0e5cef4f-eab7-4d76-8184-9d1998b25b9e · Utenos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-3-731/2019 Proceso Nr. 2-54-3-00153-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.4.1.3; 3.2.6.1. UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų teisėja Liudmila Kuzmickienė, sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei L. N. (N.), jos atstovui advokatui Juozui Bučinskui, atsakovui E. M., trečiajam asmeniui E. N., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei N. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

N. (N.) ieÅ¡kinį atsakovui E. M. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė L. N. (N.) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o: nustatyti, kad atsakovas E. M. yra nepilnamečio sÅ«naus N. N., gimusio 2014 m. spalio 22 d., tėvas, o N. N. yra E. M. sÅ«nus; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina ; priteisti nepilnamečiam vaikui iÅ¡ atsakovo 200 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki sÅ«naus pilnametystės. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu nuo 2013 metų gruodžio mėnesio pabaigos palaikė artimus santykius, susitikinėdavo su juo ir kartu nakvodavo pas jos motinÄ D.

N. jai nuosavybės teise priklausančiame name Vencavų k.. IÅ¡karto po vaiko gimimo atsakovas jÄ paliko ir iÅ¡vyko gyventi į AnglijÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, nes ji viena sÅ«nų augino nuo pat gimimo, juo rÅ«pinasi ir jį iÅ¡laiko. Tėvas su sÅ«numi niekada negyveno, niekada juo nesirÅ«pino ir neteikė jam iÅ¡laikymo. Atsakovas netgi nėra matęs savo sÅ«naus ir niekada nereiÅ¡kė noro jį pamatyti. Teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Parodė, jog turėjo artimus santykius su atsakovu nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. vasario pradžios. 2014m. vasario pradžioje kreipėsi į gydytojus, sÅ«nų pagimdė Visagino ligoninėje 2014-10-22. A. E. M. ieÅ¡kinio kopija su priedais bei praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo buvo iÅ¡siųsti ieÅ¡kinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo į teismÄ neįteikti su atžyma „persikraustė“. Teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieÅ¡ka (b.l.

31) ir civilinė byla buvo sustabdyta. PaieÅ¡kos metu buvo nustatyta, jog E. M. gyvena Jungtinėje Karalystėje, vyksta ekstradicijos procesas pagal Europos areÅ¡to orderį, iÅ¡duotÄ Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje. 2019-03-25 gautas praneÅ¡imas, jog E. M. pargabentas iÅ¡ Jungtinės Karalystės atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pristatytas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ (b.l.71), civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniÅ¡kai jį etapavus į teismÄ .

Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. A. E. M. teismo posėdžiuose parodė, kad jis savo bendravimo su ieÅ¡kove neprisimena, tačiau neneigia jÄ pažįstantis. Vaikas gali bÅ«ti ne jo. Parodė, jog atsisako daryti DNR ekspertizę, ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad jis yra vaiko tėvas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2015-03-19 iÅ¡vadoje nurodyta, jog buvo bendrauta su ieÅ¡kove, kuri nurodė, jog nuo 2013 m. gruodžio iki 2014-02-01 palaikė artimus intymius santykius su E. M., su kuriuo gyveno motinos name, 2014 m. vasario mėn. kreipėsi į gydytojus, kurie patvirtino jos nėštumÄ .

Su E. M. bendrauta nebuvo. Teismo posėdyje atstovė nurodė, jog vaiko prigimtinė teisė žinoti abu tėvus, teisme buvo iÅ¡klausyti liudytojai, kurie patvirtino, jog ieÅ¡kovė su atsakovu tam tikrÄ laikotarpį gyveno kartu, jie prisiekė teisme. O atsakovo pozicija ir atsisakymas atlikti DNR ekspertizę teismo turėtų bÅ«ti vertinama kaip tėvystės pripažinimas. IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas iÅ¡imtinai nepilnamečio vaiko interesais. Nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas siejamas tik su bÅ«tinais vaiko poreikiais.

Prašė tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus. Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl tėvystės nustatymo Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. N., gimusio 2014-10-22, gimimo liudijime motina nurodyta ieÅ¡kovė L. N., o apie vaiko tėvÄ duomenų nėra ( b. l. 6). IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti, kad nepilnamečio vaiko tėvas yra atsakovas E. M.. Prašė skirti DNR ekspertizę, atsakovas atsisakė nuo ekspertizės skyrimo. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (J.

T. Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str.). Å i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama tik nustatant tikrÄ jį vaiko tėvÄ . Be to, už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , kai tėvystė negali bÅ«ti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi bÅ«ti apsaugomi.

Procesinių priemonių priversti tariamÄ tėvÄ paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principÄ tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai iÅ¡spręsti tėvystės nustatymo klausimÄ (pvz., 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulić prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 53176/99, par. 64).  Pažymėtina, kad tokios alternatyvios priemonės, kokios yra minimos pirmiau nurodytoje EŽTT praktikoje, yra įtvirtintos CK 3.148 straipsnyje ir CPK 389 straipsnyje, kurie reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes.

Šio teisinio reguliavimo kontekste išskirtini du aspektai:

1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.;

2) ekspertizės atsisakymas, iÅ¡reikÅ¡tas spėjamo vaiko tėvo, gali bÅ«ti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kuriÄ atsisakymas atlikti DNR tyrimÄ negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali bÅ«ti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 22037/13).

DNR ekspertizės skyrimas nesutinkant vaiko tėvams, veikiantiems kaip vaiko atstovams pagal įstatymÄ ir (ar) savo vardu, prieÅ¡tarauja asmens teisės į kÅ«no neliečiamumÄ ir vientisumÄ prigimčiai, todėl teismas neturi teisės tokiais atvejais skirti ekspertizę spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologiniam ryÅ¡iui patvirtinti ar paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). A. E. M. atsisakė atlikti DNR ekspertizę, todėl teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesÄ apie savo genetines Å¡aknis bei esant ginčui tarp Å¡alių dėl to, kas yra vaiko Nedo biologinis tėvas, vertina Å¡ios kategorijos bylose didelę reikÅ¡mę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymÄ sudaro tėvystės nustatymo pagrindÄ (CPK 389 str., CK 3.148 str. 1 d.).

Pagal CPK 185 straipsnį įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. IeÅ¡kovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad su atsakovu turėjo artimus santykius nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. vasario pradžios. Nakvodavo pas ieÅ¡kovės motinÄ D. N. jos namuose (duomenys neskelbtini) kaime. 2014 m. vasario mėn. kreipėsi į gydytojus, sÅ«nų pagimdė Visagino ligoninėje 2014-10-22. Atsakovas jÄ paliko ir po 2014m. vasario jo nematė.

Atsakovas žinojo, jog ji pagimdė vaikÄ . Å ias ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes dėl Å¡alių bendro gyvenimo patvirtina raÅ¡ytiniai bylos įrodymai: pateikti medicininiai dokumentai iÅ¡ Zarasų PSPC apie L. N. lankymÄ si pas ginekologÄ ir Visagino ligoninės gimdymo stacionare ligos istorija Nr.M14/8500, kurioje nurodyta, jog L. N. pagimdė iÅ¡neÅ¡iotÄ kÅ«dikį , nurodomas nėštumo laikotarpis 37 savaitės, kas atitinka ieÅ¡kovės nurodytÄ galimÄ pastojimo laikotarpį. Be to, pagal LITEKO duomenis L.

N., nukentėjusioji baudžiamojoje byloje 1-65-731/2014, ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-03 parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) su tėvais, su ja kartu gyvena jos sugyventinis E. M., su juo gyvena apie mėnesį laiko ( b.l.30, 32-33, 35-36). Liudytoja D. N. parodė, kad atsakovas draugavo su dukra Lina ir nakvodavo jos namuose, kartu nueidavo ir pas dukrÄ LaurÄ . Liudytoja L. N. parodė, kad sesuo Lina buvo atėjusi pas jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kartu su E. M., likdavo su juo nakvoti. Liudytojas A. S. tai patvirtino.

Liudytojai nurodo laikotarpį, atitinkantį L. N. parodymuose duotus parodymus. Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad tuo laiku ieÅ¡kovė palaikė artimus (intymius) santykius ne su atsakovu, bet su kitu asmeniu, byloje nėra (CPK 12, 176 str.). Tokių duomenų nepateikė ir atsakovas, kuris tik nurodo, jog praėjo daug laiko ir jis neprisimena ar turėjo santykių su L. N.. Teismas tokį atsakovo tyčinį pasyvumÄ laiko labiau reiÅ¡kiančiu, kad atsakovas taip pripažįsta savo tėvystę, tačiau neveikimu siekia iÅ¡vengti tiesos atskleidimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pripažįsta, kad netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ , kad vaiko biologinis tėvas yra atsakovas E. M. (CPK 182 str. 5 p., 185, 187 str., CK 3.149 str.). Dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas – nustatytina, kad atsakovas E. M. yra vaiko N. N., gimusio 2014 m. spalio 22 d., tėvas (CPK 7 str. 1 d., CK 3.150, 3.151 str., 3.148 str. 1 d.). Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų.

IeÅ¡kovė prašė nustatyti sÅ«naus N. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. IeÅ¡kovė su nepilnamečiu sÅ«numi Nedu, vyru E. N. ir jų bendra dukra A. N., gimusia 2018-07-26, gyvena Zarasų mieste. Vyras dirba, gauna pastovias pajamas. SÅ«nus Nedas nuo pat gimimo gyvena su motina, ji vaiku rÅ«pinasi, prižiÅ«ri ir iÅ¡laiko nuo pat jo gimimo, o atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos palaikė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydamos, kad ieÅ¡kovė yra sudariusi geras sÄ lygas vaikui gyventi, augti ir vystytis.

A. E. M. Å¡iuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nekyla ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, jog vaikas nuo gimimo gyvena kartu su motina, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigÄ rÅ«pintis sÅ«numi ar elgiasi prieÅ¡ingai vaiko interesams, nepilnamečio N. N. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieÅ¡kove (CK 2.14 str. 2 d., 3.169 str. 1 d., 3.174 str.).

Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ nepasibaigia. Ä®statyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriÅ¡kai to padaryti nepavykus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio iÅ¡laikymo savo vaikams dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Ä®statyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės Å¡iuos poreikius tenkinti. Priteisiant iÅ¡laikymÄ , bÅ«tina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti nepilnamečiam sÅ«nui iÅ¡laikymÄ po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Atsakovas su tuo nesutinka.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė sprendimo priėmimo metu niekur nedirba, Å¡iuo metu augina du mažamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ir iÅ¡mokas vaikui., nuo 2018-04-14 gyvena su vyru E. N., kuris nors ir dirba, tačiau gauna minimalų atlyginimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra sunki, jai paskirta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų ( b. l. 12-13,110-111).

Bylos duomenimis atsakovas Å¡iuo metu niekur nedirba, duomenų, jog jis dirbtų iki sulaikymo ir turėtų pastovias pajamas teismas neturi. Byloje nenustatyta, kad atsakovui bÅ«tų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialÅ«s poreikiai. Jis yra jaunas ir darbingas vyras, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo bent minimaliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad tėvams Å¡iuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iÅ¡ abiejų tėvų iÅ¡laikymo vaikui dydis, kuris garantuoja socialiai priimtinÄ poreikių patenkinimo lygį, siejamas su minimalia mėnesio alga, nuo 2019-01-01 yra 555 € (neperskaičiuota bÅ«tų 430 €).

CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«naus poreikiams patenkinti pusę minimalaus mėnesio atlyginimo sumos, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 200 Eur iÅ¡laikymo suma per mėnesį skirta bÅ«tiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ vaiko tėvo, kuris turi teikti jam iÅ¡laikymÄ , gaunamos tik nepakankamos pajamos negali bÅ«ti pripažinta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio iÅ¡laikymÄ , todėl atsakovas kaip nepilnamečio vaiko tėvas privalo prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas tenkina ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo ir priteisia iÅ¡ atsakovo sÅ«nui N. N. iÅ¡laikymÄ po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2015-02-20 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str.). Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.). Nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieÅ¡kovė L.

N. (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai kiekviena iÅ¡ jų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo. Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 str.).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d., 96 str. 1d.). IeÅ¡kovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (b. l. 12-13, 110-111). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylÄ pateikė 2015-01-15 pažymÄ apie antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 115,80 Eur.

IeÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba Å¡ioje byloje, nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Byloje visiÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Dėl to iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinos Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos: 41,00 Eur už reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo, 41,00 Eur už reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (2015 metais), 72 Eur žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo, teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų13,40 Eur, viso 167,40 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 1, 3, 10 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 375-380, 392, 394-399 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti ir pripažinti, kad E. M., a.k. (duomenys neskelbtini), yra N. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio 2014 m. spalio 22d., tėvas, o N. N. yra E. M. sÅ«nus. Nustatyti nepilnamečio vaiko N. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina L. N. (N.), a.k. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui N. N., a.k. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2015-02-20 iki N. N. pilnametystės, periodines iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Paskirti vaiko motinÄ L. N. nepilnamečiam vaikui N. N. iÅ¡laikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. 167,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. valstybei 115,80 Eur už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Å i suma mokėtina banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus. Teisėja Liudmila Kuzmickienė