Legislator Case Law & Legislation
0e581af7-3bc2-4936-9c7b-e3a8e9613922 AI generated

0e581af7-3bc2-4936-9c7b-e3a8e9613922 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 0e581af7-3bc2-4936-9c7b-e3a8e9613922
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. P., G. B., R. Č. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ po sutuoktinės J. P. mirties, pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti paveldėjimo pagal įstatymÄ tikslu. Nurodė, kad santuokos metu buvo įgiję butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklausė abiem sutuoktiniams.

Legislator headnote

AI generated

0e581af7-3bc2-4936-9c7b-e3a8e9613922 · Kauno apylinkės teismas: Darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, Å¡ie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymÄ , lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai, sutuoktinis, ir tėvai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2YT-1663-944/2017Proceso Nr. 2-69-3-22625-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1, 3.4.4.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 21 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė,sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui G. P., jo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,trečiųjų asmenų D. P. ir G. B. atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. P., G. B., R. Č. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ po sutuoktinės J. P. mirties, pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti paveldėjimo pagal įstatymÄ tikslu. Nurodė, kad santuokos metu buvo įgiję butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklausė abiem sutuoktiniams.

Po sutuoktinės mirties jis toliau prižiÅ«rėjo šį butÄ , mokėjo mokesčius, jį tvarkė ir pan. Teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad santuokos metu įgytas butas buvo registruotas jo vardu, todėl jis nežinojo, kad reikia tvarkyti dokumentus dėl palikimo. Po sutuoktinės mirties toliau liko gyventi bute, mokėjo mokesčius, remontavo, dukros į turtÄ pretenzijų nereiÅ¡kė.Suinteresuoti asmenys atsiliepimais su pareiÅ¡kimu sutinka. Nurodė, kad jų tėvas ieÅ¡kovas rÅ«pinosi paveldėtu turtu, t. y. butu.

PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas G. P. yra J. P. sutuoktinis. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiÅ¡kėjo vardu. Pagal Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. V. iÅ¡duotÄ raÅ¡tÄ matyti, kad paveldėjimo byla nėra užvesta. Po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjas ir toliau liko gyventi jiems priklausančiame name, moka mokesčius. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui.

Darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, Å¡ie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymÄ , lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai, sutuoktinis, ir tėvai.

Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti bÅ«das įtvirtintas 1964 m. CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

IÅ¡vadÄ , ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, galima padaryti tik iÅ¡analizavus ir įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ atsakovo aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį. Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis bÅ«stas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ jame po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ , jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjo turtas, kurį galima buvo faktiÅ¡kai pradėti valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu, buvo minėtas butas ir jos asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės susijusios su Å¡io palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rÅ«pinimusi. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjas ir toliau bute gyveno, mokėjo mokesčius, jį prižiÅ«rėjo.

PareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės, duoti paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. P. mirties jo sutuoktinis perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtÄ , t. y. faktiÅ¡kai priėmė J. P. palikimÄ . Duomenų apie testamentÄ ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. P. turtÄ , nėra.Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (LR CPK 178 str.), kad iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti turtÄ atsiradusį po savo sutuoktinės mirties, pradėdamas šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimÄ turtÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .Teisėja                                                                               AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė