0e5b5e32-50be-411e-9daa-cafa39b2c817 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-738/2012                                                    Procesinio sprendimo kategorijos 44.5.2.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. A.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1806-565/2011 pagal ieÅ¡kovo P. A. Ž. ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas P. A. Ž. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje 1998-1999 m. tirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-017-98 jis buvo kaltinamas nusikaltimais valstybės tarnybai - kyÅ¡io priėmimu stambiu mastu, piktnaudžiavimu tarnyba bei tarnybos įgaliojimu virÅ¡ijimu. Pažymėjo, kad 1998 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovas buvo sulaikytas tuo metu galiojusio BPK 137 straipsnio tvarka. Nurodė, kad1998 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi ieÅ¡kovui buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kuri 1998 m. lapkričio 30 d. prokuroro nutarimu pakeista į namų areÅ¡tÄ .

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 24 d., 1998 m. spalio 9 d., 1998 m. gruodžio 22 d. prokuroro nutarimais areÅ¡tuotas ieÅ¡kovo butas, kratos metu paimti 2 100 JAV dolerių, ieÅ¡kovo medžioklinis Å¡autuvas bei mobilusis telefonas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 1999 m. balandžio mėnesį baudžiamoji byla su patvirtinta kaltinamÄ ja iÅ¡vada perduota Vilniaus apygardos teismui ir 2001 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius ieÅ¡kovo dalyvavimo inkriminuojamų nusikaltimų padaryme.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos 2001 m. kovo 9 d. nuosprendį P. A. Ž. atžvilgiu dalyje ir pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 282 straipsnio 2 dalyje ir 287 straipsnyje, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos dalyvių kasacinius skundus, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. vasario 21 d. nuosprendį ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka, 2003 m. birželio 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas P. A.

Ž. atžvilgiu paliko galioti 2001 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, o iÅ¡nagrinėjęs kasacinius skundus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 11 d. nutartimi prokuroro kasacinį skundÄ atmetė. IeÅ¡kovo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai be pakankamo pagrindo pradėjo ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu, neteisėtai jį sulaikė, nepagrįstai ilgam laikotarpiui skyrė kardomÄ sias priemones, be pagrindo apribojo nuosavybės teises bei nepateisinamai ilgai vykdė baudžiamosios bylos tyrimÄ ir ikiteisminį nagrinėjimÄ , dėl ko ieÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai patyrė nemalonių iÅ¡gyvenimų, suprastėjo jo reputacija visuomenėje, prarado pasitikėjimÄ tarp pažįstamų.

IeÅ¡kovo teigimu, neteisėtai pradėtas ir per ilgai trukęs bylos tyrimas pakenkė ieÅ¡kovo sÅ«naus sveikatai, tyrimo metu neatlaikęs įtampos mirė ieÅ¡kovo tėvas, be to, dėl bylos aplinkybių ieÅ¡kovas negalėjo toliau tęsti valstybės pareigÅ«no karjeros ir buvo priverstas anksčiau laiko iÅ¡eiti į pensijÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad bylos aplinkybės buvo pavieÅ¡intos visuomenės informavimo priemonėse ir tokiu bÅ«du buvo sudarytas jo, kaip nesÄ Å¾iningo valstybės pareigÅ«no įvaizdis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti.Dėl nepagrįsto kaltinimo nusikaltimo padarymu, neteisėto sulaikymo ir suėmimo, neteisėto nuosavybės teisių apribojimo teismas nurodė, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų.

Teismas pažymėjo, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ sprendžiant civilinėje byloje žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimÄ , ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais, reikÅ¡minga aplinkybė yra ir asmens iÅ¡teisinimo pagrindas. Teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo metu galiojusio BPK 3 straipsnis numatė prokuroro pareigÄ savo kompetencijos ribose iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ kiekvienu atveju, kai iÅ¡kyla aikÅ¡tėn nusikaltimo požymiai.

Teismas pažymėjo, kad tiek baudžiamoji byla dėl 50 000 JAV dolerių kyšio priėmimo iš A. T. per K. J., tiek baudžiamoji byla dėl 40 000 JAV dolerių ir 80 000 Lt kyšio priėmimo iš G. S. buvo iškeltos esant pakankamai duomenų įtarti, kad buvo padarytos šios nusikalstamos veikos ir tai patvirtina liudytojų A. T., A. T., G. S., I. J. parodymai, kiti rodymai.Teismo įsitikinimu, nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jo kaltė buvo grindžiama tik liudytojo G. S. ir kaltinamojo K. J. parodymais, o šie asmenys jį apkalbėjo.

Teismas nurodė, kad kaltinamoji iÅ¡vada ir baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo kaltė taip pat buvo grindžiama daugelio liudytojų parodymais, akistatos protokolais, parodymų atpažinti protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, skambučių suvestinėmis, įvairiais dokumentais ir kitais įrodymais. Teismas laikė neįrodytu ieÅ¡kovo teiginį, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai vertė liudytojÄ G. S. duoti parodymus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , žadėdami suÅ¡velninti skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę.

Teismas pažymėjo, kad nors liudytojas G. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pakeitė savo parodymus, tačiau byloje nenustatyta, kad G. S. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ verčiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. Teismas nurodė, kad byloje yra 2001 m. kovo 21 d. liudytojo G. S. pareiÅ¡kimas, kad parodymus pirmosios instancijos teisme pakeitė verčiamas kaltinamųjų, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas G. S. patvirtino bylos nagrinėjimo metu Lietuvos apeliaciniame teisme.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir toks iÅ¡teisinimo pagrindas rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti įrodymai, leidžiantys manyti, kad ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , tačiau teismas Å¡iuos įrodymus pripažino nepakankamais ieÅ¡kovo kaltei pagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį, kad įrodymų pakankamumas ikiteisminio tyrimo metu, tam, kad bÅ«tų pagrindas iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir atiduoti kaltinamÄ jį teismui, nėra tapatus įrodymų pakankamumui bylos nagrinėjimo teisme metu tam, kad bÅ«tų pagrindas priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Teismo teigimu, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymais buvo pakankami manyti ieÅ¡kovÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , rodo tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu padarius dalį jam inkriminuojamų nusikaltimų.Teismas pažymėjo, kad asmens suėmimas iki nuosprendžio priėmimo nėra bausmė už padarytÄ nusikaltimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo laikinai sulaikytas 1998 m. rugsėjo 23 d., taip pat suėmimas 1998 m. rugsėjo 25 d. ieÅ¡kovui buvo skirtas įtariant, kad ieÅ¡kovas trukdys nustatyti byloje tiesÄ , derindamas parodymus su kitais asmenimis, paveikdamas kitus asmenis, Å¡is suėmimo pagrindas nurodytas BPK 104 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 4 dalies 1 punkte.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas buvo kaltinamas nusikaltimų padarymu bendrai su kitais asmenimis, ieÅ¡kovo kaltė buvo grindžiama liudytojų ir kaltinamojo parodymais, todėl buvo pagrįstai įtarta, kad ieÅ¡kovas gali bandyti suderinti parodymus, paveikti liudytojus, o suėmimo pagrindui iÅ¡nykus, ieÅ¡kovas 1998 m. lapkričio 30 d. buvo paleistas iÅ¡ suėmimo.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BPK 195 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tardytojas privalo areÅ¡tuoti įtariamojo, kaltinamojo asmens turtÄ , siekiant užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį, galimÄ turto konfiskavimÄ , o BK 35 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta privaloma papildoma turto konfiskavimo bausmė už nusikaltimų, kuriais buvo įtariamas ieÅ¡kovas, padarymÄ , sprendė, kad buvo pagrindas uždėti areÅ¡tÄ ieÅ¡kovo turtui.Dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu truko nuo 1998 m. rugsėjo 9 d. iki 1999 m. balandžio 6 d., t.y. 7 mėnesius, ir tokia proceso trukmė nelaikytina ilga.

Teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose truko nuo 1999 m. balandžio 6 d. iki 2003 m. birželio 2 d., t.y. 4 metus ir 2 mėnesius, ir Å¡i proceso trukmė nelaikytina pernelyg ilga, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.Teismas pažymėjo, kad baudžiamoji byla sudėtinga, kaltinimai buvo pareikÅ¡ti 5 asmenims, kiekvienas iÅ¡ jų buvo kaltinamas kelių sudėtingų nusikalstamų veikų padarymu, tai patvirtina didelės apimties baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojoje iÅ¡vadoje nurodyti 34 į teismÄ kviestini liudytojai; byla buvo nagrinėjama visų trijų instancijų teismuose, todėl proceso trukmę įtakojo apeliacinių ir kasacinių skundų padavimo terminai, bylos paruoÅ¡imas nagrinėti apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose.

Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 14 d. nutartimi grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, esminės įtakos proceso trukmei neturėjo, be to, du teismo posėdžiai nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka pakartotinai buvo atidėti neatvykus į teismo posėdžius nuteistiesiems. Teismas nurodė, kad visi teismo posėdžiai buvo atidėti dėl objektyvių priežasčių – teisiamųjų, jų gynėjų, liudytojų neatvykimo į teismo posėdžius, 3 teismo posėdžiai neįvyko neatvykus ieÅ¡kovui ir jo gynėjui, 1 teismo posėdis – ieÅ¡kovo gynėjui papraÅ¡ius iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus, o teismas ėmėsi priemonių užtikrinti kaip galima greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ â€“ atidėdamas teismo posėdžius, BPK 300 straipsnio tvarka apklausė atvykusius liudytojus, neatvykusius liudytojus nurodė atvesdinti į teismo posėdį.

Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžių skaičius ir pertraukos tarp teismo posėdžių rodo, kad teismo posėdžiai nebuvo atidedami nepagrįstai ilgam terminui.Teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovo teigimu, 1998 m. rugsėjo 23 d. jis buvo nuÅ¡alintas nuo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Organizuoto nusikalstamumo ekonomikos srityje kontrolės valdybos Ūkinių nusikaltimų kontrolės skyriaus komisaro pareigų, o į pareigas ieÅ¡kovas buvo grÄ Å¾intas 2001 m. balandžio 2 d., t.y. po 2001 m. kovo 9 d.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, priėmimo; ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta piniginė kompensacija už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , o 2001 m. balandžio 3 d. įsakymu ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ pareigų 2001 m. balandžio 2 d. ieÅ¡kovo praÅ¡ymu. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, jog ieÅ¡kovas buvo priverstas paraÅ¡yti tokį praÅ¡ymÄ , nėra. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis procesas neturėjo esminės neigiamos įtakos ieÅ¡kovo darbinei veiklai.Nenustatęs neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo veiksmų iÅ¡kėlus ieÅ¡kovui baudžiamÄ jÄ bylÄ ir perdavus jÄ teismui, laikinai ieÅ¡kovÄ sulaikius ir skyrus jam suėmimÄ , areÅ¡tavus ieÅ¡kovo turtÄ , taip pat nenustatęs, kad baudžiamasis procesas ieÅ¡kovo atžvilgiu vyko pernelyg ilgai, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ atmetė.Dėl ieÅ¡kinio senaties termino teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sutrumpintas 3 metų terminas skaičiuotinas nuo 2003 m. birželio 2 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos, tuo tarpu ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas padavė 2010 m. rugpjūčio 27 d., t.y. žymiai praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teismo įsitikinimu, nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad ieÅ¡kovo reikalavimui ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas, vadovaujantis CK 1.134 straipsnio 1 punktu. Teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia ieÅ¡kovo garbės ir orumo bei privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimais (sudarytu neigiamu ieÅ¡kovo įvaizdžiu, ieÅ¡kovo autoriteto sumažėjimu, reportažų apie iÅ¡keltÄ bylÄ publikavimu masinės informacijos priemonėse), tačiau reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra reiÅ¡kiamas CK 6.272 straipsnio, o ne CK 1.114 straipsnio pagrindu, todėl netaikytinas CK 1.134 straipsnio 1 punktas.Teismas ieÅ¡kovo teiginius, kad neturėjo galimybės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu anksčiau, nes tai galėjo sutrukdyti jo žmonos karjerai valstybės tarnyboje, laikė neįrodytais.Teismas sprendė, kad, nesant pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, esant atsakovo praÅ¡ymui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinys atmestinas ir kaip pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas P. A. Ž. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo pakankamai intensyvus, operatyvus, spartus ir nepažeidžiantis ieÅ¡kovo, kaip įtariamojo bei kaltinamojo, teisių ir ilga baudžiamojo tyrimo veiksmų trukmė negali bÅ«ti pateisinama, nors tuo metu ir buvo atliekami kiti procesiniai veiksmai.

Didžiausia atsakomybė už bylos parengimo trukmę, bylos vilkinimo negalimumÄ tenka ikiteisminio tyrimo institucijų pareigÅ«nams, tiriantiems bylÄ ir kontroliuojantiems bylos ikiteisminio tyrimo atlikimÄ , o suėmimas turi trukti pateisinamÄ laikÄ . Dėl to, sprendžiant žalos atlyginimo dėl nepagrįstai ilgos suėmimo trukmės ginÄÄ vertintina, ar kvalifikuotam tyrimui atlikti buvo bÅ«tina iÅ¡naudoti visÄ suėmimo laikotarpį, ar tam esamomis sÄ lygomis turėjo pakakti mažiau laiko. Tik nustačius, jog ikiteisminio tyrimo institucijos bei pareigÅ«nai dėjo pastangas veikti kuo operatyviau, galima pateisinti tokio tyrimo, kartu ir kardomojo kalinimo (suėmimo) trukmę.

Tiek visa suėmimo trukmė, tiek ir tarpiniai suėmimo terminai turi bÅ«ti adekvatÅ«s ikiteisminio tyrimo konkrečių procesinių veiksmų atlikimui sunaudotam laikui.Teismas, vadovaudamasis CK 1.134 straipsniu, privalėjo netaikyti ieÅ¡kinio senaties. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ buvo grindžiamas garbės ir orumo bei privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimais, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, motyvuodamas, kad buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad teigdamas, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas apelianto atžvilgiu nebuvo pakankamai intensyvus, operatyvus, spartus ir nepažeidžiantis jo teisių, apeliantas nepagrindė tokių savo teiginių jokiais argumentais, iÅ¡skyrus bylos stadijų iÅ¡dėstymÄ chronologine seka, o tai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog iÅ¡ tiesų baudžiamasis persekiojimas apelianto atžvilgiu truko nepateisinamai ilgai. Atsakovo įsitikinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ kildinamas iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, todėl jam ieÅ¡kinio senatis netaikoma.

Atsakovo nuomone, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai bei aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, prieÅ¡ingai, priimtame sprendime iÅ¡dėstyti motyvai ir padarytos iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį susiklosčiusiems santykiams taikytinÄ reguliavimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ tinkamai vertino valstybės civilinę atsakomybę apelianto nurodytais ieÅ¡kinio pagrindais. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį dėl praleisto senaties termino paduoti ieÅ¡kinį, o apelianto motyvai dėl netaikytino sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino yra nepagrįsti, nes apeliantas ieÅ¡kinio teisiniu pagrindu nurodė CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Atsakovas pažymi, kad nesutikdamas su sutrumpintu ieÅ¡kinio senaties termino taikymu apeliantas nurodo, kad žala kilo iÅ¡ pažeistų asmens neturtinių teisių, tačiau tokia apelianto pozicija yra nesuprantama.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 1998 m. birželio 19 d. nutarimu buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 282 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo žymes dėl J. V. 15000 JAV dolerių kyšio priėmimo per K. J. iš A.

T. (baudžiamoji byla Nr.09-2-017-98, 1 t., 1 b.l.). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 1998 m. birželio 22 d. nutarimu buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla pagal BK 282 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo žymes dėl Vilniaus m. VPK ekonominės policijos pareigÅ«nų 50 000 JAV dolerių kyÅ¡io priėmimo iÅ¡ A. T. per K. J.. Baudžiamoji byla buvo sujungta su 1998 m. birželio 19 d. nutarimu iÅ¡kelta baudžiamÄ ja byla (baudžiamoji byla, 1 t., 2-3 b.l.).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 1998 m. rugsėjo 9 d. nutarimu buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla pagal BK 282 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo žymes dėl Vilniaus m. VPK ekonominės policijos pareigÅ«nų A. Ž. ir A. L. 40 000 JAV dolerių ir 80 000 Lt kyÅ¡io priėmimo iÅ¡ G. S.. Baudžiamoji byla buvo sujungta su 1998 m. birželio 22 d. nutarimu iÅ¡kelta baudžiamÄ ja byla (baudžiamoji byla, 1 t., 4 b.l.). 1998 m. rugsėjo 23 d.

P. A. Ž. buvo laikinai sulaikytas (baudžiamoji byla, 5 t., 109 b.l.). 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimu P. A. Ž. buvo patrauktas kaltinamuoju, pareiÅ¡kiant jam kaltinimÄ nusikaltimu, numatytu BK 282 straipsnio 2 dalyje (baudžiamoji byla, 5 t., 319-320 b.l.).Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 25 d. nutartimi P. A. Ž. buvo skirtas suėmimas iki 1998 m. lapkričio 30 d. (baudžiamoji byla, 5 t., 299-300 b.l.). Vilniaus apygardos teismo 1998 m. spalio 9 d. nutartimi Vilniaus 2 apylinkės teismo nutarimas buvo paliktas nepakeistas (baudžiamoji byla, 5 t.,304 b.l.). 1998 m. lapkričio 30 d. nutarimu suėmimas P. A.

Ž. buvo pakeistas į namų areÅ¡tÄ (baudžiamoji byla, 5 t., 305-306 b.l.).1999 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi namų areÅ¡tas P. A. Ž. buvo pakeistas į raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (baudžiamoji byla, 7 t., 140-141 b.l.).1998 m. rugsėjo 23 d., 1998 m. rugsėjo 24 d., 1998 m. spalio 9 d. ir 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimais buvo areÅ¡tuotas P. A. Ž. turtas (baudžiamoji byla, 5 t., 147-150, 153, 157-159, 164, 170-171 b.l.).1999 m. balandžio 6 d. baudžiamojoje byloje buvo patvirtinta kaltinamoji iÅ¡vada (baudžiamoji byla, 7 t., 16-57 b.l.).

P. A. Ž. buvo kaltinamas nusikaltimais valstybės tarnybai – kyšio priėmimo stambiu mastu (BK 282 str. 2 d.), piktnaudžiavimu tarnyba (BK 285 str.), tarnybos įgaliojimų viršijimu (BK 287 str.). 1999 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi kaltinamieji buvo atiduoti teismui, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 1999 m. gegužės 27 d. (baudžiamoji byla, 7 t., 64 b.l.).1999 m. gegužės 27 d. teismo posėdis neįvyko neatvykus dėl ligos P. A. Ž., jo advokatui ir daliai liudytojų (baudžiamoji byla, 7 t., 133-139 b.l.). 1999 m. birželio 28 d. teismo posėdis neįvyko neatvykus dėl ligos vienam iš teisiamųjų ir daliai liudytojų (baudžiamoji byla, 7 t., 200-205 b.l.). 1999 m. rugsėjo 2(3) d. teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus daliai liudytojų, BPK 300 straipsnio tvarka buvo apklausti atvykę liudytojai (baudžiamoji byla, 7 t., 261-274 b.l.). 1999 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo nutarta atvesdinti į teismo posėdį neatvykusius liudytojus (baudžiamoji byla, 7 t., 275-276 b.l.). 1999 m. lapkričio 4 d. teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus dėl ligos vienam iš teisiamųjų, vieno iš teisiamųjų advokatui ir daliai liudytojų (baudžiamoji byla, 8 t., 20-21 b.l.). 2000 m. sausio 21 d. teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus daliai liudytojų, BPK 300 straipsnio tvarka buvo apklausti atvykę liudytojai (baudžiamoji byla, 8 t., 53-59 b.l.). 2000 m. sausio 21 d. nutartimi buvo nutarta atvesdinti neatvykusius liudytojus (baudžiamoji byla, 8 t., 60-61 b.l.). 2000 m. kovo 27 d. teismo posėdis neįvyko neatvykus vieno iš teisiamųjų gynėjui ir daliai liudytojų, BPK 300 straipsnio tvarka buvo apklausti atvykę liudytojai (baudžiamoji byla, 8 t., 120-140 b.l.). 2000 m. birželio 12 d. teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus P. A.

Ž. advokatui ir daliai liudytojų (baudžiamoji byla, 8 t., 174-178 b.l.). 2000 m. birželio 12 d. nutartimi buvo nutarta atvesdinti neatvykusius liudytojus (baudžiamoji byla, 8 t., 181 b.l.). Kiti teismo posėdžiai su pertraukomis vyko nuo 2000 m. birželio 20 d. iki 2001 m. kovo 9 d. (baudžiamoji byla, 9 t., 84-220 b.l.).Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 9 d. nuosprendžiu P. A. Ž. buvo iÅ¡teisintas neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, nurodžius, kad nesurinkta neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareikÅ¡tų kaltinimų ieÅ¡kovui pagrįstumÄ (baudžiamoji byla, 10 t., 1-25 b.l.).2001 m. balandžio 2 d. byla su prokuroro ir nuteistųjų skundais buvo iÅ¡siųsta į Lietuvos apeliacinį teismÄ (baudžiamoji byla, 10 t., 55 b.l.). 2001 m. gegužės 24 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl vieno iÅ¡ nuteistųjų advokato ligos (baudžiamoji byla, 10 t., 71-72 b.l.). 2001 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdis buvo atidėtas tenkinus P. A.

Ž. advokato praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo (baudžiamoji byla, 10 t., 92-94 b.l.). 2001 m. lapkričio 14 d. teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus vieno iÅ¡ nuteistųjų advokatui (baudžiamoji byla, 10 t., 111-112 b.l.). Kiti teismo posėdžiai su pertraukomis vyko nuo 2001 m. gruodžio 14 iki 2002 m. vasario 21 d. (baudžiamoji byla, 10 t., 118-146 b.l.).Lietuvos apeliacinis teismo 2002 m. vasario 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 9 d. nuosprendis dalyje dėl P. A.

Ž. iÅ¡teisinimo buvo panaikintas ir P. A. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal BK 282 straipsnio 2 dalį ir 287 straipsnį (baudžiamoji byla, 10 t., 147-169 b.l.). 2002 m. gegužės 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko nutartimis buvo nutarta nagrinėti nuteistųjų ir prokuroro kasacinius skundus. 2002 m. birželio 5 d. nutartimi buvo paskirtas teisėjas pranešėjas ir jam pavesta parengti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, o 2002 m. rugsėjo 2 d. nutartimi byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje 2002 m. spalio 8 d. (baudžiamoji byla, 10 t., 233 b.l.). 2002 m. spalio 8 d. teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus dėl ligos P. A.

Ž. ir dar vienam nuteistajam (baudžiamoji byla, 10 t., 248-250 b.l.). 2002 m. gruodžio 3 d. teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus vieno iÅ¡ nuteistųjų advokatui ir vienam iÅ¡ nuteistųjų (baudžiamoji byla, 10 t., 267-269 b.l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. vasario 21 d. nuosprendį ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka (baudžiamoji byla, 10 t., 305-315 b.l.). 2003 m. kovo 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus vieno iÅ¡ nuteistųjų gynėjui (baudžiamoji byla, 11 t., 9-10 b.l.). 2003 m. balandžio 24 d. teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus vienam iÅ¡ nuteistųjų ir vienam iÅ¡ iÅ¡teisintųjų (baudžiamoji byla, 11 t., 24-25 b.l.).

Lietuvos apeliacinis teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartimi buvo atmestas prokuroro skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. Ž. buvo iÅ¡teisintas (baudžiamoji byla, 11 t., 50-65 b.l.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų baudžiamojo proceso metu, klausimas. Dėl nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo pakankamai intensyvus, operatyvus, spartus ir nepažeidžiantis ieÅ¡kovo, kaip įtariamojo bei kaltinamojo, teisių ir ilga baudžiamojo tyrimo veiksmų trukmė negali bÅ«ti pateisinama, nors tuo metu ir buvo atliekami kiti procesiniai veiksmai.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje A Nr. 3K-3-219/2010).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamÄ teismo procesÄ .

Å ios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). BPK yra įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ . Tai yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas per kiek įmanoma trumpiausiÄ laikÄ , įgyvendinimas nacionalinėje teisėje.Asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigÅ«nų pareigÄ veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo.

Valstybės institucijų, jų pareigÅ«nų pareigos baudžiamojo proceso metu nustatytos BPK 2 ir kituose straipsniuose. Bendroji rÅ«pestingumo pareiga įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Ä®pareigojant atitinkamas valstybės institucijas, jų pareigÅ«nus iÅ¡nagrinėti bylÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , siekiama apsaugoti proceso Å¡alis nuo proceso vilkinimo, kuris lemia ilgesnį, negu tai neiÅ¡vengiama, asmens netikrumÄ dėl savo likimo, kiek tai susiję su proceso baigtimi.Dėl Å¡ios asmens teisės ne kartÄ pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).

Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose remiamasi Å¡ios asmens teisės pažeidimu, atsižvelgia ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijÄ , aiÅ¡kinant ir taikant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. EŽTT pabrėžta, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo bÅ«senos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas (Stögmüller v. Austria, no. 1602/62, judgment of 10 November 1969, § 5).

Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo bÅ«sena bÅ«tų kiek įmanoma greičiau nutraukta, iÅ¡sprendžiant jam pareikÅ¡tų baudžiamųjų kaltinimų klausimÄ (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimÄ ), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiÅ¡kumo interesas.Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamÄ jį procesÄ atlikti per įmanomai trumpesnį laikÄ reiÅ¡kia laikÄ nuo oficialaus kompetentingos institucijos praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , iki galutinio sprendimo dėl pareikÅ¡to kaltinimo priėmimo (Kravtas v.

Lithuania, no. 12717/06, judgment of 18 January 2011, § 35).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudencijÄ , laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; taip pat Girdauskas v.

Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003; Oblov v. Russia, no. 22674/02, judgment of 15 January 2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ , vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesÄ ; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ieškovo P. A. Ž. atžvilgiu truko nuo 1998 m. rugsėjo 9 d. iki 1999 m. balandžio 6 d., t. y. 7 mėnesius, baudžiamosios bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose truko nuo 1999 m. balandžio 6 d. iki 2003 m. birželio 2 d., t.y. 4 metus ir 2 mėnesius. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso aplinkybes šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo, bei bylos nagrinėjimo teisme proceso trukmė buvo pernelyg ilga.

Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo sudėtinga, didelės apimties, kaltinimai buvo pareikšti 5 asmenims, buvo numatyta kviesti daug liudytojų, byla buvo nagrinėjama visų instancijų teismuose, teisminio nagrinėjimo trukmę įtakojo pačių kaltinamųjų (nuteistųjų) arba jų gynėjų veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog teismo posėdžių skaičius nebuvo pernelyg didelis, pertraukos tarp teismo posėdžių nepagrįstai ilgos.

Dėl bylos sudėtingumo kriterijaus pažymėtina, kad sudėtingumas gali būti susijęs tiek su faktinėmis, tiek su teisinėmis bylos aplinkybėmis. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizodų skaičius, persekiotų baudžiamojo proceso tvarka asmenų skaičius ir pan.), tyrimo ypatybėmis (pvz., daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų (apklausos, akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, ekspertizės, įrodymų rinkimas užsienio valstybėse ir pan.), kitais konkrečios bylos aspektais (pvz., proceso eigai įtakos turėjo kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas, įtariamųjų, kaltinamųjų veiksmai (slapstėsi, dažnai keitė parodymus), tokių asmenų ekstradicija ar perdavimas iš užsienio valstybės ir pan.).

Dėl teisinių bylos aspektų reikÅ¡mingi gali bÅ«ti teisės aktų pakeitimai, turintys reikÅ¡mės vertinamam procesui, iÅ¡kilę sudėtingi teisės klausimai, lėmę pareigÅ«nų darbo byloje apimtį (pvz., teismui kilo taikytinų teisės normų atitikties Konstitucijai, Europos SÄ jungos teisės klausimų, teko taikyti užsienio teisę ir pan.), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ valstybės civilinė atsakomybės už žalÄ , grindžiamÄ neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atveju, kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga, taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikÅ¡mę baudžiamojo proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010).Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad sprendžiant žalos atlyginimo dėl nepagrįstai ilgos suėmimo trukmės ginÄÄ vertintina, ar kvalifikuotam tyrimui atlikti buvo bÅ«tina iÅ¡naudoti visÄ suėmimo laikotarpį, ar tam esamomis sÄ lygomis turėjo pakakti mažiau laiko ir tik nustačius, jog ikiteisminio tyrimo institucijos bei pareigÅ«nai dėjo pastangas veikti kuo operatyviau, galima pateisinti tokio tyrimo, kartu ir kardomojo kalinimo (suėmimo) trukmę.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieÅ¡kovui P. A. Ž. buvo skirtas suėmimas iki 1998 m. lapkričio 30 d., 1998 m. lapkričio 30 d. nutarimu suėmimas ieÅ¡kovui buvo pakeistas į namų areÅ¡tÄ , o 1999 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi namų areÅ¡tas ieÅ¡kovui buvo pakeistas į raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kelių įtariamųjų atžvilgiu, kad trys baudžiamosios bylos buvo sujungtos į vienÄ , o ikiteisminis tyrimas bendrai truko 7 mėnesius, nėra pagrindo pripažinti, kad pareigÅ«nai veikė nepakankamai operatyviai, nerÅ«pestingai ar neatidžiai, kad ieÅ¡kovo P. A.

Ž. atžvilgiu taikytas 2 mėnesių trukmės suėmimas buvo nepagrįstai ilgas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovui suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog baudžiamasis procesas ieškovo P. A. Ž. atžvilgiu truko nepateisinamai ilgai, yra pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini. Dėl ieškinio senaties Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (teisme).

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).IeÅ¡kinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobÅ«dį, reikÅ¡mę, civilinių santykių dinamiÅ¡kumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamÄ vieÅ¡ojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumÄ ir vieÅ¡ojo intereso suteikti efektyviÄ civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybÄ balansÄ . Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iÅ¡ sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metu ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.134 straipsnyje įvardytiems reikalavimams (iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsiradusiems reikalavimams, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, indėlininkų reikalavimams iÅ¡mokėti indėlius, padėtus į bankÄ ir kitas kredito įstaigas) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ieÅ¡kinio senatis netaikoma.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo netaikyti ieÅ¡kinio senaties, vadovaudamasis CK 1.134 straipsniu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas P. A. Ž. 2010 m. rugpjūčio 27 d. pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 200 000 Lt neturtinei žalai, padarytai neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo veiksmais, atlyginti. Tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), kuris nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. birželio 2 d. nutarties priėmimo dienos (CK 1.127 str. 1 d.).Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors ieÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindė ieÅ¡kovo garbės ir orumo bei privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimais (sudarytu neigiamu ieÅ¡kovo įvaizdžiu, ieÅ¡kovo autoriteto sumažėjimu, reportažų apie iÅ¡keltÄ bylÄ publikavimu masinės informacijos priemonėse), tačiau reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ reiÅ¡kiamas CK 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, o ne CK 1.114 straipsnio, reglamentuojančio asmeninių neturtinių teisių ir vertybių klausimus, pagrindu, todėl CK 1.134 straipsnio 1 punktas netaikytinas.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje ieÅ¡kinio pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ bei pagrindÄ sprendžia, kad ieÅ¡kinys paduotas praleidus įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo bei ieÅ¡kinio senaties taikymo yra pagrįstos.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Alė Bukavinienė                                                     Audronė Jarackaitė Kazys KailiÅ«nas