0e5b39c1-e611-42d2-8a6f-305afa1bbcb7 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-396/2016                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00921-2014-2                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.;                                                                      1.2.4.5.;1.2.14.1.2.3.;1.2.14.3.1.;1.2.26.2. (S)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Albino Bielskio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Sergejui PelÅ¡, nuteistajam V. Å .,          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. Å ., J. J. (J. J.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:           V. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;- pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir V.

Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 27 straipsniu, V. Š. pripažintas pavojingu recidyvistu.V. Š. dėl kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl V.

P. plėšimo), iÅ¡teisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.V. Å . dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir J.

J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu ir J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.J. J. dėl kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl V.

P. plėšimo), iÅ¡teisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.IÅ¡ nuteistųjų J. J. ir V. Å . solidariai priteista nukentėjusiajam A. R. 68,05 Eur turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistojo V. Å . priteista nukentėjusiajam V. K. 28,96 Eur turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistojo V. Å . priteista nukentėjusiajam A. V. 1 026,41 Eur turtinei ir 3 533,36 Eur neturtinei žalai atlyginti.          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

V. Å . ir J. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. apie 00 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , daugiabučio namo arkoje, esančioje (duomenys neskelbtini), V. Å . tyčia ranka sudavus smÅ«gį į veidÄ A. R., taip sukeliant fizinį skausmÄ , ir nukentėjusiajam nukritus ant grindinio bei praradus sÄ monę, V. Å . ir J. J. apieÅ¡kojo nukentėjusiojo kiÅ¡enes ir pagrobė piniginę, kurioje buvo: asmens dokumentas – A.

R. asmens tapatybės kortelė Nr. XXXX; elektroninė mokėjimo priemonė – banko „S“ mokėjimo kortelė Nr. XXXX; nuolaidų kortelės „N“, „R“, „C“, „B“, „A“, neturinčios piniginės vertės; 200 Lt (perskaičiavus atitinka 57,95 Eur) bei mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žN“ su SIM kortele, kurio vertė 200 Lt (perskaičiavus atitinka 57,95 Eur) ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam A. R. padarė 400 Lt (perskaičiavus atitinka 115,85 Eur) turtinę žalÄ .

Taip pat, V. Å . ir J. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. apie 8 val. 00 min., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, užėjo į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir savo įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdydami visuomeninę rimtį bei tvarkÄ , matant paÅ¡aliniams asmenims, tyčia sudavė ne mažiau devynis smÅ«gius medine lazda bei metaliniu strypu D. A. į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam kraujosruvas pilvo deÅ¡inėje pusėje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, juosmens kairėje, kairiame sėdmenyje, kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimus nugaroje, kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu kairėje blauzdoje, ir tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .V.

Å . pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. apie 12 val. 00 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), įkiÅ¡o savo rankÄ Ä¯ A. F. striukės kiÅ¡enę bei pagrobė ten buvusius 100 Lt (perskaičiavus atitinka 28,96 Eur). Taip pat, V. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. apie 12 val. 30 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė medine lazda ne mažiau kaip keturiasdeÅ¡imt du smÅ«gius V.

V. į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas daugybines pailgas kraujosruvas visame kÅ«ne ir odos nubrozdinimus deÅ¡iniame petyje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste ir kairėje plaÅ¡takoje, muÅ¡tines žaizdas apatinėje lÅ«poje ir deÅ¡inėje blauzdoje, po to tyčia dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam į kairę kojÄ , taip padarydamas durtinę-pjautinę kairės Å¡launies žaizdÄ su pakinklinės arterijos ir venos bei didžiosios poodinės kojos venos sužalojimus, kas komplikavosi Å«miniu iÅ¡oriniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis mirė.J.

J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. apie 12 val. 30 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė V. P. ne mažiau keturis smÅ«gius medine lazda ir metaliniu strypu į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas odos nubrozdinimus veido ir galvos plaukuotosios dalies srityse, poodines kraujosruvas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu kairės alkÅ«nės srityje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės XI Å¡onkaulio lūžį, ir tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .Nuteistasis V.

Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.Skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė netyčia, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sunkų nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , todėl nepagrįstai pripažino jį pavojingu recidyvistu.Apeliantas skunde praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę, tačiau paskirti jÄ atlikti griežtesnėmis sÄ lygomis, t. y. dalį bausmės atlikti kalėjime.Nuteistasis J.

J. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.Skunde nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas labai jauno amžiaus, todėl nesuprato bei negalvojo apie pasekmes. PraÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad savo kaltę pripažino ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi.Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, sugadins jo asmeninį gyvenimÄ , nes visus jaunystės metus turės praleisti pataisos namuose.

Pažymi, kad nori keistis ir gyventi sÄ Å¾iningai, t. y. nebedarant nusikalstamų veikų. Apeliacinio proceso metu V. Å . ir jo gynėjas, J. J. gynėjas praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.  Nuteistųjų V. Å ., J. J. apeliaciniai skundai atmetami (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistieji V. Å . ir J. J. neskundžia įrodymų vertinimo dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl Å¡i nuosprendžio dalis neperžiÅ«rima. Vilniaus apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, taip pat įvertino įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Esminių BPK pažeidimų Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Ä®vertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės, atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.  Nuteistasis V. Å . skunde nurodo, kad nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė netyčia, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jokių kitų argumentų dėl to nenurodo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. Å . nužudė V. V. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. Å . nukentėjusiajam V. V. sudavė lazda ne mažiau kaip 42 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, po to, pasak nuteistojo, gindamasis peiliu dÅ«rė jam į kairę kojÄ . Bylos medžiagoje iÅ¡ tikrųjų nėra duomenų, kad V. Å . turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ nužudyti nukentėjusįjį V. V., o tyčia peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam į kairę kojÄ ir padarė durtinę – pjautinę kairės Å¡launies žaizdÄ su pakinklinės arterijos ir venos bei didžiosios poodinės kojos venos sužalojimus, kas komplikavosi Å«miniu iÅ¡oriniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusysis mirė, spontaniÅ¡kai.

Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad po to, kai V. V. sudavė peiliu į kojÄ , nuteistasis V. Å . iÅ¡ buto išėjo, jokios pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė, nors matė, jog iÅ¡ žaizdos kraujuoja (4 t., 163 b. l.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas tyčia dÅ«rė peiliu V. V. į kojÄ , tačiau nors ir nenorėjo nukentėjusiojo mirties, sÄ moningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nuteistojo V. Š. veikoje nėra jokių neatsargios veikos požymių, be to, apeliantas jų nenurodo ir apeliaciniame skunde. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.            Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.            Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“            Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).   Nuteistasis J.

J. apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nuoširdžiai gailisi. Iš pirmosios instancijos teismo protokolo turinio matyti, kad nuteistasis J. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė motyvuodamas tuo, kad blogai prisimena, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai vadovavosi apelianto parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 163 b. l.).

Nuteistasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį, pripažino (3 t., 10-11, 13-14, 22-26 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu J. J. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl plėšimo iÅ¡ A. R., tačiau nuteistasis savo kaltės dėl Å¡io nusikaltimo padarymo nepripažino (3 t., 22-26 b. l.).Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti Å¡iÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir kad dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Kasacinės nutartys Nr. 2K-43/2008, Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009). Be to, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iÅ¡ dalies, neigia padaręs plėšimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

R. (BK 180 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ nuteistojo V. Å . parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad V. V. nužudė gindamasis. Pirmosios instancijos teismas paneigė nuteistojo versijÄ dėl bÅ«tinosios ginties situacijos, o apeliantas skunde jokių argumentų dėl to nenurodo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų V. Å . ir J. J. prisipažinimai ir gailestis yra sÄ lygoti tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų ir paskirtų griežtų bausmių, tokiu bÅ«du siekiant suÅ¡velninti atsakomybės laipsnį.

Nors pirmosios instancijos teisme V. Å . ir J. J. atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau tai laikytina tik formaliu nuteistųjų poelgiu, kuris nėra nuoÅ¡irdus (4 t., 166 b. l.). Todėl, esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistųjų V. Å . ir J. J. prisipažinimÄ ir gailestį dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).             Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes V.

Å . ir J. J. už atskiras nusikalstamas veikas bei nustatydamas subendrintas bausmes, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmių skyrimo principų nepažeidė. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes (abu teisti už tyčinių nusikaltimų padarymÄ ), Å¡eiminę padėtį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , bei į tai, kad yra po dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Tai, kad V.

Å . ir J. J. niekur nedirbo, girtavo, anksčiau teisti už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , įrodo, kad abu nuteistieji linkę nusikalsti, jokių iÅ¡vadų nepadarė. Bylos duomenys patvirtina, kad abu nuteistieji, kaip asmenybės, yra pavojingi visuomenei, todėl jiems teisingai paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės. V. Å . pagal BK 129 straipsnio 1 dalį teisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė nežymiai didesnė, nei numato baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis. BÅ«tent tokių bausmių V.

Å . ir J. J. paskyrimas užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Nors J. J. teigia, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas labai jauno amžiaus, dėl to nesuprato bei negalvojo apie pasekmes, žada sÄ Å¾iningai gyventi ir daugiau nenusikalsti, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra pagrindu Å¡velninti paskirtas laisvės bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ar galutinę subendrintÄ bausmę.           Nuteistasis V. Å . apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę, tačiau dalį bausmės paskirti atlikti kalėjime.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai.

Tačiau byloje gautas tik V. Å . apeliacinis skundas, o prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo skundų nuteistojo padėtį sunkinančiais pagrindais negauta. Todėl nuteistojo V. Å . apeliaciniame skunde nurodytas praÅ¡ymas sunkinti jam laisvės atėmimo bausmės režimÄ , t. y. dalį bausmės paskirti atlikti kalėjime, netenkinamas.           BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas.

V. Å . nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 27 straipsnio 1 dalies (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija) dispozicijoje buvo numatyti analogiÅ¡ki pripažinimo recidyvistu požymiai, iÅ¡skyrus tai, jog naujoji įstatymo redakcija papildomai numatė, jog ankstesnius nusikaltimus toks asmuo turėjo padaryti bÅ«damas pilnamečiu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. Å . iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo turėjo penkis neiÅ¡nykusius teistumus, o už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ buvo pripažintas kaltu ir nuteistas bÅ«damas pilnametis.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamu 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu V. Å . pripažino kaltu ir nuteisė už vieno nesunkaus, dvejų apysunkių ir vieno labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas V. Å . pagrįstai pripažino recidyvistu ir BK 27 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymo nuostatų nepažeidė.  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

V. Å ., J. J. (J. J.) apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                     Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                                  Albinas Bielskis                                                                                  Linas Žukauskas                                                                          Â