2019-09-25 Nr. AB-18131-3-62-3-00728-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2349-662-2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00728-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 7 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. vasario 19 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant kalinimo sąlygas. Buvo apgyvendintas 3-ajame sektoriuje 12 būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, smarvė sklido iš netvarkingo sanitarinio mazgo patalpos po visas gyvenamąsias patalpas. Sanitarinis mazgas neatitvertas iki lubų ir neturintis atskiros tvarkingos vėdinimo sistemos. Sanitarinis mazgas su unitazu buvo avarinės būklės, 70 procentų patalpos sienų pažeista pelėsio.

Kiekvienas nuteistasis, naudodamasis sanitariniu mazgu, matė kitą ten esantį nuteistąjį. Sanitarinio mazgo patalpų duris atstojo plastikinė uždanga. Patalpoje jautėsi nuolatinė didelė drėgmė. Toje pačioje sanitarinio mazgo patalpoje buvo įrengtos ir dušo patalpos, turinčios tris dušo purkštukus, iš kurių veikė tik vienas. Vandens temperatūra buvo palyginti žema, vandens srovė buvo nepakankamai stipri. Veikiantis dušo sieteliai buvo visiškai surūdiję arba be sietelių ir vanduo tiesiog bėgdavo iš surūdijusio vamzdžio.

Šiltas vanduo, kuris nebuvo pakankamai šiltas, buvo tiekiamas tik kartą per savaitę. Patalpos 12 būryje nebuvo tinkamai apšildomos. Ne kartą kreipėsi į administraciją, kad būtų skirti šildomieji papildomi įrenginiai. Administracija atsisakydavo išduoti papildomus šildytuvus, motyvuodama, kad tokių neturi. Drabužių kiekio ribojimas neleido įsigyti daugiau šiltų drabužių ar turėti papildomą šiltą antklodę. Dėl netvarkingos ir senos elektros instaliacijos nei vienoje patalpoje nebuvo tinkamai įrengtas apšvietimas, 2 gyvenamojoje patalpoje iš lubų ant laido kabojo lemputė be jokio apsauginio plafono, kuri buvo tiek silpna, kad šviečiant tokiai šviesai skaityti nebuvo galimybės, sanitarinio mazgo patalpos nuolatos būdavo prieblandoje, o virtuvės patalpa buvo apšviečiama tik dienos natūralia šviesa.

Pravieniškių PN-AK nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, nėra įrengti papildomi evakavimo išėjimai. Didžiausią tikimybę sukelti gaisrą kelia pasenusi elektros instaliacija, kuri nuo laiko ir nuolatinės pastovios perkrovos dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus trumpina ir kibirkščiuoja. Statinys, kuriame buvo įrengtas 12 būrys, nėra pritaikytas gyvenamajai paskirčiai ir anksčiau buvo pritaikytas sandėliavimui. Ginčijamu laikotarpiu administracija nesuteikė ir nepravedė jokios socialinės reabilitacijos programos.

Visą bausmės atlikimo laikotarpį turėjo savarankiškai spręsti visas socialinės reabilitacijos ir integracijos į visuomenę kilusias problemas. Patalpos smarvė ir dvokas dėl netinkamos ventiliacijos įrengimo ilgą laiką kėlė neigiamas asociacijas. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių džiovinimas gyvenamojoje patalpoje sukėlė didžiulius orumo pažeminimo jausmus. Šių drabužių džiovinimas toje pačioje patalpoje didino patalpos drėgmės lygį ir mažino jos plotą, šaltuoju paros metu drabužiai nedžiūdavo, pradėdavo pelyti.

Vėdinimas per langus yra nepakankamas. Šios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios orumą, kankinančios, pavojingos sveikatai. Tokiomis sąlygomis kalinamas pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią depresija, nervingumu, nemiga.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 3-čio sektoriaus 12-o būrio 2-ą gyvenamąją patalpą. Dienotvarkėje nustatytu laiku, t. y. nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, miegamieji nebuvo rakinami.

Įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas valo ir dezinfekuoja įdarbinti tvarkiniai, gyvenamąsias patalpas turi valyti ten gyvenantys nuteistieji. Jei patalpose buvo blogas kvapas, reiškia nuteistieji netinkamai atliko savo pareigas. Patalpos yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir ventiliacines angas. 3-io sektoriaus 12 būrio sanitarinį mazgą sudaro: 3 purkštukai, 4 klozetai, 3 pisuarai, 3 praustuvės, 2 kojų plautuvės. Įstaigos gyvenamosiose patalpose sanitarinių mazgų įrenginiai yra atskirose patalpose.

Pareiškėjas su skundais dėl netvarkingo sanitarinio mazgo į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra. Patalpos buvo tinkamos valymui, tačiau šiuo metu yra vykdomi remonto darbai pagal Norvegijos projektą, patalpos yra renovuojamos į kamerų tipo patalpas. 3-iame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Kadangi būrių prausyklose buvo sumontuoti vandens šildytuvai, nuteistieji gali skalbtis savo asmeninius drabužius patys. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiautis savo asmeninius drabužius. Įstaiga užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą.

Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pataisos namai vadovaujasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios pakeitimo“.

Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Įstaiga yra parengusi ir suderinusi su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui.

Taip pat yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose. Pataisos namuose vykdomas tiek individualus, tiek grupinis darbas, vykdoma 30 socialinės reabilitacijos programų (3-iame sektoriuje – 7), per tris praeitų metų ketvirčius organizuoti 37 kultūros ir sporto renginiai, 161 užsiėmimas doroviniais, teisiniais bei ekonominiais klausimais, 141 kartą lankėsi visuomeninių ir religinių organizacijų atstovai.

Organizuojant ir vykdant socialinės reabilitacijos priemones stengiamasi užtikrinti kiekvieno nuteistojo poreikius, kurie yra labai įvairūs ir individualūs. Be to, socialinės reabilitacijos priemonių visumos įgyvendinimui daro įtaką ir nuteistųjų laikymo sąlygos. Izoliuoto laikymo sąlygų kamerų tipo patalpose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų dalyvavimas grupinėje programų veikloje yra ribotas, todėl čia naudojama kita socialinės reabilitacijos forma – individualus darbas su nuteistaisiais. Nors pareiškėjas bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis, jis turėjo galimybę dalyvauti visose pataisos įstaigos siūlomose užimtumo priemonėse bei programose, kadangi nebuvo izoliuotas kamerų tipo patalpose.

Ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse tokiu pat intensyvumu, koks buvo įmanomas ir 2017 m. laikotarpiu. Pareiškėjui be papildomų priemonių ar programų buvo taikomos privalomos Adaptacijos, Nuteistųjų integracijos į visuomenę, Teisinio ir socialinio švietimo programos. Pareiškėjas turėjo galimybę savarankiškai šviestis, tobulėti dvasiškai bei skaityti grožinę literatūrą, gaudamas knygas iš pataisos įstaigos bibliotekos. Psichologinio konsultavimo ir terapijos priemones nuteistiesiems taiko Psichologinė tarnyba.

Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją su skundais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno. Dėl emocinės, dvasinės ir psichinės būsenos, sveikatos pablogėjimo pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus ir Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus taip pat nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė nei pažeidimo fakto buvimo, nei padarytos žalos, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (veikimo) ir atsiradusios žalos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 7 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias viešosios atsakomybės sąlygas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio aktualumo nagrinėjamo ginčo kontekste, nustatė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. vasario 19 d. pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 3-čio sektoriaus 12-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje.

7. Teismas dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) nurodė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, todėl sprendė, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

8. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl sanitarinio mazgo ir unitazų avarinės būklės, pelėsio, netinkamos vėdinimo sistemos, drėgnumo pagrįstumą, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, o sanitariniame mazge įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kas atitinka higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimą, pagal kurį patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė dėl minėtų pažeidimų į administraciją, todėl darė išvadą, jog pareiškėjas nemanė, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4, 5 punktus gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną, juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Jei sanitarinis mazgas buvo netvarkingas ar matėsi pelėsis, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

10. Teismas dėl šilto vandens ir jo tiekimo periodiškumo, naudojimosi dušu, akcentuodamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 258 punkte, higienos normos HN 134:2015 44 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei šiai skundo daliai aktualią EŽTT praktiką, pažymėjo, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjui buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Todėl nacionalinis reguliavimas dėl prausimosi skaičiaus suteikimo nebuvo pažeidžiamas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laiką atsakovo atstovas neturėjo pagrindo.

11. Teismas dėl skundo argumentų, jog dušo patalpoje veikė tik vienas dušo purkštukas, vanduo bėgdavo tiesiog iš vamzdžio, vanduo buvo netinkamos temperatūros, nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dėl netinkamos vandens temperatūros, sulūžusių dušo purkštukų. Teismas nenustatė, kad karšto vandens tiekimas pataisos namuose būtų nutrūkęs, o pats pareiškėjas skunde nedetalizavo ir aiškiai nenurodė, kada konkrečiai pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu dėl karšto vandens netiekimo ar netinkamos vandens temperatūros, o bendro pobūdžio. Faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

12. Teismas dėl pareiškėjo akcentuojamo patalpų apšildymo atkreipė dėmesį į higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodytus patalpų temperatūrai keliamus reikalavimus, pažymėjo, kad, atsakovo atstovo teigimu, įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Tačiau pareiškėjo argumentus dėl netinkamos temperatūros 3-ojo sektoriaus, 12 būrio, 121-oje brigadoje, 2 sekcijos patalpose iš dalies patvirtina Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 18 d. raštas Nr. 2-231-7(4.11), kuriame konstatuotas higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimas. Teismas vertino, kad pareiškėjui atliekant bausmę 3-iojo sektoriaus 12 būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (netinkama temperatūra). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, jog jis kreipėsi į administraciją, kad jam būtų skirti šildomieji papildomi įrenginiai.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų buvusios blogos apšvietos. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 22 punkte bei higienos normoje HN 134:2015 14 punkte nurodytus keliamus reikalavimus natūraliai ir dirbtinei apšvietai. Pažymėjo, jog, atsakovo atstovo teigimu, patalpose perdegusios lemputės nuolat keičiamos, byloje nėra Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos dirbtinės apšvietos.

14. Teismas akcentavo, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl patalpose buvusio blogo apšvietimo, netvarkingos ir senos elektros instaliacijos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė atliekama pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus. Pareiškėjas nurodytų aplinkybių nesiejo su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais, nepagrindė jų jokiais galimais pateikti įrodymais, taip pat nepagrindė nurodytų pažeidimų jam padarytų neigiamų pasekmių jo sveikatai (t. y. nepateikė duomenų apie netinkamos apšvietos įtaką jo regėjimui, kreipimųsi į medikus dėl sveikatos negalavimų ir pan.). Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl pažeidimų atsakovo atstovui, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima.

15. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, jog nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, nėra įrengti papildomi evakavimo išėjimai, pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 15 d. rašte Nr. S-5675, 2018 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 88-118 nurodoma, kad 3-io sektoriaus 12 būrio patalpose papildomo evakuacinio išėjimo nėra. Atsakovo atstovas nurodė, jog vadovaujasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios pakeitimo“. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pareiškėjui tik darant prielaidą, kad priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas galėjo sukelti jam nepatogumus ir neindividualizavus, kuo konkrečiai pasireiškė priešgaisrinės saugos reikalavimų galimo nesilaikymo jam sukelta žala, nepateikus žalos fakto galimybę patvirtinančių įrodymų, teismas nevertino, kad nurodytos aplinkybės sukėlė pareiškėjui perteklinius nepatogumus.

16. Teismas dėl socialinės reabilitacijos programų suteikimo Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 6 d. pažymos Nr. 63-550 duomenimis nustatė, kad pareiškėjui buvo taikomos bendros ir individualios socialinės reabilitacijos programos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų klausimų su skundu ar prašymu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog atsakovas tinkamai neatliko remonto ir grybelio pašalinimo darbų, netinkamai įrengė vietas rūkymui, nesirūpino elektros instaliacijos tvarkingumu, nebuvo sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius, pastatas nepritaikytas žmonių apgyvendinimui, tačiau minėtų aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl nurodytų aplinkybių atsiradusių pasekmių ir žalos fakto.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjo nurodytais argumentais, kad nebuvo sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius. Atsakovo pateiktas oficialus dokumentas patvirtina, kad įstaigos 3-iame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę – dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Džiovinimo vietos su stogeliais įrengtos ir būrių kiemuose, kur nuteistieji galėjo drabužius džiovinti. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimui.

19. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas yra pateikęs į bylą fotonuotraukas, jo teigimu, įrodančias netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, teismas negali jomis vadovautis, nes neaišku, ar jos iš tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, taip pat negalima nustatyti nuotraukų autentiškumo ir tokių įrodymų pateikimas negali prieštarauti teisės aktų nustatytai tvarkai. Kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 priede pateikiamas sąrašas daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tarp jų 14 punkte nurodyti fotoaparatai, pareiškėjo pateiktos nuotraukos, padarytos pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, negali būti pripažintos įrodymais šioje byloje.

20. Teismas nenustatė, kad būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko pareiškėjo sveikata ir kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jo akcentuojamą neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymos duomenimis ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl jo nurodytų išgyvenimų į psichologus nesikreipė. Iš Medicininio dokumento išrašo teismas nenustatė, jog pareiškėjas skųstųsi blogomis gyvenimo sąlygomis, kurios galėjo sukelti sveikatos pablogėjimą. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai, nepatogumai nebuvo itin intensyvūs, nes specialistų pagalbos padėti juos sušvelninti jam neprireikė ir nėra teisinės galimybės tvirtinti, kad jo sveikata ar emocinė būklė itin pablogėjo ir pablogėjo išimtinai dėl gyvenimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

22. Teismas nenustatė, kad dėl netinkamos gyvenamosios patalpos temperatūros pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, kad teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas darė išvadą, kad nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 23. Pareiškėjas Ž. A. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

24. Pareiškėjo teigimu, teismas, vertindamas ginčijamąjį teisės aktą ir veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, pažeidė administracinio teismo kompetencijos ribas bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teismo sprendimas, iš esmės pritariant tik atsakovo atstovo pateiktiems duomenims, yra nemotyvuotas. Teismas pažeidė aktyvaus įrodymų ir paaiškinimų rinkimo pareigą, nepareikalaudamas iš atsakovo atstovo pateikti papildomus paaiškinimus, nors prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti arba paneigti kaltinimus, turi tik atsakovo atstovas. Pareiškėjas nėra įpareigotas rinkti įrodymus, šią pareigą turi atsakovo atstovas.

25. Pareiškėjas pažymi, kad teisinis reglamentavimas, nustatytas Statinių naudojimo ir priežiūros taisyklėse, įpareigoja Pravieniškių PN-AK administraciją užtikrinti žmogaus orumo nepažeidžiančias ir saugias kalinimo sąlygas, atlikti kontrolę pagal nustatytas vykdymo funkcijas ir turėti tuo pagrindu visą susijusią informaciją, užfiksuotą rašytiniuose dokumentuose. Pravieniškių PN-AK nuostatuose ir Vidaus tvarkos taisyklėse yra įtvirtinta sąlygą atlikti reikalavimų vykdymo kontrolę, todėl Pravieniškių PN-AK turi reguliariai kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios pagal savo turimą kompetenciją atliktų patikrinimus ir nustatytų pažeidimus. Atitinkamai, pareiškėjas neturi vykdyti kreipimosi į atitinkamas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareigos ir teikti su nustatytais pažeidimais susijusią informaciją. Šią pareigą turi atlikti atsakovo atstovas ir pateikti teismui visą su pareiškėjo kalinimo sąlygomis susijusią informaciją. Priešingu atveju, visos abejonės turi būti traktuojamos pareiškėjo naudai.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas buvo laikomas higienos normų reikalavimus atitinkančioje kameroje. Kamera, kurioje buvo laikomas, dėl gyvenamojo ploto vienam asmeniui trūkumo negali būti vertinama kaip atitinkanti higienos normų reikalavimus. Šioje skundo dalyje teismo teiginys, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, siekdamas įrodyti kameros neatitikimą higienos normų reikalavimams, yra nepagrįstas bei paneigia Vidaus tvarkos taisyklėse Pravieniškių PN-AK administracijai nustatytą pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas dėl patikrinimų atlikimo.

27. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada dėl pareiškėjui suteiktos galimybės naudotis dušu vieną kartą per savaitę prieštarauja Europos Tarybos ministrų komiteto išaiškinimams, pagal kuriuos galimybė naudotis dušu turi būti užtikrinama, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, jei to reikia higienai palaikyti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras nurodė įkalinimo įstaigų vadovams užtikrinti galimybę naudotis dušu du kartus per savaitę, tačiau atsakovo atstovas šio įpareigojimo nevykdė ir leido pareiškėjui naudotis dušu tik vieną kartą per savaitę.

28. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė ir rašytiniais įrodymais nepagrindė, kiek laiko pareiškėjui buvo suteikta užsiimti socialinės integracijos programos veikla. Atsakovo atstovo paaiškinimai dėl užimtumo pareiškėjui užtikrinimo yra deklaratyvaus pobūdžio. Socialinės integracijos programa Pravieniškių PN-AK buvo pradėta vykdyti tik nuo 2017 metų.

29. Pareiškėjas nurodo, kad konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, ar teismo sprendimas nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas. Pareiškėjas apibūdino konkrečius pažeidimus, kurie sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

30. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui, nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas arba pakeistas.

32. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo pozicija dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo yra subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Teismui iš dalies tenkinus pareiškėjo skundą ir pripažinus skundo pagrįstumą dalyje dėl patalpų šildymo neužtikrinimo, proporcingai sumažėja neturtinės žalos atlyginimo dydis, todėl teismo išvada dėl pažeidimo pripažinimo, kaip pakankamos satisfakcijos pareiškėjo pažeistai teisei apginti, yra pagrįsta. Pareiškėjas, reikalaudamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, siekia pasipelnyti neteisėtu būdu. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad jo kalinimas buvo kankinantis, tačiau nepateikia objektyvių duomenų, kuo kankinimas pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta. Konkrečiu atveju atsakovo atstovo veiksmais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos mastas yra akivaizdžiai nežymus ir nesukeliantis pareiškėjui nei fizinių, nei psichologinių pasekmių, kurios būtų didesnės už įprastai patiriamas vykdant laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjui atliekant bausmę 3-iojo sektoriaus 12 būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (netinkama temperatūra). Teismas kitus skunde nurodytus argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, sanitarinio mazgo ir unitazų avarinės būklės, pelėsio, netinkamos vėdinimo sistemos, drėgmės, vandens netinkamo tiekimo, nesuteiktos galimybės naudotis dušu du kartus per savaitę, netinkamos dušo patalpos būklės, patalpų netinkamo šildymo, nepagrįsto šildymo įrenginių neskyrimo, gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų blogos apšvietos, priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų nesilaikymo, socialinės reabilitacijos programos nesuteikimo, remonto ir grybelio pašalinimo darbų neatlikimo, netinkamai įrengtų rūkymo vietų, netinkamos elektros instaliacijos, sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius nebuvimo, pastato nepritaikymo žmonių apgyvendinimui atmetė kaip nepagrįstus. Teismas vertino, kad nustatyto pažeidimo (tinkamos temperatūros neužtikrinimas) pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečių nesutikimo argumentų su teismo sprendimo dalimi dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, sanitarinio mazgo ir unitazų avarinės būklės, pelėsio, netinkamos vėdinimo sistemos, drėgmės, vandens tiekimo, dušo patalpos būklės, patalpų šildymo, šildymo įrenginių neišdavimo, priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų nesilaikymo, remonto ir grybelio pašalinimo darbų neatlikimo, netinkamai įrengtų rūkymo vietų, sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius nebuvimo, pastato nepritaikymo žmonių apgyvendinimui nenurodė.

37. Atkreiptinas dėmesys, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais dėl anksčiau nurodytų Pravieniškių PN-AK galimai neteisėtų veiksmų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bylos duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, į kuriuos pareiškėjas atkreipia dėmesį apeliaciniame skunde.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas įvertino ginčijamą teisės aktą ir veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, tačiau šio teiginio nedetalizuoja, t. y. nenurodo, kaip būtent toks vertinimas pasireiškia. ABTĮ 3 straipsnis numato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neviršijo šiame straipsnyje įtvirtintos administracinio teismo kompetencijos.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

40. Dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nurodo, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtomis taisyklėmis, patikrinusi bylos medžiagą, vertina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

41. Dėl pareiškėjo akcentuojamos teismo pareigos išreikalauti iš atsakovo atstovo bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, paaiškinimus pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi nurodytu teisiniu reglamentavimu, buvo aktyvus ir 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti teismui atsiliepimą į skundą, turimus su skundo dalyku susijusius dokumentus, duomenis, ar pareiškėjas buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl ginčo dalyko, duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę.

42. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl įrodinėjimo naštos tarp proceso šalių paskirstymo. Pažymi, kad atsakovo atstovas turi pareigą paneigti skunde nurodytas aplinkybes, kreipdamasis į kompetentingas institucijas, šiuo atveju į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl patikrinimų atlikimo ir patikrinimų rezultatus pateikti teismui. Pareiškėjas neturi kreiptis į atitinkamas institucijas, siekdamas įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, todėl, pareiškėjo teigimu, teismo teiginys, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, siekdamas įrodyti kameros neatitikimą higienos normų reikalavimams, yra nepagrįstas. Šią pareigą turi atsakovo atstovas. Priešingu atveju, nepaneigus skunde nurodytų argumentų, visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl įrodymų tinkamumo ir pakankamumo yra pažymėjęs, jog Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai gali būti vienas iš įrodymų (ABTĮ 57 str.) apie kalinimo sąlygas, tačiau tai, kad atitinkama gyvenamoji kamera ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta, savaime nereiškia, kad joje nebuvo skundžiamų neatitikimų higienos normoms. Todėl turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

46. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netvarkingos ir senos elektros instaliacijos nei vienoje patalpoje nebuvo tinkamai įrengtas apšvietimas, virtuvės patalpa buvo apšviečiama tik dienos natūralia šviesa.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodyti pareiškėjo argumentai yra nekonkretus, abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nesusiejo nurodytų aplinkybių su konkrečiais jo teisių pažeidimais. Akcentuotina, kad pagal CK 6.271 straipsnį viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamu atveju pagal nurodytas įrodinėjimo taisykles vertinant, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl netvarkingos ir senos elektros instaliacijos bei netinkamai įrengto patalpų apšvietimo rašytiniais įrodymais, negalima teigti, kad dėl nustatytų pažeidimų valstybei kyla civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos kitos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. priežastinis ryšis ir neturtinė žala. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie netinkamos apšvietos įtaką jo regėjimui, taip pat, kad kreipėsi medicininės pagalbos dėl sveikatos negalavimų ir pan. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl minėtų pažeidimų atsakovo atstovui. Akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu visuomenės sveikatos centrai visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, vykdo pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas nepateikė duomenų apie kreipimąsi į visuomenės sveikatos centrą, nors, kaip matyti iš Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 18 d. rašto-atsakymo į pareiškėjo skundą dėl nepakankamos oro temperatūros, tokia teisė pareiškėjui buvo žinoma, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas buvo laikomas higienos normų reikalavimus atitinkančioje kameroje. Pareiškėjas, teigdamas, kad kamera, kurioje buvo laikomas, dėl gyvenamojo ploto vienam asmeniui trūkumo negali būti vertinama kaip atitinkanti higienos normų reikalavimus, iš esmės nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu. Šis pareiškėjo akcentuojamas argumentas nebuvo nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, susijęs su ploto normos vienam asmeniui neužtikrinimu, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjui suteiktos galimybės naudotis dušu vieną kartą per savaitę prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto išaiškinimams, pagal kuriuos galimybė naudotis dušu turi būti užtikrinama ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

50. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte taip pat numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.

51. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tokiais atvejais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad atsakovas nepažeidė higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo atstovo paaiškinimai dėl socialinės reabilitacijos programos nesuteikimo yra nepagrįsti.

53. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Skundų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos neteikė. Atsakovas pateikė 2018 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 63-550 kurioje nurodė, jog nuteistiesiems organizuojamas užimtumas. Socialinės reabilitacijos grupinių priemonių taikymą patvirtina ir į bylą pateikta 3-ojo sektoriaus nuteistųjų dienotvarkė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam nepagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

55. Pirmosios instancijos teismas Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. sausio 18 d. rašto Nr. 2-231-7(4.11) „Dėl skundo tyrimo“ duomenimis pripažino, kad pareiškėjui atliekant bausmę 3-iojo sektoriaus 12 būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (netinkama temperatūra), todėl buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis, higienos normas atitinkančiomis sąlygomis. Vertino, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

57. Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią depresija, nervingumu, nemiga. Byloje nėra duomenų, kad dėl prastų gyvenimo sąlygų ir dėl jų atsiradusių pasekmių pareiškėjas būtų konsultuotas Psichologinės tarnybos specialistų, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjas kreiptųsi į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl sveikatos sutrikimų, kurios galėjo sukelti netinkamos jo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų sąlygų visumos. Konkrečiu atveju nustatytas tik vienas pažeidimas, todėl vertinti, kad jis sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nėra pagrindo.

58. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

59. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė