0e60bb20-e4ff-4958-b55c-85228d6dbe77 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės GasiÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto A.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. M. ir J. M. ieÅ¡kinį atsakovui A. Ž. dėl įsiskolinimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai R. M. ir J. M. nurodė, kad 2007 m. lapkričio 9 d. sutartimi pardavė atsakovui A. Ž. 696/1500 dalis 0,15 ha ploto žemės sklypo, nebaigtÄ statyti butÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Sutarta turto kaina – 480 000 Lt; visiÅ¡kai atsiskaityti atsakovas privalėjo iki 2008 m. birželio 30 d., tačiau 180 000 Lt nesumokėta iki Å¡iol.

Be to, 2008 m. balandžio 29 d. paskolos raÅ¡tu ieÅ¡kovas R. M. paskolino atsakovui 150 000 Lt statybinių medžiagų įsigijimui ir statybos darbų apmokėjimui; Å¡ios sumos atsakovas taip pat nėra grÄ Å¾inęs. Remdamiesi iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovo: 1) 180 000 Lt skolos ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas; 2) 150 000 Lt paskolos, 5 proc. dydžio palÅ«kanas iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė solidariai ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo 330 000 Lt įsiskolinimo, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo 180 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo 150 000 Lt paskolos nuo 2010 m. balandžio 3 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ .Teismas nurodė, kad, pasak atsakovo, 2007 m. lapkričio 9 d. sutartis turi bÅ«ti nutraukta, o              2008 m. balandžio 29 d. paskolos raÅ¡tas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. sprendimu tokius atsakovo reikalavimus atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Todėl teismas dėl Å¡ių atsakovo argumentų nepasisakė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 1 d. 2 p.). Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad atsakovas įvykdė savo prievolę atsiskaityti pagal pirkimo–pardavimo sutartį už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl laikytina, jog atsakovas pažeidė prievolę ir privalo grÄ Å¾inti susidariusiÄ skolÄ bei palÅ«kanas. Nors atsakovas teigė, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai bei Å¡alys buvo susitarusios parduoti aptariamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir pasidalyti pelnÄ , tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.

Teismas pažymėjo, kad, pasak atsakovo, nėra suėjęs 2008 m. balandžio 29 d. paskolos raÅ¡te nurodytų pinigų grÄ Å¾inimo terminas, kadangi raÅ¡te nurodyta, jog pinigus grÄ Å¾ins pardavus aptariamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismo vertinimu, gautÄ sumÄ pagal paskolos sutartį patvirtina nurodytas paskolos raÅ¡tas. Atsižvelgus į tai, kad minėtas turtas iki Å¡iol neparduotas, atsakovo prievolė nevykdoma jau seniai, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas piktnaudžiauja savo teise ir taip pažeidžia ieÅ¡kovų interesus, todėl sÄ lyga dėl paskolos grÄ Å¾inimo pardavus turtÄ netaikytina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 2 dalies nuostatas tuo atveju, jei paskolos sutartyje nėra numatytas skolos grÄ Å¾inimo terminas, skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta per trisdeÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯vykdyti sutartį. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2010 m. kovo 3 d. pareiÅ¡kė raÅ¡ytinį reikalavimÄ atsakovui grÄ Å¾inti skolÄ ; atsakovas skolos negrÄ Å¾ino. III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliantas A. Ž. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Apelianto teigimu, 2008 m. balandžio 29 d. raÅ¡te nurodytas jo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus ieÅ¡kovui atsiranda tik apeliantui pardavus 2007 m. lapkričio 9 d. sutarties dalyku esančius žemės sklypo dalį ir gyvenamÄ jį namÄ .

Tačiau parduoti Å¡io turto apeliantas negali, nes jis nuosavybės teise tebepriklauso ieÅ¡kovams. Teismo sprendimas sukuria tokiÄ situacijÄ , kai ieÅ¡kovams atitenka aptariamas turtas su į jį investuotomis lėšomis pagal 2008 m. balandžio 29 d. raÅ¡tÄ ir tos pačios lėšos yra priteisiamos iÅ¡ apelianto. Tai yra nesÄ Å¾ininga ir neteisėta, pažeidžia pačiÄ paskolos sutarties sampratÄ . Apelianto nuomone, 2008 m. balandžio 29 d. raÅ¡tas negali bÅ«ti laikomas paskolos sutartimi, nes neatitinka jai keliamų reikalavimų – nėra pinigų perdavimo ir įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolÄ . 2008 m. balandžio 29 d. raÅ¡te nurodyta tik tai, kad 150 000 Lt yra pinigų suma, kuriÄ ieÅ¡kovas, jo vienaÅ¡aliu teigimu ir vertinimu, yra investavęs gyvenamajame name.

Apelianto nuomone, teismui netinkamai įvertinus 2007 m. lapkričio 9 d. sutarties ir 2008 m. balandžio 29 d. raÅ¡to santykį, ginčas buvo iÅ¡spręstas ignoruojant ir pažeidžiant apelianto interesus. IeÅ¡kovai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nėra ginčo, kad apeliantas nėra visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kovais pagal 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį; nesumokėta kainos dalis siekia 180 000 Lt.

Apelianto kitoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, kuriuo, be kita ko, buvo praÅ¡oma nutraukti Å¡iÄ sutartį, buvo atmestas; teismų sprendimai įsiteisėję (CPK 182 str. 2 p.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė apelianto argumentus, kad Å¡alis iÅ¡ tiesų siejo ne pirkimo–pardavimo, o jungtinės veiklos santykiai; Å¡ios iÅ¡vados nepagrįstumo argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama (CPK 320 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti sprendimo dalį dėl 180 000 Lt skolos ir 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos priteisimo.Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2008 m. balandžio 29 d. dokumentas, įvardintas paskolos raÅ¡tu (b. l. 10), negali bÅ«ti laikomas paskolos sutartimi.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu sutinka. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios paties rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita; paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (2 d.).

Aptariamame dokumente nurodyta, kad apeliantas yra skolingas ieÅ¡kovui 150 000 Lt už statybines medžiagas ir atliktus statybinius darbus. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas mokėjo už kai kurias medžiagas ir darbus bute, kuris 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas apeliantui (b. l. 75). TokiÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino ir ieÅ¡kovas (b. l. 80, 81). Taigi iÅ¡ nurodyto galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamame dokumente nurodyta 150 000 Lt pinigų suma apeliantui tiesiogiai nebuvo perduota, ir todėl aptariamų Å¡alių santykių negalima kvalifikuoti paskolos teisiniais santykiais CK 6.870 straipsnio 1 dalies prasme.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.880 straipsnį Å¡alių susitarimu skola, kilusi iÅ¡ pirkimo–pardavimo, nuomos ar kitokios sutarties, gali bÅ«ti pakeista paskolos prievole, pagal 6.141–6.144 straipsnyje nustatytas taisykles (novacija). Tačiau 6.141 straipsnio 2 dalis nustato, kad novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir neabejotinai pareikÅ¡ta. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti apie įvykusiÄ novacijÄ . Nepaisant iÅ¡dėstyto, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas neturi pareigos sumokėti ieÅ¡kovui 150 000 Lt, numatytus 2008 m. balandžio 29 d. dokumente.

Pagal CK 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Iš bylos aplinkybių galima spręsti, kad nurodyta pinigų suma yra tam tikra kompensacija ieškovui už pastarojo apelianto interesais nupirktas medžiagas ir atliktus darbus.

Toks susitarimas teisei neprieÅ¡tarauja. Nors apeliantas bylos nagrinėjimo metu ir reiÅ¡kė abejones, ar medžiagos ir darbai iÅ¡ tiesų atitinka nagrinėjamame dokumente nurodytÄ vertę (pinigų sumÄ ), tačiau, esant dokumentui raÅ¡ytam paties apelianto, taip pat jame aiÅ¡kiai nurodžius pinigų sumÄ , pareiga įrodyti, kad tokios vertės medžiagų ir darbų nebuvo pateikta ir atlikta, kolegijos nuomone, tenka apeliantui (CPK 178 str.). Tokių įrodymų pastarasis nepateikė. 2008 m. balandžio 29 d. dokumente numatyta, kad apeliantas grÄ Å¾ins ieÅ¡kovui 150 000 Lt sumÄ pardavus 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantį žemės sklypÄ ir butÄ .

Taigi kompensacijos mokėjimo terminas buvo apibÅ«dintas tam tikros aplinkybės atsiradimu ateityje (CK 6.33 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pagal 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį apeliantas į perkamÄ turtÄ nuosavybės teisę įgyja tik tuomet, kai sumoka visÄ kainÄ (7.2, 7.3 p.). Tai, minėta, nebuvo ir nėra padaryta, todėl dar ir dabar aptariamo turto savininkais yra ieÅ¡kovai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, nebÅ«damas savininku, neturėjo teisės disponuoti turtu (CK 4.48 str. 1 d.), taigi ir aplinkybė, su kuria sietas 150 000 Lt sumokėjimas, neatsirado.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovams palÅ«kanas už aptariamÄ pinigų sumÄ , į nurodytÄ nepagrįstai neatsižvelgė.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad byloje yra susiklosčiusi tokia situacija, kai apeliantas yra skolingas ieÅ¡kovams 180 000 Lt pagal 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau dėl savo prastos turtinės padėties (b. l. 43, 90, 93-96) negalėjo ir negali sumokėti Å¡ios sumos ir įgyti nuosavybės teise į perkamÄ turtÄ , kartu, neįgijęs nuosavybės teisės į turtÄ , negali jo parduoti, su kuo yra siejamas 150 000 Lt sumos sumokėjimas ieÅ¡kovams pagal 2008 m. balandžio 29 d. dokumentÄ .

Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovai, pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį dėl skolos pagal 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo, nesiekia iÅ¡laikyti nuosavybės teisės į Å¡ios sutarties dalykÄ , t. y. ieÅ¡kovai yra suinteresuoti ne nuosavybės teisės iÅ¡saugojimu, o visos kainos už turto pardavimÄ gavimu (CK 1.137 str. 1 d.). Teismui pripažinus apelianto pareigÄ sumokėti likusiÄ turto kainos dalį, nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovai toliau iÅ¡laiko nuosavybės teisę į turtÄ , – pareiga sumokėti 180 000 Lt bus vykdoma teismo sprendimo, o ne aptariamos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

Po pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esantis turtas (696/1500 dalys 0,15 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini)) tapo apelianto nuosavybe; apelianto nuosavybės teisė į aptariamÄ turtÄ gali bÅ«ti registruojama vieÅ¡ame registre. Kartu ieÅ¡kovams pripažintina teisė į 150 000 Lt pagal 2008 m. balandžio 29 d. dokumentÄ ir 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos nuo Å¡ios sumos nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko jo įvykdymo (CK 1.8 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.); tuo tarpu 5 proc. dydžio palÅ«kanos nuo aptariamos sumos nuo pirmosios instancijos teismo nustatytos 2010 m. balandžio 3 d. iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus dėl aplinkybės, su kuria siejamas atsiskaitymas, objektyvaus neatsiradimo, negali bÅ«ti priteisiamos.

Toks sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, užtikrina teisingÄ ginčo iÅ¡sprendimÄ atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ (CK 1.5 str. 4 d.). Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ , spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ . Keistina tik sprendimo dalis dėl 5 proc. dydžio palÅ«kanų nuo 150 000 Lt sumos nuo 2010 m. balandžio 3 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo pakeitimo (CPK 330 str.). Kadangi pakeista tik nežymi dalis sprendimo, pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstytinos, taip pat neatlygintinos apelianto apeliacinės instancijos teisme turėtos iÅ¡laidos (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. galutinį sprendimÄ , iÅ¡dėstant jo rezoliucinę dalį tokiu bÅ«du: „Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. preliminarų sprendimÄ pakeisti.IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti solidariai ieÅ¡kovams R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J.

M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 330 000 Lt (trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų) dydžio įsiskolinimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 180 000 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. balandžio 27 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 150 000 Lt sumos nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, taip pat po 1 825 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti“.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė Gasiūnienė Vigintas Višinskis