Legislator Case Law & Legislation
0e5a8231-fff0-4cb2-b4f0-2043ee22b8ec AI generated

0e5a8231-fff0-4cb2-b4f0-2043ee22b8ec · Kauno apygardos teismas

Case Number 0e5a8231-fff0-4cb2-b4f0-2043ee22b8ec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-579/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46009-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.6.10.; 1.2.14.1.2.3.; 2.1.7.3.;2.1.15.3.3.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Dianai ZAdrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,nuteistajam T.

Legislator headnote

AI generated

0e5a8231-fff0-4cb2-b4f0-2043ee22b8ec · Kauno apygardos teismas: Byloje nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiojo R. S., liudytojų D. B., V. B., D. U., D. Ž. parodymais nustatyta, jog T. Ž. automobilio raktelius pasiėmė ir nukentėjusiojo automobiliu iÅ¡vyko apie tai nieko nesakęs nukentėjusiajam, nieko jo neatsiklausęs, neprašęs leisti pasinaudoti jo automobiliu, t. y. šį automobilį pagrobė – užvaldė neteisėtai, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ . Visų Å¡ių asmenų parodymai dėl 2016 m. rugsėjo 17 d. vakaro įvykių pas D. B. namuose tarpusavyje sutapo ir neprieÅ¡taravo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-579/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46009-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.6.10.; 1.2.14.1.2.3.; 2.1.7.3.;2.1.15.3.3.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Dianai ZAdrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,nuteistajam T.

Ž. ir jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,nukentėjusiajam R. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir jam iÅ¡ T. Ž. priteista 230 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : T. Ž. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 17 d., 21 val. iki 2016 m. rugsėjo 18 d., 2.03 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikÅ¡mės nusikaltimo padarymui, bÅ«damas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ turtÄ , tai yra iÅ¡ kambaryje buvusios R.

S. striukės kiÅ¡enės pagrobė automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktus, neturinčius materialinės vertės, ir 90 Eur, buvusius R. S. piniginėje, po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , pagrobtais automobilio rakteliais atrakindamas automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dureles, pagrobė A. B. vardu registruotÄ , faktiÅ¡kai R. S. priklausantį 700 Eur vertės automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 1996 metų laidos, mėlynos spalvos, stovėjusį (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, su jame buvusiais R.

S. priklausančiais daiktais – 5 Eur vertės kuprine, 50 Eur vertės navigacija „TomTom“, 50 Eur bendros vertės žvejybine kėdute ir dviem dėklais su žvejybos detalėmis, tuo nukentėjusiajam R. S. padarė 895 Eur turtinę žalÄ . Apeliaciniame skunde nuteistasis T. Ž. praÅ¡o sumažinti jam Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę arba perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir taikyti BK 59 straipsnio 6 ir 10 dalies nuostatas, taip pat panaikinti iÅ¡ jo priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 230 Eur turtinės žalos atlyginimo.Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam neteisingÄ bausmę ir neteisingai kvalifikavo jo padarytÄ nusikaltimÄ .

Jeigu teismas būtų atidžiau atsižvelgęs į šioje byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinęs liudytojų parodymus, kurie visiškai atitinka apelianto nurodytas aplinkybes, būtų nustatęs, kad jis nukentėjusiajam priklausančio automobilio raktelius ir jo piniginę paėmė ne iš striukės kišenės, o nuo stalo, kur jie ir buvo padėti. Nuteistasis mano, kad nukentėjusysis R. S. ir liudytoja D. B. jį apkalba dėl ankstesnių tarp jų buvusių nesutarimų.

UoÅ¡vienė D. B. jo niekada nemėgo, todėl galėjo susitarti su R. S. jį nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu.Nuteistojo teigimu, teismas visiÅ¡kai nevertino nagrinėjamo nusikaltimo motyvų ir jo padarymo aplinkybių. T. Ž. buvo priverstas taip pasielgti dėl paties nukentėjusiojo elgesio. Kaltinime nurodytÄ dienÄ jų Å¡eima patyrė nelaimę – eismo įvykio metu buvo sužalota jų dukra, todėl nuteistasis iÅ¡ ligoninės kartu su sutuoktine grįžo pas uoÅ¡vius, kur po kiek laiko atvyko ir nukentėjusysis R.

S.. Nukentėjusysis buvo tėvų kambaryje, kur vartojo alkoholį, netrukus prie jo prisijungė ir nuteistasis su žmona. Ant stalo buvo padėta ir R. S. piniginė bei automobilio rakteliai. Po kurio laiko T. Ž. su uoÅ¡viene nuėjo parÅ«kyti į kitÄ kambarį, pirmasis grįžęs į kambarį nuteistasis pamatė, kaip nukentėjusysis glamonėja jo žmonÄ . Tai nebuvo pirmas kartas, todėl nuteistajam dar ir dėl tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯vykusios nelaimės buvo sunku susitvardyti. Tuo metu, kai R.

S. nuėjo parÅ«kyti, apeliantas pasinaudojo proga, paėmė automobilio raktelius, 30 Eur iÅ¡ piniginės ir iÅ¡važiavo nukentėjusiojo automobiliu. Jeigu T. Ž. nebÅ«tų sustabdę policijos pareigÅ«nai, jis bÅ«tų grįžęs namo, nusiraminęs ir automobilį grÄ Å¾inęs. Nuteistasis teigia automobilį paėmęs tik norėdamas panervinti R. S.. Po įvykio jis viskÄ grÄ Å¾ino nukentėjusiajam.Apeliaciniame skunde T. Ž. nesutinka ir su iÅ¡ jo priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl turtinės žalos atlyginimo.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis apgadino automobilį ir kad automobilio bake buvo kuro, kurį jis iÅ¡naudojo. Nuteistasis pažymi, kad jis gerai prisimena, kad vairuodamas nukentėjusiojo automobilį nebuvo niekur atsitrenkęs, be to, pats užpylė kuro, kadangi kuro bakas buvo tuščias. T. Ž. mano, kad nukentėjusysis, reikalaudamas iÅ¡ jo turtinės žalos atlyginimo, tik nori pasipelnyti.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti, nukentėjusysis prašė skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nuteistojo T. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu, mano, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės – įrodymai išanalizuoti ir įvertinti nevisapusiškai, neišsamiai, tinkamai nenustačius asmenų parodymų patikimumo, todėl teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo teigimu, jis automobilio neketino pasisavinti, tik pasiėmė laikinai pasivažinėti, be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog jis automobilio raktelius paėmė ne iš kišenės, o nuo stalo, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti. PrieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų taisyklių, tinkamai įvertinęs jų patikimumÄ , tarpusavio ryšį ir sÄ sajumÄ , juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje. Teismo iÅ¡vados dėl faktinių veikos padarymo aplinkybių, nuteistojo kaltės bei veikos teisinio kvalifikavimo pagrįstos surinktų ir teisme iÅ¡tirtų duomenų analize, todėl laikomos teisėtomis ir pagrįstomis.

Byloje nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiojo R. S., liudytojų D. B., V. B., D. U., D. Ž. parodymais nustatyta, jog T. Ž. automobilio raktelius pasiėmė ir nukentėjusiojo automobiliu iÅ¡vyko apie tai nieko nesakęs nukentėjusiajam, nieko jo neatsiklausęs, neprašęs leisti pasinaudoti jo automobiliu, t. y. šį automobilį pagrobė – užvaldė neteisėtai, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ . Visų Å¡ių asmenų parodymai dėl 2016 m. rugsėjo 17 d. vakaro įvykių pas D. B. namuose tarpusavyje sutapo ir neprieÅ¡taravo.

Visi Å¡ie asmenys iÅ¡ esmės vienodai parodė, jog 2016 m. rugsėjo 17 d. vakarÄ D. B. namuose, (duomenys neskelbtini), viename kambaryje buvo T. Ž. su savo sutuoktine, o kitame nukentėjusysis ir liudytojai D. B., V. B., D. U., kur visi vartojo alkoholį. Vienu metu D. B., nuteistojo sutuoktinės mama, pasakė R. S. nelaikyti ant stalo savo automobilio raktelių, nes T. Ž. yra blogos reputacijos asmuo, R. S. paklausė patarimo, įsidėjo raktelius į striukės kiÅ¡enę ir striukę buvo padėjęs ant sofos.

Visi Å¡ie asmenys parodė, jog T. Ž. vaikščiojo po kambarius, buvo išėjęs parÅ«kyti, vėliau visi iÅ¡siskirstė, nukentėjusysis namo ėjo pėsčias, nes buvo vartojęs alkoholio, o kitÄ rytÄ pasigedo raktelių ir automobilio, kurį, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, paėmęs raktelius pagrobė T. Ž.. Nei vienas iÅ¡ minėtų asmenų nenurodė, kad T. Ž. bÅ«tų atsiklausęs nukentėjusiojo dėl galimybės pasiskolinti, laikinai pasinaudoti pastarojo automobiliu. To nenurodė ir pats nuteistasis.

Be to, nuteistasis T. Ž. pripažino, jog tuo pačiu metu pagrobė (išėmė iÅ¡ piniginės) ir nukentėjusiajam priklausiusius 90 eurų. Nors nuteistasis teigia, jog taip pasielgė dėl įtūžio, dėl susiklosčiusios situacijos (tuo metu sunkiai sužalota dukra komos bÅ«klėje buvo gydoma ligoninėje) ir tyčios pasisavinti automobilį jis neturėjo, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina buvus nuteistojo veikoje tyčiÄ elgtis su tuo automobiliu kaip su savu. T. Ž. ne tik be teisėto automobilio valdytojo R.

S. žinios, prieÅ¡ jo valiÄ , slapčia, taip, kad nepastebėjo ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti kartu buvę asmenys, pasiėmė automobilio raktelius, pinigus ir iÅ¡važiavo su automobiliu, tačiau netrukus atidavė G. M. automobilyje buvusius žvejybos įrankius, kurie kaip pats G. M. vėliau pasikalbėjęs su R. S. iÅ¡siaiÅ¡kino, buvo ne T. Ž., o R. S., ir pavogti kartu su automobiliu. Be to, T. Ž. atsiuntė liudytojui žinutę, kurioje priekaiÅ¡tavo dėl to, kad pastarasis prikalbėjo nukentėjusiajam, jog žvejybos įrankiai pas liudytojÄ (1 t., b. l. 76-70).

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog T. Ž. tyčia buvo nukreipta ne laikinai pasinaudoti automobiliu, nes net nebuvo jokio svarbaus, bÅ«tino reikalo, priežasties tÄ vakarÄ , bÅ«nant neblaiviam kažkur vykti, o bÅ«tent užvaldyti svetimÄ turtÄ . Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog vagystė objektyviai pasireiÅ¡kia kaltininkui neteisėtai užvaldant svetimÄ turtÄ , t. y. įgyjant galimybę elgtis su tuo turtu kaip su savu, ir vagystės baigtumo momentu laikomas momentas, kai kaltininkas įgyja galimybę tÄ turtÄ valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valiÄ .

Å ioje byloje automobilio vagystė buvo baigta nuo to momento kai T. Ž. iÅ¡vyko nukentėjusiojo automobiliu, t. y. faktiÅ¡kai įgijo galimybę su juo elgtis kaip su savu. Nors nuteistasis teigia, jog automobilio raktelius ir pinigus pagrobė spontaniÅ¡kai dėl to, jog matė besiglamonėjančius savo sutuoktinę ir nukentėjusįjį, tačiau tokia pozicija laikytina nuteistojo gynybine versija, nes Å¡ių duomenų nepatvirtino nei vienas 2016m. rugsėjo 17 d. vakarÄ pas D. B. namuose buvęs asmuo. D.

Ž. taip pat nenurodė, kad jai sutuoktinis bÅ«tų priekaiÅ¡tavęs dėl kokių nors netinkamų, nederamų jos ar nukentėjusiojo veiksmų tÄ vakarÄ . Be to, net jei ir bÅ«tų nustatyta tokia aplinkybė, tai nepaneigtų automobilio užvaldymo neteisėtumo fakto, ir neÅ¡alintų nuteistojo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog teismas neteisingai nustatė aplinkybę, jog automobilio raktelius jis paėmė iÅ¡ kiÅ¡enės, teigia, kad juos paėmė nuo salo, tačiau teisėjų kolegija šį skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

Kaip jau aptarta anksčiau, aplinkybė, jog T. Ž. automobilio raktelius paėmė ne nuo stalo, o iš nukentėjusiojo striukės kišenės neabejotinai nustatyta nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais paties nukentėjusiojo, liudytojų D. B., D. U. parodymais, V. B. parodymais. Nors nuteistasis abejoja D. B. ir nukentėjusiojo parodymų patikimumu, teigia, jog šie asmenys yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes šių asmenų parodymai ne tik sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklūs ir išsamūs, bet ir sutapo su liudytojos D.

U. parodymais, kurios neÅ¡aliÅ¡kumu nuteistasis neabejoja. Be to, veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neturi esminės reikÅ¡mės aplinkybė, iÅ¡ kur buvo paimti automobilio rakteliai – iÅ¡ striukės kiÅ¡enės, ar nuo stalo. Veikos neteisėtumÄ rodo tai, kad rakteliai buvo paimti ir automobilis užvaldytas prieÅ¡ jo teisėto valdytojo valiÄ , t. y. jam nežinant. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų kalbėjęs ar kokiu nors kitu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ , leidimÄ nuteistajam pasinaudoti jo automobiliu.

PrieÅ¡ingai, įspėtas D. B., jis saugojosi, ir raktelius stengėsi padėti į mažiau matomÄ vietÄ â€“ striukės kiÅ¡enę, kas rodo, jog iÅ¡ tiesų nukentėjusysis neketino skolinti automobilio nuteistajam ir T. Ž. jį užvaldė prieÅ¡ R. S. valiÄ , t. y. neteisėtai. Be to, kaip jau minėta anksčiau, apeliantas neneigia automobilį paėmęs be nukentėjusiojo žinios, jo neatsiklausęs. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog teismas teisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai T.

Ž. veikÄ kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmėsApeliantas skunde praÅ¡o nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sumažinti jam Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam T. Ž. skirta teisingai ir jÄ Å¡velninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas T.

Ž. bausmę, aukščiau nurodytų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. T. Ž. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje tam nėra pagrindo.

Kaip jau aptarta anksčiau, byloje nenustatyta jokių neteisėtų ar provokuojančių nukentėjusiojo asmens veiksmų nuteistojo ar jam artimų asmenų atžvilgiu, nenustatyta, jog jis bÅ«tų glamonėjęs nuteistojo sutuoktinę, todėl Å¡is apelianto praÅ¡ymas netenkinamas, nes yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę įvertino padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ , nusikalstamos veikos stadijÄ , nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes.

Teismo iÅ¡vados dėl bausmės skyrimo pagrįstos iÅ¡samiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas su jomis visiÅ¡kai sutinka. Apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas baigtas, tyčinis nusikaltimas nuosavybei, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – T. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant asmenybę teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad T. Ž. teisiamas jau ne pirmÄ kartÄ , anksčiau jis net 7 kartus buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų nuosavybei, Å¡iuo metu vyksta dar vienas procesas dėl nusikaltimų nuosavybei. Be to, T. Ž. eilę kartų baustas administracine tvarka, tiek už pavojingus įžūlius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavo neblaivus, neturėdamas teisės), tiek ir už turtinio pobÅ«džio pažeidimÄ (nedidelės vertės turto vagystė iÅ¡ D.

B.), pažeidimus, susijusį su netinkamu tėvų valdžios panaudojimu, vieÅ¡osios tvarkos trikdymu (2 t., b. l. 37-42). Å ie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, prieÅ¡ingai, antivisuomeninės nuostatos apeliantui buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Apygardos teismo vertinimu, T. Ž. savo elgesio nesistengia keisti ir iÅ¡vadų iÅ¡ jam skiriamų bausmių nedaro, todėl tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ .

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijose numatytas Å¡ios bausmės vidurkis, nuteistajam skirta nepažeidžiant BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų, nėra aiÅ¡kiai per griežta ar neteisinga, yra proporcinga jo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir pavojingumui. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis kaltę pripažino ir byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , teismas pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir bausmę nuteistajam sumažino vienu trečdaliu.

Ä®vertinus veikos pavojingumÄ , nuteistojo polinkį daryti turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, tai, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo pakankamos pasiekti bausmės tikslus, teisėjų kolegija sprendžia, kad galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga ir yra bÅ«tina bei pakankama priemonė užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti T. Ž., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo T. Ž. skunde nesutinka su sprendimu priteisti iÅ¡ jo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad jis apgadino automobilį ir kad automobilio bake buvo kuro, kurį jis iÅ¡naudojo. Å ie skundo argumentai pagrįsti, todėl Å¡ioje dalyje nuteistojo skundas tenkinamas.Reikalavimas pareiÅ¡kiant civilinį ieÅ¡kinį atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra vienas iÅ¡ pagrindinių asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«dų.

Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų padarymo, teises, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat numato galimybę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis BK 109 straipsnio nuostatomis, civilinis ieÅ¡kinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje kartu su baudžiamÄ ja byla, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi bÅ«ti tiriami įrodymai ir dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo.

Nors baudžiamajame procese valstybinį kaltinimÄ , atstovaudamas valstybės ir visuomenės interesus, palaiko prokuroras, ne mažiau aktyvus turi bÅ«ti ir civilinis ieÅ¡kovas, nes bÅ«tent jis turi pareigÄ Ä¯rodyti, pagrįsti ieÅ¡kinio dydį, žalos dydį, o ypač neturtinės žalos dydį. Å ioje byloje nukentėjusysis R. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir prašė atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 230 Eur (1 t, b. l. 35). IeÅ¡kinyje jis nekonkretizavo savo reikalavimo, nenurodė, kas bÅ«tent lėmė tokio dydžio žalÄ , tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog automobilis jam grÄ Å¾intas, o žala padaryta dėl automobilio apgadinimo: 200 eurų, nes po vagystės buvo įlenktas kairės pusės automobilio dugnas ir sulankstytas galinis kairės pusės ratlankis, be to, iÅ¡važinėta kuro už 30 eurų.

Nors nukentėjusysis teigė, jog prieÅ¡ vagystę tokių apgadinimų nebuvo, ir buvo pilnas bakas kuro, tačiau Å¡ių duomenų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Nuteistasis kategoriÅ¡kai neigia apgadinęs automobilį, nurodo, jog nebuvo niekur atsitrenkęs, o kurÄ jis užpylė pats. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Å¡iÄ versijÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog T.

Ž. netrukus po to kai pavogė R. S. automobilį, 2016 m. rugsėjo 18 d., 2 val. 3 min., buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir nustačius, kad vairuoja neblaivus, nuo vairavimo nuÅ¡alintas, dėl Å¡io pažeidimo patrauktas administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 101-112). Taigi, iÅ¡ karto po to automobilis buvo patalpintas į saugojimo aikÅ¡telę. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis per tÄ laikÄ bÅ«tų padaręs eismo įvykį. Be to, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog automobilio apgadinimams sutaisyti reikalinga bÅ«tent jo nurodyta suma, t. y. jis nepateikė duomenų, įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ tenkinti civilinį ieÅ¡kinį, taip pat tokio sprendimo motyvų nenurodė.Esant aptartoms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami nuteistojo naudai, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡ioje byloje apylinkės teismas nepagrįstai iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisė 230 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas, nukentėjusiojo R.

S. ieÅ¡kinys atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:                          Nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio pakeisti.             Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                          Edita Dambrauskienė Evaldas Gražys Olegas Šibkovas