0e625c02-bd0d-4e1f-9bde-12cbf962ff45 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V

                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-330/2010

       Â

Procesinio sprendimo kategorijos: Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 1.1.4.2; 1.2.3.2.7; 1.2.3.2.10;Â Â Â Â Â Â Â Â

       Â

1.2.22.1. Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

 (S)

                                                               Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

               Lietuvos apeliacinio teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,Â

teisėjų: Kęstučio Jucio, Aloyzo Kruopio,  sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 10 p. (2007 m. birželio 28 d. LR įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK

253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK

22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p., 10 p. (2007 m. birželio 28 d. LR įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., 3 d. 1 p., laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

E. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 284

str. 1 d. iÅ¡teisintas, nenustačius jo veikoje Å¡io nusikaltimo požymių.                        Â

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

E.

S. nuteistas už tai, kad 2008 metų pabaigoje – 2009 metų pradžioje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, neturėdamas nustatytos formos leidimo, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Latvijos Respublikos Liepojos mieste už 20 latų nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo

22 ( 5,6 mm ) kalibro 1001 modelio pistoletÄ Nr. 05152 su Å¡eÅ¡iais 5,6 mm kalibro Å¡oviniais, kurį iki 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.20 val., laikė paslėptÄ Kretingos miesto PranciÅ¡konų gimnazijos tvenkinyje, 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atsinešė į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatÄ , adresu Vytauto g. 19, Kretinga, ir jį panaudojo, apie

21.30 val., šaudamas į tarnybines pareigas atlikusį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio vyresnįjį postinį I. G. .

E.

S. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie

21 val. 30 min., Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyryje, adresu Vytauto g. 19, Kretingos mieste, kerÅ¡ydamas dėl jo sÅ«naus sulaikymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka ir turėdamas tikslÄ nužudyti bei sukeldamas pavojų kitų Operatyvaus valdymo poskyryje buvusių Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigÅ«nų – VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulių E. L. ir R. L. gyvybei, iÅ¡ neteisėtai įgyto 22 ( 5,6 mm ) kalibro 1001 modelio pistoleto Nr. 05152 tyčia vienÄ kartÄ Å¡ovė į tarnybines pareigas atlikusį Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnįjį postinį I. G. , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajam I. G. tik atsitiktinumo dėka sugebėjus pasislėpti, į jį nepataikė.

Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str.

2 d. 7 p., 10 p., taip pat už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., padarymÄ skirti Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jo veikÄ kvalifikavo, kaip pasikėsinimÄ padaryti nusikaltimÄ , teigia, jog iÅ¡Å¡ovęs vienÄ kartÄ pro langelį į policijos komisariato budinčiÄ dalį, niekieno nelaikomas ir netrukdomas pasiÅ¡alino iÅ¡ policijos komisariato, nors su savimi vis dar turėjo ginklÄ , kuris buvo užtaisytas ir paruoÅ¡tas Å¡audymui, ginkle buvo dar keturi Å¡oviniai. Anot nuteistojo, tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK

23 str. numatytÄ savanoriÅ¡kÄ atsisakymÄ pabaigti nusikalstamÄ veikÄ .

E.

S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p., 10 p., tvirtina, kad į policijos komisariato patalpas jis atėjo ne turėdamas tikslÄ nužudyti policijos pareigÅ«nus, bet norėdamas nutraukti jau apie pusę mėnesio besitęsiančius neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus prieÅ¡ jo sÅ«nų. Nuteistojo teigimu, aplinkybę, kad jis neturėjo tikslo nužudyti policijos pareigÅ«nų, patvirtina tai, jog su užtaisytu ginklu jis be vargo pateko į policijos komisariato patalpas ir prieÅ¡ iÅ¡Å¡audamas sutiko ne vienÄ policijos pareigÅ«nÄ , tačiau iÅ¡Å¡ovė tik vienÄ kartÄ ir ne į pareigÅ«nus, bet į duris, esančias budėtojų dalyje, kairiau pareigÅ«nų. Anot apelianto, tokiuose jo veiksmuose galima įžvelgti Lietuvos Respublikos BK 31 str. 1 d. numatyto bÅ«tinojo reikalingumo situacijÄ .

Nuteistasis pažymi, kad turi nuolatinį darbÄ , yra vienintelis Å¡eimos iÅ¡laikytojas, Å¡eima gyvena nuomojamame bute, jis turi finansinių įsipareigojimų bankui, todėl paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jo Å¡eima neiÅ¡galės susimokėti už bÅ«stÄ ir bet kuriuo metu gali bÅ«ti iÅ¡ jo iÅ¡kraustyta.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis E. S. savo apeliaciniame skunde neneigia įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., t. y. neteisėtai disponavęs Å¡aunamuoju ginklu ir Å¡audmenimis, taip pat nuteistasis neneigia Kretingos rajono policijos komisariato patalpose vienÄ kartÄ Å¡ovęs atsineÅ¡tu ginklu pro langelį į komisariato budėtojų dalį, tačiau tvirtina, kad į budėtojų dalyje buvusius pareigÅ«nus jis nesitaikė ir tikslo nužudyti policijos pareigÅ«nÄ jis neturėjo, Å¡ovė tik  norėdamas pagÄ sdinti bei nutraukti neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus prieÅ¡ jo sÅ«nų, t. y. nuteistasis E. S. ginčija subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 10 p., sudėties požymius. Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę, t.y., kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nori jÄ atimti. Kaip jau minėta, nuteistasis

E. S. neigia siekęs nužudyti policijos pareigÅ«nÄ I. G. . Nuteistasis parodė, kad įvykio dienÄ , jam dirbant

garaže, atėjo sÅ«nus ir pasakė, kad policijos pareigÅ«nai negrÄ Å¾ino jam mobilaus ryÅ¡io telefono, sÅ«nus papasakojo, kad pareigÅ«nai vežė jį į miÅ¡kÄ , prirakino prie vadinamo ,,teisybės medžio“ ir bandė iÅ¡gauti prisipažinimÄ dėl nusikaltimo, kurio jis nepadarė. Vakare jis, iÅ¡gėręs ir prisiminęs pareigÅ«nų elgesį su sÅ«numi, labai susinervino ir nusprendė eiti į policijos komisariatÄ aiÅ¡kintis. Eidamas per tiltelį, iÅ¡ tvenkinio iÅ¡sitraukė pistoletÄ ir nusinešė ginklÄ su savimi į komisariatÄ . Nuėjęs į Kretingos policijos komisariatÄ , ten buvusiems pareigÅ«nams pasakė, kad nori paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl pareigÅ«nų nusikalstamų veiksmų, tačiau pareigÅ«nai jam pasiÅ«lė ateiti pirmadienį, tarpusavyje kažkÄ pasikalbėjo, pasijuokė, jis tai suprato, kaip pasityčiojimÄ iÅ¡ jo, supyko, iÅ¡sitraukė pistoletÄ , įkiÅ¡o jį pro langelį ir pasakė pareigÅ«nui, kad nepultų, nes Å¡aus. PareigÅ«nas su kėde atsitraukė atgal ir pasakė, kad

nekvailiotų. Jis norėjo iššauti į viršų, kur nėra žmonių, tačiau iššovė ir

pataikė į duris. Nors nuteistasis E. S. neigia turėjęs tyčiÄ nužudyti policijos pareigÅ«nÄ , tačiau apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo

aplinkybes: nu­si­kal­ti­mo pada­ry­mo įran­kius, bū­dÄ , su­ža­lo­ji­mų kie­kį,

jų po­bū­dį, vie­tÄ , nu­si­kals­ta­mų veiks­mų in­ten­sy­vu­mÄ ir jų nu­trau­ki­mo

prie­žas­tis, kal­ti­nin­ko ir nukentėjusiojo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį

įvy­kio me­tu, taip pat prieÅ¡ nu­si­kal­ti­mÄ ir po jo padarymo bei kt.

Nukentėjusysis I. G. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 8 d. budėjo Kretingos rajono policijos komisariate, apie 20.30 val. prie langelio priėjo E. S. ir paklausė, kodėl buvo sulaikytas jo sÅ«nus. Patikrinęs areÅ¡tinėje sulaikytų asmenų sÄ raÅ¡Ä ir nustatęs, kad S. registruotas nebuvo, apie tai pasakė prie langelio buvusiam E. S. . Tai iÅ¡girdęs, E. S. susierzino,

priekaiÅ¡tavo, kad paimtas sÅ«naus telefonas ir negrÄ Å¾intas. Jis paklausė E. S. , ar Å¡is nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl neteisėtų

pareigÅ«nų veiksmų, Å¡is atsakė, kad nori, dar norėjo paklausti, ar E. S. nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl neteisėto sÅ«naus sulaikymo,

bet nespėjo, nes E. S. staiga iÅ¡ po megztinio iÅ¡sitraukė ginklÄ , įkiÅ¡o ginklÄ per langelį ir pasakė, kad nejudėtų, Å¡aukė, kad nuÅ¡aus. Po tokių E. S. veiksmų jis paÅ¡oko, ranka prisidengė krÅ«tinę, Å¡irdį ir ėmė trauktis, vis ramindamas E. S. . Atsitraukęs

apie porÄ metrų, jis Å¡oko už niÅ¡os ir iÅ¡girdo Å¡Å«vį link įėjimo į budėtojų dalį.

E. S. tuo metu vėl puolė prie langelio ir nukreipė ginklÄ Ä¯ vidų, E. L. buvo prisidengęs apverstu stalu, o R. L. buvo už užtvaros, E. S. rankÄ su ginklu vedžiojo nukreipęs į pareigÅ«nus. Po kiek laiko E. S. ėmė trauktis su ginklu rankoje ir iÅ¡bėgo į laukÄ . Å iuos savo parodymus nukentėjusysis I. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietÄ , kurioje jis sėdėjo, kai į policijos komisariatÄ atėjo E. S. , vietÄ , kur jis pasitraukė pamatęs į save pro langelį nukreiptÄ ginklÄ bei vietas, kur jis pasislėpė ir, kur pataikė iÅ¡ E. S. ginklo iÅ¡Å¡auta kulka (t. 1, b. l. 48 – 55). Nukentėjusieji E. L. , R. L. ,

M. A. , liudytojas E. J. parodė, kad E. S. , priėjęs prie budėtojų dalies langelio, Å¡aukė, kad darys savo teisingumÄ , iÅ¡sitraukė ginklÄ ir pro langelį užtaisytÄ ginklÄ nukreipė tiesiai į I. G. , I. G. traukiantis į Å¡onÄ , pasigirdo Å¡Å«vis.      Â

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad ant budėtojams skirtoje patalpoje esančių durų, vedančių į pagalbines patalpas, 0,48 m atstumu nuo kairiojo krašto ir 0,70 m atstumu nuo viršaus yra 1 cm x 1,6 cm dydžio pažeidimas, ant budėtojams skirtos patalpos grindų rasta tūtelė ir kulka (t. 1, b. l. 3 – 9). Byloje surinktų įrodymų – nukentėjusiųjų I. G. ,

E. L. , R. L. , M.

A. , liudytojo E. J. parodymų, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, nukentėjusiojo I. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole bei fotonuotraukose prie Å¡io protokolo užfiksuotų duomenų – analizė paneigia nuteistojo E. S. teiginius apie tai, kad jo tikslas buvo tik pagÄ sdinti pareigÅ«nÄ I. G. , bet nenužudyti jį bei patvirtina, kad nuteistasis E. S. Å¡ovė ir taikėsi, bÅ«tent, į I. G. , norėdamas atimti nukentėjusiajam gyvybę. E. S. į Kretingos rajono policijos komisariatÄ atsinešė iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ Å¡audyti ginklÄ (Å¡aunamasis

ginklas buvo užtaisytas penkiais Å¡oviniais), pakalbėjęs su policijos pareigÅ«nu I. G. , E. S. iÅ¡sitraukė ginklÄ , jį

nukreipė ne kur kitur, o į priešais sėdintį nukentėjusįjį I.

G. ir šovė, būtent, ta kryptimi, kuria pašokęs nuo kėdės pasitraukė I. G. , t. y. taikėsi į nukentėjusįjį I.

G. . E. S. iššauta kulka pataikė į priešais esančias

duris ir atsitrenkė pakankamai aukštai nuo grindų, kas patvirtina, kad E. S. šaudė ir taikėsi ne bet kur, o, būtent, į žmogų -

policijos pareigÅ«nÄ I. G. . Byloje esančių įrodymų analizė: kėsinimosi įrankis – Å¡aunamasis ginklas, Å¡Å«vio trajektorija – Å¡auta į tÄ vietÄ ,

kur stovėjo I. G. , krÅ«tinės – galvos lygyje, paties E. S. veiksmai – Å¡ovė į žmogų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. S. tyčia buvo nukreipta į policijos pareigÅ«no I. G. gyvybės atėmimÄ . Nusikaltimo E. S. nebaigė

dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi šaudamas į I. G. , nuteistasis nepataikė, todėl E. S.

veika teisingai kvalifikuota, kaip pasikėsinimas nužudyti kitÄ Å¾mogų.

Byloje nustatyta, kad budėtojų patalpoje, kuri yra gana nedidelė - 5,50 m. – 7,40 m ilgio ir 4,35 m pločio - be I. G. buvo dar du policijos pareigūnai – E. L. ir R. L. . Šūvio trajektorija rodo, kad E. S. šovė ir kulka skriejo ta kryptimi, kur buvo kiti du pareigūnai. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. S. , pasikėsindamas nužudyti

I. G. , panaudojo tokį bÅ«dÄ , kuris buvo pavojingas ne tik

I. G. , bet kartu su juo toje pačioje nedidelėje patalpoje buvusių E. L. ir R. L. , gyvybėms. E. S. , nukreipdamas ginklÄ ir Å¡audamas ta kryptimi, kur sėdėjo ne tik I. G. , bet ir kiti du pareigÅ«nai – E. L. ir R. L. , sukėlė realiÄ grėsmę ne tik I. G. , bet ir E. L. bei R. L. gyvybėms. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai tokius E. S. veiksmus kvalifikavo kaip pasikėsinimÄ nužudyti I. G. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du.

Teisinga yra ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. S. pasikėsino nužudyti policijos pareigÅ«nÄ , jam vykdant

tarnybines pareigas. Nu­žu­dy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 10 p. (dėl nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens tar­ny­bos

ar pi­lie­čio pa­rei­gų vyk­dy­mo), kai jis pa­da­ro­mas sie­kiant su­kliu­dy­ti

nu­ken­tė­ju­sio­jo tei­sė­tai veik­lai vyk­dant tarny­bos ar pi­lie­čio pa­rei­gas

da­bar ar at­ei­ty­je, taip pat kerš­tau­jant už to­kiÄ veik­lÄ , įvyk­dy­tÄ

praeityje. Kaip matyti iÅ¡ paties nuteistojo E. S. parodymų, į policijos komisariatÄ jis atėjo ir Å¡audė dėl to, kad policijos pareigÅ«nai, neva, buvo sulaikę jo sÅ«nų ir vartojo prieÅ¡ jį smurtÄ . E. S. Å¡ovė ir pasikėsino, bÅ«tent, į policijos pareigÅ«no, kuris vykdė savo tarnybines pareigas, gyvybę.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai nuteistojo E. S. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 10 p.

Nepagrįstas yra nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentas, jog jo veiksmai - iÅ¡Å¡ovęs vienÄ kartÄ pro langelį į policijos komisariato budinčiÄ dalį, niekieno nelaikomas ir netrukdomas pasiÅ¡alino iÅ¡ policijos komisariato, nors su savimi vis dar turėjo ginklÄ , kuris buvo užtaisytas ir paruoÅ¡tas Å¡audymui, ginkle buvo dar keturi Å¡oviniai - atitinka Lietuvos Respublikos BK 23 str. numatytÄ savanoriÅ¡kÄ atsisakymÄ pabaigti nusikalstamÄ veikÄ . SavanoriÅ¡kas atsisakymas pabaigti nusikaltimÄ yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ suvokdamas, kad gali jÄ baigti (Lietuvos Respublikos BK 23 str. 1 d.). Nusikalstama veika yra pradėta, kai rengiamasi ar kėsinamasi jÄ daryti. Baigto pasikėsinimo atveju savanoriÅ¡kas atsisakymas nutraukti nusikalstamÄ veikÄ Ä¯manomas, jei ta veika yra apraÅ¡yta materialia sudėtimi ir jei tarp padarytų veiksmų (neveikimo) bei jų padarinių atsiradimo yra laiko, per kurį subjektas gali nutraukti priežastinio ryÅ¡io vystymÄ si ir iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių. Be to, Lietuvos Respublikos BK 23 str. gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, pradėjęs nusikalstamÄ veikÄ , sprendimÄ atsisakyti jÄ pabaigti priima

savanoriÅ¡kai. Ta aplinkybė, kad E. S. į nukentėjusįjį I. G. iÅ¡Å¡ovė tik vienÄ kartÄ ir daugiau neÅ¡ovė, nors galėjo

tai padaryti, nelaikytina savanoriÅ¡ku atsisakymu pabaigti nusikalstamÄ veikÄ , kadangi E. S. , iÅ¡Å¡audamas į I. G. ,

jau atliko veiksmus, galinčius sukelti nusikalstamus padarinius. Tarp E. S. veiksmų – šūvio į nukentėjusįjį I.

G. - ir padarinių, kuriuos galėjo sukelti tokie nuteistojo veiksmai, nebuvo laiko tarpo, per kurį E. S. galėjo nutraukti priežastinio ryÅ¡io vystymÄ si ir iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių. E. S. nusikalstamos veikos nebaigė ne savo noru, bet dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nepataikė į spėjusį pasislėpti I. G. . Â

Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad į Kretingos rajono policijos komisariatÄ Ä—jo norėdamas paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų prieÅ¡ jo sÅ«nų, ginklo naudoti nesiruošė, o iÅ¡Å¡ovė vienÄ kartÄ Ä¯ budėtojų dalies patalpÄ todėl, kad pareigÅ«nai atsisakė priimti jo pareiÅ¡kimÄ , Å¡i situacija, anot nuteistojo, atitinka Lietuvos Respublikos BK 31 str. įtvirtintÄ bÅ«tinojo reikalingumo situacijÄ . Å is nuteistojo teiginys neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ . Lietuvos Respublikos BK 31 str. str. yra įtvirtintas bÅ«tinasis reikalingumas, kaip viena iÅ¡ aplinkybių, Å¡alinančių baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Lietuvos Respublikos BK 31 str. 1 d. nurodoma, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veikÄ , kuriÄ jis padarė siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis

priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti. BÅ«tinojo reikalingumo situacija, visų

pirma atsiranda tada, kai atsiranda realus ir akivaizdus pavojus. Antroji sÄ lyga – kai Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad konflikto su pareigÅ«nais policijos komisariate iniciatorius buvo nuteistasis E. S. , kuris į komisariatÄ atėjo ,,įvykdyti savo teisingumÄ â€œ dėl, neva, neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų prieÅ¡ jo sÅ«nų, įvykio dienÄ joks pavojus nei pačiam E.

S. , nei jo sÅ«nui negrėsė, nukentėjusiojo I. G. veiksmai nekėlė E. S. jokio pavojaus. Atsižvelgiant į visas konflikto aplinkybes, jo iÅ¡takas ir raidÄ , E. S. įsivaizduojama

parama sūnui, šaunant į nukentėjusįjį I. G. , negali būti vertinama kaip veikimas būtinojo

reikalingumo sÄ lygomis.

Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant

nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai

sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

           Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam E. S. bausmės rūšį ir dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. E. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p., 10 p.). Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bausmė – laisvės atėmimas aÅ¡tuoneriems metams, todėl pagal bendruosius bausmių skyrimo principus nuteistajam E. S. turėjo bÅ«ti paskirta ne mažesnė kaip aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog E. S. padarytas nusikaltimas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, sunkesnių padarinių pavyko iÅ¡vengti, E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ bei savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ , į nuteistojo asmenybę – E. S. teistumas yra iÅ¡nykęs, jis turi Å¡eimÄ , darbÄ bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , nepaisant to, kad byloje nustatyta viena E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamÄ veikÄ E. S. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pritaikė

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 1 p. nuostatas ir E. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos

Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 10 p., padarymÄ , paskyrė mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta mažiausia bausmė. Ä®vertinus E. S. padarytos nusikalstamos

veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad E. S. pasikėsino padaryti kvalifikuotÄ nužudymÄ , nustatytos

dvi nužudymÄ kvalifikuojančios aplinkybės (Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 7 p. (kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du) ir 10 p. (dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo)), E. S. skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra pagrindo. Nuteistojo E. S. atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas bei už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., 10 p., padarymÄ paskyrus mažesnę bausmę, negu Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta mažiausia bausmė, nelaikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, jos Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK

326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                               Â

Viktoras Kažys

Teisėjai                                                                                 Â

                     Kęstutis Jucys

                                                                                                       Â

        Aloyzas Kruopys

             Â

Â

 Â

                                         Â