2024-04-10 Nr. AB-6007-3-61-3-07511-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1345-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07511-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. H. (A. H.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 23S92297 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje A. H.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki dabar dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „HQDS“ (toliau – ir Darbdavys, Bendrovė) tolimųjų reisų vairuotoju. Darbdavys pareiškėją charakterizuoja itin teigiamai: kaip kruopštų, atsakingą, labai paslaugų darbuotoją. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios pareiškėjas aktyviai dalyvauja padėdamas kolegoms iš Ukrainos – ne tik aukoja pinigines lėšas, tačiau padeda ukrainiečių šeimoms įsikūrusioms Lietuvoje. Tam, jog Baltarusijos režimas su pareiškėju nesusidorotų (jo nesusektų), paremti Ukrainą jis stengiasi ne tiesioginiais pavedimais, bet grynaisiais pinigais.

2.2. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui nacionalinę vizą darbo Bendrovėje pagrindu, kuri galiojo iki 2023 m. gegužės 24 d. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Prie prašymo teiktame klausimyne nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. – 2011 m. spalio 25 d. dirbo Baltarusijoje Nepaprastųjų situacijų ministerijos licėjuje prie Gomelio inžinierinio instituto, t. y. valstybinėje švietimo įstaigoje, auklėtoju. Pareiškėjo darbo funkcijos buvo našlaičių ugdymas, pagalba atliekant jiems namų darbus. Taip pat nurodė, kad su žvalgybos ir saugumo tarnybomis ryšių neturėjo ir neturi. Pildydamas klausimyną į klausimą – „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiškėjas nurodė „Ne“. Į klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pareiškėjas nurodė „Ukrainai“.

2.3. Sprendimas paremtas išimtinai tik vienu įrodymu – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 19 d. išvada Nr. 18-4339 (toliau – ir VSD išvada), kurioje iš esmės pateikiamas šabloniškas išaiškinimas. Sprendimo turinys, kuriame atsakovas formaliai pakartojo VSD išvados turinį, nulėmė ir Skundžiamo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinį bei 2023 m. birželio 22 d. sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m.

2.4. Vienintelė aplinkybė, kaip pripažįsta VSD, kuri patvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra jo prieš beveik 12 metų darbas Nepaprastųjų situacijų ministerijos licėjuje prie Gomelio inžinierinio instituto – valstybinėje švietimo įstaigoje auklėtoju. Jokių kitų duomenų VSD nerinko ir nevertino. Pareiškėjas dirbo ne pačioje Nepaprastųjų situacijų ministerijoje, o licėjuje prie Gomelio inžinierinio instituto – valstybinėje švietimo įstaigoje, valstybinėje švietimo įstaigoje Baltarusijoje. Atsakovas ir VSD neatsižvelgė, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos švietimo įstaigoje 2 m. (nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 25 d.). Tuo laikotarpiu Baltarusijos bei Rusijos santykiai su Europos Sąjungos valstybėmis buvo geri.

2.5. Pareiškėjui buvo išduoda nacionalinė viza, esant tokiai pačiai geopolitinei situacijai.

2.6. Atsakovas nevertino aplinkybių, kad pareiškėjui teisėtai gyvenant Lietuvoje, visą šį laiką jis elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, nėra niekam skolingas, čia dirba ir moka mokesčius, turi draugų ir pažįstamų. Pareiškėjas dirba Bendrovėje tolimųjų reisų vairuotoju. Nėra aišku, kaip pareiškėjas, kuris darbovietėje nedisponuoja slapta (jautria) informacija, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau į šias aplinkybes Departamentas ir VSD neatsižvelgė.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

3.2. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Pareiškėjas, pasirinkdamas darbą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, žinojo, kad jam bus keliami itin griežti reikalavimai, o institucijos personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Pareiškėjas minėtoje institucijoje dirbo nuo 2009–2011 m.

3.3. Migracijos departamentas nustatė, kad užsieniečiui anksčiau nebuvo išduoti leidimai laikinai gyventi, į Lietuvą jis atvyko turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki šiol dirba įmonėje UAB „HQDS“. Tačiau nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui.

3.4. Buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), ekonominiai (nuo 2022 m. gruodžio 2 d.). Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

II. 4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. VSD vertinimu, pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), nuo 2009 m. iki 2011 m. dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vien faktas, jog pareiškėjas jau baigė darbą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia sistema ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza darbo Bendrovėje pagrindu. Pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki dabar dirba UAB „HQDS“ tolimųjų reisų vairuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį. 2023 m. vasario 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kadangi Bendrovėje ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Priimant prašymą pareiškėjo buvo paprašyta užpildyti klausimyną dėl papildomos informacijos. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyną, nurodė, kad 2009–2011 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos licėjuje auklėtoju. Migracijos departamentui buvo pateiktas Valstybės saugumo departamento 2023 m. balandžio 19 d. raštas Nr. 18-4339 su pateikta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Rašte nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. H., dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos piliečiui A. H. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šiuo pagrindu Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. 2023 m. birželio 22 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą Nr. 23S95134, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas šio sprendimo teismui neskundžia.

7. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei, o grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę. Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

8. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas ir nurodo, kad jis dirbo Baltarusijos Respublikos nepraprastųjų situacijų ministerijos licėjuje prie Gomelio inžinerinio instituto – valstybinėje švietimo įstaigoje auklėtoju, tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikos valdžiai. Teismas konstatavo, kad ne darbo pobūdis ir dirbtas laiko tarpas apsprendžia pareiškėjo lojalumą valdžiai. VSD savo išvadoje ir atsiliepime į skundą nurodė, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam rėžimui nelojalūs asmenys. Tai, kad pareiškėjas buvo priimtas į Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministeriją savo noru leido teismui daryti išvadą, kad Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos pareiškėją vertino kaip lojalų valdančiajam rėžimui asmenį.

9. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuva ir nustatė, kad viza pareiškėjui išduota tik 2022 m. lapkričio 25 d., Lietuvoje pareiškėjas dirba tik nuo 2022 m. gruodžio 2 d., jokių šeimyninių ryšių Lietuvoje nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas išvyko iš Baltarusijos tik 2022 m. lapkričio pabaigoje, t. y. praėjus devyniems mėnesiams nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusijos Federacija pradėjo atvirą karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą, kurią palaiko Baltarusijos Respublikos rėžimas, ir daugiau nei 2 metams po paskutinių rinkimų Baltarusijos Respublikoje.

10. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas, atsakydamas į klausimus nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmas Ukrainoje, Krymas priklauso Ukrainai, teikia paramą ukrainiečiams, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos Respublikai lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduota viza ir jis dirbo Lietuvoje veikiančioje įmonėje legaliai ir moka Lietuvos valstybei mokesčius, savaime nėra reikšmingiau, nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybės nėra pakankama, kad būtų konstatuotas Sprendimo neproporcingumas.

11. Teismas pabrėžė trečiojo suinteresuoto asmens nurodytus argumentus, kad VSD nustatė konkrečius Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus.

12. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjui viza buvo išduota esant lygiai tokiai pat situacijai kaip ir pateikus prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prašymą gauti D-nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė 2022 m. spalio 17 d. Viza pareiškėjui išduota 2022 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, kuriuo buvo sugriežtintas vizų režima, sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, buvo priimtas 2022 m. gruodžio 13 d., taigi situacija nuo to laiko reikšmingai pasikeitė.

13. Teismas taip pat vertino, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023), nepagrįstai sprendė, kad vien fakto apie pareiškėjo tarnybos santykius su Baltarusijos valdžios struktūromis pakanka išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, taip pat nepagrįstai nurodė, kad Migracijos departamentas atliko visapusišką ir individualų su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimą.

16. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

18. Atsakovas nurodo, kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Atsakovas pažymi, kad valstybės saugumas – esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei.

19. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, pasirinkdamas darbą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, žinojo, kad jam bus keliami itin griežti reikalavimai, o institucijos personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Pareiškėjo darbo pobūdis (vairuotojas) kaip tik gali padėti Baltarusijos žvalgyboms gauti reikiamą informaciją apie situaciją ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose šalyse, į kurias vyksta pareiškėjas darbo reikalais, t. y. strateginių pastatų išsidėstymą, tiltus, viadukus, kelius ir t.t.

20. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad priimant sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, tačiau padaryta pagrįsta išvada, kad jo šeiminiai (nenustatyti), socialiniai ir ekonominiai (nėra ilgalaikio pobūdžio) nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. VSD teigimu, nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog MD siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų. VSD teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valdžios institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad VSD išvadoje, kuria pagrįstas atsakovo Sprendimas, nurodyti duomenys laikytini bendro pobūdžio informacija, kadangi jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis. VSD vertinimu, Migracijos departamentas ir teismas vertino pareiškėjo individualią situaciją. VSD teigimu, naujausioje LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad dėl Baltarusijos nusikalstamo režimo agresyvių veiksmų prieš kaimynines valstybes Baltarusijos piliečių, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atžvilgiu turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas (žr. pvz., LVAT 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-624/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja :

23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Atsakovas leidimą laikinai gyventi pareiškėjui atsisakė išduoti konstatavęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

25. Pirmosios instancijos teismas Migracijos departamento sprendimą vertino kaip teisėtą ir pagrįstą.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad vien faktas apie pareiškėjo tarnybos santykius su Baltarusijos valdžios struktūromis nėra pakankamas padaryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

29. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis numato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei.

30. LVAT praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

31. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).

32. Nagrinėjamo ginčo atveju Migracijos departamentas, prieidamas išvados, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir dėl to egzistuoja pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, įvertino kompetentingos institucijos – VSD – pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad jis 2009–2011 m. dirbo auklėtoju Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerijoje licėjuje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys Baltarusijos Respublikos režimo jėgos struktūroms.

Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerijoje licėjuje auklėtoju, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Rusijos ir Baltarusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą ir nustatė šias faktines aplinkybes: pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. galiojusią nacionalinę vizą, darbo Bendrovėje pagrindu, pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki šiol yra įdarbintas Bendrovėje. Migracijos departamentas nenustatė šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Užsienietis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra išsituokęs. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

34. Taigi, Migracijos departamentas, iki priimdamas Sprendimą, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD išvada. Migracijos departamentas taip pat vertino pareiškėjo poziciją, išdėstytą Migracijos departamento klausimyne, kad jis nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau sprendė, kad tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbinės veiklos Baltarusijos Respublikoje.

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri padaryta atsižvelgiant ir į tarptautinį kontekstą, dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat Rusijos Federacijos politinio režimo, kurį palaiko ir Baltarusijos Respublikos valdžia, priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir Europos Sąjungos narei. Pažymėtina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

36. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą byloje Nr. eA-2585-629/2023, 2024 m. vasario 14 d. nutartį byloje eA-1211-552/2024 ir kt.).

37. Naujausioje Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-624/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024).

38. Iš VSD išvados matyti, jog ji priimta atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas 2009–2011 m. dirbo auklėtoju Baltarusijos Respublikos Nepaprastųjų situacijų ministerijoje licėjuje, todėl ši aplinkybė yra pakankama pripažinti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

39. Suriktų duomenų pagrindu taip pat konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, įvertino byloje pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo naujausios ir dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl jį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

41. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. H. (A. H.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis