A-442-1723-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1723/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01245-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 10.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui,

atsakovo atstovui Linui Ramanauskui,

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič,

trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovei Ingridai Jucienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurokorma“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus teritorinei muitinei, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, BTA akcinės draudimo bendrovės filialui Lietuvoje, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus teritorinė muitinė 2011 m. sausio 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1VM190130S nusprendė: 1) taisyti elektronine importo deklaracija 10LTVG2000IM0331A3 (2010 m. spalio 23 d.) deklaruotos prekės TARIC kodą 2303 10 19 00 ir prekės aprašymą „kukurūzų krakmolo gamybos liekanos, negranuliuotos“ į nustatytą TARIC kodą 2302 10 10 00 ir prekės aprašymą „kukurūzų apdorojimo (aliejaus iš kukurūzų gemalų ekstrakcijos) liekana – kukurūzų fosfatido pašarinis koncentratas“; 2) taikyti 44 EUR/1000 kg trečiųjų šalių importo muito normą prekėms, klasifikuojamoms TARIC kodu 2302 10 10 00, bei perskaičiuoti importo mokesčius; 3) įregistruoti UAB „Eurokorma“ mokestinę prievolę muitinei: 18 440 Lt muito, 3 872 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 112 Lt PVM delspinigių; 4) įpareigoti įregistruotą mokestinę prievolę įvykdyti per 10 dienų nuo šios ataskaitos gavimo; 5) taisyti minėtą elektroninę importo deklaraciją.

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1A-4.14-165 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. sausio 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190130S.

Vilniaus teritorinė muitinė 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1VM190203S nusprendė: 1) taisyti bendrojo administracinio dokumento importo rinkiniuose ir elektroninėse importo deklaracijose (55 deklaravimo dokumentuose už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2011 m. sausio 24 d.) deklaruotos prekės TARIC kodą 2306 90 90 00 ir prekės aprašymą „kukurūzų fosfatinis pašarinis koncentratas (išspaudos)“ į nustatytą TARIC kodą 2302 10 10 00 ir prekės aprašymą „kukurūzų apdorojimo (aliejaus iš kukurūzų gemalų ekstrakcijos) liekana – kukurūzų fosfatido pašarinis koncentratas“; 2) taikyti 44 EUR/1000 kg trečiųjų šalių importo muito normą prekėms, klasifikuojamoms TARIC kodu 2302 10 10 00, bei perskaičiuoti importo mokesčius; 3) skirti UAB „Eurokorma“ 68 054 Lt baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą; 4) įregistruoti UAB „Eurokorma“ mokestinę prievolę muitinei: 565 056 Lt muito, 115 485 Lt PVM, 68 054 Lt baudos, 14 074 Lt PVM delspinigių; 5) įpareigoti įregistruotą mokestinę prievolę įvykdyti per 10 dienų nuo šios ataskaitos gavimo; 6) įvykdžius įregistruotą mokestinę prievolę, pripažinti, kad UAB „Eurokorma“ įvykdė papildomus įsipareigojimus, susijusius su elektronine importo deklaracija 11LTVG2000IM003C43 (2011 m. sausio 24 d.) įforminta muitinės procedūra; 7) taisyti atitinkamus bendrojo administracinio dokumento importo rinkinius ir elektronines importo deklaracijas.

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-175 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastino patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190203S.

Pareiškėjas UAB „Eurokorma“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. sausio 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190130S, Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190203S, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-165 bei Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-175.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su muitinės pozicija dėl jo importuotų ginčo prekių kodų pakeitimo. Muitinė šiuo atveju nebuvo paėmusi prekių mėginių, kuriuos galima būtų susieti būtent su ginčo importuotomis prekėmis. Pareiškėjas muitinei buvo pateikęs prekės pavyzdį, kuris nebuvo susijęs su konkrečia prekių siunta ar muitinės deklaracija. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo prekės beveik dvejus metus buvo deklaruojamos Lietuvos muitinėje ir jokių klausimų nekilo tol, kol AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesikreipė su prašymu pataisyti deklaracijos duomenis. Pareiškėjas reguliariai atlikdavo prekių ekspertizes ir jų rezultatus pateikė muitinei, tačiau ši juos ignoravo. Pareiškėjas nurodė, kad už netinkamo prekių kodo įrašymą atsakinga AB „Lietuvos geležinkeliai“, turėjusi visus dokumentus ir nereikalavusi iš pareiškėjo jokios papildomos informacijos.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad muitinė, suabejojusi 2010 m. spalio 23 d. deklaruotų prekių kodo teisingumu, nurodė pateikti prekės pavyzdį ir pareiškėjas jį pateikė 2010 m. lapkričio 15 d. Taikant Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Pareiškėjas, siekdamas nuginčyti Muitinės laboratorijos išvadą, turėjo pateikti tinkamai įformintą kitos atitinkamos laboratorijos išvadą. Pareiškėjas pateikė UAB „Labtarna“ 2010 m. lapkričio 19 d. tyrimo protokolą, kuris negali būti laikomas dokumentu, pagrindžiančiu prekės klasifikavimą. Atsakovas nurodė, kad muitinė dėl 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nurodytų prekių įpareigojo pareiškėją pateikti prekių pavyzdį bei prašė patvirtinti, ar muitinei 2011 m. sausio 15 d. pateikto prekės pavyzdžio sudėtis yra analogiška tikrintu laikotarpiu importuotų prekių sudėčiai. Pareiškėjas papildomų prekės pavyzdžių neatsiuntė, nepatvirtino ir nepaneigė prekių tapatumo. Tuo tarpu Muitinės laboratorija, ištyrusi 2011 m. sausio 24 d. deklaruotos prekės mėginį, nustatė, kad prekės buvo klasifikuotos netinkamai. Pareiškėjas pateikė UAB „Labtesta“ parengtas tyrimo ataskaitas, kuriose įforminti kukurūzų fosfatido koncentrato tyrimo rezultatai. Tačiau, remiantis Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintų Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių 4 punktu, asmuo, turintis teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, turi teisę imti prekių pavyzdžius (mėginius), kai tam yra duotas muitinės leidimas. Pareiškėjas į muitinę dėl leidimo imti prekių mėginį nesikreipė, todėl negalima įsitikinti, kokius mėginius tyrė UAB „Labtesta“, bei vadovautis šių tyrimų išvadomis. Atsakovas nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikė pareiškėjo vardu, todėl už mokestinių prievolių įvykdymą muitinei atsakingas pareiškėjas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad jis nėra atsakingas už pareiškėjui įregistruotą mokestinę prievolę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BTA akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje su pareiškėjo skundu sutiko.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190203S ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-175, o kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė, kilus įtarimui, jog netinkamai nurodytas prekių TARIC kodas, Muitinės laboratorijoje ištyrė prekės mėginį ir 2010 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo pateiktus duomenis. 2010 m. gruodžio 28 d. tyrimo protokole konstatuota, kad tiriamo produkto sudėtyje riebalų kiekis yra didesnis, nei reikalaujama klasifikuojant prekes KN 2303 pozicijoje kaip kukurūzų krakmolo gamybos liekanas arba KN 2306 pozicijoje kaip kukurūzų išspaudas, be to, tiriamas produktas nepriskirtinas ir 11 skirsniui, KN 2309 90 41 ar KN 2309 90 51 subpozicijoms. Padaryta išvada, kad produktas atitinka KN 2302 10 10 00. Pareiškėjo užsakymu atlikto prekės tyrimo 2011 m. sausio 19 d. protokole konstatuota, jog tirtame mėginyje riebalų ir aliejų kiekis sudaro 11,6 proc. sausojo produkto kiekio, t. y. riebalų kiekis yra didesnis už jų kiekį, nustatytą Muitinės laboratorijos. Teismas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalis nustato, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė specialių žinių taikymo požiūriu laboratorinio tyrimo lygmenį atitinkančių įrodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo nurodytų išvadų dėl prekių klasifikavimo pagrįstumą arba sukelti pagrįstų abejonių dėl šių išvadų pagrįstumo. Tuo tarpu Vilniaus teritorinės muitinės įrodymai patvirtina, kad skirtumo tarp pareiškėjo 2010 m. spalio 23 d. deklaruotų prekių ir 2010 m. gruodžio 28 d. ištirtos prekės nėra. Todėl konstatuotina, kad Vilniaus teritorinės muitinės išvada, jog 2010 m. spalio 23 d. deklaruota prekė tenkina KN 2302 pozicijos reikalavimus ir klasifikuotina kaip kukurūzų apdorojimo liekana TARIC kodu 2302 10 10 00, pagrįsta, o muitinės sprendimas, įformintas 2011 m. sausio 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita, yra teisėtas.

Teismas nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje konstatavo, jog visos pareiškėjo tikrintu laikotarpiu deklaruotos prekės („kukurūzų fosfatido pašarinis koncentratas“) yra analogiškos. Tokia išvada padaryta remiantis Muitinės laboratorijos 2010 m. gruodžio 28 d., 2011 m. vasario 2 d. tyrimų rezultatais, atsižvelgiant į tai, kad deklaruotų prekių sudėtis, pavadinimas, prekių gamintojas ir technologinės sąlygos yra vienodos. 2010 m. gruodžio 28 d. buvo ištirta prekė, deklaruota 2010 m. spalio 23 d., o 2011 m. vasario 2 d. buvo ištirta prekė, deklaruota 2011 m. sausio 23 d.

Remiantis Muitinės laboratorijos 2011 m. vasario 2 d. tyrimo protokolu Nr. 1T0393, tiriamos prekės sudėtyje esantys baltymai sudaro 23,6 proc., krakmolas – 9,5 proc., riebalai – 9,9 proc. sausojo produkto masės. Tokie tyrimo rezultatai patvirtina, kad prekės sudėtyje esantis riebalų kiekis yra didesnis negu nurodyta KN 23 skirsnio papildomosiose pastabose, todėl produktas nepriskirtinas 2303 ar 2306 pozicijai. Atsižvelgiant į tai, kad 11 skirsnio pastabose nurodytas reikalavimas turėti didesnį nei 45 procentų krakmolo kiekį, o 2309 pozicijoje – turėti ne didesnį kaip 4,5 procento riebalų kiekį, produktas pagal 11 skirsnį ar 2309 poziciją taip pat negali būti klasifikuojamas.

Teismas nurodė, kad, remiantis pareiškėjo užsakymu UAB „Labtesta“ atliktų tyrimų 2009 m. sausio 20 d., 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 3 d., 2010 m. sausio 15 d., 2010 m. kovo 15 d. ataskaitų duomenimis, riebalų kiekis prekėse neviršija 8 procentų sausojo produkto masės, baltymų kiekis didesnis nei 13 procentų, todėl ginčo produktas galėtų būti klasifikuojamas KN 2306 90 05 pozicijoje. Muitinė pareiškėjo atliktų tyrimų duomenimis nesivadovavo teigdama, kad pareiškėjas, atlikdamas tyrimus, nesilaikė reikalavimo gauti muitinės leidimą.

Tačiau toks reikalavimas taikomas atliekant muitinės sankcionuotus veiksmus, o nagrinėjamu atveju ginčas kilo po to, kai buvo atlikta muitinės procedūra (Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintų Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių 4 punktas). Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d.

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 6 punktas nustato, jog kai prekių klasifikavimui reikalingi laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos išvadomis. Nagrinėjamu atveju muitinė, remdamasi 2010 m. gruodžio 28 d. ir 2011 m. vasario 2 d. tyrimų rezultatais, analogiškoms prekėms priskyrė visas 2009-2011 metais deklaruotas prekes, t. y. prekes, dėl kurių nėra pateikta muitinės laboratorinių tyrimų, patvirtinančių šių prekių sudėtį.

Tuo tarpu pareiškėjas pateikė laboratorinių tyrimų duomenis, kurie patvirtino, kad prekių deklaravimas atitinka pareiškėjo turimus laboratorinio tyrimo dokumentus dėl prekių sudėties. Pareiškėjo užsakymu laboratorinius tyrimus atliko sertifikuota tyrimų laboratorija UAB „Labtesta“, kuri gali atlikti grūdinių kultūrų, kombinuotųjų pašarų, jų žaliavų, nuotekų, vandens ir oro laboratorinius tyrimus bei analizes. Pareiškėjas periodiškai atlikdavo sertifikuotoje tyrimų laboratorijoje importuojamų prekių tyrimus, todėl nėra pagrindo nesivadovauti šių laboratorinių tyrimų dokumentais, kurių muitinė nepaneigė.

Teismas nurodė, kad muitinė neturėjo pagrindo nesivadovauti pareiškėjo pateiktais dokumentais dėl prekių sudėties ir perskaičiuoti mokesčius vadovaudamasi prielaidomis, jog importuotos prekės yra analogiškos muitinės ištirtoms prekėms. Todėl muitinės sprendimas, įformintas 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita, naikintinas kaip neteisėtas.

Teismas nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog už neteisingą prekių deklaravimą turi atsakyti muitinės tarpininkas, atlikęs su deklaravimu susijusius veiksmus. Remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 4 straipsnio 18 dalimi, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 199 straipsnio 1 dalimi, deklarantu buvo pats pareiškėjas, kuris ir yra atsakingas už deklaracijoje pateiktą informaciją. Muitinės tarpininko klaida negali būti laikoma aplinkybe, šalinančia pareiškėjo atsakomybę, nes deklarantas yra verslo subjektas, kuris privalo domėtis tinkamu ir teisingu muitinių procedūrų vykdymu. Pareiškėjas, pasirinkęs tarpininką ir sudaręs su juo sutartį, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti dėl šios rizikos kylančias pasekmes. AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikė pareiškėjo vardu ir sąskaita, t. y. jam tik atstovavo.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190203S ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-175, ir priimti naują sprendimą, kuriuo patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190203S ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-175.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, remiantis Muitinės laboratorijos 2011 m. vasario 2 d. tyrimo protokolu, prekės, paimtos elektroninės importo deklaracijos 11LTVG2000IM003C43 (2011 m. sausio 24 d.) muitinio įforminimo metu, tyrimo rezultatai patvirtina, kad jos sudėtyje esantis riebalų kiekis yra didesnis kaip 8 procentai masės, todėl ji neklasifikuotina KN 2306 pozicijoje, o šio produkto TARIC kodas yra 2302 10 10 00. Tačiau, panaikindamas 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą, kuria pakeičiamas minėtoje deklaracijoje deklaruotas kodas 2306 90 90 00 būtent į kodą 2302 10 10 00, teismas minėtos deklaracijos neišskyrė ir panaikino visą supaprastinto patikrinimo ataskaitą.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu UAB „Labtesta“ tyrimų ataskaitų, kuriomis rėmėsi pareiškėjas, vertinimu. Šiuo atveju muitinė neteigė, jog minėtų tyrimų ataskaitų duomenys yra neteisingi ar prekių sudėtis yra kitokia, negu nurodyta ataskaitose. Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl muitinės sprendimo pakeisti pareiškėjo deklaruotos prekės klasifikavimą pagrįstumo, tačiau teismas iš esmės išnagrinėjo ne šį, o importuotų prekių sudėties pagal UAB „Labtesta“ atliktų tyrimų rezultatus klausimą.

Tuo tarpu importo mokesčių skola apskaičiuojama ne atsižvelgus į prekių sudėtį, tačiau pagal prekės priskyrimą vienam ar kitam KN kodui (Bendrijos muitinės kodekso 20 straipsnio 1, 3, 6 dalys; Muitinės įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalys, 35 straipsnis). Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, neigiančia Muitinės laboratorijos 2011 m. vasario 2 d. tyrimo protokolu Nr. 1T0393 ištirtos prekės, paimtos elektroninės importo deklaracijos 11LTVG2000IM003C43 (2011 m. sausio 24 d.) muitinio įforminimo metu, analogiškumą visoms Vilniaus teritorinės muitinės tirtoms ir 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nurodytose deklaracijose deklaruotoms prekėms.

Pareiškėjo importuotos prekės (kukurūzų fosfatido pašarinis koncentratas) yra analogiškos sudėties: vienodas komercinis pavadinimas bei tas pats prekių gamintojas; baltymų, riebalų ir krakmolo kiekis produkte svyruoja nežymiai ir tai nedaro įtakos prekių klasifikavimui TARIC nomenklatūroje. Įrodymų, kad minėtos prekės galėjo būti skirtingos tiek, kad tai turėtų įtakos TARIC kodui, nepateikė ir pareiškėjas. Visos pareiškėjo importuotos prekės atitinka Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą tapačių prekių sąvoką.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Labtesta“ atliktas tyrimas patvirtina pareiškėjo nurodyto kodo teisingumą, nepagrįsta. Net jei ir būtų atsižvelgta į UAB „Labtesta“ atlikto tyrimo rezultatus ir pagal tyrimo metu nustatytas prekių sudėtis būtų suklasifikuotos importuotos prekės, gauti rezultatai neprieštarautų Muitinės laboratorijos atlikto tyrimo išvadoms ir atitiktų nustatytą TARIC kodą 2302 10 10 00. Dėl pastarosios aplinkybės atitinkamus paaiškinimus pateikė Muitinės laboratorijos atstovė, tačiau teismo sprendime šie paaiškinimai liko neįvertinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnyje nurodyta, jog tapačios prekės – tai toje pačioje valstybėje pagamintos prekės, kurios visais atžvilgiais yra tapačios, įskaitant fizines jų charakteristikas, kokybę ir reputaciją.

Paskutinius kelis metus iš Ukrainos pareiškėjo importuotos kukurūzų išspaudos nebuvo ir negalėjo būti tapačios, nes skyrėsi jų sudėtis, kokybė ir fizinės charakteristikos jau vien dėl to, jog išspaudos gautos apdorojant skirtingą žaliavą skirtingu metu (įvairių metų, įvairių kukurūzų augintojų derlių ir t. t.). Pareiškėjas nurodo, kad Bendrijos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu tikrinama tik dalis deklaracijoje nurodytų prekių, dalinio tikrinimo rezultatai taikomi visoms toje deklaracijoje išvardintoms prekėms. Nagrinėjamu atveju muitinė, pažeisdama Bendrijos muitinės kodekso normas, viena deklaracija įformintų prekių tikrinimo rezultatus taiko prekėms, kurios beveik dvejus metus buvo importuojamos į Lietuvą pateikiant dėl jų kelias dešimtis skirtingų deklaracijų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu sutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 1T0393 (2011 m. vasario 2 d.) ištirtos prekės, paimtos elektroninės importo deklaracijos 11LTVG2000IM003C43 (2011 m. sausio 24 d.) muitinio įforminimo metu, yra analogiškos visoms 2009-2011 metų laikotarpiu iš Ukrainos importuotoms ginčo prekėms. Muitinio įforminimo metu pateiktuose dokumentuose, charakterizuojančiuose prekės kokybę, nurodyta klasifikavimui reikšminga informacija atitinka prekės mėginių laboratorinio tyrimo duomenis. Įrodymų, kad atskirose prekių siuntose prekės galėtų būti tiek skirtingos, kad keistųsi jų KN kodas, pareiškėjas muitinei nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad UAB „Labtesta“ tyrimų ataskaitas pareiškėjas Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos pateikė jau kilus mokestiniam ginčui, t. y. po supaprastinto patikrinimo ataskaitos surašymo. Be to, šios ataskaitos buvo parengtos ne pareiškėjo, o kitų asmenų užsakymu. Šiose ataskaitose nebuvo nurodytas krakmolo kiekis, kuris yra labai svarbus klasifikuojant kukurūzų perdirbimo liekanas. Iš minėtų ataskaitų neaišku, ar baltymų ir riebalų kiekis nustatytas sausoje medžiagoje; ne visose ataskaitose nurodytas drėgnis, kad būtų galima perskaičiuoti baltymų ir riebalų kiekį sausoje medžiagoje, nors būtent tokiu parametru yra pagrįstas šių prekių klasifikavimas. Todėl UAB „Labtesta“ tyrimų duomenų nepakanka tiksliam importuoto kukurūzų fosfatido pašarinio koncentrato KN kodui nustatyti. Tokius paaiškinimus dėl UAB „Labtesta“ tyrimų ataskaitų teismui pateikė ir Muitinės laboratorijos atstovė, bet teismas jų neįvertino. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad šioje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl muitinės sprendimo pakeisti pareiškėjo deklaruotos prekės klasifikavimą pagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjo kitus klausimus, t. y. vertino importuotų prekių sudėtį pagal UAB „Labtesta“ atliktų tyrimų rezultatus. Muitinio įforminimo metu buvo deklaruota ne prekių sudėtis, o TARIC kodas. Importo mokesčių skola taip pat apskaičiuota ne atsižvelgus į prekių sudėtį, o pagal prekių priskyrimą vienam ar kitam KN kodui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl UAB „Labtesta“ atliktų tyrimų rezultatų vertinimo, nepateikia jokių konkrečių duomenų, paneigiančių teismo išvadas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad iš Bendrijos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškiai matyti, jog tikrinimo rezultatai (išvada dėl prekės TARIC kodo) dėl vienoje deklaracijoje nurodytų prekių negali būti taikomi prekėms, nurodytoms ankstesnėse deklaracijose, todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo importuotos prekės nelaikytinos analogiškomis ir negali būti priskirtos tam pačiam Kombinuotosios nomenklatūros kodui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. sausio 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190130S, kuria buvo nuspręsta taisyti pareiškėjo 2010 m. spalio 23 d. elektroninėje importo deklaracijoje 10LTVG2000IM0331A3 deklaruotos prekės TARIC kodą 2303010 19 00 ir prekės aprašymą „kukurūzų krakmolo gamybos liekanos, negranuliuotos“ į TARIC kodą 2302 10 10 00 ir prekės aprašymą „kukurūzų apdorojimo (aliejaus iš kukurūzų gemalų ekstrakcijos) liekana – kukurūzų fosfato pašarinis koncentratas“ ir įregistruoti pareiškėjui mokestinę prievolę muitinei: muito 18 440 Lt, PVM 3 872 Lt bei PVM delspinigius 112 Lt. Taip pat pareiškėjas prašė panaikinti Muitinės departamento 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 1A-4.14, kuriuo buvo patvirtinta minėta supaprastinto patikrinimo ataskaita.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl šių administracinių sprendimų panaikinimo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nustatė, kad Vilniaus teritorinės muitinės išvada, jog prekė „kukurūzų fosfatido pašarinis koncentratas“, 2010 m. spalio 23 d. deklaruota elektronine importo deklaracija 10LTVG2000IM0331A3, tenkina KN 2302 pozicijos reikalavimus ir klasifikuojama kaip kukurūzų apdorojimo liekana TARIC kodu 2302 10 10 00, yra pagrįsta, todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas, įformintas 2011 m. sausio 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita, pakeisti prekės aprašymą, prekės kodą ir papildomai priskaičiuoti importo mokesčius, yra teisėtas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.

Nors šios sprendimo dalies šalys neskundė, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kuriais buvo nustatytos šios nagrinėjamo ginčo dalies išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės, pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl minėtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo yra paremtos teisingu byloje surinktų įrodymų vertinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu bei tinkamu minėtą ginčo teisinį santykį reguliuojančių teisės normų aiškinimu bei taikymu. Todėl naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria minėti pareiškėjo skundo reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190203S, kuria pareiškėjui papildomai priskaičiuotas 565 056 Lt muito mokestis, 115 485 Lt PVM bei skirta 10 proc. dydžio bauda – 68 054 Lt, ir Muitinės departamento 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-175, kuriuo patvirtinta Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastino patikrinimo ataskaita Nr. 1VM190203S. Atsakovas apeliaciniu skundu apskundė būtent šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas šiuos administracinius sprendimus, motyvavo tuo, kad, remiantis pareiškėjo užsakymu UAB „Labtesta“ atliktų tyrimų ataskaitų duomenimis (t. I, b. l. 137-142), riebalų kiekis prekėse neviršija 8 proc. sausojo produkto masės, baltymų kiekis didesnis nei 13 proc., todėl minėtas produktas galėtų būti klasifikuojamas Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 2306 90 05 subpozicijoje, t. y. kaip skunde ir nurodė pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas neturėjo pagrindo nesivadovauti pareiškėjo pateiktais dokumentais dėl prekių sudėties ir perskaičiuoti muito mokesčius vadovaudamasis prielaida, jog importuotos prekės yra analogiškos muitinės ištirtoms prekėms.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo panaikinta Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1VM190203S ir Muitinės departamento 2011 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-175, kuriuo ši ataskaita patvirtinta, liktų galioti bendrųjų administracinių dokumentų importo rinkiniuose ir elektroninėse importo deklaracijose, nurodytose Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1VM190203S 1 priede, įrašytas deklaruotos prekės TARIC kodas 2306 90 90 00 ir prekės aprašymas „kukurūzų fosfatinis pašarinis koncentratas (išspaudos)“ (t. I, b. l. 6-52).

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „Labtesta“ atliktų tyrimų ataskaitų duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo prekės gali būti klasifikuojamos ne KN 2306 90 90 subpozicijoje (TARIC kodas 2306 90 90 00), o KN 2306 90 05 subpozicijoje. Vadovaujantis 2010 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 861/2010, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, KN 2306 90 05 subpozicijai priskiriamos aliejaus ekstrahavimo iš kukurūzų gemalų liekanos, o KN 2306 90 90 subpozicijoje klasifikuojamos kitos augalų išspaudos ar aliejaus ekstrakcijos liekanos. Taigi pirmosios instancijos teismas, net ir nustatęs, jog pagal UAB „Labtesta“ atliktų tyrimų ataskaitų duomenimis bendrųjų administracinių dokumentų importo rinkiniuose ir elektroninėse importo deklaracijose, nurodytose Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1VM190203S 1 priede, nurodytos deklaruotinos prekės priskirtinos KN 2306 90 05 subpozicijai, neturėjo pagrindo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1VM190203S ir Muitinės departamento 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. A-4.13-175, nes skundžiami sprendimai yra susiję ne tik su mokestinės prievolės pareiškėjui nustatymu, tačiau ir su bendrųjų administracinių dokumentų ir elektroninių importo deklaracijų taisymu. Pagal pirmosios instancijos teismo išvadas dėl deklaruotų prekių klasifikavimo negalima konstatuoti, jog minėtuose bendruosiuose administraciniuose dokumentuose ir elektroninėse importo deklaracijose nurodytas prekių kodas yra teisingas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190203S ir Muitinės departamento 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-175.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo importuotų prekių kodo nustatymo, remiantis UAB „Labtesta“ atliktų tyrimų rezultatais, nėra pakankamai argumentuotos, pagrįstos visapusišku ir išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Visų pirma, teismas nesiaiškino, ar UAB „Labtesta“ atliktų tyrimų rezultatų pakanka, kad būtų galima nustatyti kodą. Kaip matyti iš UAB „Labtesta“ tyrimų ataskaitų (t. I, b. l. 137-142), jose yra nurodyti drėgnumo, baltymingumo ir riebalų parametrai. Tuo tarpu Muitinės laboratorijos tyrimo 2010 m. gruodžio 28 d. protokole Nr. OT3200, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo importuotos prekės kodas, yra nurodyti ne tik baltymų, riebalų, drėgmės kiekis, bet ir krakmolo kiekis. Muitinės laboratorija prekės kodą nustatė remdamasi tyrimo metu nustatytais baltymų, riebalų ir krakmolo kiekiais (t. II, b. l. 58-59). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas paminėtą klausimą, privalėjo svarstyti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingos specialios žinios.

Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM190203S ir Muitinės departamento 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-175, sprendimą pagrindė prieštaringomis išvadomis, visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 1VM190203S ir Muitinės departamento 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-175, kuriuo patvirtinta Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastino patikrinimo ataskaita Nr. 1VM190203S, naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes būtina papildomai išsiaiškinti ginčo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. vasario 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 1VM190203S ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2011 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-175, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė