Legislator Case Law & Legislation
0e5ab255-b03b-4bf1-a232-cf600343bb04 AI generated

0e5ab255-b03b-4bf1-a232-cf600343bb04 · Kauno apygardos teismas

Case Number 0e5ab255-b03b-4bf1-a232-cf600343bb04
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įgalioto atstovo advokato Dominyko Varno ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ įgalioto atstovo Lino MeÅ¡kio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ 13 480 eurų neiÅ¡mokėto papildomo darbo užmokesčio ir autorinių atlyginimų, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo laiku neiÅ¡mokėtos sumos iki Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2019 m. liepos 17 d. ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 1-6).

Legislator headnote

AI generated

0e5ab255-b03b-4bf1-a232-cf600343bb04 · Kauno apygardos teismas: – 3 022,08 eurų autorinių atlyginimų; 2016 m. – 4 078 Eur autorinių atlyginimų)). IeÅ¡kovei taip pat priteistina 3 200 eurų už 2017 metais žurnale „Šeimininkė“ iÅ¡spausdintus 37 autorines publikacijas, 1 500 eurų autorinis atlyginimas už 2017 m. UAB „Ūkininko patarėjas“ leistame žurnale „TOP Moterys“ iÅ¡spausdintus autorinius darbus, 2 800 Eur už laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ iÅ¡spausdintus autorinius darbus 2018 m., 1 680 Eur už laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ iÅ¡spausdintus autorinius darbus 2019 m. pirmÄ pusmetį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-881-773/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12249-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1. 2.6.8.11.5.; 2.7.1.4.; 3.1.14.10.; 3.1.7.6. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

B. įgalioto atstovo advokato Dominyko Varno ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ įgalioto atstovo Lino MeÅ¡kio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ 13 480 eurų neiÅ¡mokėto papildomo darbo užmokesčio ir autorinių atlyginimų, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo laiku neiÅ¡mokėtos sumos iki Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2019 m. liepos 17 d. ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 1-6).

Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. dirba UAB „Ūkininko patarėjas“ korespondente Jurbarke. Darbo sutartyje, sudarytoje 2015 m. kovo 18 d., buvo susitarta, kad bendrovė mokės ieÅ¡kovei minimalų mėnesinį atlyginimÄ ir papildomÄ darbo užmokestį, vadovaujantis direktoriaus įsakymu. Sudarydami darbo sutartį su tuometiniu UAB „Ūkininko patarėjas“ direktoriumi – redaktoriumi V. N. žodžiu sutarė, kad bendras darbo užmokestis nebus mažesnis nei vidutinis Å¡alies atlyginimas, iÅ¡mokėtas į rankas (be mokesčių).

Žodžiu taip pat buvo susitarta, kad ieÅ¡kovė galės bendradarbiauti UAB „Ūkininko patarėjas“ leidžiamuose žurnaluose „Šeimininkė“ ir „Rasos“, už kÄ jai bus atlyginama per papildomÄ darbo užmokestį, skiriamÄ direktoriaus įsakymu. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad papildomas darbo užmokestis bus mokamas kiekvieno mėnesio 25 d. už praėjusį kalendorinį mėnesį. Iki 2016 m. vidurio papildomas darbo užmokestis buvo mokamas laiku, tačiau paskui pradėjo vėluoti.

Už 2016 m. gruodžio mėnesį papildomÄ darbo užmokestį daugelis darbuotojų gavo tik 2017 m. liepos mėnesį. UAB „Ūkininko patarėjas“ direktorius – redaktorius V. N. teigė, kad papildomas darbo užmokestis vėluoja dėl atsakovo prastos finansinės padėties, tačiau yra apskaičiuojamas kaip bendrovės skola darbuotojams ir bus iÅ¡mokamas situacijai pagerėjus. 2017 m. rugsėjo 12 d. UAB „Ūkininko patarėjas“ direktoriaus įsakymu Nr. 89 buvo pakeistas darbo sutarties 3 punktas: nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. ieÅ¡kovei nustatytas 570 eurų atlyginimas.

Kitos darbo sÄ lygos nepasikeitė, todėl papildomas darbo užmokestis už parengtus autorinius darbus ir toliau turėjo bÅ«ti skaičiuojamas ir mokamas direktoriaus įsakymu, kaip ir numatyta darbo sutartyje su UAB „Ūkininko patarėjas“. 2017 m. spalio 11 d. pasikeitė UAB „Ūkininko patarėjas“ akcininkai ir valdyba, įmonės direktoriumi tapo J. S.. Pasikeitus bendrovės valdymo organams, ieÅ¡kovė ir kiti atsakovės darbuotojai nuolat gaudavo oficialius vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojos V.

L. elektroninius laiÅ¡kus apie padėtį bendrovėje. Juose atsakovės darbuotojai buvo užtikrinami, kad įmonės įsipareigojimai bus tęsiami ir atsakovas darbuotojams grÄ Å¾ins susikaupusias skolas. 2017 m. buvo atleisti žurnalo „TOP moterys“ korespondentai ir didelė dalis UAB „Ūkininko patarėjas“ darbuotojų. Visiems jiems bendrovė iÅ¡mokėjo susikaupusiÄ skolÄ pagal susitarimÄ , teismo sprendimais arba patvirtintomis taikos sutartimis, nes dalis darbuotojų kreipėsi į teismÄ su analogiÅ¡kais Å¡iam ieÅ¡kiniais.

IeÅ¡kovė liko dirbti pas atsakovę ir tikėjosi, kad bus su ja tinkamai atsiskaityta. Po atsakovės akcininkų ir bendrovės valdymo organų pasikeitimo ieÅ¡kovė ne kartÄ kalbėjo telefonu su atsakovės vyriausiuoju redaktoriumi G. M. apie susikaupusiÄ atsakovės skolÄ . Telefonu ir susitikime ieÅ¡kovė buvo užtikrinta, kad dėl skolos gali bÅ«ti rami, ji po kelių mėnesių visiems bus iÅ¡mokėta pagal sudarytÄ atsiskaitymų grafikÄ , tačiau atsakovė pažado neiÅ¡tesėjo. IeÅ¡kovė kartu su kitais atsakovės darbuotojais dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio 2018 m. kreipėsi į atsakovę ir raÅ¡tu, tačiau atsakovė nereagavo.

IeÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 21 d. gavo atsakovės praneÅ¡imÄ apie pasikeitusias darbo apmokėjimo sÄ lygas, kuriame buvo nustatytos ir papildomos darbo sutarties sÄ lygos. IeÅ¡kovė 2019 m. sausio 4 d. registruotu laiÅ¡ku pateikė UAB „Ūkininko patarėjas“ direktoriui J. S. ir vyr. redaktoriui G. M. motyvuotÄ atsakymÄ , kad negali pasiraÅ¡yti darbo sutarties priedo, kuriame iÅ¡ esmės keičiasi jos darbo sÄ lygos, nes nustatoma, kad autorinis atlyginimas bus mokamas tik už raÅ¡inius, kurie virÅ¡ys nustatytÄ 70 tÅ«kstančių spaudos ženklų (be tarpų) darbo normÄ .

IeÅ¡kovė taip pat raÅ¡tu pareikalavo pateikti duomenis apie anksčiau susikaupusios skolos dydį ir jos iÅ¡mokėjimo grafikÄ , tačiau atsakovė visus praÅ¡ymus ignoravo. IeÅ¡kovės nuomone toks autorių, darbuotojų teisių bei interesų ignoravimas yra tiesiog atsakovės apsisprendimo nevykdyti savo neginčijamų įsipareigojimų. Atsakovės vyr. redaktorius G. M. 2019 m. balandžio 29 d. telefonu ieÅ¡kovei nurodė, kad „nemokės V. N. skolų“. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. spalio 11 d.

UAB „Ūkininko patarėjas“ valdymÄ perėmus naujiems akcininkams ir pradėjus dirbti naujai paskirtiems vadovams, papildomas darbo užmokestis už pateiktus autorinius kÅ«rinius ieÅ¡kovei nebemokamas ir nebeskaičiuojamas. Apie tai, kad papildomos darbo užmokesčio dalies, numatytos sudarytoje darbo sutartyje, nebus, bendrovės vadovai darbuotojų neinformavo, todėl ieÅ¡kovė net negalėjo pareikÅ¡ti, kad nesutinka dirbti tokiomis sÄ lygomis, todėl pagrįstai tikėjosi, kad bus mokama ir papildoma darbo užmokesčio dalis, juo labiau, kad buvo žadama vykdyti visus įsipareigojimus.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad autorinis atlyginimas turi bÅ«ti mokamas už kiekvienÄ panaudotÄ autorinį kÅ«rinį. Atsakovė, atsisakymÄ mokėti autorinį atlyginimÄ motyvavo tuo, kad nėra raÅ¡ytinių sutarčių, nors Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog raÅ¡ytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kÅ«rinių skelbimo periodiniuose leidiniuose.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovas nevykdo savo prievolių ir yra skolingas ieÅ¡kovei aukščiau nurodytų aplinkybių ir Å¡alių tarpusavio santykių pagrindu atsiradusiÄ skolÄ , t. y. autorinį atlyginimÄ . IeÅ¡kovės naudai yra priteistinas atsakovo įsakymu paskirtas 2017 m. sausio – rugsėjo mėnesių papildomas 4 300 eurų darbo užmokestis, kuris laikytinas autoriniu atlyginimu. Kadangi atsakovė duomenų neteikia, ieÅ¡kovė nurodomÄ atlygio dydį apskaičiavo pagal 2015 – 2016 m. mokėtÄ vidutinį papildomÄ darbo užmokestį (po 479,50 euro (atskaičius mokesčius – po 409 eurų) per mėnesį, kurį atsakovė nurodė iÅ¡mokėjusi ieÅ¡kovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktose pažymose (2015 m.

– 3 022,08 eurų autorinių atlyginimų; 2016 m. – 4 078 Eur autorinių atlyginimų)). IeÅ¡kovei taip pat priteistina 3 200 eurų už 2017 metais žurnale „Šeimininkė“ iÅ¡spausdintus 37 autorines publikacijas, 1 500 eurų autorinis atlyginimas už 2017 m. UAB „Ūkininko patarėjas“ leistame žurnale „TOP Moterys“ iÅ¡spausdintus autorinius darbus, 2 800 Eur už laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ iÅ¡spausdintus autorinius darbus 2018 m., 1 680 Eur už laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ iÅ¡spausdintus autorinius darbus 2019 m. pirmÄ pusmetį.

Ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo neišmokėtos sumos iki ieškinio pareiškimo dienos – 2019 m. liepos 17 d.

2. Atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 168-173). Nurodė, kad jokia autorinė sutartis su ieÅ¡kove sudaryta nebuvo. Atsakovė neneigia, kad praeityje, vadovaujant ankstesniam atsakovės vadovui V. N., ieÅ¡kovei bÅ«davo iÅ¡mokami autoriniai atlyginimai, tačiau tai buvo daroma nepagrįstai ir netgi neteisėtai. Nauja atsakovės administracija nustatė, kad nėra ne tik sutarčių, tačiau ir jokių vidinių tvarkų, kurių pagrindu bÅ«tų galima už žurnalisto darbÄ pagal darbo sutartį mokėti autorinius atlyginimus.

Jei ir buvo neteisėti ankstesnio vadovo įsakymai dėl autorinių atlyginimų iÅ¡mokėjimo, jie nesukÅ«rė prievolės ir toliau mokėti autorinius atlyginimus. Todėl nuo 2017 m. spalio mėnesio autoriniai atlygiai nėra mokami darbuotojams. IeÅ¡kovės darbo sutartis buvo keista kelis kartus. 2017 m. birželio 30 d. pakeitimu nauja redakcija iÅ¡dėstytas darbo sutarties 3 punktas dėl darbo užmokesčio dydžio nurodant, kad darbo užmokesčio dydis yra LR Vyriausybės nustatoma minimali alga ir vienas euras per mėnesį, o 2017 m. rugsėjo 12 d. ieÅ¡kovės darbo užmokestis padidintas iki 570 Eur, tačiau nuostatos apie papildomÄ atlygį netgi neliko.

Darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kadangi 2017 m. sausio – rugsėjo mėnesiais į apskaitos sistemÄ ieÅ¡kovei ankstesnio atsakovės vadovo nurodymu buvo priskaičiuotas 1 901,88 Eur autorinis atlyginimas, atsakovė gera valia nutraukiant darbo santykius nusprendė Å¡ias sumas ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti, tačiau svarsto galimybę reikalauti Å¡ių sumų iÅ¡ ankstesnio atsakovės vadovo V. N. kaip žalos atsakovei atlyginimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovei reguliariai buvo mokamas darbo užmokestis, kuris paskutiniu darbo sutarties pakeitimu kaip tik buvo padidintas, o ne sumažintas, todėl ieÅ¡kovė klaidina teismÄ teigdama, kad jos darbo užmokestis buvo neteisėtai sumažintas.

IeÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių sutarčių ar argumentų, kodėl atsakovė turėtų sumokėti autorinius atlyginimus už jos darbo funkcijų atlikimÄ . Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad kÅ«rinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra kÅ«rinį sukÅ«ręs fizinis asmuo arba asmenų grupė, o turtinės autorių teisės į tokius darbuotojų sukurtus kÅ«rinius pereina darbdaviui penkeriems metams, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Å ioje situacijoje ieÅ¡kovę ir atsakovę siejo darbo santykiai, buvo sudaryta darbo sutartis už korespondentės pareigų atlikimÄ . Kadangi nebuvo susitarta kitaip, atsakovei perėjo darbuotojų, įskaitant ir ieÅ¡kovę, kÅ«rinių turtinės teisės 5 metams, ir nėra jokio pagrindo papildomai mokėti autorinį atlyginimÄ . Be to, ieÅ¡kovės pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti ir klaidinantys. IeÅ¡kovės pateiktuose atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktuose darbai nėra įvertinti konkrečiomis sumomis.

Taip pat aktai nėra pasiraÅ¡yti nei vieno atsakovės administracijos atstovo, o tik pačios ieÅ¡kovės, todėl neturi teisinės galios. IeÅ¡kovės pateiktuose aktuose (iÅ¡skyrus 2017 m. sausio 7 d., 2017 m. vasario 25 d., 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 20 d. aktus) yra įtartinai pasikartojančių klaidų, kas leidžia abejoti dokumentų autentiÅ¡kumu: neatitinka akte nurodytos datos, tame pačiame 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m gegužės 31 d. aktuose mėnesis iÅ¡taisytas ranka tos pačios spalvos tuÅ¡inuku ir panaÅ¡iu raÅ¡tu, kaip ir ieÅ¡kovės paraÅ¡as, visuose aktuose (iÅ¡skyrus 2017 m. sausio 7 d., 2017 m. vasario 25 d., 2017 m. balandžio 13 d., 2017 m. balandžio 20 d. aktus) prieÅ¡ nurodytÄ Ä¯vertinimo datÄ matomas dvejetas ir dalis nulio, 2018 m. rugsėjo – 2019 m. birželio mėnesio aktuose nurodytos tik „Rasų“ redaktorės pareigos, bet nenurodyta konkretus vardas ir pavardė.

Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar aktai nebuvo sudaryti pačios ieÅ¡kovės, nors nurodoma, kad tai atsakovės dokumentai. Autorinių atlyginimų apskaičiavimas pagal 2015-2016 m. mokėtÄ vidutinį papildomÄ darbo užmokestį neturi jokio pagrindo. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų 2017 m. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų, kai dar buvo skiriami autoriniai atlyginimai, matyti, kad ieÅ¡kovės raÅ¡iniai buvo vertinami nuo 7 iki 15 Eur, tačiau nei vienas nesiekė 100-150 Eur, kurios savo skaičiavimuose pateikia ieÅ¡kovė.

Taigi, ieškovė ne tik, kad nepateikė pagrįstų įrodymų dėl jos reikalaujamų autorinių atlyginimų, bet ir piktavališkai siekia be pagrindo praturtėti. Todėl ieškovės reikalavimai yra atmestini.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovės D. B. ieÅ¡kinio dalies dėl 1 901,88 Eur autorinių atlyginimų, atskaičius mokesčius, atsisakymÄ ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukė (2 t., e. b. l. 46). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovės D. B. ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovės D. B. naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“, 4 028,51 Eur autorinį atlyginimÄ , neatskaičius mokesčių bei socialinio draudimo įmokų, 164,28 Eur palÅ«kanas už vėlavimÄ Ä¯vykdyti prievolę, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 4 028,51 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 659,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D.

B. atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ naudai 2 230,39 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 124-131).

5. Teismas nustatė, kad atsakovė 2017 m. spalio-gruodžio mėnesiais leidinyje „TOP Moterys“ iÅ¡spausdino 11 ieÅ¡kovės raÅ¡ytų publikacijų, 2017 m. vasario-rugsėjo mėnesiais leidinyje „Šeimininkė“ iÅ¡spausdino 38 ieÅ¡kovės raÅ¡ytas publikacijas, leidinyje „Ūkininko patarėjas“ – 94 publikacijas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. leidinyje „Ūkininko patarėjas“ – 167 ieÅ¡kovės raÅ¡ytas publikacijas. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl autorinės sutarties tarp Å¡alių sudarymo fakto, tačiau nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė yra ieÅ¡kinyje nurodytų publikacijų autorė ir kad Å¡ios publikacijos buvo iÅ¡spausdintos atsakovės leidžiamuose leidiniuose. Atsakovė teigia, jog už straipsnių raÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei buvo mokamas darbo užmokestis, o autorinis atlyginimas buvo mokamas nesant tam teisinio pagrindo – autorinės sutarties.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTÄ®) 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog autorinė sutartis sudaroma raÅ¡tu, tačiau raÅ¡ytinė forma nėra privaloma sutartims dėl kÅ«rinių skelbimo periodiniuose leidiniuose. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 1–2 dalimis, raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymas sutartį negaliojančia daro tik įstatyme tiesiogiai nurodytais atvejais. ATGTÄ® 42 straipsnyje tokios nuorodos nėra, todėl, net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta, kad autoriniai santykiai tarp Å¡alių turėjo bÅ«ti įforminti raÅ¡tu, formos nesilaikymas nepaneigtų sandorio teisėtumo ir iÅ¡ jo kylančių teisių (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1292-945/2019 13 punktÄ ).

7. Teismas konstatavo, kad Å¡alys, 2015 m. kovo 18 d. sudarydamos darbo sutartį, sudarė ir žodinę autorinę sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei autorinį atlyginimÄ (honorarÄ ) už ieÅ¡kovės paraÅ¡ytus straipsnius, iÅ¡spausdintus atsakovės leidžiamuose periodiniuose leidiniuose. Å iÄ aplinkybę teismas nustatė remdamasis liudytojo V. N. 2020 m. sausio 22 d. posėdyje duotais parodymais apie tai, kad darbo sutartį bei žodinę autorinę sutartį su ieÅ¡kovę atsakovės vardu sudarė jis, kaip bendrovės vadovas.

KÅ«rybiniams darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis ir autorinis honoraras. IeÅ¡kovė buvo kÅ«rybinė darbuotoja. RaÅ¡ytinės autorinės sutartys buvo sudaromos tik su neetatiniais paslaugas teikiančiais asmenimis. Teismas taip pat rėmėsi liudytojos D. J. 2020 m. sausio 22 d. posėdyje duotais parodymais apie tai, kad su ja buvo sudaromos ir raÅ¡ytinės ir žodinės autorinės sutartys, liudytojos E. K.-M. 2020 m. sausio 22 d. posėdyje duotais parodymais apie tai, kad su V. N. prieÅ¡ įsidarbinimÄ tarėsi dėl darbo užmokesčio ir autorinio atlyginimo, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, D.

B. autorinio atlyginimo paskaičiavimu, jos raÅ¡inių sÄ raÅ¡u, iÅ¡ kurių matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 1 901,88 Eur autorinio atlyginimo už 2017 m. vasario-rugsėjo mėnesiais iÅ¡spausdintas publikacijas leidiniuose „Šeimininkė“ ir „Ūkininko patarėjas“.

8. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1292-945/2019 buvo konstatuota, jog įmonėje ilgÄ laikÄ buvo susiklosčiusi praktika, pagal kuriÄ atsakovės leidžiamiems leidiniams buvo nustatyti autorinių honorarų fondai bei autorinis atlyginimas periodiÅ¡kai buvo skaičiuojamas ir mokamas ne tik ieÅ¡kovui, bet ir kitiems prie leidinių kÅ«rimo prisidėjusiems asmenims, autorinis atlyginimas tiek ieÅ¡kovui (V. N.), tiek ir kitiems kÅ«rybines funkcijas atlikusiems asmenims, buvo mokamas ilgÄ laikÄ , t. y.

įmonėje buvo nusistovėjusi autorinio atlyginimo mokėjimo praktika. Aplinkybę dėl žodinių autorinių sutarčių sudarymo patvirtina ir VMI pažymos, iÅ¡ kurių matyti, jog nuo 2015 m. atsakovė reguliariai teikė VMI duomenis apie ieÅ¡kovei priskaičiuotÄ autorinį atlyginimÄ . Byloje apklaustų liudytojų V. N., V. L., D. J. parodymais, korespondento pareiginiais nuostatais nustatyta, jog korespondento darbo funkcijos apėmė ir kÅ«rybinį darbÄ â€“ straipsnių raÅ¡ymÄ . Tačiau, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė savaime nepaneigia Å¡alių susitarimo už tÄ patį kÅ«rybinį darbÄ , be tam tikros dalies nustatyto darbo užmokesčio, mokėti ir autorinį atlyginimÄ pagal Å¡alių sudarytÄ Å¾odinę autorinę sutartį.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog Å¡alių sudaryta žodinė autorinė sutartis ieÅ¡kovės darbo bendrovėje laikotarpiu įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų buvus nutraukta (vienaÅ¡aliÅ¡kai ar Å¡alių susitarimu) ar bÅ«tų nustojusi galioti kitais pagrindais. Darbo sutarties sÄ lygos dėl darbo užmokesčio dydžio pakeitimas 2017 metais savaime neįrodo žodinės autorinės sutarties pasibaigimo. Todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti autorinio atlyginimo už ieÅ¡kinyje nurodytais laikotarpiais atsakovei perduotas publikacijas.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nurodė, jog jai nesumokėtas atsakovės įsakymu paskirtas 2017 m. sausio – rugsėjo mėnesių papildomas 4 300 eurų darbo užmokestis, tačiau liudytojas V. N. parodė, kad papildomas darbo užmokestis buvo skatinimo priemonė, kūrybiniams darbuotojams jis nebuvo mokamas, o ieškovė buvo kūrybinė darbuotoja. Byloje nėra duomenų apie atsakovės vadovo įsakymais darbo sutarties nustatyta tvarka ieškovei paskirtus papildomus darbo užmokesčius.

Nenustatyta ir tai, kad papildomas darbo užmokestis ieškovei kada nors apskritai būtų buvęs faktiškai mokamas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad 4 300 eurų papildomas darbo užmokestis ieškovei negali būti priteisiamas. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos dalis dėl 3 200 eurų už 2017 metais žurnale „Šeimininkė“ išspausdintas 37 autorines publikacijas yra nutraukta, nes ieškovė nors ir atsakė ieškinio reikalavimų dalyje dėl 1901,88 Eur, tačiau šios sumos dydis yra atskaičius mokesčius, tuo tarpu neatskaičius mokesčių ši suma sudaro 3 240 Eur.

11. Teismas, spręsdamas dėl ieškovei nesumokėto 1 500 eurų autorinio atlyginimo už 2017 m. UAB „Ūkininko patarėjas“ leistame žurnale „TOP Moterys“ išspausdintus autorinius darbus, nustatė, kad atsakovė 2017 m. spalio-gruodžio mėnesiais leidinyje „TOP Moterys“ išspausdino 11 ieškovės rašytų publikacijų. Remiantis liudytojo V. N. parodymais, konkretų autorinių honorarų dydį nustatydavo komisija aktais, kuriuos tvirtindavo direktorius. Honoraras už straipsnį svyruodavo nuo 5 Eur iki 100 Eur, už straipsnį leidinyje „TOP Moterys“ maksimalus honoraro dydis buvo 150 Eur.

Liudytoja E. K.-M. parodė, jog didžiausias ieškovės honoraras už straipsnį leidinyje „TOP Moterys“ buvo 150 Eur. Iš atsakovės pateiktų suvestinių matyti, kad honorarai už straipsnius laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ buvo gerokai mažesni nei honorarai už straipsnius, išspausdintus žurnale „Šeimininkė“. Teismui nepateikti bendrovėje nusistovėjusia tvarka sudaryti ir komisijos pasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, kuriais būtų nustatytas honorarų dydis už ieškovės rašytus straipsnius žurnale „TOP Moterys“.

Todėl teismas laikė, jog nustatant ieÅ¡kovei priteistino autorinio atlyginimo už minėtus 11 straipsnių dydį teisinga bÅ«tų vadovautis mažiausio ir didžiausio autorinio atlyginimo už straipsnį žurnale vidurkiu. Bylos duomenimis, mažiausias ieÅ¡kovei mokėtas autorinis atlyginimas už straipsnį žurnale buvo 35 Eur, didžiausias – 150 Eur (liudytojų V. N. ir E. K.-M. parodymai), vidurkis – 92,50 Eur ((35 + 150) / 2). Ä®vertinus vienÄ ieÅ¡kovės raÅ¡ytÄ straipsnį 92,50 Eur suma, 11 straipsnių įvertintini 1 017,50 Eur suma.

Atsakovei nepateikus įrodymų apie Å¡ios sumos sumokėjimÄ ieÅ¡kovei, teismas sprendė, kad nurodyta suma ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytų sumų atsakovė apskaičiuodavo bei už ieÅ¡kovę mokėdavo gyventojų pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas, tam ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, teismas konstatavo, jog Å¡alys buvo sutarę dėl bruto (prieÅ¡ mokesčius) honorarų sumų. Todėl 1 017,50 Eur suma ieÅ¡kovei priteistina neatskaičius mokesčių.

Ieškinys dėl likusios 482,50 Eur sumos už minėtus straipsnius priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti autorinį atlyginimÄ už 2018 m. – 2019 m. birželio mėnesiais UAB „Ūkininko patarėjas“ leistame laikraÅ¡tyje iÅ¡spausdintus ieÅ¡kovės autorinius kÅ«rinius, t.y. 2018 metais – 2 800 eurų, o 2019 m. už 6 mėnesius – 16 80 eurų, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pateiktuose atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose už minėtÄ laikotarpį nenurodyti autorinio atlyginimo dydžiai, aktai nepasiraÅ¡yti komisijos narių, nepatvirtinti bendrovės vadovo.

Per laikotarpį nuo 2017 m. vasario iki 2017 m. spalio laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ buvo iÅ¡spausdinta 94 ieÅ¡kovės straipsnių, už kuriuos jai priskaičiuota 1 695 Eur autorinių atlyginimų suma. Autorinio atlyginimo vidurkis už vienÄ straipsnį – 18,03 Eur (1 695 / 94). Nesant kitų įrodymų apie sutartÄ honorarÄ už konkretų straipsnį laikraÅ¡tyje, teismas vadovavosi Å¡iuo dydžiu ir nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. leidinyje „Ūkininko patarėjas“ buvo iÅ¡spausdintos 167 ieÅ¡kovės raÅ¡ytos publikacijos, sprendė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 3 011,01 Eur (167 x 18,03) neatskaičius mokesčių už 2018 m.

– 2019 m. birželio mėnesiais UAB „Ūkininko patarėjas“ leistame laikraštyje išspausdintus ieškovės autorinius kūrinius. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas tenkino ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti jai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo laiku neiÅ¡mokėtos sumos iki Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2019 m. liepos 17 d. Teismas pažymėjo, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ).

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Ä®statymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti. Taigi, ikiteisminės kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos. Toks kompensuojamųjų palÅ«kanų apskaičiavimo bÅ«das pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytas konkretus Å¡alių susitarimas dėl atsiskaitymo už autorinius kÅ«rinius momento. Liudytoja I. G. 2020 m. sausio 28 d. posėdyje parodė, jog iki 2016-2017 m., kai sutriko pinigų srautai, buvo atsiskaitoma kas mėnesį, po to – kas ketvirtį. Todėl nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingas yra pareikalavimo įvykdyti prievolę momentas. Bylos duomenimis, reikalavimas atsakovei iki 2018 m. spalio mėnesio pradėti mokėti autorinį atlyginimÄ buvo suformuluotas 2018 m. rugpjūčio 20 d. praÅ¡yme, kurį, be kitų bendrovės darbuotojų, pasirašė ir ieÅ¡kovė, gavimo žyma ant praÅ¡ymo patvirtina, jog atsakovė jį gavo 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad palÅ«kanos už vėlavimÄ Ä¯vykdyti prievolę skaičiuotinos nuo minėtame praÅ¡yme nurodyto atsiskaitymo termino – 2018 m. spalio mėnesio.

14. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nurodytas faktinis pagrindas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti autorinį atlyginimÄ už 2017 metais žurnale „Šeimininkė“ iÅ¡spausdintas autorines publikacijas bei 5 procentus kompensuojamųjų palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos. Skola už 2017 m. iÅ¡spausdintas publikacijas laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ niekaip nėra susijusi su ieÅ¡kinio dalyku ir faktiniu pagrindu. Autorinio atlyginimo skola už 2017 metais žurnale „Šeimininkė“ iÅ¡spausdintas autorines publikacijas sudarė 1 545 Eur, ji buvo sumokėta 2019 m. rugpjūčio 12 d., taigi po bylos iÅ¡kėlimo.

Pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovė buvo paraÅ¡iusi 77 straipsnius, už kuriuos atsakovė privalėjo sumokėti 1 388,31 Eur autorinio atlyginimo (77 x 18,03). Atsakovė neįrodė, jog Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei ji bÅ«tų sumokėjusi. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovės skola už ieÅ¡kovės raÅ¡ytus straipsnius žurnalui „TOP Moterys“ 2018 m. spalio 1 d. sudarė 1 017,50 Eur ir Å¡i skola ieÅ¡kovei iki Å¡iol nesumokėta. Taigi, atsakovė, praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo ieÅ¡kovei mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 3 950,81 Eur sumos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos 2019 m. liepos 17 d., t. y. už 289 dienas.

Tokiu būdu, palūkanų suma už šį laikotarpį sudarytų 156,41 Eur (3 950,81 x 0,05 / 365 x 289). Ši kompensuojamųjų palūkanų suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

15. Be to, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2019 m. balandžio 19 d. paaiÅ¡kinimu pakartotinai kreipėsi į atsakovę su reikalavimu sumokėti skolÄ , šį paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡siuntė 2019 m. gegužės 21 d. Pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovė buvo paraÅ¡iusi 65 straipsnius, už kuriuos atsakovė privalėjo sumokėti 1 171,95 Eur autorinio atlyginimo (65 x 18,03). Atsakovė neįrodė, jog Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei ji bÅ«tų sumokėjusi.

PaaiÅ¡kinimÄ su reikalavimu ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė 2019 m. gegužės 21 d. – Å¡i data yra reikalavimo pareiÅ¡kimo diena. Šį reikalavimÄ atsakovė privalėjo įvykdyti per septynias dienas nuo 2019 m. gegužės 21 d. (CK 6.53 straipsnio 2 dalis), t. y. iki 2019 m. gegužės 28 d. Todėl, atsakovė, praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo ieÅ¡kovei mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 1 171,95 Eur sumos nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos 2019 m. liepos 17 d., t. y. už 49 dienas.

Tokiu bÅ«du, palÅ«kanų suma už šį laikotarpį sudarytų 7,87 Eur (1 171,95 x 0,05 / 365 x 49). Teismas sprendė, kad ir Å¡i kompensuojamųjų palÅ«kanų suma priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. Teismas pažymėjo, kad kompensuojamosios palÅ«kanos už vėlavimÄ Ä¯vykdyti prievolę gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir nuo jų neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nes tai nėra pajamos, nuo kurių skaičiuojamos Å¡ios įmokos (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

16. Teismas pažymėjo, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos nuo priteistos autorinių atlyginimų sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

PalÅ«kanos už priskaičiuotas palÅ«kanas neskaičiuojamos, iÅ¡skyrus įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytas iÅ¡imtis, jeigu toks Å¡alių susitarimas nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis). Byloje nenustatytos įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytos iÅ¡imtys, todėl procesinės palÅ«kanos nuo priteistų kompensuojamųjų palÅ«kanų sumos ieÅ¡kovei nepriteistinos.

17. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, konstatavęs, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai nevirÅ¡ija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D. B. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimÄ ieÅ¡kovės naudai priteistos 4 028,51 Eur sumos dalyje, joje nebenurodant formuluotės „neatskaičius mokesčių“, bei papildomai priteisti likusį po mokesčių atskaitymo neiÅ¡mokėtÄ 4 017,61 Eur (9 948 Eur – 1 901,88 Eur – 4 028,51 Eur) autorinį atlyginimÄ â€žÄ¯ rankas“ (2 t., e. b. l. 147).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ginčo sumas nurodydamas, kad jos priteistos neatskaičius mokesčių ir socialinio draudimo įmokų, nes teismas padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas, sprendimo skirtingose vietose skirtingai pasisakydamas dėl priteisiamų sumų ir šalių sutarties turinio. Vien tai, kad šalys neginčija fakto, jog fiziškai pati atsakovė už ieškovę apskaičiuodavo ir sumokėdavo teismo paminėtas GPM ir SDĮ, nereiškia, kad šalys buvo sutarę dėl bruto honorarų sumų.

Toks teismo konstatavimas nesiremia jokia bylos medžiaga ir jai prieÅ¡tarauja. CPK 177 straipsnio 1 dalies pagrindu bylos medžiagoje ne kartÄ yra nustatyta, kad Å¡alių žodinis susitarimas dėl autorinių atlyginimų turėjo sÄ lygÄ , jog atlyginimus nustatys atsakovo komisija aktais, ir visi Å¡iuose aktuose nurodyti honorarų dydžiai nebus mažinami kokių nors mokesčių suma, t.y. bus iÅ¡mokami į rankas. Tokio susitarimo nedraudžia joks teisės aktas, teismas sprendime tokios teisės normos, teisės Å¡altinio, teisės doktrinos, papročio ar teismų praktikos nenurodė, Å¡alių susitarimo esmės nekritikavo, nepripažino jo (dalies) niekiniu ex officio.

Teismas apskritai nepasisakė dėl to, ar atmeta tokius apklaustų asmenų, asmeniÅ¡kai dalyvavusių Å¡alių susitarimo sudaryme ir vykdyme, paaiÅ¡kinimus ir parodymus kaip nepatikimus, ar vertintinus kritiÅ¡kai, t.y. nepasinaudojo CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta teismo teise sprendimo motyvuose atmesti kurios nors įrodymus. Konstatuotina, kad Å¡alys žodžiu susitarė bÅ«tent dėl autorinio atlyginimo (honoraro) dydžio fiksavimo atsakovo komisijos aktuose, kuriuose nurodytos sumos nebus mažinamos mokesčių sumokėjimo pagrindu, nes atsakovas pats apskaičiuos ir sumokės Å¡iuos mokesčius už ieÅ¡kovę savo sÄ skaita, t.y. sutikdamas su didesnėmis iÅ¡laidomis.

Darbo sutarties, sudarytos 2015 m. kovo 18 d., ir tÄ pat momentÄ sudarytos autorinės sutarties Å¡alys akivaizdžiai buvo susitarę ne dėl bruto, o dėl neto autorinio atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo bei tokį susitarimÄ ilgÄ laikÄ vykdė, nei viena jo neginčijo ir iki 2017 m. spalio 11 d. nepažeidė. 1.2. Byloje atsakovas apskritai neigė autorinės sutarties egzistavimÄ ir privalomumÄ . Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose teismo ir Å¡alių buvo tik aiÅ¡kinamasi, ar apskritai buvo Å¡alių susitarimas dėl autorinio atlyginimo.

Ginčo dėl mokesčių mokėjimo pareigos niekas nekėlė, tačiau teismas sprendime tokį papildomÄ ginÄÄ sukÅ«rė be pagrindo, t.y. dirbtinai. Atsakovės 2 atstovai girdėjo Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tačiau dėl jų nepasisakė, jų neneigė, paneigiančių įrodymų neteikė. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė taip pat nenurodė, kad teismo praÅ¡o priteisti jai kokias nors sumas „neatskaičius mokesčių“. Atsakovo buvęs vadovas liudytojas V. N. teismui taip pat kelis kartus patvirtino, kad Å¡alių susitarimas apėmė ir garantijÄ ieÅ¡kovei nepatirti jokios papildomos mokesčių naÅ¡tos nuo komisijos aktuose nustatytų ir jai nurodytų sumų, kad ieÅ¡kovė niekada su juo nesiginčydavo dėl komisijos aktuose nurodytų honoraro sumų, o atsakovo įmonė jam vadovaujant visada sumokėdavo mokesčius savo sÄ skaita, t.y. iÅ¡ esmės patirdama didesnes iÅ¡laidas nei užfiksuota komisijos aktuose.

Å ias aplinkybes patvirtino ir buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios įmonės darbuotojos – J. P. ir I. G.. CK 6.189 ir 6.59 straipsniai numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Taigi, atsakovei neturi bÅ«ti suteiktas niekuo nepagrįstas pranaÅ¡umas ir ji neturi teisės nepagrįstai sutaupyti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas Å¡alių susitarimo sÄ lygas, suklydo. Susitarimo dėl komisijos aktuose nurodytino „neto“ atlyginimo dydžio bei Å¡io susitarimo vykdymo fakto atsakovė neginčijo, dėl to teismas nepagrįstai pakeitė šį susitarimÄ nesant Å¡alių valios ir priteisdamas sumas „neatskaičius mokesčių“, aiÅ¡kino susitarimÄ ne pagal laisvai sudarytos sutarties sÄ lygų turinį, t.y. nepagrįstai palankiau atsakovei, suteikdamas jam nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ . 1.3.

Spręsdamas atmesti dalį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų nepriteisiant dalies praÅ¡omo autorinio atlyginimo, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad susitarimo dėl autorinio atlyginimo sÄ lygas nurodė pati atsakovė. Å alių buvo susitarta, kad ieÅ¡kovės atliktų autorinių darbų įvertinimas bus nurodomas atsakovės komisijos aktuose. Atsakovė Å¡ių aktų nepateikė. Su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė 4 jos turimus, tačiau nepasiraÅ¡ytus aktus už ginčo laikotarpį, nes visų aktų ieÅ¡kovė neturi, tuo labiau – neturi ir teismui nėra pateikta viso ginčo laikotarpiu su ieÅ¡kovės autoriniu darbu susijusių komisijos pasiraÅ¡ytų aktų.

Taigi, bÅ«tent komisijos pasiraÅ¡yti aktai, o ne kokia nors kita formulė, dokumentas ar veiksmas buvo naudojami sprendžiant dėl konkretaus ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtino autorinio atlyginimo dydžio. Dėl to buvo ypatingai svarbu, kaip kruopščiai ir tiksliai atsakovė vykdė Å¡alių susitarimÄ ir kokius komisijos aktus pateikė pirmosios instancijos teismui, įpareigota tai padaryti 2019 m. rugsėjo 20 d. žodine nutartimi. Atsakovė teismo įpareigojimo neįvykdė, 2019 m. spalio 9 d. pateikė tik neaiÅ¡kiais pagrindais sudarytus duomenis dėl atsakovės autorinio atlygio dydžio už laikotarpį nuo 2017 m. vasario iki rugsėjo, t.y. tik už 8 mėnesius, kai ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėta autorinio atlyginio už 29 mėn. Tai rodo, kad atsakovė ne tik neteisėtai nepildė, netvirtino ir ieÅ¡kovei nebepateikinėjo susipažinti jokių komisijos aktų ginčo laikotarpiu, bet ir neteisėtai, 2019 m. rugpjūčio 12 d. iÅ¡mokėdama dalį 1 901,88 Eur autorinio atlyginimo vietoj 2 768,68 Eur, pritaikė įvairius Å¡alių nesutartus ir jų 2015 m. kovo 18 d.

žodinio susitarimo neatitinkančius socialinio draudimo įmokų mokesčius bei gyventojų pajamų mokesčius ieÅ¡kovės, o ne atsakovės sÄ skaita. 1.4. Pirmosios instancijos teismas toleravo tai, kad jokių aktų atsakovė nepateikė bei priimdamas sprendimÄ to nevertino atsakovės nenaudai, tačiau prieÅ¡ingai – vadovavosi atsakovės nesÄ Å¾iningai 2019 m. spalio 9 d. sudarytais duomenimis, kurių teisingumo neįmanoma patikrinti ir nepagrįstai sumažino bei nustatė ieÅ¡kovei priteistino autorinio atlyginimo vidutinius dydžius 18,03 Eur.

Be to, įrodymų nebuvimÄ ir „pakaitinių“, tačiau nepatikimų įrodymų pateikimÄ teismas įvertino atsakovės, o ne ieÅ¡kovės naudai. Atsakovė neturėtų ieÅ¡kovės sÄ skaita praturtėti tokiais metodais, tačiau teismas nepagrįstai ir neteisėtai tai toleravo, nes atsakovė nepadėjo nustatyti byloje tiesos, jÄ slėpė, vengė pateikti svarbius duomenis ne tik ieÅ¡kovei 2017-2019 m. laikotarpiu, bet ir teismui. 1.5. Kita vertus, apskaičiuodamas 18,03 Eur už 1 raÅ¡inį „vidurkį“, pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi tik 1 695 Eur suma, t.y. atsakovo neteisėtais ieÅ¡kovės 94 straipsnių, iÅ¡spausdintų „Ūkininko patarėjo“ dienraÅ¡tyje, įvertinimu, tuo tarpu kai atsakovas tame pačiame neaiÅ¡kaus turinio dokumente 2019 m. spalio 9 d. teismui pateikė ne tik Å¡ių 94 ieÅ¡kovės straipsnių, iÅ¡spausdintų atsakovo „Ūkininko patarėjo“ dienraÅ¡tyje, įvertinimÄ 1 695 Eur suma, bet ir ieÅ¡kovės kitų 48 kÅ«rinių, tuo pačiu 8 mėnesių laikotarpiu iÅ¡spausdintų atsakovo žurnale „Šeimininkė“, sÄ raÅ¡Ä ir įvertinimÄ 1 545 Eur suma (t.y. apie 32,19 Eur už 1 raÅ¡inį).

Pats teismas sprendime pripažįsta, kad iš atsakovės pateiktų suvestinių matyti, jog honorarai už straipsnius laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ buvo gerokai mažesni nei honorarai už straipsnius, išspausdintus žurnale „Šeimininkė“. Susipažinus su teismo sprendimu pagrįstai kyla klausimai, kodėl teismas taikė vos 18,03 Eur už 1 rašinį „vidurkį“, kai pats atsakovas kitame jo žurnale ieškovės spausdintus kūrinius „įvertino“ dvigubai brangiau.

Vadovaujantis tokiu pirmosios instancijos teismo pritaikytu vieno iÅ¡ dviejų dienraščių laisvo pasirinkimo kriterijumi, teismas galėjo priteisti ieÅ¡kovei ir po 32,19 Eur už visus ginčo 94, 48 ir 167 kÅ«rinius, iÅ¡ viso 9 946,71 Eur už 309 kÅ«rinius. Galimi ir kiti „vidurkio“ nustatymo variantai, pvz., visų 38 ir 94 kÅ«rinių įvertinimas bendra 3 240 Eur (1 695 Eur +1 545 Eur) suma ir jų 24,55 Eur „vidurkio“ iÅ¡vedimas (tuomet priteisiant bendrai 7 884,54 Eur). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neatliko ir tokio matematinio veiksmo bei tokios sumos nepriteisė, pasirinkdamas įmanomai mažiausiÄ 18,03 Eur vidurkį visiems 309 kÅ«riniams apmokėti dar ir „neatskaičius mokesčių“. 1.6.

LaikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ 2018 m. sausio – 2019 m. rugpjūčio mėnesiais ieÅ¡kovė dirbo visu pajėgumu. Tai rodo iÅ¡spausdintų publikacijų skaičius ir jų kokybė. LaikraÅ¡tis „Ūkininko patarėjas“ iÅ¡spausdino 167 didžiulės apimties, sudėtingas publikacijas. IÅ¡ 167 raÅ¡inių net 61 buvo iÅ¡spausdintas pirmajame laikraščio puslapyje. Tai publikacijos, kurios formavo leidinio veidÄ ir įtakojo perkamumÄ . Dauguma jų buvo komentuojamos radijo ir televizijos laidose, skirtose publikacijoms pažvelgti.

Per tÄ laikÄ ieÅ¡kovė parašė 12 vedamųjų, vadinamų „Minčių brastomis“, pateikė bendrovei 11 užsakomųjų straipsnių apie Europos sÄ jungos projektų vieÅ¡inimÄ . Už kiekvieno tokio straipsnio parengimÄ jų užsakovė Žemės Å«kio ministerija atsakovei mokėjo 100 eurų, tačiau žurnalistai autorinių atlyginimų negavo. Kad ieÅ¡kovė rašė labai daug ir kokybiÅ¡kai, nes raÅ¡inių nereikėjo niekam taisyti, pripažino ir liudytojai V. L. bei V.

N., D. J. ir E. K. – M.. 1.7. Papildomai atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendime dalis ieškinio dėl įsiskolinimo už 2017 metais laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ išspausdintas 94 publikacijas apskritai neišspręsta (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visiškai jokio 2017 m. autorinio atlyginimo už publikacijas dienraštyje „Ūkininko patarėjas“, įvertinęs tai „papildomu darbo užmokesčiu“.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė dalį negauto autorinio užmokesčio pavadino papildomu darbo užmokesčiu, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui nespręsti klausimo dėl Å¡ios sumos priteisimo ieÅ¡kovei, nes teismas nustatė, kad Å¡alys sudarė žodinę autorinio darbo sutartį, dėl to galimai netinkamai ieÅ¡kovės įvardintas ieÅ¡kinio pagrindas, kuriuo reikalaujama priteisti 4 300 Eur dalį bendros ieÅ¡kinio sumos, negali sudaryti pagrindo atmesti Å¡iÄ reikalavimo dalį sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas, turėdamas iÅ¡imtinę teisę kvalifikuoti Å¡alių santykius, turėjo šį reikalavimÄ spręsti kaip reikalavimÄ priteisti autorinį atlygį, nes iÅ¡ ieÅ¡kinio teksto ir teismo sprendime kvalifikuotų Å¡alių teisinių santykių akivaizdu, kad Å¡i 4 300 Eur suma per 2017 m. pirmuosius 9 mėnesius yra reikalaujama už atsakovės dienraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ 2017 metais iÅ¡spausdintus ir neapmokėtus kÅ«rinius, o ne kaip „darbo užmokestis“. 1.8.

Ieškovės vertinimu, jai turėjo būti priteistas autorinio atlyginimo dydis pagal atsakovės pateiktus duomenis VMI apie 2015-2017 metais išmokėtus honorarus, t.y. žurnale „Šeimininkė“ 38 vnt. publikacijų ir dienraštyje „Ūkininko patarėjas“ 94 vnt. publikacijų už 2017 m. – 4 908 Eur, taikant 409 Eur/mėn. įkainį; dienraštyje „Ūkininko patarėjas“ už 2018-2019 metais (18 mėnesių) 167 vnt. publikacijų – 5 040 Eur, taikant 280 Eur/mėn. įkainį.

Taigi, ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti viso priteista 9 948 Eur atskaičius mokesčius, tačiau priteista tik 4 028,51 Eur ir dar neatskaičius mokesčių. Todėl įvertinus jau pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistÄ dalį atskaičius mokesčius ir tÄ dalį, kurioje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio atsisakė (1 901,88 Eur), ieÅ¡kovei papildomai turėtų bÅ«ti priteista 4 017,61 Eur (9 948 Eur – 1 901,88 Eur – 4 028,51 Eur). 1.9. Taip pat neteisinga vertinti vidutiniu autoriniu atlyginimu žurnalui „TOP Moterys“ parengtas 11 didelės apimties ir aktualios tematikos, iÅ¡liekamÄ jÄ vertę turinčių publikacijų.

Pirmosios instancijos teismas suskaičiavo jų vidutinę kainÄ remdamasis atsakovės ir liudytojų pateiktais duomenimis, kad už žurnale „Šeimininkė“ iÅ¡spausdintas publikacijas mažiausiai buvo mokama 35, o žurnale „TOP Moterys“ daugiausia – 150 eurų. Tai visiÅ¡kai skirtingo lygio žurnalai – negalima lyginti savaitinio žurnalo su mėnesiniu, kuriam publikacijos atrenkamos itin kruopščiai, įvertinant daugybę reikalavimų bei sukuriant iÅ¡liekamÄ jÄ vertę.

E. K. – M. patvirtino, kad šios publikacijos buvo įvertintos aukščiausiu 150 Eur autoriniu atlyginimu. 1.10. Pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Į atsakovę registruotais prašymais dėl autorinių atlyginimų mokėjimo ieškovė kreipėsi 3 kartus: 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. sausio 4 d., ir 2019 m. balandžio 19 d. Jei atsakovė būtų geranoriškai reagavusi, jokių ginčų ar bylinėjimosi išlaidų nebūtų kilę.

IeÅ¡kovė neturi bÅ«ti atsakinga už tai, kad atsakovė nesilaikė sutarties, taip pat įstatymų ir nemokėjo susikaupusių skolų bei uždirbtų autorinių atlyginimų. Ä® teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi dėl atsakovės kaltės, negaudama ne tik autorinio atlyginimo, bet ir jokios informacijos ir jokių paaiÅ¡kinimų dėl susidariusios skolos dydžio. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti Å¡ias aplinkybes dėl priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. 1.11. Atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pernelyg didelės ir neatitinka Rekomendacijų 2 bei 4 punktuose nurodytų taisyklių bei kriterijų.

Atsakovę atstovavo du advokatai, nes jie pasikeitė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Antrajam advokatui atsakovė iÅ¡ naujo sumokėjo 250 Eur plius PVM už susipažinimÄ su byla ir 200 Eur plius PVM už pasiruoÅ¡imÄ 2019 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžiui. Å ios iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai per didelės ir apskritai nebuvo bÅ«tinos. Posėdis netruko 3 valandų, tačiau nepagrįstai papraÅ¡yta priteisti 300 Eur sumÄ , dar ir su Rekomendacijose nenumatytu PVM už 3 valandas po 100 Eur/val.

Už pasiruoÅ¡imÄ 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdžiui atsakovė nepagrįstai prašė priteisti ir teismas sutiko nemažinti 500 Eur plius nenumatytas Rekomendacijose 105 Eur PVM. NeaiÅ¡ku, kodėl už 3:43 val. trukusį teismo posėdį buvo praÅ¡oma priteisti ir teismas sutiko nemažinti Rekomendacijose nenumatytos 605 Eur iÅ¡laidų sumos. Pirmasis atsakovės atstovas 2019 m. lapkričio 18 d. praÅ¡yme nurodė, kad be atsiliepimo į ieÅ¡kinį rengimo, neva 6 valandas truko taikos sutarties rengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas teisme, praÅ¡ymo priimti raÅ¡ytinius įrodymus rengimas.

Teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. posėdis truko 1:24 val., t.y. pasirengimas jam ir atstovavimas negalėjo niekaip sudaryti 6 valandų. IÅ¡ praÅ¡ymo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiÄ sumÄ bendroje sÄ skaitoje sudarė paties atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimas ir koks yra paslaugų valandinis įkainis be PVM. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, atsakovės atstovo darbo vietÄ Vilniuje, manytina, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra neaiÅ¡kios, dėl to mažintinos, o taip pat nepriteistinos atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį byloje bei ieÅ¡kinio dalies tenkinimÄ , t.y. visų pirma pripažinimÄ , kad Å¡alys visgi buvo sudarę galiojančiÄ ir atsakovei privalomÄ autorinę sutartį, bei kad atsakovė neteisėtai geruoju neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei reikÅ¡mingos autorinių atlyginimų sumos.

19. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“ praÅ¡o ieÅ¡kovės D. B. apeliacinį skundÄ atmesti, tenkinti atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ apeliacinį skundÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., e. b. l. 151-156). Atsiliepimas į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Atsakovė, pasisakydama dėl ieÅ¡kovės nurodomų autorinės sutarties sÄ lygų egzistavimo, pažymi, kad atsakovė apskritai nesutinka su autorinio atlyginimo priteisimu, nepriklausomai, ar tai bÅ«tų atskaičius ar neatskaičius mokesčių bei socialinio draudimo įmokų.

Atsakovė dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies yra pateikusi apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o Å¡iÄ sprendimo dalį panaikinti ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 4 028,51 Eur autorinio atlyginimo, neatskaičius mokesčių bei socialinio draudimo įmokų, atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė palaiko visus Å¡iuo klausimu iÅ¡dėstytus apeliacinio skundo argumentus. 2.2. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisinių įstatymo 42 straipsnis nenumato, kad įstatymų numatytos formos nesilaikymas nedaro autorinės sutarties negaliojančios, tačiau CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad raÅ¡ytinės formos nesilaikymas, atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas UAB „Ūkininko patarėjas“ ir D. B. sudarytÄ Å¾odinę autorinę sutartį, rėmėsi iÅ¡imtinai liudytojų V. N., D. J., E. K.-M. parodymais, nors nevertino liudytojų V. L. ir J. P. parodymų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1292-945/2019, kadangi tos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Civilinėje byloje Nr. e2A-1292-945/2019 buvo nagrinėjamas ginčas su buvusiu UAB “Ūkininko patarėjas” vadovu, tuo tarpu Å¡ioje byloje kilo ginčas su darbuotoja D.

B., kas reiÅ¡kia skirtingų teisinių santykių egzistavimÄ . Be to, tam, kad sutartis bÅ«tų laikoma sudaryta, bÅ«tina įrodyti visÄ sutarties turinį (ginčo atveju – autorinės sutarties turinį). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė autorinės sutarties turinio net tik neįrodė, tačiau net nesiekė tÄ Ä¯rodyti. Galiausiai pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad ieÅ¡kovės D. B. darbo santykiai buvo susiję su autorinių objektų kÅ«rimu. Tai reiÅ¡kia, kad už teismo sprendime nurodytus atliktus darbus su D.

B. buvo atsiskaityta darbo užmokesčiu, kadangi kitų funkcijų ieÅ¡kovė neatliko. 2.3. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad apeliantės praÅ¡ymas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimÄ pakeisti juo priteistos ieÅ¡kovės naudai 4 028,51 Eur sumos dalyje, joje nebenurodant formuluotės „neatskaičius mokesčių“ turėtų bÅ«ti atmestas, o atsakovės UAB “Ūkininko patarėjas” apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. vasario 17 d. sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas ir ieÅ¡kovės D.

B. naudai priteista iÅ¡ atsakovės UAB “Ūkininko patarėjas” 4 028,51 Eur autorinis atlyginimas, tenkinamas. 2.4. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visiÅ¡kai jokio 2017 m. autorinio atlyginimo už publikacijas dienraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“, įvertinęs tai „papildomu darbo užmokesčiu“, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2020 m. vasario 17 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant iÅ¡ ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ir dalyko, ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ bÅ«tent dėl 4 300 Eur papildomo darbo užmokesčio priteisimo, įvertino su Å¡ia ieÅ¡kovės nurodyta faktine aplinkybe susijusius įrodymus.

Atsakovės UAB “Ūkininko patarėjas” įsitikinimu, ieškovė D. B. apeliaciniame skunde aukščiau nurodytų aplinkybių nepaneigė, todėl apeliacinis skundas šiuo aspektu atmestinas, o teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 4 300 Eur papildomo darbo užmokesčio priteisimo, laikytina teisėta, pagrįsta ir paliktina nepakeista. 2.5. Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su bylinėjimosi išlaidomis, pažymėtina, kad CPK 93 straipsnyje numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Apeliantė nenurodė, pagrindų, kodėl teismas turėjo nukrypti nuo CPK nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, nenurodė, kad atsakovė bÅ«tų elgusi netinkamai ar nesÄ Å¾iningai, todėl darytina iÅ¡vada, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo paskirstytos teisingai. Kita vertus, atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“ laikosi savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas apskritai turėjo atmesti visus ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl iÅ¡ atsakovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės naudai neturėjo pagrindo.

20. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas ir ieÅ¡kovės D. B. naudai priteista iÅ¡ atsakovės UAB “Ūkininko patarėjas” 4 028,51 Eur autorinis atlyginimas, 164,28 Eur palÅ«kanos už vėlavimÄ Ä¯vykdyti prievolę, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanos už priteistÄ 4 028,51 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 659,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės D.

B. ieÅ¡kinį atmesti, kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., e. b. l. 13144). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas” nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas. Atsakovė nuosekliai laikosi savo pozicijos, jog už straipsnių raÅ¡ymÄ ieÅ¡kovei buvo mokamas darbo užmokestis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo už darbinių funkcijų vykdymÄ papildomai priteisti ir autorinį atlyginimÄ , kurio jokia forma atsakovė nebuvo įsipareigojusi mokėti. 3.2.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ex officio apskaičiuotÄ autorinį atlyginimÄ , sprendime nepasisakė, už kokių funkcijų vykdymÄ tokiu atveju ieÅ¡kovei D. B. buvo mokėtas darbo užmokestis. IeÅ¡kovė byloje pripažino, kad atsakovas UAB „Ūkininko patarėjas” visÄ darbo užmokestį yra sumokėjęs (iÅ¡skyrus papildomÄ darbo užmokestį, kurio teismas nepriteisė). Todėl teismui neargumentavus, už kokias darbines funkcijas ieÅ¡kovė gaudavo darbo užmokestį, iÅ¡ esmės susidarė teisiÅ¡kai nepateisinama situacija, jog ieÅ¡kovei už tÄ patį darbÄ (straipsnių raÅ¡ymÄ ) turi bÅ«ti sumokėta du kartus – pirmÄ kartÄ atsakovas sumokėjo darbo užmokestį, o priimto teismo sprendimo pagrindu turi sumokėti papildomai dar ir autorinį atlyginimÄ .

Atsakovo įsitikinimu aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. 3.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje apklaustų liudytojų V. N., V. L., D. J. parodymais, korespondento pareiginiais nuostatais nustatyta, jog korespondento darbo funkcijos apėmė ir kÅ«rybinį darbÄ â€“ straipsnių raÅ¡ymÄ . Tačiau, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė savaime nepaneigia Å¡alių susitarimo už tÄ patį kÅ«rybinį darbÄ , be tam tikros dalies nustatyto darbo užmokesčio, mokėti ir autorinį atlyginimÄ pagal Å¡alių sudarytÄ Å¾odinę autorinę sutartį.

Atsakovės įsitikinimu tokia teismo iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa ir nepagrįsta. IeÅ¡kovė su atsakove buvo sudariusi darbo sutartį, pagal kuriÄ turėjo atlikti darbo funkcijas (raÅ¡yti straipsnius), o atsakovas už jas mokėti darbo užmokestį. Teismas pagrįstai konstatavo faktÄ , kad korespondento darbo funkcijos apėmė ir kÅ«rybinį darbÄ â€“ straipsnių raÅ¡ymÄ , tačiau nenurodė, kodėl už darbinių funkcijų vykdymÄ turėtų bÅ«ti papildomai mokamas ir autorinis atlyginimas. 3.4.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybę, kad šalys, 2015 m. kovo 18 d. sudarydamos darbo sutartį, sudarė ir žodinę autorinę sutartį, rėmėsi liudytojo V. N. duotais parodymais. Šio liudytojo parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti itin kritiškai, kadangi tarp V. N. ir atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas” iki šios dienos nėra galutinai išspręstas ginčas civilinėje byloje, ir šis liudytojas buvo akivaizdžiai šališkas. Pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi liudytojos D.

J. parodymais, jog su ja (D. J.) buvo sudaromos ir raÅ¡ytinės ir žodinės autorinės sutartys, taip pat liudytojos E. K.-M. parodymais, jog ji (E. K.-M.) su V. N. prieÅ¡ įsidarbinimÄ tarėsi dėl darbo užmokesčio ir autorinio atlyginimo. Atsakovės UAB “Ūkininko patarėjas” įsitikinimu, aukščiau nurodyti liudytojų parodymai, jog Å¡ios liudytojos tarėsi dėl autorinių atlyginimų su buvusiu atsakovo direktoriumi, negali patvirtinti fakto, kad autorinė sutartis žodine forma buvo sudaryta su ieÅ¡kove D.

B.. 3.5. Pirmosios instancijos teismas autorinės sutarties sudarymo aplinkybę taip pat grindė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, D. B. autorinio atlyginimo paskaičiavimu, jos raÅ¡inių sÄ raÅ¡u, iÅ¡ kurių matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 1 901,88 Eur autorinio atlyginimo už 2017 m. vasario-rugsėjo mėnesiais iÅ¡spausdintas publikacijas leidiniuose „Šeimininkė“ ir „Ūkininko patarėjas“. Atsakovė byloje ne kartÄ akcentavo, kad Å¡iÄ 1 901,88 Eur sumÄ ieÅ¡kovei sumokėjo tik dėl siekio nekonfliktiÅ¡kai užbaigti darbo teisinius santykius, tačiau jokiu bÅ«du nepripažino fakto apie pareigos mokėti autorinį atlyginimÄ egzistavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas žodinės autorinės sutarties buvimÄ , taip pat nepagrįstai rėmėsi sprendime nurodytais teismų sprendimais, kadangi jie neturi ir negali turėti prejudicinės galios, nes dalyvavo ne tos pačios Å¡alys, ir kuriuose ieÅ¡kovės D. B. autorinės sutarties sudarymo klausimai iÅ¡ viso nebuvo vertinti. 3.6. Atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“ 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui tarp UAB „Ūkininko patarėjas“ ir žurnalistų laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 29 d. sudarytas autorinių darbų sutartis.

Pateiktos 22 autorinės sutartys su UAB “Ūkininko patarėjas” žurnalistais paneigia ieškovės D. B. nurodytas ir teismo konstatuotas aplinkybes, kad autorinės sutartys buvo žodinės. Teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kaip matyti iš pateiktų autorinių sutarčių, jeigu su žurnalistais būdavo susitariama dėl autorinių darbų, atitinkamai buvo sudaromos rašytinės autorinių darbų sutartys. Pažymėtina, kad rašytinės formos autorinė darbo sutartis 2006 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta ir su pačia ieškove D.

B., kuri galiojo iki 2015 m. kovo 2 d., kas reiškia, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti autorinio atlyginimo už straipsnius, parašytus tik iki šio termino pabaigos (autorinės sutarties galiojimo pabaigos). 3.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog šalių sudaryta žodinė autorinė sutartis ieškovės darbo bendrovėje laikotarpiu įstatymo nustatyta tvarka būtų buvus nutraukta (vienašališkai ar šalių susitarimu) ar būtų nustojusi galioti kitais pagrindais.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teismo posėdyje atsakovės UAB „Ūkinininko patarėjas“ direktorius ir vyr. redaktorius G. M. paaiškino teismui, kad 2017 m. spalio mėnesį pasikeitus UAB „Ūkinininko patarėjas“ akcininkams ir vadovams, įmonės darbuotojų susirinkime buvo aiškiai nurodyta ir visi įmonės darbuotojai buvo informuoti, kad anksčiau (iki įmonės akcininkų pasikeitimo, t.y. iki 2017 m. spalio mėnesio) susidarę įsiskolinimai darbuotojams bus padengti, tačiau nuo šiol (nuo 2017 m. spalio mėn.) ydinga praktika dėl žodinių autorinių sutarčių nebegalios.

Ä®monės darbuotojams buvo paaiÅ¡kinta, kad visiems įmonės darbuotojams bus pateiktos naujos darbo sutartys, pagal kurias darbuotojams už darbÄ bus mokamas tik darbo užmokestis. Didžioji dalis darbuotojų (korespondentų) naujas darbo sutartis pasirašė, tačiau ieÅ¡kovė D. B. tÄ padaryti atsisakė, nors ji buvo informuota, kad autoriniai honorarai pagal naujiesiems įmonės vadovams nežinomus / neapibrėžtus / neaiÅ¡kius žodinius susitarimus su buvusiu įmonės vadovu nebebus skaičiuojami ir mokami.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti autorinio atlyginimo už ieÅ¡kinyje nurodytais laikotarpiais atsakovui perduotas publikacijas, todėl nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės autorinį atlyginimÄ . 3.8. Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų laikoma, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę reikalauti autorinio atlyginimo, su kuo atsakovė kategoriÅ¡kai nesutinka, teismas nepagrįstai nustatė priteistino autorinio atlyginimo dydį. Atsakovė UAB “Ūkininko patarėjas” negali sutikti su teismo atliktu vieno ieÅ¡kovės paraÅ¡yto straipsnio verte žurnale “TOP Moterys”, kuri teismo skaičiavimu yra 92,50 Eur, kadangi teismas nepagrįstai laikė, jog už straipsnį leidinyje „TOP Moterys“ maksimalus honoraro dydis buvo 150 Eur.

Pačios ieškovės su ieškiniu pateikti 2017 m. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai patvirtina, kad UAB “Ūkininko patarėjas” žurnalistams už straipsnius buvo apskaičiuojami honorarai nuo 1 Eur iki 30 Eur, išskyrus direktorių ir vyr. redaktorių V. N., kuris pasiskirdavo ženkliai didesnius honorarus. Aptariamame atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad ieškovės D. B. straipsniai įvertinti po 7 Eur ir 15 Eur, tačiau ne po 90 Eur, 100 Eur, ar net 150 Eur. 3.9.

Atsakovė UAB “Ūkininko patarėjas” 2019 m. spalio 9 d. pateikė teismui ieÅ¡kovės raÅ¡inių sÄ raÅ¡Ä pagal buhalterijos turimus aktų projektus (nepasiraÅ¡ytus) nuo 2017 m. vasario iki rugsėjo mėn. laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ ir žurnale „Šeimininkė“. Å iame akte ieÅ¡kovės D. B. straipsniai vertinti dažniausiai 30 Eur – 40 Eur, nors yra straipsnių, įvertintų ir 5 Eur – 7 Eur. Tačiau Å¡iame akte nėra nė vieno straipsnio, kuris bÅ«tų įvertintas 100 Eur, ar net 150 Eur suma.

Kitaip tariant, vienos publikacijos kainÄ (100 Eur – 150 Eur) ieÅ¡kovė nustatė pati, savo nuožiÅ«ra, kaip norimÄ , pageidautinÄ atlyginimÄ . Teismas, apskaičiavęs, kad vienos publikacijos kaina turėtų bÅ«ti 92,50 Eur, Å¡iam ieÅ¡kovės pageidavimui iÅ¡ esmės pritarė, nors tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tai, kad teismui nebuvo pateikti bendrovėje nusistovėjusia tvarka sudaryti ir komisijos pasiraÅ¡yti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, kuriais bÅ«tų nustatytas honorarų dydis už ieÅ¡kovės raÅ¡ytus straipsnius žurnale „TOP Moterys“, turėjo vadovautis objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais, pvz. pačios ieÅ¡kovės pateiktu 2017 m. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu arba bent atsakovo 2019 m. spalio 9 d. pateiktu teismui ieÅ¡kovės raÅ¡inių sÄ raÅ¡u su įkainiais.

Aukščiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus autorinio atlyginimo paskaičiavimus leidžia traktuoti kaip nepagrįstus ir neteisingus. 3.10. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai tenkinęs pagrindinį reikalavimÄ , atitinkamai nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės reikalavimai priteisti jai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo laiku neiÅ¡mokėtos sumos iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, priteisti procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas yra iÅ¡vestiniai reikalavimai, todėl konstatavus, jog teismas nepagrįstai tenkino pagrindinį reikalavimÄ dėl autorinio atlyginimo priteisimo, darytina iÅ¡vada, kad ir iÅ¡vestiniai reikalavimai taip pat buvo tenkinti nepagrįstai.

21. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė D. B. praÅ¡o atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ apeliacinį skundÄ atmesti, tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , taip pat perskaičiuoti priteistinas papildomas sumas pagal iÅ¡vestinius ieÅ¡kovės reikalavimus dėl palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei priteisti ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje (2 t., e. b. l. 157-164).

Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad buvo sudaryta žodinė autorinė sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nustatė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, t. y. liudytojų V. N., D. J., E. K.-M. parodymais, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, D. B. autorinio atlyginimo paskaičiavimu, jos raÅ¡inių sÄ raÅ¡u, Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymomis. Pastarasis VMI suformuotų duomenų, t.y. įrodymų paketas yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , jame užfiksuotų aplinkybių papildomai nereikia įrodinėti (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Visi aukščiau minimi įrodymai nuosekliai papildo vienas kitÄ ir įrodo, kad atsakovė ne tik sudarė autorinę sutartį su ieÅ¡kove, bet ir nuosekliai jÄ vykdė, įvairiais savo veiksmais patvirtindama sutarties sudarymÄ ir dėl to netekdama teisės nei jos neigti, nei jÄ ginčyti (CK 1.79 str. 1-2 dalys). Autorinio atlyginimo mokėjimas yra viena esminių ir pagrindinių autorinės sutarties sÄ lygų. Be Å¡ios sÄ lygos nebÅ«tų įmanoma konstatuoti ir pačios autorinės sutarties sudarymo fakto.

Taigi, atsakovė patvirtino autorinės sutarties sudarymÄ , nuolat nuo 2015 metų mokėdama autorinį atlyginimÄ , teikdama deklaracijas VMI, už ieÅ¡kovę apmokėdama nuo autorinio atlyginimo susidarančius gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius. Atsakovė po ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje gavimo, t.y. su juo susipažinusi bei tariamai „nesutikdama“ su faktu, jog Å¡alis sieja sudarytos autorinės sutarties teisiniai santykiai, pati 2019 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1150, t.y. patvirtindama autorinės sutarties sudarymo faktÄ , pervedė į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ 1 901,88 Eur autorinį atlyginimÄ . 4.2.

Atsižvelgiant į tai, atmestini ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad nežinia už kÄ ieÅ¡kovei buvo mokamas darbo užmokestis, jei jau ji turėjo teisę gauti autorinį atlyginimÄ už straipsnių raÅ¡ymÄ . Teismas aiÅ¡kiai nurodė, kvalifikavo ir sutiko su ieÅ¡kovės bei liudytojų parodytomis aplinkybėmis, kad minimalusis darbo užmokestis ieÅ¡kovei ir kitiems korespondentams buvo mokamas už organizacinį darbÄ , įskaitant keliones pas straipsnių herojus ir interviu atlikimo tikslais.

Be to, Å¡alių sudarytų 2 sutarčių (tiek darbo, tiek ir autorinės) vykdymas, taip pat liudytojo V. N. paaiÅ¡kinimais buvo atskleistos Å¡alių derybos dėl autorinės sutarties sudarymo. Å ie ir kiti byloje surinkti duomenys apie Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ bei Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) ir atsakovės žodinio įsipareigojimo sudaryti darbų įvertinimo aktus vykdymas rodo, kad darbo užmokestį atsakovė mokėjo ieÅ¡kovei ne už jos straipsnių raÅ¡ymÄ , o už kitÄ , t.y. organizacinį korespondento darbÄ .

Tai, kad kitose bylose teismai sprendė ne ieÅ¡kovės, bet V. N., E. K. – M., G. B. ginčus dėl autorinio atlyginimo, nereiÅ¡kia, kad teismas Å¡ioje byloje neturėjo teisės Å¡ių bylų duomenimis remtis ir ginčijamame teismo sprendime spręsti, jog Å¡iam ginčui aktualios kitų atsakovės darbuotojų ir atsakovės vestų civilinių bylų teismų sprendimuose nustatytos bendro pobÅ«džio aplinkybės apie atsakovės įmonėje nusistovėjusiÄ vidinę darbo tvarkÄ ir autorinių sutarčių formÄ bei jų sÄ lygų nuoseklų vykdymÄ turi reikÅ¡mės ir Å¡ioje byloje. 4.3.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad autorinės sutartys buvo sudaromos tik raštu, yra paneigtas byloje esančiais įrodymais, nes atsakovės buvęs vadovas nurodė, jog tokios sutartys buvo sudaromos tik su darbo santykių su atsakovu neturinčiais asmenimis. Todėl, ta aplinkybė, kad su ieškove, kol ji nebuvo atsakovės darbuotoja, buvo sudaryta rašytinė autorinė sutartis, tik patvirtina minėtus liudytojo parodymus ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. 4.4.

Apeliantė skunde taip pat nepagrįstai nurodo byloje jos net neįrodinėtÄ aplinkybę, kad neva autorinė sutartis buvo nutraukta. IeÅ¡kovė kategoriÅ¡kai neigia tokio „nurodymo“ ir „informavimo“ faktÄ . Tokiam faktui įrodyti atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų. Abejotina, kad minėtas redaktorius G. M. teismo posėdyje apskritai taip pasisakė dėl autorinių sutarčių nutraukimo, kaip apeliantė cituoja savo apeliaciniame skunde. Tokių jo, kaip atsakovės antrojo atstovo paaiÅ¡kinimų nepatvirtino joks kitas byloje dalyvavęs ar apklaustas asmuo, joks Å¡alių pateiktas įrodymas, t.y. nebuvo nustatyta įrodymų visuma, kurioje minėtas redaktoriaus paaiÅ¡kinimas sudarytų tokios įrodymų visumos sudedamÄ jÄ dalį (CKP 176 straipsnis, 185 straipsnis).

Tokio fakto nebuvo. Be to, nesuprantama, kaip autorinė sutartis (be to, didelis kiekis analogiÅ¡kų autorinių sutarčių su kitais korespondentais) galėtų bÅ«ti nutraukta be kitos Å¡alies valios, įspėjimo terminų, asmenų nereagavimo į įspėjimÄ ar kitokius atsakovės praneÅ¡imus. Jokiame užbaigtame teismo procese tarp kitų 3 atsakovės darbuotojų ir atsakovės tokios aplinkybės taip pat nebuvo nei įrodinėtos, nei nustatytos (CPK 182 straipsnio 2, 4 ir 5 punktai). Atsakovas neįrodinėjo CK 6.217 straipsnyje numatytų sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo aplinkybių ir ieÅ¡kovės įspėjimo apie tokį nutraukimÄ prieÅ¡ CK 6.218 straipsnyje imperatyviai nustatytÄ 30 dienų terminÄ , neįrodinėjo kitų CK 6.219-6.228 straipsnyje nurodytų galimų sutarties nutraukimo ar modifikavimo pagrindų ir teisėto pasinaudojimo jais fakto ar bent jau bandymo tokiais pagrindais pasinaudoti.

PrieÅ¡ingai, tai ieÅ¡kovė dar savo ieÅ¡kinio tekste ir pridėdama byloje atsakovo nenuginčytus įrodymus atskleidė, kad net praėjus kuriam laiko tarpui, ieÅ¡kovė ir kiti atsakovo darbuotojai siuntė laiÅ¡kus ir raÅ¡ytines pretenzijas atsakovui, reikalaudami apmokėti už autorinius darbus, kas rodo, kad jokių praneÅ¡imų apie autorinių sutarčių nutraukimÄ jie nebuvo gavę. 4.5. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė ne tik pripažino jau anksčiau susikaupusiÄ autorinių atlyginimų skolÄ ir jos neginčijo, bet ir žadėjo autorinių atlyginimų „gerokÄ padidėjimÄ â€œ.

Ta matyti iÅ¡ 2017 m. spalio 30 d. 15:47 val. ieÅ¡kovei ir dar 9 korespondentams atsiųsto atsakovės administracijos atstovės, t.y. vyr. redaktoriaus pavaduotojos V. L. elektroninio laiÅ¡ko apie padėtį atsakovės įmonėje pasikeitus vadovybei, taip pat kito tos pačios pavaduotojos el. laiÅ¡ko apie tai, kad „bus optimizavimas ir kad tiek darbuotojų, kiek dabar yra, nereikia“; kad „... juos paakinom, kad jeigu perėmė valdymÄ , tai perėmė ir įsipareigojimus“. Akivaizdu, kad atsakovas ne „nutraukė“ autorinius teisinius santykius su ieÅ¡kove ar kitais korespondentais, o ketino juos gerinti, mokėdamas dar didesnius autorinius atlyginimus.

Faktinė aplinkybė, kad vėliau joks kitas ar čia apraÅ¡ytas kaip atsakovės administracijos pažadėtas Å¡alių susitarimas nebuvo sudarytas, nereiÅ¡kia, kad dėl Å¡ios ar kokių nors kitų priežasčių atsakovei negalioja ir ji galėtų nebevykdyti dar 2015 m. kovo 18 d. sudarytos žodinės autorinės sutarties su ieÅ¡kove. Tokia priežastimi taip pat negalėtų bÅ«ti laikoma ir faktinė aplinkybė, kad atsakovė 2018-2019 metais tiesiog ignoruodavo ieÅ¡kovės ir kitų darbuotojų praÅ¡ymus, pretenzijas ir reikalavimus, elgėsi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiavo stipresniosios Å¡alies teisėmis, neteikė ieÅ¡kovei duomenų, o net ir paraginta teismo, neteikė ir teismui jokių aiÅ¡kių dokumentų apie susidariusiÄ atsakovės skolÄ ieÅ¡kovei. 4.6.

Dėl atsakovės ginčijamo pirmosios instancijos teismo nustatyto 92,50 Eur vidurkio, pažymėtina, kad atsakovė tyčia klaidina teismÄ , siÅ«lydamas teismui remtis jos pačios sukurtu ieÅ¡kovės raÅ¡inių „sÄ raÅ¡u“, kuriame atsispindi tik mažos apimties publikacijų visiÅ¡kai kituose atsakovės leidiniuose įvertinimai, tačiau ir jie nepasiraÅ¡yti atsakovės komisijos narių paraÅ¡ais, taigi, net ir toks sÄ raÅ¡as nėra tinkama ir patikima įrodinėjimo priemonė Å¡ioje byloje.

Be to, net ir tokiame atsakovės nežinia kada sukurtame „sÄ raÅ¡e“ ieÅ¡kovės darbai yra įvertinti ne po 7-15 eurų (t.y. 11 eur vidurkis), o nuo 5 iki 40 Eur laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ ir nuo 35 Eur iki 80 Eur įvertintus ieÅ¡kovės raÅ¡inius savaitiniame žurnale „Šeimininkė“ (atitinkamai, vidurkiai bÅ«tų 22,50 Eur ir 57,50 Eur, o bendras vidurkis 42,50 Eur). Atsakovė, nesudarydama ir nepateikdama jokių jos komisijos pasiraÅ¡ytų aktų nei teismui, nei ieÅ¡kovei, piktnaudžiauja teise ir naudojasi padėtimi, kad pagal nuo seno galiojantį Å¡alių susitarimÄ , tik atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai sudaryta komisija gali sudaryti ir pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės turtinėms teisėms atsirasti ir jos teisėtų interesų įgyvendinimui bei gynybai svarbius bei esminius dokumentus – jos darbų įvertinimo aktus.

Tokių aktų turinys turėtų atitikti tikrovę ir sÄ Å¾iningai įvertinti visus ieÅ¡kovės autorinius darbus rinkos kainomis (CK 1.5 straipsnis). 4.7. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma ir konstatuojami teismo nustatyti faktai, kad liudytoja E. K.-M. parodė, jog didžiausias ieÅ¡kovės honoraras už straipsnį leidinyje „TOP Moterys“ buvo 150 Eur ir nepateikti bendrovėje nusistovėjusia tvarka sudaryti ir komisijos pasiraÅ¡yti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, kuriais bÅ«tų nustatytas honorarų dydis už ieÅ¡kovės raÅ¡ytus straipsnius žurnale „TOP Moterys“.

IÅ¡ to, kad byloje nustatyta neginčijama 11 raÅ¡inių minėtame žurnale iÅ¡spausdinimo faktinė aplinkybė, bei kad yra žinomas bent vieno straipsnio įvertinimas 150 Eur suma, atsakovei nepateikus komisijos pasiraÅ¡ytų aktų, teismas turėjo pagrindÄ vadovautis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise pamatiniais teisės principais ir nustatyti 92,50 Eur vidurkį už publikacijas leidinyje „TOP moteris“. 4.8. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde įsivėlusi skaičiavimo klaida.

Ä® ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytÄ praÅ¡omÄ priteisti 9 948 Eur sumÄ neįskaičiuota 1 500 Eur suma už ieÅ¡kovės raÅ¡ytus straipsnius žurnale „TOP Moterys“, nors apeliaciniame skunde yra pateikti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sumažintos priteistinos sumos už ieÅ¡kovės raÅ¡ytus straipsnius žurnale „TOP Moterys“. IeÅ¡kovė neatsisakė nei visos, nei dalies Å¡ios 1 500 Eur sumos, tačiau per klaidÄ nepridėjo jos prie kaip galutine nurodytos 9 948 Eur sumos apskaičiuojant bendrÄ ginčijamÄ sumÄ .

PraÅ¡o laikyti tai ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde pakankamai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia reikalauti priteisti visÄ apeliaciniu skundu papildomai praÅ¡omÄ 5 517,61 Eur sumÄ (9 948 Eur + 1 500 Eur – 1 901,88 Eur – 4 028,51 Eur). IeÅ¡kovė primokėjo papildomÄ 34 Eur žyminį mokestį dėl Å¡ios klaidos. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

23. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D. B. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ keliais skirtingais pagrindais:

1) dėl atlikto įrodymų vertinimo nustatant priteistinos sumos dydį už darbus pagal autorinę sutartį ir su priteistu autoriniu atlyginimu susijusias mokestines prievoles;

2) dėl neiÅ¡spręsto reikalavimo priteisti autorinį atlyginimÄ už 2017 m. laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ 94 iÅ¡spausdintas publikacijas;

3) dėl atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada dėl autorinės sutarties sudarymo su ieÅ¡kove fakto, taip pat nurodo, kad net ir pripažįstant autorinės sutarties sudarymo faktÄ , Å¡i sutartis buvo nutraukta pasikeitus atsakovės valdymo organams. Papildomai atsakovė taip pat skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ dėl atlikto įrodymų vertinimo nustatant priteistinos sumos dydį už ieÅ¡kovės straipsnius pagal autorinę sutartį. Teisėjų kolegija, apibendrinusi ieÅ¡kovės D. B. ir atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ pagrindinius apeliacinių skundų argumentus, pažymi, kad nagrinėjant ieÅ¡kovės ir atsakovės apeliacinius skundus bus pasisakoma Å¡ia tvarka:

1) dėl autorinės sutarties sudarymo ir jos galiojimo;

2) dėl ieškovės D. B. ieškinio reikalavimų apimties ir jų išsprendimo;

3) dėl mokestinių prievolių taikymo priteistinam autorinio atlygio dydžiui;

4) dėl ieškovės autoriniams darbams taikytino įkainio;

5) dėl pirmosios instancijos teisme atsakovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Dėl autorinės sutarties sudarymo ir galiojimo 24. Teisėjų kolegija nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes dėl autorinės sutarties sudarymo ir galiojimo tarp ieškovės D. B. ir atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“: 7.1. Trečiųjų asmenų VMI pateiktų duomenų pažymoje už 2015 metus nurodoma, kad ieškovės D. B. iš atsakovės UAB “Ūkininko patarėjas” gautas bendras autorinio atlyginimo dydis yra 3 022,08 Eur (838 Eur + 482 Eur + 550 Eur + 331 Eur + 80 Eur + 406 Eur + 170 Eur + 130,33 Eur + 34,75 Eur) (1 t., e. b. l. 117-122). 7.2.

Trečiųjų asmenų VMI pateiktų duomenų pažymoje už 2016 metus nurodoma, kad ieškovės D. B. iš atsakovės iš UAB “Ūkininko patarėjas” gautas bendras autorinio atlyginimo dydis yra 4 078 Eur (104 Eur + 372 Eur + 421 Eur + 513 Eur + 271 Eur + 575 Eur + 478 Eur + 797 Eur + 547 Eur) (1 t., e. b. l. 126-129). 7.3. Trečiųjų asmenų VMI pateiktų duomenų pažymoje už 2017 metus nurodoma, kad ieškovės D. B. iš atsakovės iš UAB “Ūkininko patarėjas” gautas autorinio atlyginimo dydis yra 2 993 Eur (1 t., e. b. l. 123-124). 7.4.

IeÅ¡kovės D. B. suvestiniame atsiskaitymo lapelyje už 2017 m. nurodyta, kad ieÅ¡kovei D. B. mokėtina autorinių atlyginimų etatiniams darbuotojams suma už 2017 m. sausio – rugsėjo mėn. yra 3 643 Eur ir autorinių atlyginimų iÅ¡ specialaus fondo suma – 260 Eur, pervesta ieÅ¡kovei D. B. – 2 768,68 Eur ir tarpiniai per bankÄ â€“ 197,60 Eur (1 t., e. b. l. 178). 7.5. Liudytojas V. N. 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje parodė, kad nuo 1989 m. iki 2017 m. spalio 11 d. buvo atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ direktorius ir valdybos pirmininkas, atsakovės leidinių vyriausias redaktorius.

IeÅ¡kovė D. B. buvo atsakovės kÅ«rybinė darbuotoja, kuriai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis pagal raÅ¡tu sudarytÄ darbo sutartį ir autorinis atlyginimas pagal žodžiu sudarytÄ autorinę sutartį. Sudarant darbo sutartį buvo aptariamos ir žodinės autorinės sutarties sÄ lygos, t. y. pagrindinis leidinys, kuriam raÅ¡ys korespondentas, pageidautinas straipsnių skaičius per savaitę, sritis, kurioje dirbs žurnalistas, tikėtinas atlygio dydis, jei bus iÅ¡pildomi kiekybės ir kokybės reikalavimai straipsniams.

IeÅ¡kovė D. B. buvo laikraščio „Ūkininko patarėjas“ korespondentė, bet galėjo raÅ¡yti ir rašė ir kitiems atsakovės leidiniams. Su visais kÅ«rybiniais darbuotojais autorinės sutartys buvo sudarytos žodžiu, atsižvelgiant į žurnalistinio darbo specifikÄ , reikalaujančiÄ operatyvaus kÅ«rybinio darbo, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu. Darbo užmokestis buvo mokamas už organizacinę veiklÄ , t.y. sekti įvykius ir aktualijas, kaupti archyvÄ , ieÅ¡koti temų ir straipsnių herojų.

Autorinis atlyginimas buvo mokamas už konkretų autorinį kÅ«rinį, darbo užmokestis už konkrečius autorinius kÅ«rinius nebuvo mokamas. Dėl autorinių atlyginimų dydžio spręsdavo atsakovės honorarų atlyginimo komisija, kuriÄ sudarė visų atsakovės leidinių redaktoriai. Kriterijai, pagal kuriuos buvo nustatomas autorinio atlygio dydis, buvo autorinio darbo parengimo operatyvumas, objektyvumas, stilius. AktÄ tvirtindavo direktorius. Akte nurodytas atlygio dydis buvo pervedamas kÅ«rybiniam darbuotojui.

Mokestines prievoles už autorinį atlygį mokėdavo atsakovė, iki Rusijos krizės metų autoriniai atlyginimai apskritai nebuvo apmokestinami. Maksimalus honoraro dydis už vienÄ straipsnį buvo iki 100 Eur, minimalus – 5 Eur, žurnaluose – didesni, nes buvo keliami didesni kokybės reikalavimai (2020 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 6 min. 28 s. – 1 val. 36 min. 5 s.). 7.6. Atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ korespondento pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad korespondento pagrindinės pareigos: 2.1 rinkti įvairiÄ informacijÄ apie įvykius, ieÅ¡koti medžiagos straipsniams aktualiomis temomis; suteikti skaitytojams informacijÄ telefonu, atsakyti į laiÅ¡kus;

įvertinti ir reaguoti į skaitytojų poreikius; palaikyti ryÅ¡ius su autoriais, pateikti buhalterijai jų rekvizitus reikalingus honorarų apmokėjimui; 2.2 laiku ir kokybiÅ¡kai pateikti spaudai informacijÄ , straipsnius, nuotraukas; 2.3 tobulinti darbo kokybę, dirbti operatyviai, pateikti tik tiksliÄ ir objektyviÄ informacijÄ ; 2.4 patikrinti surinktus straipsnius arba sumaketuotus puslapius pagal korespondento medžiagÄ ; 2.5 sisteminti rankraščių ir nuotraukų archyvÄ ; 2.6 mokėti naudotis orgtechnikos priemonėmis; 2.6 neatskleisti tarnybinių paslapčių ir konfidencialios informacijos; 2.8 tausoti bendrovės nuosavybę (2 t., e. b. l. 56-59).

25. Teisėjų kolegija nustatė, kad faktÄ , jog tarp ieÅ¡kovės D. B. ir atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ buvo sudaryta žodinė autorinė sutartis visų pirma patvirtina pačios atsakovės pateiktos pažymos VMI apie ieÅ¡kovei D. B. iÅ¡mokėto autorinio atlygio dydį. IeÅ¡kovės D. B. nurodomÄ aplinkybę dėl autorinės sutarties sudarymo su atsakove patvirtino ir liudytojas V. N., kuris Å¡iÄ sutartį su ieÅ¡kove sudarė bÅ«damas atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ valdymo organu, t. y. atsakovės direktoriumi (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).

26. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kÅ«rinio užsakymo sutartis sudaromos raÅ¡tu. RaÅ¡ytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kÅ«rinių skelbimo periodiniuose leidiniuose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pažymi, kad autorinė sutartis tarp ieÅ¡kovės D. B. ir atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ galėjo bÅ«ti sudaryta žodžiu, nes ieÅ¡kovė ir atsakovė bÅ«tent susitarė dėl autorinių kÅ«rinių raÅ¡ymo atsakovės periodiniams leidiniams.

Atsižvelgiant į tai, Å¡is faktas galėjo bÅ«ti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir buvo įrodytas ne tik liudytojų parodymais, bet ir raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. atsakovės VMI teiktomis pažymomis. Teisėjų kolegija, nustačiusi autorinės sutarties sudarymo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės faktÄ , toliau vertina jos galiojimo trukmę. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad autorinė žodinė sutartis su ieÅ¡kove, jei tokia ir buvo, nutraukta naujam atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ direktoriui ir vyr. redaktoriui G.

M. įmonės darbuotojų susirinkime informavus darbuotojus, jog pasikeitus atsakovės akcininkams ydinga praktika dėl žodinių autorinių sutarčių nebegalios.

27. CK 6.217 straipsnyje nustatyti atvejai, kuomet vienaÅ¡aliÅ¡kai galima nutraukti sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nesirėmė aplinkybe, jog sutartį su ieÅ¡kove nutraukė dėl esminio jos pažeidimo ar joje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pasikeitus atsakovės valdymo organams ieÅ¡kovė D. B. toliau vykdė sutartį, teikdavo atsakovei UAB “Ūkininko patarėjas” autorinius kÅ«rinius, atsakovė publikavo ieÅ¡kovės darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių veiksmai toliau vykdant tarpusavio įsipareigojimus patvirtina ilgus metus vykdytos žodinės autorinės sutarties vykdymo tęstinumÄ , duomenų, kad ieÅ¡kovė sutarties tinkamai ir sÄ Å¾iningai nevykdė byloje nepateikta, duomenų, kad autorinės sutarties vykdymas buvo sustabdytas atsakovė neįrodinėjo ((CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.207 straipsnis).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė su ieÅ¡kove sudarytÄ Å¾odinę autorinę sutartį nesant esminio jos pažeidimo vienaÅ¡aliÅ¡kai turėjo teisę nutraukti pagal CK 6.217 straipsnio 4 dalį, t. y. teismo tvarka pagal suinteresuotos Å¡alies ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žodinė autorinė sutartis su ieÅ¡kove nebuvo nutraukta ir vienaÅ¡aliÅ¡kai negalėjo bÅ«ti nutraukta praneÅ¡us apie tai atsakovės darbuotojų susirinkime, kadangi CK 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatyta speciali tvarka dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo nesant jos esminio pažeidimo. Aplinkybė, kad atsakovė bÅ«tų kreipusis į teismÄ dėl autorinės žodinės sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo iki ieÅ¡kovei kreipiantis į teismÄ dėl neiÅ¡mokėto autorinio atlyginimo taip pat nenustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ pareiginiuose nuostatuose nurodytos pareigos neapima kÅ«rybinio darbo, kuris atliekamas raÅ¡ant konkretų straipsnį, nes nurodytus pareigos yra sietinos su pasirengimu kÅ«rybiniam darbui ir parengto straipsnio formos reikalavimų laikymusi (žr. nutarties 24.6 papunktį). Taigi, atsakovės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad į ieÅ¡kovės darbo funkcijas įėjo jos atliekamas kÅ«rybinis darbas parengiant konkrečiÄ publikacijÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės D. B. ir atsakovės UAB “Ūkininko patarėjas” sudaryta žodinė autorinė sutartis galioja iki jos nutraukimo šalių sutarimu arba vienašališkai CK 6.217 straipsnyje nustatyta tvarka. Nenustačius šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei turi būti priteistas neišmokėtas autorinis atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimų apimties ir jų pagrįstumo 30. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė ieÅ¡kinio reikalavimo už 2017 metais laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ iÅ¡spausdintas 94 publikacijas. Teisėjų kolegija nustatė, kad siekiant tinkamai įvertinti šį apeliacinio skundo argumentÄ , bÅ«tina tiksliai nustatyti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus ir, už kurį laikotarpį ir kokius autorinius kÅ«rinius atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. pervedė ieÅ¡kovei 1 901,88 Eur (1 t., e. b. l. 177) ir tuo pagrindu ieÅ¡kovė Å¡ioje dalyje atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimų.

31. Teisėjų kolegija nagrinėjamu klausimu nustatė Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: 14.1. IeÅ¡kovės D. B. suvestiniame atsiskaitymo lapelyje už 2017 m., nurodyta, kad ieÅ¡kovei D. B. mokėtina autorinių atlyginimų etatiniams darbuotojams suma už 2017 m. sausio – rugsėjo mėn. yra 3 643 Eur ir autorinių atlyginimų iÅ¡ specialaus fondo suma – 260 Eur, pervesta ieÅ¡kovei D. B. - 2 768,68 Eur ir tarpiniai per bankÄ - 197,60 Eur (ranka užraÅ¡yta, kad rašė projektui – „Renkuosi gyventi blaiviai“) (1 t., e. b. l. 178).

Šiame dokumente esančios ieškovės D. B. autorinio atlyginimo etatiniams darbuotojams sumos iš esmės sutampa su atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ 2019 m. spalio 9 d. pateiktoje D. B. autorinio atlyginimo paskaičiavimo lentelėje esančiomis sumomis (1 t., e. b. l. 188). 14.2. Ieškovei D. B. 2017 m. vasario 24 d. atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“ pervedė 306,28 Eur autorinio atlyginimo (1 t., e. b. l. 174) ir šis pavedimas atliktas už 2017 m. sausio mėn. Viso už 2017 m. sausio mėn. buvo priskaičiuota 433 Eur autorinio atlyginimo (403 Eur autorinis atlyginimas etatiniams darbuotojams ir 30 Eur autorinis atlyginimas iš specialaus fondo).

Nuo nurodytos 433 Eur sumos, apskaičiuotas 64,95 Eur pajamų mokestis ir 38,97 Eur darbuotojo socialinio draudimo mokestis, 22,80 Eur suma nurodyta kaip tarpiniai per bankÄ (1 t., e. b. l. 178). 14.3. Atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ sudarytoje suvestinėje pagal nepasiraÅ¡ytus atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus nurodoma, kad ieÅ¡kovė D. B. 2017 m. vasario – rugsėjo mėn. (1 t., e. b. l. 189-191): 31.3.1. laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ publikavo 94 straipsnius, už kuriuos mokėtinas autorinis atlyginimas 1 695 Eur. 31.3.2. leidinyje „Šeimininkė“ publikavo 38 straipsnius, už kuriuos mokėtinas autorinis atlyginimas 1 545 Eur; 31.3.3. bendra 2017 m. vasario – rugsėjo mėnesiais mokėtina autorinių atlyginimų suma už leidinyje „Šeimininkė ir laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ yra 3 240 Eur. 14.4.

Atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ sudarytoje suvestinėje yra įtraukti straipsniai, kurių perdavimo – priėmimo aktus pateikė pati ieškovė (1 t., e. b. l. 9) 14.5. Ieškovei D. B. 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“ pervedė 1 901,88 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant autorinis atlyginimas (1 t., e. b. l. 177). Autorinis atlyginimas pervestas atskaičius mokėtinus mokesčius.

32. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi aukščiau apraÅ¡ytus įrodymus, nustatė, kad ieÅ¡kovė D. B. buvo iÅ¡mokėtas autorinis atlyginimas už 2017 m. sausio mėnesį 2017 m. vasario 24 d. (žr. nutarties 31.2 papunktį), o už 2017 m. vasario – rugsėjo mėn. autorinis atlyginimas iÅ¡mokėtas 2019 m. rugpjūčio 12 d. tiek už laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“, tiek už leidinyje „Šeimininkė“ iÅ¡spausdintus straipsnius, nes nustatant iÅ¡mokėtinÄ sumÄ buvo įvertintas visas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų publikacijų skaičius tiek laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ (94 vnt.), tiek leidinyje „Šeimininkė“ (38 vnt.) (žr. nutarties 31.3 papunktį).

33. Teisėjų kolegija pažymi kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde patvirtino, jog visas jos ieÅ¡kinio reikalavimo dydis grindžiamas faktine aplinkybe, kad ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėta 13 480 Eur pagal žodinę autorinę sutartį už laikotarpiu 2017 m. – 2019 m. pirmÄ pusmetį parengtus ir iÅ¡spausdintus straipsnius, t.y. už 2017 m. sausio – rugsėjo mėn. papildomas 4 300 eurų darbo užmokestis, kuris laikytinas autoriniu atlyginimu, 3 200 Eur už 2017 metais žurnale „Šeimininkė“ iÅ¡spausdintas 37 autorines publikacijas, 1 500 Eur autorinis atlyginimas už 2017 m. leistame žurnale „TOP moterys“ iÅ¡spausdintus autorinius darbus, 2 800 Eur už laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ iÅ¡spausdintus autorinius darbus 2018 m., 1 680 Eur už laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ iÅ¡spausdintus autorinius darbus 2019 m. pirmÄ pusmetį.

Taigi, pati ieškovė ieškinyje nenurodė, kokia yra neišmokėta autorinio atlygio dalis už 2017 metais laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ išspausdintas publikacijas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismÄ dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieÅ¡kinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindÄ ) ir pasirenka teisių gynimo bÅ«dÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Å ie ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ ir bylos nagrinėjimo ribas.

Ginčas privalo bÅ«ti iÅ¡spręstas pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo bÅ«dus (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-429-701/2017, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 44 punktas).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo pasisakyta dėl visų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų, taip kaip jie buvo suformuluoti ieÅ¡kinyje (žr. nutarties 33 punktÄ ). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė, už kokius straipsnius reikalauja 4 300 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad kiti ieÅ¡kinio reikalavimai buvo sukonkretinti nurodant leidinį ir straipsnių skaičių, darytina iÅ¡vada, kad 4 300 Eur ieÅ¡kinio reikalavimas buvo bÅ«tent už 94 laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ 2017 m. iÅ¡spausdintas publikacijas, dėl kurio buvo pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

Nagrinėjamu atveju, nepakankamai tiksliai suformulavus ieÅ¡kinio pagrindÄ , t.y. pačiai ieÅ¡kovei ieÅ¡kinyje nenurodžius, už kokius konkrečius straipsnius yra reikalaujama 4 300 Eur suma, nėra pagrindo konstatuoti, kad liko neiÅ¡spręstas Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė pateikė duomenis, jog ieškovei 2017 m. vasario – rugsėjo mėnesiais buvo priskaičiuotas 3 240 Eur autorinis atlygis tiek už laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ , tiek už leidinyje „Šeimininkė“ publikuotus ieškovės parengtus straipsnius. Ši suma nurodoma tiek ieškovės D. B. apeliaciniame skunde neginčijamame suvestiniame atsiskaitymo lapelyje už 2017 m. (žr. nutarties 31.1 papunktį), tiek atsakovės apeliaciniame skunde ginčijamoje atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ sudarytoje suvestinėje (žr. nutarties 31.3 papunktį).

Taigi, ieškovė nepagrįstai abejoja atsakovės 2019 m. spalio 9 d. pateiktų įrodymų patikimumu, juo labiau, kad atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ sudarytoje suvestinėje yra įtraukti straipsniai, kurių perdavimo – priėmimo aktus pateikė pati ieškovė (žr. nutarties 31.4 papunktį). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovės pateiktoje suvestinėje iš esmės sutampa ir leidinyje „Šeimininkė“ ieškovės publikuotų straipsnių skaičius (38 vnt.) su ieškovės nurodomu jos publikacijų šiame leidinyje skaičiumi (37 vnt).

Taigi, atsakovė tinkamai apskaičiavo ir nustatė ieškovei už 2017 metais laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ ir leidinyje „Šeimininkė“ išspausdintas publikacijas neišmokėto autorinio atlyginimo dydį, kurį išmokėjo 2019 m. rugpjūčio 12 d. atskaičiusi mokėtinus mokesčius nuo autorinio atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi byla buvo nutraukta ne tik dėl už 2017 metais leidinyje „Šeimininkė“ išspausdintas 37 autorines publikacijas, bet ir už 2017 metais laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ išspausdintas 94 autorines publikacijas.

Tai dar karta patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog su ieškove pagal žodinę autorinę sutartį neatsiskaityta už publikacijas 2017 m. leidinyje „TOP moterys“ ir 2018 m. – 2019 m. pirmo pusmečio laikotarpio publikacijas, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja papildomai 4 300 Eur autorinio atlygio, kuris ieškovės teigimu turėjo būti sumokėtas 2017 metais. Dėl mokestinių prievolių taikymo priteistinam autorinio atlygio dydžiui 37. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl neišspręsto ieškinio reikalavimo, nustatė, kad byloje yra duomenys apie tai, kaip ieškovei buvo mokamas autorinis atlygis, kuomet atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ vadovu buvo liudytojas V.

N. (žr. nutarties 31.2 papunktį). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovei D. B. už 2017 m. sausio mėnesį buvo priskaičiuotas 433 Eur autorinis atlyginimas, tačiau pervesta 329,08 Eur (306,28 Eur + 22,80 Eur), t.y. pervesta autorinio atlyginimo suma atskaičius mokesčius nuo nustatyto autorinio atlygio dydžio.

38. Teisėjų kolegija įvertina, kad liudytoja J. P. 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2002 m. dirba atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ buhaltere, apskaičiuodavo darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio ir autorinio atlygio dydį. Autoriniai atlyginimai buvo mokami direktoriaus įsakymo pagrindu, kurių dydį nustatydavo komisija. Su ieškove D. B. nesusisiekdavo dėl direktoriaus įsakyme nurodyto autorinio atlyginimo dydžio. Žodinių autorinių sutarčių turinys jai nėra žinomas.

Mokesčiai buvo sumokami nuo nurodyto autorinio atlyginimo dydžio. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas Å¡iuo metu D. B. atveju yra 20 proc., nes su ja yra sudaryta darbo sutartis. Autorinis atlyginimas nebÅ«tinai mokamas kas mėnesį, tačiau gyventojų pajamų mokesčiai ir kitos įmokos sumokami pagal tarifÄ , galiojusį atlygio iÅ¡mokėjimo dienÄ . Å is tarifas lyginant su 2017 metais padidėjo. VirÅ¡ nustatyto autorinio atlyginio buvo mokama tik darbdavio mokėtina socialinio draudimo įmokų dalis.

Patvirtino, kad nuo 2017 m. vasario mėn. atsakovė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais ir negalėjo iÅ¡mokėti darbuotojams susikaupusių autorinių atlyginimų, nes tiesiog nebuvo atsakovės sÄ skaitose einamųjų lėšų. Situacija pagerėjo pasikeitus valdymo organams ir atleidus dalį darbuotojų. Nurodė, kad atsakovės buhalterinės apskaitos programoje nebuvo srities, skirtos autorinių atlyginimo skaičiavimui už žurnale „TOP moterys“ spausdinamas publikacijas ir galimai autorinis atlyginimas už publikacijas Å¡iame žurnale nebuvo iÅ¡mokėtas, bet tiksliai neatsimena Å¡ių aplinkybių (2020 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 37 min. 35 s. – 2 val. 12 min. 55 s.).

39. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi aukščiau apraÅ¡ytus įrodymus, pažymi, kad nutarties 38-39 punktuose nurodyta įrodymų visuma nepatvirtina liudytojo V. N. nurodytos aplinkybės, jog kÅ«rybiniam darbuotojui buvo iÅ¡mokamas visas komisijos nustatytas autorinio atlygio dydis, neatskaičius nuo jo mokesčių, o kÅ«rybinio darbuotojo mokėtini mokesčiai nuo autorinio atlygio buvo sumokami iÅ¡imtinai atsakovės lėšomis. Teisėjų kolegija Å¡iÄ liudytojo V. N. nurodytÄ aplinkybę kritiÅ¡kai vertina ir dėl to, kad darbo užmokestį ir autorinius atlyginimus mokėjo ne tuo metu atsakovės direktoriumi buvęs liudytojas V.

N., o atsakovės buhalterė J. P., todėl jai neabejotinai geriau buvo žinoma, kokia tvarka apskaičiuojami ir sumokami kÅ«rybinių darbuotojų mokėtini mokesčiai už gautus autorinius atlyginimus. Tuo tarpu pats liudytojas V. N. nurodė, kad į komisijos, nustatančios autorinių atlyginimų dydį, darbÄ nesikiÅ¡o, autorinių atlyginimo mokėjimų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės D. B. apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ieÅ¡kovės naudai priteistos 4 028,51 Eur sumos dalyje, joje nebenurodant formuluotės „neatskaičius mokesčių“ atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės autoriniams darbams taikytino įkainio 40. Ieškovė D. B. apeliaciniame skunde nesutinka su jai priteisto autorinio atlyginimo dydžiu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su jos autorinio atlyginimo dydžiais laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ ir žurnale „TOP moterys“. Atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“ apeliaciniame skunde nesutinka su ieškovei priteisto autorinio atlyginimo dydžiu už žurnale „TOP moterys“ išspausdintas ieškovės publikacijas.

41. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus apeliacinio skundo argumentus, papildomai nustatė Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: 24.1. IeÅ¡kovė D. B. 2017 m. vasario – rugsėjo mėn. (1 t., e. b. l. 189-191): 40.1.1. LaikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ publikavo 94 straipsnius, už kuriuos mokėtinas autorinis atlyginimas 1 695 Eur, mažiausias straipsnio įkainis 5 Eur (4 kartus), didžiausias 40 Eur (3 kartus). 40.1.2. Leidinyje „Šeimininkė“ publikavo 38 straipsnius, už kuriuos mokėtinas autorinis atlyginimas 1 545 Eur, mažiausias straipsnio įkainis 30 Eur (3 kartus), didžiausias 80 Eur (1 kartÄ ).

42. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2015 m. ieškovei D. B. priskaičiuota autorinių atlyginimų suma buvo 3 022,08 Eur (žr. nutarties 24.1 papunktį), 2016 metais – 4 078 Eur (žr. nutarties 24.2 papunktį), 2017 metais – 3 643 Eur, iš kurių neišmokėta dalis sudarė 3 240 Eur už laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ ir leidinyje „Šeimininkė“ publikuotus ieškovės straipsnius (žr. nutarties 31.1 - 31.3 papunkčius). Pasikeitus atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ valdymo organams, nebuvo laikomasi autorinių atlyginimų dydžio nustatymo tvarkos pagal sudarytas žodines autorinių atlyginimų sutartis ir autoriniai atlyginimai nebuvo skaičiuojami. Taigi, ieškovei D. B. nebuvo sumokėtas autorinis atlyginimas už publikacijas 2017 m. leidinyje „TOP moterys“ ir 2018 m. – 2019 m. pirmo pusmečio laikotarpio publikacijas laikraštyje „Ūkininko patarėjas“.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės parengtų ir iÅ¡spausdintų publikacijų skaičių 2015 – 2016 metais, kad įvertinti, už kokį publikacijų skaičių sumokėti nurodyti autoriniai atlyginimai. IeÅ¡kovė tokių duomenų nepateikė ir iÅ¡ atsakovės iÅ¡reikalauti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas taikytinÄ autorinio atlygio už ieÅ¡kovės parengtas publikacijas dydį, pagrįstai vadovavosi byloje esančiais ir atsakovės pateiktais įrodymais apie ieÅ¡kovei mokėtinų autorinių atlyginimų dydį 2017 metais už laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ ir žurnale „Šeimininkė“ iÅ¡spausdintas ieÅ¡kovės publikacijas. Dėl Å¡ių įrodymų vertinimo ir patikimumo teisėjų kolegija pasisakė nutarties 36 punkte.

44. Teisėjų kolegija nustatė, kad įkainį už žurnale „TOP moterys“ spausdintas publikacijas, pirmosios instancijos teismas apskaičiavo remdamasis liudytojų V. N. ir E. K.-M. parodymais dėl didžiausio ir mažiausio įkainio atsakovės publikuotose žurnaluose. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skirtingus įkainius už žurnale „TOP moterys“ ir laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ iÅ¡spausdintas ieÅ¡kovės publikacijas. Skirtingi įkainiai nustatyti atsižvelgiant į skirtingÄ Å¡ių leidinių pobÅ«dį, t.y. mėnesinis žurnalas ir dienraÅ¡tis. Todėl nėra pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuris atliktas remiantis liudytojų parodymais dėl autorinių kÅ«rinių apimties žurnalui ir dienraščiams.

45. Dėl žurnale „TOP moterys“ nustatyto ieškovės publikacijos įkainio nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad didžioji dalis ieškovės D. B. publikacijų buvo įvertintos maksimaliu 150 Eur autorinio atlygio dydžiu. Šių duomenų nepatvirtina liudytojos E. K. – M., dirbusios leidinio „Šeimininkė“ korespondente ir paskutiniojo žurnalo „TOP moterys“ redaktore, parodymai. Liudytoja E. K.-M. 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje paaiškino, kad autorinio atlygio dydis už žurnale „TOP moterys“ spausdinamas publikacijas buvo 100 Eur – 150 Eur priklausomai nuo to, ar rengiamas straipsnis žurnalo pagrindine tema, straipsnio apimties, už trumpas, neviršijančias vieno puslapio publikacijas buvo mokamas ir 20 Eur autorinis atlyginimas.

Žurnale „TOP moterys“, buvo ieÅ¡kovės D. B. publikacijų, kurios įvertintos maksimaliu 150 Eur atlygiu (2020 m. sausio 22 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įraÅ¡o 33 min 5 s. – 35 min. 55 s.). Nesant byloje įrodymų dėl konkretaus įkainio už kiekvienÄ Å¾urnale „TOP moterys“ publikuotÄ ieÅ¡kovės parengtÄ straipsnį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais dėl kituose atsakovės žurnaluose, tame tarpe ir žurnale „TOP moterys“, publikuotų straipsnių įkainio ir nustatė taikytinÄ Ä¯kainio vidurkį.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek ieškovės D. B., tiek atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ apeliaciniai skundai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei D. B. priteistino autorinio atlyginimo dydį už 2018 m. – 2019 m. pirmÄ pusmetį laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ spausdintas publikacijas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais dėl ieÅ¡kovei mokėto autorinio atlyginimo dydžio bÅ«tent už laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ spausdintas publikacijas 2017 metais, nes tik minėtame laikraÅ¡tyje buvo spausdinamos ieÅ¡kovės parengtos publikacijos 2018 m.

– 2019 m. pirmÄ pusmetį. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad vidurkis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas naudojant atsakovės VMI pateiktus duomenis už 2015 – 2017 metus ir Å¡ias sumas padalinant iÅ¡ mėnesių skaičiaus. Toks skaičiavimas neatitiktų nei tarp ieÅ¡kovės D. B. ir atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ sudarytos žodinės autorinės sutarties sÄ lygų, kai autorinio atlyginimo dydis buvo nustatomas specialios komisijos už kiekvienÄ kÅ«rinį, o ne kiekvienam mėnesiui.

Be to, kaip minėta byloje nėra duomenų apie atsakovės 2015 – 2016 metais laikraščiui „Ūkininko patarėjas“ ir leidiniui „Šeimininkė“ parengtų publikacijų skaičių, kuris leistų nustatyti, už kokį kiekį publikacijų ir kuriuose leidiniuose buvo sumokėtos 3 022,08 Eur ir 4 078 Eur sumos 2015 m. ir 2016 m. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto įkainio dydžio už 2018 m. – 2019 m. pirmÄ pusmetį laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“ iÅ¡spausdintas publikacijas atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovei iš ieškovės pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio 47. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovei iš ieškovės priteistinu išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino šių išlaidų vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir 98 straipsnio 2 dalimi.

48. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 3 639,08 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Å ias iÅ¡laidas sudaro 2 005,58 Eur iÅ¡laidos už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ir pateikimÄ teismui bei 6 val. teisinių paslaugų taikos sutarties rengimui, pasirengimui teismo posėdžiui, atstovavimui teisme ir praÅ¡ymo priimti raÅ¡ytinius įrodymus rengimui. Taip pat Å¡ias iÅ¡laidas sudaro 250 Eur už susipažinimÄ su civilinės bylos medžiaga, 200 Eur už pasiruoÅ¡imÄ 2019 m. lapkričio 18 d. posėdžiui, 300 Eur už atstovavimÄ 2019 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje, 100 Eur už praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų parengimÄ , 500 Eur už pasiruoÅ¡imÄ 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdžiui ir atstovavimÄ jame, už atstovavimÄ 2020 m. sausio 28 d. teismo posėdyje ir 283,50 Eur (178,50 Eur + 105 Eur) PVM (2 t., e. b. l. 14-17, 88-90, 112-114).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu visos Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nes patirtos už Rekomendacijose nurodytas teisines paslaugas ir nevirÅ¡ija maksimalių įkainių. Pati ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde ginčydama atsakovės patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai dydžius nenurodo konkrečių duomenų, dėl tokių iÅ¡laidų nepagrįstumo ar netinkamo apskaičiavimo, tačiau apsiribojama teiginiais, kad neaiÅ¡ku, kodėl teismas priteisė vienas ar kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudarančias sumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 6 val. įvairių teisinių paslaugų, tokių kaip taikos sutarties regimas, pasirengimas teismo posėdžiui, dalyvavimas 1,5 val. trukmės parengiamajame teismo posėdyje ir kitų teisinių paslaugų suteikimas yra pagrįstas dydis, todėl nėra pagrindo jo mažinti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vien 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdis vyko 4 val., kurio metu buvo apklausti 6 liudytojai. Todėl taip pat nėra pagrindo teigti, kad 605 Eur išlaidos, kurios buvo skirtos ne tik dalyvavimui 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje, bet ir pasirengimui jam bei dalyvavimui 2020 m. sausio 28 d. 2 val. ir 10 min trukmės teismo posėdyje, turėjo būti dar labiau mažinamos, kai šiuo laikotarpiu pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktus maksimalus vienos valandos teisinių paslaugų teikimo įkainis buvo 131,76 Eur/val. (1 317,6 Eur (2019 m.

III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1)). Ta aplinkybė, kad Rekomendacijose nėra aptartos su advokato vykdoma veikla susijusių mokestinių prievolių atlyginimo išlaidos nesudaro pagrindo teigti, jog tokios išlaidos negali būti priteisiamos iš priešingos šalies, jei bylos šalis patyrė tokias išlaidas.

50. Teisėjų kolegija toliau vertina apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bÅ«tinumu nukrypti nuo bendros bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims taisyklės. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ yra nurodęs, kad Å¡ioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylos Å¡alims taisyklės iÅ¡imtis, kuri gali bÅ«ti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar Å¡alys sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, inter alia, į tai, ar jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos.

Tam, kad bÅ«tų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualiÄ CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ iÅ¡imtį, turi bÅ«ti konstatuotas Å¡alies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos iÅ¡imtinį pobÅ«dį, jos taikymo pagrindas gali bÅ«ti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios Å¡alies nesÄ Å¾iningumo.

Å alies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Å alių procesinės teisės ir pareigos iÅ¡vardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o Å¡io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su ieÅ¡kovės D. B. apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme pažeidė pareigÄ siekti, jog byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai. Sutiktina su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovė, nepateikdama ieÅ¡kovei jos turimų duomenų apie jai priskaičiuoto autorinio atlygio dydį, sutrukdė ieÅ¡kovei tinkamai įvertinti savo ieÅ¡kinio reikalavimų sumas ir dėl to daugiau kaip pusė ieÅ¡kinio buvo atmesta kaip nepagrįsta.

Å ios aplinkybės nulėmė ilgesnę teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme trukmę, kurių metu buvo aiÅ¡kinamasi apie taikytus autorinio atlygio dydžius ieÅ¡kovei. Ilgesnę posėdžių trukmę nulėmė ir ta aplinkybė, kad atsakovė neigė jai žinomÄ autorinių atlyginimų mokėjimo tvarkÄ atsakovės įmonėje iki pasikeičiant valdymo organams, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti papildomus liudytojus, ne tik ankstesnį atsakovės vadovÄ V. N..

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės naudai iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti nustatoma ne proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (61,29 proc.), bet kiekvienai iš bylos šalių turėtų būti priteisiama pusė priešingos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK93 straipsnio 4 dalis).

52. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovė D. B. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 703 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 t., e. b. l. 88; 2 t., e. b. l. 111, 116, 118), o atsakovė 3 639,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žr. nutarties 48 punktÄ ). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 51 punkte padarytas teisines iÅ¡vadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir ieÅ¡kovės D. B. naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 851,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovei UAB „Ūkininko patarėjas“ iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 819,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 53. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundė tiek ieÅ¡kovė D. B., tiek atsakovė UAB „Ūkininko patarėjas“, tačiau abiejų apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡ esmės buvo atmesti. IeÅ¡kovės D. B. apeliacinis skundas buvo tenkintas tik nežymioje dalyje pakeičiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proporcijas, dėl kurių ieÅ¡kovei sumažinta atsakovės naudai priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis 410,85 Eur (3 639,08 Eur - 1 819,54 Eur) ir padidinta ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis 192,27 Eur (851,50 Eur - 659,23 Eur).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ esmės atmetus abiejų Å¡alių apeliacinius skundus, nei vienos iÅ¡ Å¡alių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutaria: Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimÄ pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Priteisti ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, 851,50 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno euro 50 ct) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, naudai 1 819,54 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniolikos eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Mindaugas Å imonis