0e581af7-3bc2-4936-9c7b-e3a8e9613922 · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedpareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. P., G. B., R. Ä. dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, ir n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o nustatyti turintį juridinÄ reikÅ¡mÄ faktÄ , kad jis priÄmÄ palikimÄ po sutuoktinÄs J. P. mirties, pradÄdamas jį valdyti. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti paveldÄjimo pagal įstatymÄ tikslu. NurodÄ, kad santuokos metu buvo įgijÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinÄs nuosavybÄ teise priklausÄ abiem sutuoktiniams.
Legislator headnote
AI generated0e581af7-3bc2-4936-9c7b-e3a8e9613922 · Kauno apylinkÄs teismas: Darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant palikimo priÄmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, Å¡ie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldÄjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldÄjimo santykius reglamentuojanÄiomis normomis. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatÄ, kad įpÄdiniai, paveldint pagal įstatymÄ , lygiomis dalimis yra pirmos eilÄs â mirusiojo vaikai, sutuoktinis, ir tÄvai.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2YT-1663-944/2017Proceso Nr. 2-69-3-22625-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1, 3.4.4.2 (S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 21 d.Kaunas Kauno apylinkÄs teismo teisÄja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytÄ,sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui G. P., jo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,treÄiųjų asmenų D. P. ir G. B. atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo G.
P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. P., G. B., R. Ä. dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, ir n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o nustatyti turintį juridinÄ reikÅ¡mÄ faktÄ , kad jis priÄmÄ palikimÄ po sutuoktinÄs J. P. mirties, pradÄdamas jį valdyti. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti paveldÄjimo pagal įstatymÄ tikslu. NurodÄ, kad santuokos metu buvo įgijÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinÄs nuosavybÄ teise priklausÄ abiem sutuoktiniams.
Po sutuoktinÄs mirties jis toliau prižiÅ«rÄjo šį butÄ , mokÄjo mokesÄius, jį tvarkÄ ir pan. Teismo posÄdžio metu palaikÄ reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad santuokos metu įgytas butas buvo registruotas jo vardu, todÄl jis nežinojo, kad reikia tvarkyti dokumentus dÄl palikimo. Po sutuoktinÄs mirties toliau liko gyventi bute, mokÄjo mokesÄius, remontavo, dukros į turtÄ pretenzijų nereiÅ¡kÄ.Suinteresuoti asmenys atsiliepimais su pareiÅ¡kimu sutinka. NurodÄ, kad jų tÄvas ieÅ¡kovas rÅ«pinosi paveldÄtu turtu, t. y. butu.
PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas G. P. yra J. P. sutuoktinis. J. P. mirÄ (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiÅ¡kÄjo vardu. Pagal Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarÄs V. V. iÅ¡duotÄ raÅ¡tÄ matyti, kad paveldÄjimo byla nÄra užvesta. Po sutuoktinÄs mirties pareiÅ¡kÄjas ir toliau liko gyventi jiems priklausanÄiame name, moka mokesÄius. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldÄjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui.
Darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant palikimo priÄmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, Å¡ie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldÄjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldÄjimo santykius reglamentuojanÄiomis normomis. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatÄ, kad įpÄdiniai, paveldint pagal įstatymÄ , lygiomis dalimis yra pirmos eilÄs â mirusiojo vaikai, sutuoktinis, ir tÄvai.
PažymÄtina, kad alternatyvus palikimo priÄmimo faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti bÅ«das įtvirtintas 1964 m. CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpÄdinis palikimÄ priÄmÄ, kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ .Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimanÄio palikimÄ Ä¯pÄdinio valia įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ .
Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄjÄs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpÄdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpÄdinis palikimÄ priÄmÄ bei iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ tapti palikÄjo turto savininku (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad, nors asmens, pradÄjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldÄtÄ turtÄ , valia nÄra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), taÄiau toks palikimo priÄmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priÄmimo bÅ«dais â asmuo laikomas priÄmusiu palikimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Faktinis palikimo priÄmimas reiÅ¡kia, kad įpÄdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikÄjo turtÄ nuosavybÄs teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priÄmimu, faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kianÄius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ , ir pradÄjo valdyti palikÄjo turtÄ kaip savo. Teismas, sprÄsdamas, ar įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpÄdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
IÅ¡vadÄ , ar įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ , pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, galima padaryti tik iÅ¡analizavus ir įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â atsakovo aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esanÄius dokumentus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudaranÄio palikimÄ , pobÅ«dį. Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis bÅ«stas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ jame po palikÄjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ , jeigu įpÄdinis jame gyveno iki palikÄjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesÄių, draudimo įmokų mokÄjimÄ ir pan.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
NagrinÄjamu atveju, nustaÄius, kad vienintelis palikÄjo turtas, kurį galima buvo faktiÅ¡kai pradÄti valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu, buvo minÄtas butas ir jos asmeniniai daiktai, todÄl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiÅ¡kai pradÄjus turtÄ valdyti, turi bÅ«ti vertinamos aplinkybÄs susijusios su Å¡io palikÄjo turto paÄmimu, valdymu ir rÅ«pinimusi. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po sutuoktinÄs mirties pareiÅ¡kÄjas ir toliau bute gyveno, mokÄjo mokesÄius, jį prižiÅ«rÄjo.
PareiÅ¡kime iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs, duoti paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. P. mirties jo sutuoktinis perÄmÄ ir pradÄjo valdyti velionÄs turtÄ , t. y. faktiÅ¡kai priÄmÄ J. P. palikimÄ . Duomenų apie testamentÄ ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. P. turtÄ , nÄra.Aptartos aplinkybÄs patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis įrodÄ (LR CPK 178 str.), kad iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ priimti turtÄ atsiradusį po savo sutuoktinÄs mirties, pradÄdamas šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todÄl pareiÅ¡kimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).Å is juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kÄja galÄtų įgyvendinti savo, kaip įpÄdinio teises į paveldimÄ turtÄ .
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinÄs J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties â (duomenys neskelbtini), priÄmÄ jos palikimÄ , pradÄjÄs faktiÅ¡kai jį valdyti.JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatomas paveldÄjimo tikslu.Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismÄ .TeisÄja                                                                               AuÅ¡ra BarÅ¡kietytÄ