisminio tyrimo metu telefonu apklausinėti proceso dalyvius, taip pat nežinomas. A. R. nurodė, kad N. R. jis skambino jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , tačiau ne norėdamas pastarÄ jį Å¡aukti atvykti į policijos įstaigÄ procesinio veiksmo atlikimui, tačiau siekdamas pasitikslinti tam tikras aplinkybes, taigi, A. R. savo pareigas privalėjo atlikti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – ir BPK). Akivaizdu, kad A. R., telefonu apklausinėdamas N. R., neveikė taip, kaip to reikalaujama liudytojo apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu reglamentuojančiame BPK 183 straipsnyje, taigi A.

R., neveikdamas taip, kaip to reikalaujama teisės aktuose, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad N. R. apklausa bus sėkminga ir N. R. vykdys jo nurodymus bei nurodys visas policijos pareigÅ«nÄ dominusias aplinkybes, susijusias su turtu ir pastarojo laikymo vieta, ypatingai atsižvelgiant į Lietuvoje ypač paplitusius mėginimus įgyti svetimÄ turtÄ paskambinant ir prisistatant policijos pareigÅ«nu. Kita vertus, telefoninio pokalbio metu N. R. suabejojus skambinančiojo tapatybe, skambinantysis pasiÅ«lė N. R. paskambinti į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir taip įsitikinti skambinančiojo tapatybe.

Nors teismui nežinomas joks teisės aktas, įpareigojantis žmogų, kuriam paskambinęs asmuo prisistato policijos pareigÅ«nu, Å¡iÄ aplinkybę patikrinti skambinant į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (tokio teisės akto teismo posėdžio metu nežinojo ir A. R.), visgi N. R. padarė kaip palieptas – jis paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ skambučio garso įraÅ¡o, Bendrojo pagalbos centro operatorius ne tik nepatvirtino pareigÅ«no tapatybės, tačiau N. R. paaiÅ¡kino, jog Å¡iam galėjo skambinti apsimetėliai, bei pasiÅ«lė pateikti praneÅ¡imÄ apie telefoninių sukčių skambutį, kÄ N. R. ir padarė.

Å i aplinkybė taip patvirtina tyčios N. R. veiksmuose nebuvimÄ . Dar daugiau, teismo posėdžio metu A. R. nurodė, kad įsitikinti, ar skambina policijos pareigÅ«nas, N. R. galėjo apsilankęs tinklalapyje www.policija.lt. Nors teismui nežinomas joks teisės aktas, įpareigojantis žmogų, kuriam paskambinęs asmuo prisistato policijos pareigÅ«nu, Å¡iÄ aplinkybę patikrinti tinklalapyje www.policija.lt (tokio teisės akto teismo posėdžio metu nežinojo ir A. R.), teismo posėdžio metu teismas pabandė Å¡iÄ aplinkybę patikrinti, apsilankydamas minėtame tinklalapyje, tačiau bandymai įsitikinti, ar policijoje dirba A.

R., buvo nesėkmingi, kadangi minėtame tinklalapyje tokie duomenys neskelbiami. Be abejonės, egzistuoja teorinės galimybės sužinoti skambinančiojo tapatybę ir kitais bÅ«dais, tačiau bet kokiu atveju, kaip teismas jau ne kartÄ yra kartojęs, teismui nežinomas joks teisės aktas, įpareigojantis žmogų, kuriam paskambinęs asmuo prisistato policijos pareigÅ«nu, Å¡iÄ aplinkybę patikrinti visais įmanomais bÅ«dais. Policijos pareigÅ«nai, baudžiamojo proceso veiksmus atlikdami pagal savo suvokimÄ , savaip interpretuodami BPK procedÅ«ras, veikia savo rizika ir negali pagrįstai tikėtis ir reikalauti, kad, proceso dalyviui suabejojus skambinančiojo tapatybe, Å¡is privalo, skambindamas į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ar apsilankydamas tinklalapyje, tikrinti, kas jam skambino.

Teismas pakartoja, kad, jeigu A. R. bÅ«tų veikęs taip, kaip tai yra numatyta BPK 182-183 straipsniuose, t. y. N. R. į apklausÄ bÅ«tų Å¡aukęs Å¡aukimu, taip pat N. R. bÅ«tų apklausęs pagal BPK aiÅ¡kiai reglamentuotas procedÅ«ras, nagrinėjamos situacijos bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti.

11. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos veikla grindžiama, be kita ko, profesinės etikos ir teisėtumo principais. To paties įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atlikdamas tarnybines pareigas, pareigÅ«nas privalo prisistatyti. Kai pareigÅ«nas neturi skiriamųjų ženklų (pareigÅ«no tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos) arba kai asmuo reikalauja, pareigÅ«nas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimÄ . Ä®statymai nenumato galimybės pareigÅ«no tapatybę pavesti nustatyti pačiam asmeniui, su kuriuo pareigÅ«nas bendrauja, o pareigÅ«no tapatybės identifikavimas leistinomis priemonėmis yra pareigÅ«no pareiga.

12. Teismas mano esant pagrindÄ pasisakyti ir apie pačiÄ administracinio nusižengimo teisenÄ : ANK 567 straipsnyje nurodyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 569 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ . ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimÄ , jį atlikęs pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio nusižengimo protokolÄ .

Taigi pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimÄ administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas (Å¡iuo atveju T. Å .) privalėjo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų surinkti įrodymai, pagrindžiantys N. R. kaltę, ir tik tada suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ bei pastarÄ jį siųsti į teismÄ , kuriame nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ aktyviai dalyvauti įrodinėjant administracinio nusižengimo protokole nurodytas ir N. R. įkaltinamas aplinkybes.

Tuo tarpu Å¡iÄ administracinio nusižengimo teisenÄ vertinant minėtų teisės nuostatų kontekste pažymėtina, kad teismui buvo pateiktas tik administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nenurodyti net policijos pareigÅ«no, kurio garbę ir orumÄ galėjo pažeminti N. R., duomenys, ir vienas Å¡iame protokole nurodytas aplinkybes policijos pareigÅ«no nuomone grindžiantis dokumentas (įrodymas) – N. R. paaiÅ¡kinimas, kuriame N. R. nurodė neprisipažįstantis su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo įsitikinimu, Å¡is vienintelis įrodymas, kurį pateikė administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas, yra ne kaltinimÄ grindžiantis, bet kaltinimÄ paneigiantis įrodymas. Nors teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas buvo įpareigotas pateikti daugiau administracinio nusižengimo protokole nurodytas ir N. R. įkaltinamas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas, nors ir žadėjo tai padaryti, tačiau to nepadarė, taigi administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas visiÅ¡kai neįrodinėjo jo paties suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylÄ tiriančiam teismui keliamas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas, taigi ne teismas, o administracinio nusižengimo protokolÄ surašęs pareigÅ«nas privalo įrodinėti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes. Minėta, kad administracinio nusižengimo protokolÄ surašęs pareigÅ«nas Å¡ios pareigos nevykdė, administracinio nusižengimo protokole nurodyto kaltinimo N. R. neįrodinėjo.

13. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad Å¡ios administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo surinkta jokių duomenų, galinčių bÅ«ti pripažintais įrodymais, pagrindžiančių N. R. kaltę padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 508 straipsnyje, taigi, N. R. veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymių, Å¡i administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , N. R. veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, požymių. Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Ražanskas