0e573bd2-7f45-4a88-92a0-eb42e5d0c061 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-617-267/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35402-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.;3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 25 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å .

Š., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-621-371/2019 pagal ieškovo Š. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Vilniaus pataisos namams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Å . Å . ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 586 Eur turtinės žalos atlyginimo.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad gyveno ir dirbo užsienyje, trumpam sugrįžo į LietuvÄ , kai pažįstamas M. I., su kuriuo kartu augo, pasakė, kad važiuoja į Vilnių, nusprendė prie jo prisijungti, kadangi norėjo parodyti Å¡unį K. V.. Ä® Vilnių važiavo grupė asmenų, 5 asmenys, pakeliui įsėdo Å¡eÅ¡tas, pats pažinojo tik M. I. ir I. G., visi važiavo savais tikslais, pats sėdėjo su Å¡uniu ir laukė, kol galės tÄ Å¡unį parodyti, tačiau juos visus sulaikė policijos pareigÅ«nai.

Suprato, kad kiti keleiviai bandė atlikti sukčiavimÄ , iÅ¡sinuomoti automobilį, kÄ toliau su juo planavo daryti, nežino. (duomenys neskelbtini) jį sulaikė dviem paroms, paskui 2010-03-05 paskyrė suėmimÄ dviem mėnesiams, kuris (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas dar dviem mėnesiams, buvo laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, (duomenys neskelbtini) suėmimas panaikintas ir paskirtas raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai sukčiavimu, neva kartu su kitais bandė iÅ¡sinuomoti automobilį.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį dėl to, kad (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ bei iÅ¡ to pasipelnyti, veikdamas kartu su M. I., V. K., J. S., J.

S., I. G., po to, kai J. S. V. K. pasiÅ«lė apgaule įgyti svetimÄ turtÄ ir iÅ¡ to pasipelnyti, automobiliu „Volkswagen Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), ten J. S. V. K. perdavė A. A. vardu iÅ¡duotÄ suklastotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo vardu iÅ¡duotÄ suklastotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 950 Lt (275,14 Eur), skirtų automobilio nuomos mokesčiui sumokėti, ir, siekdami įbauginti V. K., J. S. ir I.

G. panaudojo psichologinę prievartÄ . V. K. jam nurodytu laiku ir adresu nukentėjusiajam V. C. prisistatė A. A. vardu ir, ketindamas iÅ¡nuomoti bei negrÄ Å¾inti UAB „SEB Lizingas“ priklausančio 40 000 Lt (11 584, 800 Eur) vertės automobilio „Citroen Jumper“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė jam nurodytus suklastotus dokumentus, tačiau buvo sulaikytas ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieniems metams deÅ¡imčiai mėnesių, atliekant jÄ pataisos namuose.

3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, iÅ¡ dalies patenkinus jo ir M. I. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundÄ , Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas, kartu su M. I. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadarė veikų, turinčių Å¡io nusikaltimo požymių, panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių, paskirtų pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, subendrinimo jiems, taip pat iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinta aplinkybė, kad M. I. ir jis (Å . Å .) kartu su J. S. prieÅ¡ V. K. naudojo psichologinę prievartÄ . Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi, patenkinus jo ir M. I. gynėjo advokato A. M. kasacinį skundÄ , Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis dėl M. I. ir Å . Å . nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir baudžiamoji byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. I. ir jis (Š. Š.) pripažinti kaltais pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių bei panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pritaikymo subendrinant paskirtas bausmes.

Be to, iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinta aplinkybė, kad M. I. ir jis (Å . Å .), siekdami įbauginti V. K., prieÅ¡ jį naudojo psichologinę prievartÄ , o iÅ¡ rezoliucinės dalies – nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį, paskiriant M. I. ir jam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį po vienus metus keturis mėnesius laisvės atėmimo. Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. kovo 20 d. nutartimi iÅ¡ dalies patenkino jo ir M. I. gynėjo advokato A. M. kasacinį skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl jo ir M. I. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį panaikino ir perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį dėl jo ir M. I. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir priėmė naujÄ nuosprendį, kuriuo jį ir M. I. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

8. Mano, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės dėl neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėtų nuteisimo, suėmimo, sulaikymo ir procesinių prievartos priemonių pritaikymo sÄ lygos, kadangi BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams. Suėmimas jam skirtas konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų suėmimo pagrindų buvimÄ , kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi jo gynėjo skundas dėl Å¡ios nutarties buvo atmestas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo pagrindÄ . Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartimi jo gynėjo skundas taip pat buvo atmestas, nors skunde buvo nurodyta, kad jis laikomas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje – kalėjime itin blogomis sÄ lygomis, tačiau jo argumentai nebuvo nagrinėjami.

Pasibaigus paskirto suėmimo terminui, jam prokuroro 2010 m. liepos 2 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas su įpareigojimu nebendrauti su tam tikrais asmenimis, Å¡i kardomoji priemonė pažeista nebuvo, tačiau tai apribojo jo judėjimo laisvę, jis negalėjo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, buvo paimta asmens tapatybės kortelė, kuri negrÄ Å¾intÄ iki Å¡iol.

8. Aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų veiksmai skiriant, pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ ir priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmai paliekant galioti su pakeitimais apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo neteisėti, nustatytos dviem Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis ir galutiniu įsiteisėju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu.

9. Vykdant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį, jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, iÅ¡ kurių paleistas po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo – 2015 m. kovo 25 d. Todėl dėl neteisėtų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančių prokurorų kreipimųsi į teismÄ ir neteisėtų bei nepagrįstų teismo nutarčių ir nuosprendžio neteisėtai kardomajame kalinime iÅ¡buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o pataisos namuose – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. iÅ¡ viso neteisėtai laisvė buvo atimta 5 (penkis) mėnesius 7 (septynias) dienas.

10. Ikiteisminis tyrimas vyko apie dvejus metus, teisminis procesas – apie trejus metus, pats negalėjo nieko pagreitinti, daugiau nei penkerių metų baudžiamasis persekiojimas, pasibaigęs visiÅ¡ku iÅ¡teisinimu, yra akivaizdžiai per ilgas procesas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme. Viso proceso metu duodavo parodymus bei dalyvavo visuose posėdžiuose, kuriuose dalyvavimas buvo bÅ«tinas, iÅ¡skyrus AukščiausiÄ jį TeismÄ . Ilgiau nei penkerius metus trukęs baudžiamasis procesas, keliolika teismų sprendimų sukėlė jam didžiulius dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, psichinės sveikatos pablogėjimÄ , jis daugiau nei penkis mėnesius buvo suimtas ir nepagrįstai priverstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, o judėjimo, bendravimo ir verslo galimybes varžančios kardomosios priemonės raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir asmens dokumentų paėmimas neskaitant pertraukos – daugiau nei vieno mėnesio neteisėto įkalinimo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – jam buvo taikomos penkerius metus keturis mėnesius.

Å ios nustatytos aplinkybės sÄ lygojo neturtinės žalos atsiradimÄ , kuri kilo dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo. Jam padarytos neturtinės žalos dydį vertina – 15 000 Eur, nes dėl viso proceso paÅ¡lijo santykiai Å¡eimoje, iÅ¡siskyrė su sugyventine, su kuria kartu buvo (duomenys neskelbtini) metus, kadangi buvo ilgÄ laikÄ sulaikytas. Nors apie tai, kad jis anksčiau buvo teistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę, sugyventinė žinojo, bet dėl Å¡io proceso aplinkiniai pradėjo į jį kitaip žiÅ«rėti, kadangi buvo raÅ¡omi įvairÅ«s straipsniai.

Iki suėmimo turėjo darbÄ Å vedijoje, bet dėl proceso negalėjo grįžti ir tęsti stabiliai savo veiklos, niekur nedirbo, nes darbas buvo užsienyje, laukė, kad galėtų iÅ¡vykti, bet negalėjo pažeisti raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, o Lietuvoje nerado tokio darbo, kad tiktų jam pagal sÄ lygas. Per visÄ tÄ laikotarpį pragyveno be jokių pajamų, skolinosi pinigus pragyventi. Iki sulaikymo 2010 m. savo vardu neturėjo įmonių, iÅ¡siskyrus su sugyventine gyveno su tėvais, jie jį iÅ¡laikė.

11. Iki tol buvo teistas du kartus už vagystę, turto prievartavimÄ , iÅ¡prievartavimÄ , teko atlikti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. 2010 m. buvo nubaustas bauda, bet tai asmeniniams santykiams neturėjo įtakos. Po Å¡ios bylos turėjo daugiau teistumų, atrodo, du, tai buvo susiję su per dideliu alkoholio kiekiu, atliko areÅ¡to bausmę, visa tai atsitiko, kadangi negalėjo dirbti, turėjo skolų, jautė stresÄ ir įtampÄ , pradėjo gerti alkoholį ir todėl prisidarė dar daugiau problemų, iki 2010 m. problemų su alkoholiu neturėjo.

12. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ patyrė iÅ¡laidas advokato pagalbai, iÅ¡ viso – 5 586 Eur (19 271, 70 Lt). Pageidavo pats samdyti gynėjÄ , kadangi prieÅ¡ jį smurtavo pareigÅ«nai, o valstybinis gynėjas išėjo į koridorių ir grįžo į kabinetÄ , nieko nedarė. Dabartinis advokatas dalyvavo nuo pat pradžių, kažkas iÅ¡ artimųjų jį pasikvietė ir mokėjo pinigus, kai buvo paleistas, pinigus mokėjo pats, kokiÄ sumÄ sumokėjo, neprisimena.

13. Dėl senaties termino gali pasakyti, kad, paleidus iÅ¡ suėmimo, jo baudžiamasis persekiojimas nesibaigė, toliau vyko teismo procesas, teismas jį nuteisė, (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį buvo sulaikytas nuosprendžiui vykdyti ir vėliau uždarytas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kol kasacinis teismas sustabdė bausmės vykdymÄ ir buvo paleistas. Jis keturis mėnesius neteisėtai buvo laikomas suimtas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime, itin sunkiomis sÄ lygomis, kurios vertintinos kaip kankinimas ir nežmoniÅ¡kas elgesys: buvo laikomas kameroje kartu su kitais keturiais asmenimis vienam asmeniui skirtoje kameroje, kurioje buvo vos aÅ¡tuoni kvadratiniai metrai naudingo ploto, bendras tualetas (grindyse esančios skylės pavidalu), galėdamas pasinaudoti duÅ¡u vos vienÄ kartÄ per savaitę (ribotu laiku, kartu su kitais trimis asmenims). (duomenys neskelbtini) buvo perkeliamas iÅ¡ kameros į kamerÄ , nežino, kodėl tokia tvarka, vienoje kameroje iÅ¡bÅ«davo apie dvi–tris savaites, bet jos yra visos vienodos, kartÄ per savaitę 15 minučių buvo vedamas praustis.

Kameroje buvo praustuvas tik su Å¡altu vandeniu, kažkas iÅ¡ artimųjų galėjo perduoti televizorių, skambučiai sulaikymo metu buvo neleidžiami, ten buvo tokia tvarka, kad, kai artimieji persiųsdavo pinigų, galėjo susimokėti už skambutį ir pagal grafikÄ susiskambinti, vėliau ne kartÄ kreipėsi į prokurorÄ , kad jis jam leistų naudotis ta tvarka, tačiau prokuroras praÅ¡ymų netenkino, jam nebuvo leista ne tik skambinti, bet ir susitikti su artimaisiais. Prašė pasimatymų su sužadėtine, tačiau neleido.

Dėl viso to patyrė 2 000 Eur neturtinę žalÄ . (duomenys neskelbtini) pataisos namuose sÄ lygos buvo panaÅ¡ios kaip ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, tik patalpoje buvo labai daug žmonių, mažas kiemas, ten jau ne kameros, tik sekcijos, pačioje sekcijoje buvo apie 40 žmonių, gal daugiau, buvo atskira patalpėlė tualeto, vienas tualetas visiems, praustis į duÅ¡Ä vesdavo tik kartÄ per savaitę. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jokių nuobaudų neturėjo, bet nežino, kokiai grupei priklausė.

Ten taip pat buvo parduotuvė, kurioje galima buvo apsipirkti kartÄ per savaitę, jeigu artimieji persiųsdavo pinigų, maitinimas buvo prastokas.

14. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, nesutikdama su ieÅ¡kiniu nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo nuteistas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis iÅ¡ dalies pakeistas, tačiau ieÅ¡kovo nuteisimo faktas nepanaikintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas iÅ¡ dalies, panaikinant nuosprendžio dalį pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 5 d., BK 300 str. 2 d., t. y. ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino kaip nepadariusį veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių, tačiau kita Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi iÅ¡ dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11d. nuosprendžio dalį dėl ieÅ¡kovo nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., BK 182 str. 2 d. ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį dėl ieÅ¡kovo nuteisimo pagal BK 24 str. 5 d., BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d. ir ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

16. Tačiau iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu nėra preziumuojamas baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo neteisėtumas, kadangi tokiÄ prezumpcijÄ gali numatyti tik įstatymai. Teisingumo ministerija nekvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartyje padarytų iÅ¡vadų, tačiau nurodo, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti priežastinį ryšį taip valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kadangi žalos atsiradimo faktas nepreziumuojamas. IeÅ¡kovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo laikinai sulaikytas, o vėliau jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo taikyta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. 4 mėnesius.

Nuo 2010 m. liepos 2 d. ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Taip pat nurodoma, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas, o (duomenys neskelbtini) paleistas. Visų pirma, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas trejų metų senaties terminas, terminas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo išėjo iš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini), taigi ieškinio pateikimo terminas yra praleistas.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovui buvo žinomos prastos įkalinimo sÄ lygos, patvirtina ir teismo nutartis, kuria buvo atmestas gynėjo praÅ¡ymas panaikinti suėmimÄ , nes skundas buvo grindžiamas ir tuo, kad yra itin prastos suėmimo sÄ lygos, ir nurodomos tos pačios aplinkybės, kaip ir ieÅ¡kinyje, taigi tai įrodo, kad Å¡i aplinkybė ieÅ¡kovui buvo žinoma kur kas seniau. Todėl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl prastų kalinimo sÄ lygų.

17. IÅ¡ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties matyti, kad kardomoji priemonė – suėmimas ieÅ¡kovui buvo paskirta vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., atsižvelgiant į tuo metu turėtus įrodymus ikiteisminio tyrimo metu: liudytojų bei kitų įtariamųjų parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus bei į tai, kad ieÅ¡kovas buvo įtariamas dėl sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., BK 182 str. 2 d. padarymo, buvo teistas, turėjo neiÅ¡nykusį teistumÄ , niekur nedirbo, todėl suėmimas ieÅ¡kovui buvo pagrįstai paskirtas ir motyvuotai tęsiamas manant, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti ikiteisminiam procesui.

Todėl nei taikant suėmimÄ , nei jį pratęsiant BPK nuostatų nei teismai, nei ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigÅ«nai nepažeidė. IeÅ¡kovas apskundė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi ieÅ¡kovo skundo netenkino. Ta aplinkybė, kad vėliau ieÅ¡kovui buvo paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės, t. y. raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas, nerodo nutarčių dėl suėmimo skyrimo neteisėtumo.

18. Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų, įrodančių ieÅ¡kovo laikymÄ itin sunkiomis sÄ lygomis (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo nuteistas 2013 m. birželio 20 d., o galutinai iÅ¡teisintas 2015 m. lapkričio 11 d., taigi teisminis procesas įsiteisėjus nuteisimui užtruko ilgiau nei dvejus metus. Teisingumo ministerija nekvestionuoja to fakto, kad byla kelis kartus buvo grÄ Å¾inta nagrinėti į apeliacinę instancijÄ , tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 str.

įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija reglamentuota įstatymuose, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad tikrai buvo pagrindas įtarti, kad Å . Å . padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir taikyti suėmimÄ , o jei yra pagrindas įtarti, suėmimas yra teisėtas, nepriklausomai nuo to, kad vėliau bus priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. IÅ¡teisinamasis nuosprendis nėra pagrindas konstatuoti, kad suėmimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję veiksmai buvo neteisėti.

19. Nors ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindžia savo ieÅ¡kinį per ilgu procesu ir neteisėtu suėmimu, byloje esantys duomenys tai paneigia: Generalinės prokuratÅ«ros atsiliepime nurodyta, kad 13 teismo posėdžių neįvyko dėl to, kad neatvyko kaltinamieji, taip pat dėl advokatų užimtumo, todėl teismai dėjo pastangas, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta kuo greičiau. Kadangi baudžiamojoje byloje visos neaiÅ¡kios aplinkybės traktuojamos kaltinamojo naudai, tai dėl to, kad kaltinamasis V. K. buvo miręs, kai byla buvo nagrinėjama paskutinį kartÄ , nebuvo galima paÅ¡alinti visų abejonių, nebuvo sudarytos sÄ lygos teismui nustatyti objektyviÄ tiesÄ , dėl to Å . Å . buvo iÅ¡teisintas.

20. IÅ¡ pateiktų į bylÄ septynių sÄ skaitų už teisinę pagalbÄ matyti, kad advokatas ieÅ¡kovo praÅ¡o apmokėti 14100 Lt (4083,64 Eur) ir 1500 Eur, iÅ¡ viso 5583,64 Eur. Tačiau pateiktos sÄ skaitos už teisinę pagalbÄ yra neiÅ¡samios. SÄ skaitose, be abstraktaus teisinės pagalbos pobÅ«džio pavadinimo, nenurodyta, kokie konkretÅ«s teisinės pagalbos veiksmai buvo atlikti ieÅ¡kovo naudai. Taigi iÅ¡ sÄ skaitų negalima spręsti apie konkrečių teisinės pagalbos veiksmų bÅ«tinumÄ byloje ir atitinkamai nustatyti realiai atsiradusiÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui.

Taip pat į bylÄ nepateikta dokumentų, liudijančių sÄ skaitų apmokėjimo faktÄ . Atitinkamai vertinti, kad dėl baudžiamojo proceso ieÅ¡kovui atsirado žala, nėra galimybių. Net jeigu ir bÅ«tų nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, ieÅ¡kovo nurodomas neturtinės žalos dydis – 17000 Eur – aiÅ¡kiai neatitinka protingumo kriterijų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose prabuvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

21. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad vien tai, jog ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, dar nereiÅ¡kia, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, įskaitant ieÅ¡kovo suėmimÄ ir sulaikymÄ . Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-03-05 nutartimi skirdamas suėmimÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad įvertinus liudytojų parodymus, kitų įtariamųjų parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolus yra pakankamas pagrindas įtarti, kad ieÅ¡kovas galėjo padaryti inkriminuojamÄ veikÄ .

Nutartį dėl suėmimo skyrimo priėmusiam teismui buvo pateikta visa baudžiamoji byla, t. y. teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs visus tuo metu surinktus duomenis. Å iuo atveju ypatingai reikėtų iÅ¡skirti įtariamojo V. K. 2010-03-04 parodymus, kuriuose jis aiÅ¡kiai pažymėjo, kad mikroautobuse buvę vaikinai jį kurstė daryti nusikalstamÄ veikÄ , grubiai kalbėjo su juo, galbÅ«t naudojo psichologinę prievartÄ . AnalogiÅ¡kus parodymus V. K. pateikė ir vėliau 2010-03-15 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Å i apklausa buvo atlikta, manant, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus. 2010-03-04 įtariamojo apklausos protokolas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir 2010-03-15 įtariamojo apklausos protokolas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ pridedami prie atsiliepimo. Ä®tariamojo V. K. parodymų metu iÅ¡dėstytÄ Ä¯vykių sekÄ bei tai, kad V. K. pakurstė „asmenys, vairuojantys VW markės žalios spalvos keleivinį mikroautobusÄ ,“ patvirtino 2010-03-03 nukentėjusiojo V.

C. pareiÅ¡kimas policijai bei Vilniaus apskrities VPK NTV tyrėjo T. Å . 2010-03-03 tarnybinis praneÅ¡imas. Ä®tarimus ieÅ¡kovui pagrindė ir tai, kad ieÅ¡kovas buvo sulaikytas sėdintis įtariamojo V. K. nurodytame VW markės žalios spalvos keleiviniame mikroautobuse. IeÅ¡kovui buvo paskirtas suėmimas remiantis surinktais įrodymais, kurių įrodomoji reikÅ¡mė tuo metu nebuvo kvestionuotina. Taigi vieÅ¡osios teisės subjektai nepažeidė jų veiklÄ reglamentuojančių įstatymų bei rÅ«pestingumo pareigos.

V. K. parodymų patikimumas nebuvo kvestionuojamas nuteisiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S., J. S., H. C., I. G. ir patį V. K.. Šiuo atveju įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo 2012-03-05 nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai pažymima, kad V. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti tyrėjai, ikiteisminio tyrimo teisėjai, yra logiški, nuoseklūs, jie nekinta, todėl jie tikėtini ir nėra pagrindo abejoti jų tikrumu. Ieškovas taip pat nepateikia jokių kitų argumentų dėl suėmimo (sulaikymo) neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Kita vertus, ieÅ¡kovo apskųsta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-27 nutartis, kuria buvo pratęstas suėmimo terminas, buvo patikrinta apeliacinės instancijos teismo, kuris, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pripažino ieÅ¡kovo ir jo gynėjo skundų nepagrįstumÄ . Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, skirdami ir pratęsdami ieÅ¡kovui suėmimÄ , nutartyse rėmėsi kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, jog ieÅ¡kovas nevedęs, niekur nedirbo, už inkriminuojamÄ veikÄ pripažinus kaltu jam gali bÅ«ti paskirta reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, ieÅ¡kovas buvo anksčiau teistas ir turėjo neiÅ¡nykusį teistumÄ .

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2010-05-28 nutartimi buvo atsisakyta tenkinti jo skundÄ remiantis ir tuo, kad ieÅ¡kovas yra dirbęs užsienyje, tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad įtariamasis, bÅ«damas laisvėje, gali vėl iÅ¡vykti dirbti į užsienį.

22. Baudžiamojo proceso trukmę nagrinėjamoje byloje lėmė ikiteisminio tyrimo mastas ir jo sudėtingumas. Ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas dėl prokuroro 2010-03-09 nutarimu sujungtų dviejų sunkių nusikaltimų, kuriuose galbÅ«t dalyvavo 7 asmenys. Siekiant surinkti įrodymus, buvo pasikliaujama specialistų pagalba, kurie atliko automobilyje rastų mikrodalelių sugretinimus, raÅ¡ymo priemonės, kuria buvo pasiraÅ¡oma deklaracijoje, nustatymÄ , gauta informacija iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io tinklų operatorių bei analizuojamos pokalbių telefonu iÅ¡klotinės siekiant nustatyti bendrininkus, jų judėjimo marÅ¡rutus laikotarpiu iki nusikaltimo.

Kaltinamasis aktas buvo surašytas 2011-03-08, t. y. ikiteisminis tyrimas vyko tik apie metus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta dvylika įtariamųjų apklausų, šešios liudytojų apklausos, penkios nukentėjusiųjų apklausos, gautos šešios specialistų išvados, atlikta įvykio vietos apžiūra, automobilio apžiūra, septynios kratos, dešimt kratos metu paimtų daiktų (telefonų, navigacijos) apžiūrų, kreiptasi ir gauta informacija iš Interpolo, atliekamos telefoninių pokalbių išklotinių analizės, atliktas asmenų atpažinimas.

23. Be to, ikiteisminį tyrimÄ stabdė tai, kad kitas įtariamasis, J. S., kuris buvo įtariamas dalyvavęs abiejuose nusikaltimuose, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, prokurorui 2010-12-08 nutarimu paskelbus Å¡io įtariamojo paieÅ¡kÄ , buvo nutarta J. S. atžvilgiu atskirti ikiteisminį tyrimÄ , įtariamasis buvo sulaikytas tik 2011-01-29, jo baudžiamoji byla į teismÄ buvo perduota 2011-03-18. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nevertino Å¡ių iÅ¡dėstytų aplinkybių, nekonkretizavo, kokios ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų klaidos lėmė per ilgÄ procesÄ , todėl jo argumentai nepagrįsti.

24. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme ieÅ¡kovas vilkino teisminį procesÄ bei be pateisinamos priežasties neatvyko į 2011-09-05, 2011-10-24, 2012-12-10 paskirtus posėdžius. Be to, į teismo posėdžius neatvykdavo kiti kaltinamieji, tačiau teismai imdavosi aktyvių veiksmų siekdami iÅ¡vengti proceso vilkinimo: skyrė kaltinamiesiems atvesdinimÄ , keitė kardomÄ sias priemones, kurios užtikrino jų dalyvavimÄ procese. Dėl tokio kaltinamųjų elgesio buvo atidėta 13 teismo posėdžių. Proceso trukmei taip pat reikÅ¡mės turėjo kaltinamųjų gynėjų užimtumas, baudžiamosios bylos sudėtingumas ir apimtis, reikÅ¡mės turėjo ir nuteistojo V. K. teisme keičiami parodymai. Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teisminio proceso trukmė buvo pagrįsta.

25. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas bÅ«tų elgęsi neteisėtai ir nerÅ«pestingai. IeÅ¡kovas neturtinę žalÄ grindžia samprotavimais ir į bylÄ nepateikia jokių neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų. Taip pat ieÅ¡kovo prie ieÅ¡kinio pridedami dokumentai nepagrindžia turtinio reikalavimo:

1) pridedamų sÄ skaitų suma neatitinka ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodomos sumos (vietoje ieÅ¡kinyje nurodomų 5586 Eur iÅ¡laidų sumÄ sudaro 4571 Eur);

2) pridedamose sÄ skaitose nėra aiÅ¡kiai apibrėžiamas paslaugų pobÅ«dis bei valandų skaičius, tai neleidžia įsitikinti ieÅ¡kovui realiai suteiktomis teisinėmis paslaugomis ir jų trukme.

26. Pagrindinis ieÅ¡kinio argumentas, kad nebuvo pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , vertinant ikiteisminio tyrimo tikslÄ â€“ patikrinti įtarimus, Å¡iuo atveju yra duomenys, tarp jų ir V. K. parodymai, kurių pagrindu ir buvo taikomas suėmimas, Å¡ių duomenų buvo pakankamai, kad bÅ«tų pareikÅ¡ti įtarimai ir atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pats ieÅ¡kovas gana prieÅ¡taringai ieÅ¡kinyje nurodo, kad duomenų prieÅ¡taringumas atsirado teisminio nagrinėjimo metu, bÅ«tent Å¡iais V.

K. parodymais buvo remtasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kai buvo nuteisti kiti asmenys, teismas jų nelaikė prieÅ¡taringais nuteisiant kitus asmenis. Be to, ieÅ¡kovo suėmimas buvo pratęstas, tai rodo, kad buvo sankcionuojama paties teismo, buvo atmestas ieÅ¡kovo skundas dėl nutarties, kuria pratęstas suėmimas. Dėl raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti asmuo turi pateikti tam tikras aplinkybes, kad jo teisės buvo suvaržytos, jis dėl to patyrė žalÄ . Klausimai dėl sÄ lygų (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ieÅ¡kinyje nebuvo keliami, taip pat aplinkybė dėl paso paėmimo, todėl praÅ¡o Å¡iomis aplinkybėmis nesiremti.

27. Trečiasis asmuo Vilniaus pataisos namai ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų per laikotarpį, kurį praleido (duomenys neskelbtini) TI-K, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinys teismui paraÅ¡ytas 2018 m. lapkričio 9 d., todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 28. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. (duomenys neskelbtini) TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį bei pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų galiojusios redakcijos iki 2015-09-01, taip pat Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, tam reikalingas inventorius visÄ laikÄ yra iÅ¡duodamas į kameras, už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, buvo nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiÅ«ra bei profilaktiniai patikrinimai. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.).

Kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, vėdinama natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN reikalavimus. (duomenys neskelbtini) TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas (duomenys neskelbtini) TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas vadovaujantis PĮVTT 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Tai viena iÅ¡ priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. (duomenys neskelbtini)TI-K kameroms apÅ¡viesti naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai. (duomenys neskelbtini) TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių skundžiamuoju laikotarpiu buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, (duomenys neskelbtini) TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros, jų aukÅ¡tis yra 1,6 metro ( tarp jų – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro.

Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ . Patalpose įrengta vieta nusirengti / apsirengti, ten yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvienÄ dienÄ naudojant dezinfekcines priemones. DuÅ¡inėse veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡viečia patalpÄ . DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia.

DuÅ¡uose yra nuolat teikiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ yra valomas naudojant dezinfekcijos priemones, jose yra skystas muilas ir plaukų Å¡ampÅ«nas, kuriais suimtieji ir nuteistieji naudojasi laikantis asmens higienos. (duomenys neskelbtini) TI-K esamų dušų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN reikalavimus. Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, valdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ . Å ia paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ .

Be to, kadangi dienotvarkė yra viena iÅ¡ pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, Å¡ių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu maitinimÄ , (duomenys neskelbtini) TI-K yra laikomasi, suimtieji ir nuteistieji (duomenys neskelbtini) TI-K maitinami vadovaujantis patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama (duomenys neskelbtini) TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo.

Å . Å . savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, tai lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 29. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mai 2019 m. gruodžio 20 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieÅ¡kovo Å . Å . naudai 4000 neturtinės žalos, 2983,08 Eur turtinės žalos ir 620 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovo Å . Å . ieÅ¡kinio reikalavimus dėl praÅ¡omos atlyginti 2000 Eur neturtinės žalos iÅ¡ valstybės iÅ¡skyrė į atskirÄ bylÄ ir perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

30. Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino taikymo, sprendė, kad ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžia sietina su subjektyviu momentu – kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ , t. y. su iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimu (2015-11-11). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2018-11-09 (Teismų informacinėje sistemoje LITEKO užregistruotas 2018-11-12), todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovo reikalavimui dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo, nėra praleistas.

31. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumÄ , nes byloje buvo pareikÅ¡ti įtariamai dėl apysunkio nusikaltimo ir pasikėsinimo padaryti sunkų nusikaltimÄ 7 asmenims, į didelį skaičių atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų (įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos, vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros, kratos, objektų tyrimas, specialisto iÅ¡vados), kurie buvo atliekami operatyviai, o tai patvirtina jų atlikimo datos, į tai, kad ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga sudaro 9 tomus, teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai buvo pakankamai intensyvÅ«s ir vienų metų ikiteisminio tyrimo trukmė ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo pernelyg ilga.

Teismas taip pat nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų pradėtas nepagrįstai (BPK 166 str.) ir vilkinamas, dėl to nepripažino, kad Å¡ioje baudžiamojo proceso stadijoje bÅ«tų pažeista ieÅ¡kovo teisė dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo per kuo trumpiausiÄ laikÄ .

32. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad suėmimo taikymas ieÅ¡kovui buvo motyvuotai skiriamas ir tęsiamas manant, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas laisvėje bėgs, slėpsis ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalimi, nes tuo metu ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido manyti, jog ieÅ¡kovas galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ veikÄ , taip pat buvo atsižvelgta į ieÅ¡kovo asmenybę, jo ankstesnius teistumus, į tai, kad ieÅ¡kovas nedirba, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, buvo įtariamas dėl pasikėsinimo padaryti sunkų tyčinį nusikaltimÄ .

Teismas vertino, kad teismai teisėtai ir pagrįstai remiantis visa tuo metu surinkta medžiaga padarė Å¡ias iÅ¡vadas bei taikė griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . IeÅ¡kovui buvo užtikrinta galimybė skųsti visus su juo atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tarp jų ir teismų nutartis dėl kardomosios priemonės taikymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog, taikant ieÅ¡kovui Å . Å . suėmimÄ , jį pratęsiant, teismai, ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigÅ«nai pažeidė BPK nuostatas dėl suėmimo skyrimo ir jo pratęsimo.

33. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme atliktas nepažeidžiant BPK nuostatų bei ieÅ¡kovo teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ . Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad kasacinės instancijos teismas grÄ Å¾indavo bylÄ nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai yra byla nebuvo grÄ Å¾inta ikiteisminį tyrimÄ papildyti prokurorui ar pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Spręsdamas apie baudžiamojo proceso pernelyg ilgÄ trukmę teismas pažymėjo, kad po 2013 m. birželio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo, byla ieÅ¡kovo atžvilgiu du kartus Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo perduota nagrinėti bÅ«tent apeliacinės instancijos teismui. Kasacinio teismo kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepateikdamas motyvuotų iÅ¡vadų dėl pagrindinių nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistųjų pripažinimu sukčiavimo bendrininkais ir dalyvavimu darant sukčiavimÄ , iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo apeliacinio skundo, dėl to buvo suvaržytos įstatyme garantuotos nuteistųjų teisės ir tai sukliudė teismui priimti teisingÄ sprendimÄ .

Šis procesas užsitęsė iki 2015 m. lapkričio 11 d., iki Vilniaus apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, nuosprendyje buvo konstatuota, kad ieškovo ir M. I. buvimo automobilyje „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko kiti šioje byloje nuteisti asmenys, faktas (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytu laiku, bei V. K. parodymai buvo iš esmės vieninteliai duomenys, kurių pagrindu šie asmenys buvo pripažinti kaltais. V. K. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jau buvo miręs. Pastarojo asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo nekonkretūs, prieštaringi.

Nors apklausų metu buvo nurodomos prieÅ¡taringos aplinkybės, parodymų keitimo priežastis nebuvo nustatyta. Å . Å ., M. I. ir kiti Å¡ioje byloje nuteisti asmenys nurodė aplinkybes, kurios prieÅ¡taravo V. K. parodymams. V. K. pripažino, kad darė nusikaltimÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o parodymus davė bÅ«damas narkotinės abstinencijos bÅ«senos, t. y. galėjo bÅ«ti paveiktas Å¡ios bÅ«senos sukeliamų pasekmių. Dėl Å¡ių motyvų ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu.

34. Teismas vertino kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo interesas buvo per įmanomai trumpesnį laikÄ sulaukti nustatytų faktų teisinio įvertinimo, o tai priklausė ne tik nuo ikiteisminio tyrimo institucijų, bet ir nuo teismo veiklos efektyvumo. Teismas pripažino, kad visas baudžiamasis procesas, kuris tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kovas sulaikytas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu) iki (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį) ir truko 5 metus 8 mėnesius 8 dienas, truko nepateisinamai ilgai, teisminio nagrinėjimo laikotarpis truko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ir dėl to buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ .

Per tÄ laikÄ (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovas atlikinėjo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pagal tuo metu įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuris vėliau buvo panaikintas, be abejo, dėl to patyrė įvairaus pobÅ«džio privataus gyvenimo suvaržymus, iÅ¡gyvenimus. Baudžiamasis procesas neiÅ¡vengiamai yra susijęs su neigiamais emociniais iÅ¡gyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu įprastoje aplinkoje. Pripažinus, kad pažeista ieÅ¡kovo teisė į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ , remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 str. 1 d., 3 d., teismas pripažino ieÅ¡kovo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

35. IeÅ¡kovo reikalaujamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ teismas mažino atsižvelgdamas į tai, kad paties iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas yra reikÅ¡minga moralinė statisfakcija, svarbi ne tik pačiam iÅ¡teisintajam, bet ir atkurianti jo autoritetÄ , bendravimo galimybes įprastoje aplinkoje, bei į tai, kad dėl pablogėjusiosios sveikatos, santykių nutraukimo su buvusia sugyventine bei galimybės įsidarbinti praradimo ieÅ¡kovas objektyvių įrodymų nepateikė. Ä®vertinęs tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisti 4000 Eur neturtinės žalos.

36. Vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti 5586 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė baudžiamojo persekiojimo metu, bei pateiktas iÅ¡laidas gynėjo pagalbai apmokėti pagrindžiančius dokumentus, teismas akcentavo, jog baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta 2015 m. spalio 2 d. teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme, 2015 m. lapkričio 11 d. priimtas Å¡io teismo iÅ¡teisinamas nuosprendis Å . Å . atžvilgiu. Pateikta gynėjo A. M. paskutinė sÄ skaita už teisinę pagalbÄ Nr. 015/84 iÅ¡raÅ¡yta 2015 m. lapkričio 11 d., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. kovo 8 d. pinigų priėmimo kvitai yra susiję su ieÅ¡kovo atstovavimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas Å¡ių pinigų priėmimo kvitų nelaikė įrodymu, pagrindžiančiu ieÅ¡kovo apmokėjimÄ advokatui Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas patyrė 2983,08 Eur (4033,36 Eur-550,28 Eur-500 Eur) turtinę žalÄ , ir jÄ priteisė iÅ¡ atsakovės.

37. IeÅ¡kovas praÅ¡ydamas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dėl to, kad keturis mėnesius neteisėtai buvo laikomas suimtas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje-kalėjime itin sunkiomis sÄ lygomis, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija neužtikrino, kad jo laikymo sÄ lygos atitiktų teisės aktais nustatytus reikalavimus bei nepažeistų jo teisių. Teismas akcentavo, kad sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo, turi bÅ«ti vertinta, ar (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija tinkamai atliko teisės aktuose numatytas jos funkcijas, ar užtikrino tinkamas sulaikytų asmenų gyvenimo sÄ lygas ir nepažeidė jų teisių.

Ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, vykdant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas, atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai, todėl teismas sprendė, kad Å¡is reikalavimas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, bylos dalį dėl Å¡io reikalavimo ir klausimo dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies senaties termino taikymo iÅ¡sprendimo iÅ¡skyrė į atskirÄ bylÄ ir perdavė pagal rÅ«Å¡inį teismingumÄ , t. y. administraciniam teismui.

38. Teismas vertino Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius, numatytus 8.2, 8.5 p., 8.19 p., byla sudėtinga teisiniu aspektu, ieÅ¡kinio suma gana didelė, nagrinėjimo metu įvyko penki teismo posėdžiai: du parengiamieji, trys teismo posėdžiai, byloje buvo taikyta mediacija, todėl atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes 2000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ pripažino pagrįsta.

Ä®vertinęs patenkintų ieÅ¡kovo reikalavimų dalį, teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisė 620 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 39. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Å . Å . praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ pakeisti priteisiant iÅ¡ atsakovės 17 000 Eur neturtinės žalos, 2000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 39.1. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės neturtinės žalos kompensacijos dydžiui, dėl to nepagrįstai, nesilaikant CK reikalavimų ir teismų praktikos nustatytų dydžių, sumažino praÅ¡omos kompensacijos dydį. Apelianto nuomone, iÅ¡teisinamasis nuosprendis buvo priimtas tik po beveik Å¡eÅ¡erius metus trukusio baudžiamojo proceso, apeliantui nesuprantama, kaip asmens iÅ¡teisinimas, kuriuo kaip tik patvirtinamas faktas, kad jam padaryta neturtinė žala, kartu reiÅ¡kia ir aplinkybę, leidžiančiÄ itin žymiai sumažinti patirtÄ neturtinę žalÄ .

Teismas privalėjo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ visa apimtimi, nes sprendime nurodomos aplinkybės apie pablogėjusiÄ sveikatÄ , santykių su buvusia sugyventine nutraukimÄ ieÅ¡kovo buvo apibÅ«dintos, be to, akivaizdu, kad netgi nenustačius tarp Å¡ių aplinkybių ir neteisėtų valstybės veiksmų bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io, ieÅ¡kinio sumažinimas daugiau kaip tris kartus yra neadekvatus ir neproporcingas ieÅ¡kovo patirtoms kančioms ir pažeminimui. 39.2. Teismas nepagrįstai priteisė atlyginti neadekvačiai maÅ¾Ä 620 Eur atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ .

Teismas iÅ¡ esmės patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pripažino, kad ieÅ¡kovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , bet nepagrįstai sumažino ir atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kita vertus, netgi laikant teismo pozicijÄ dėl priteistos žalos teisinga, sumažinant atstovavimo iÅ¡laidų priteisimÄ buvo nepagrįstai neatsižvelgta į praÅ¡omos atlyginti žalos nematerialiÄ prigimtį, t. y. negalimumÄ jos visiÅ¡kai kompensuoti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

40. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 40.1. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kaltinamieji siekė vilkinti bylos nagrinėjimÄ , neatvykdami į paskirtÄ teismo posėdį ar susirgdami. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nenurodė konkrečių netinkamų valstybės institucijų veiksmų organizuojant procesÄ ar proceso delsimo laikotarpių.

Taigi Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko dėl teismo veiksmų. Kadangi dėl asmens mirties nebuvo galimybių iÅ¡sklaidyti abejonių, neaiÅ¡kios aplinkybės buvo vertinamos ieÅ¡kovo naudai, dėl to pastarasis buvo iÅ¡teisintas. Vien dėl to, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, nes neaiÅ¡kios aplinkybės buvo vertinamos jo naudai, nėra pagrindo teigti, jog bylÄ nagrinėję teismai atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, faktinės aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamųjų buvo ne vienas, nagrinėjimas truko neprotingai ilgÄ laikÄ , nei tai, kad procesas nustatytÄ laikÄ truko dėl neteisėtų teismų veiksmų, sÄ moningo ir nepagrįsto proceso vilkinimo. 40.2.

Apeliantės teigimu, teismo priteistas 4000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka praktikoje suformuotų priteisiamų neturtinės žalos dydžių bei kasacinio teismo 2018 m., vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018.

41. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ra praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis dėl baudžiamojo proceso trukmės nepagrįstumo, atsisakymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo už parengtÄ ieÅ¡kinį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 41.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog aukÅ¡tesnės instancijos teismas nutartimi panaikino žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti žemesnės instancijos teismui iÅ¡ naujo, yra pagrindas pripažinti, kad valstybės institucijos netinkamai organizavo procesÄ .

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieÅ¡kovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , remdamasis iÅ¡ esmės bÅ«tent Å¡ia aplinkybe. Vien faktas, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, savaime nepagrindžia valstybės institucijų veiksmų netinkamai organizuojant procesÄ , taip pat nepatvirtina baudžiamojo proceso trukmės nepagrįstumo ir nėra pagrindas priteisti žalÄ .

Apeliantės teigimu, teismo sprendimo nepagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas aplinkybę dėl proceso trukmės nepagrįstumo grindė teiginiais, nesusijusiais su konkrečiais teismo proceso organizavimo trÅ«kumais, t. y. nekonkretizavo delsimo laikotarpių ir netinkamų valstybės institucijų veiksmų, organizuojant procesÄ (pvz., aplinkybių dėl tariamai buvusių nepagrįstai ilgų pertraukų tarp posėdžių, nepagrįstų posėdžių atidėjimo priežasčių, netaikytų proceso dalyvių dalyvavimo užtikrinimo priemonių ir kt. panaÅ¡ių aplinkybių), pirmosios instancijos teismas rėmėsi abstraktaus pobÅ«džio ieÅ¡kovo teiginiais ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl proceso trukmės nepagrįstumo.

Teismas nevertino ir sprendimo motyvuose neanalizavo, kiek bendrai baudžiamojo proceso trukmė pailgėjo dėl pačių proceso dalyvių kaltės. Teismas nepateikė jokių laiko, sugaišto dėl proceso dalyvių elgesio, skaičiavimų ir šio laiko reikšmės bendrai baudžiamojo proceso trukmei, nepasisakė dėl proceso dalyvių atidėtų teismo posėdžių, kai byla buvo nagrinėjama iš naujo apeliacinės instancijos teisme ir to reikšmės bendrai baudžiamojo proceso trukmei. Apeliantės teigimu, būtent proceso dalyvių elgesys lėmė 2 papildomus teismo posėdžius ir 4 mėn. ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę.

Teismas nevertino nuteistojo J. S. slapstymosi reikÅ¡mės bendrai baudžiamojo proceso trukmei, nepasisakė apie nuteistųjų teisme keičiamus parodymus ir Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mę tolesniam bylos nagrinėjimui ir jo trukmei teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjo 2 kartus, baudžiamoji byla pripažintina sudėtinga ir dėl to, kad joje buvo iÅ¡kilę sudėtingi teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai. Apeliantės nuomone, baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti pripažinta ypatingai sudėtinga ir pateisinančia ilgesnį procesinį delsimÄ , jeigu toks bÅ«tų nustatytas. 41.2.

Skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo yra lakoniÅ¡ka ir visiÅ¡kai neargumentuota. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, neįvertino nė vieno trečiojo suinteresuoto asmens nurodyto argumento, nėra aiÅ¡ku, kokiais motyvais remdamasis teismas pasirinko ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ , nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ skaičiavo dėl visų teisėsaugos institucijų veiksmų. Apeliantė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 41.3.

Apeliantė praÅ¡o prie Å¡ios civilinės bylos prijungti M. I. atstovo advokato A. M. parengto ieÅ¡kinio iÅ¡ civilinės bylos Nr. e2-2447-1080/2019 kopijÄ , kuri patvirtinta, kad laiko sÄ naudų dėl rengiamo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo atstovas objektyviai negalėjo patirti ir nepatyrė.

42. Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Å . Å . praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 42.1. Teismas pagrįstai nustatė egzistuojant visas valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygas ir pagrįstai nustatė, kad dėl neteisėtų valstybės pareigÅ«nų veiksmų ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė ir turtinė žala. 42.2.

Teismo sprendime padaryta aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka iÅ¡vada apie tai, kad visas ieÅ¡kovo baudžiamasis procesas, kaip visuma, buvo per ilgas, truko nepateisinamai ilgai dėl teisminio nagrinėjimo laikotarpio. Atsakovė apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad kaltinamieji sÄ moningai vilkino procesÄ , taip pat net susirgdami. VisiÅ¡kai nepagrįstos atsakovės abejonės dėl ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo pagrįstumo. Valstybė nesugebėjo tinkamai organizuoti baudžiamojo proceso, kuris truko taip ilgai, kad vienas iÅ¡ proceso dalyvių mirė. 42.3.

Apeliantės nurodoma vienintelė nutartis nerodo ir negali rodyti visos teismų praktikos. Dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo priteistinų kompensacijų dydžiai esant panašioms aplinkybėms siekia iki 15 000 Eur.

43. Atsiliepimu į trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Å . Å . praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 43.1. Visas Å . Å . baudžiamasis procesas, kaip visuma, buvo per ilgas, truko nepateisinamai ilgai dėl teisminio nagrinėjimo laikotarpio. Teismas sprendime pateikė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad net dėl trijų apeliacinių, dviejų kasacinių procesų byla užsitęsė.

Teismas sprendime labai iÅ¡samiai analizavo ir aptarė beveik kiekvienÄ teismo posėdį, vykusį baudžiamojoje byloje, taip pat ir teismo posėdžių atidėjimo (pertraukų) priežastis. Apeliaciniame skunde cituojamų EŽTT nagrinėtų bylų baigtis buvo visiÅ¡kai prieÅ¡inga Å . Å . baudžiamosios bylos baigčiai. VisiÅ¡kai nepagrįstos atsakovės abejonės dėl ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo pagrįstumo, be to, baudžiamosios bylos baigtis nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. 43.2.

Trečiojo suinteresuoto asmens nesutikimas su teismo sprendimu dėl senaties termino savaime nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti teismo sprendimo nepagrįstumo. 43.3. NekorektiÅ¡ki ir neetiÅ¡ki apeliacinio skundo teiginiai apie ieÅ¡kovo atstovo ketinimus pasipelnyti valstybės sÄ skaita, teismas pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ pridėti kitoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.

44. Atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra sutinka su Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

45. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 45.1. IeÅ¡kovas didesnį neturtinės žalos dydį mėgina pagrįsti teismų sprendimais, kurių ratio decidendi visiÅ¡kai neatitinka nagrinėjamos civilinės bylos. Teismas sprendime nepripažino, kad baudžiamasis persekiojimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo neteisėtas, ieÅ¡kovas Å¡ios sprendimo dalies neskundžia, taigi ieÅ¡kovo nurodoma teismų praktika tampa savaime neaktuali nagrinėjamai civilinei bylai.

46. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 46.1. Ä®vertinus Å¡ios bylos faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovo laisvė buvo apribota maždaug 4 mėnesius, baudžiamojoje byloje buvo daug kaltinamųjų, kurie kryptingai siekė bylos vilkinimo, neatvykdami į paskirtus teismo posėdžius, susirgdami ir pan., darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo padidinti ieÅ¡kovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodomomis nutartimis, nes cituojamų nutarčių faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios nagrinėjamos civilinės bylos. 46.2.

IeÅ¡kovas nepateikia įrodymų, kad teismai, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai savo pareigas bÅ«tų vykdę aplaidžiai ir nerÅ«pestingai. 46.3. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad paties iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas yra reikÅ¡minga moralinė satisfakcija, dėl to pagrįstai sumažino priteisiamos neturtinės žalos dydį. Baudžiamasis procesas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamam pagrindui įtarti, jog jis galbÅ«t yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, nes asmuo, davęs parodymus, buvo miręs ir nebuvo galimybių asmens apklausti ir galutinai paÅ¡alinti abejones. 46.4.

Teismui tenkinus 31 proc. ieškovo reikalavimų, pagrįstai patirtų bylinėjimosi išlaidų suma buvo sumažinta atmestų reikalavimų dydžiui.

47. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus pataisos namai praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 47.1. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, tai lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta bÅ«tina civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir ieÅ¡kovo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas patyrė dvasinę skriaudÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , kitus dvasinius iÅ¡gyvenimus arba kitus analogiÅ¡kus nepatogumus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 48. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

49. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovui, priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, taip pat dėl neteisėtai pradėto baudžiamojo proceso ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro bei teismo atliktų procesinių veiksmų, dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose trukmės. Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo 50. Apeliantė trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o prie Å¡ios civilinės bylos pridėti M. I. atstovo advokato A. M. parengto ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. e2-2447-1080/2019 kopijÄ , kuri, apeliantės teigimu, patvirtinta, kad laiko sÄ naudų dėl rengiamo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo atstovas objektyviai negalėjo patirti ir nepatyrė.

51. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

52. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamu įrodymu, pažymi, kad šio įrodymo pridėjimo prie bylos klausimas yra išspręstas pirmosios instancijos teismo, teisėjų kolegijos vertinimu, minimas įrodymas nepaneigia ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl jis nelaikytinas nauju įrodymu ir klausimas dėl jo priėmimo pagal CPK 314 straipsnį nėra spręstinas.

53. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡alių apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės 54. Pagal CK 6.272 straipsnio, reglamentuojančio civilinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, 1 dalies nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės.

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant ir taikant valstybės civilinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, reguliuojančias teisės normas, konstatuota, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje (CK 6.272 straipsnis), yra griežtoji – kylanti nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tokios atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.

IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

56. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

57. Asmens teisei į tinkamÄ baudžiamojo proceso trukmę ar, kitaip tariant, proceso greitumo principui pripažįstama konstitucinė reikÅ¡mė. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamÄ procesÄ detalizuojama BPK 44 straipsnio 5 dalyje, suteikiant kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui teisę į neÅ¡aliÅ¡ko ir nepriklausomo teismo bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per trumpiausiÄ laikÄ . Taigi teisingumas turėtų bÅ«ti vykdomas operatyviai, prieÅ¡ingu atveju galima pakenkti teisingumo vykdymo veiksmingumui bei patikimumui, kartu gali sumažėti pagarba teisės virÅ¡enybės principui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020).

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudencijÄ , laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ , vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiÅ¡kėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Asmuo, kuriam yra praneÅ¡ta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali praÅ¡yti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimÄ , jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieÅ¡ LietuvÄ ; 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Å leževičius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieÅ¡ LietuvÄ ).

59. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme atliktas nepažeidžiant BPK nuostatų bei ieÅ¡kovo teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ . Tačiau sprendė, kad visas baudžiamasis procesas, kuris tęsėsi nuo 2010 m. kovo 3 d. (ieÅ¡kovas sulaikytas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu) iki 2015 m. lapkričio 11 d. (Vilniaus apygardos teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį) ir truko 5 metus 8 mėnesius 8 dienas, truko nepateisinamai ilgai bÅ«tent dėl teisminio nagrinėjimo nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. ir dėl to buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ . Taigi, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo teisė į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ buvo pažeista.

60. Å iÄ teismo sprendimo dalį skundžia tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo. Apeliaciniai skundai grindžiami esminiais argumentais, kad faktinės aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, jog baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamųjų buvo ne vienas, nagrinėjimas truko neprotingai ilgÄ laikÄ , nei tai, kad procesas nustatytÄ laikÄ truko dėl neteisėtų teismų veiksmų, sÄ moningo ir nepagrįsto proceso vilkinimo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nenurodė konkrečių netinkamų valstybės institucijų veiksmų organizuojant procesÄ , ar proceso delsimo laikotarpių.

Vien faktas, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, savaime nepagrindžia valstybės institucijų veiksmų netinkamai organizuojant procesÄ , taip pat nepatvirtina baudžiamojo proceso trukmės nepagrįstumo. Apeliančių teigimu, teismas nevertino ir sprendimo motyvuose neanalizavo, kiek bendrai baudžiamojo proceso trukmė pailgėjo dėl pačių proceso dalyvių kaltės. Teismas nepateikė jokių skaičiavimų dėl proceso dalyvių elgesio sugaiÅ¡to laiko ir Å¡io laiko reikÅ¡mės bendrai baudžiamojo proceso trukmei, nepasisakė dėl proceso dalyvių atidėtų teismo posėdžių, kai byla buvo nagrinėjama iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teisme ir to reikÅ¡mės bendrai baudžiamojo proceso trukmei.

Su tokia apeliančių pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent dėl teisminio nagrinėjimo laikotarpio nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovo teisės pažeidimÄ Ä¯ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ . Nepaisant nustatyto teisminio nagrinėjimo laikotarpio, Å¡iuo atveju svarbu įvertinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo intensyvumÄ , tai laikytina vienu iÅ¡ esminių kriterijų sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus.

Apeliantės apeliaciniuose skunduose skunde ginčydamos baudžiamojo proceso teisme trukmę apeliuoja į tai, kad teismas detaliai netyrė teismo posėdžių atidėjimo priežasčių. Taigi, Å¡iuo atveju apeliantams neskundžiant teismo iÅ¡vados, kad ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme atliktas nepažeidžiant BPK nuostatų bei ieÅ¡kovo teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ , aktualus yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpis nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d.

Vertinant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumÄ , visų pirma, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ tokia, kaip nagrinėjamu atveju, proceso trukmė pati savaime pripažintina pernelyg ilga. Tokia proceso trukmė gali atitikti įmanomai trumpiausio laiko reikalavimÄ ir bÅ«ti pateisinama tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad procesas užsitęsė dėl svarbių aplinkybių.

62. Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendis pakeistas iÅ¡ dalies, dalis nuosprendžio panaikinta ir dėl jos priimtas naujas nuosprendis, Å . Å . pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d. iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių, panaikintas sprendimas dėl paskirtų bausmių subendrinimo, paliekant bausmę, paskirtÄ pagal BK 24 str. 5 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (t. 12, b. l. 51-58). 2013 m. liepos 30 d. pradėta vykdyti Å .

Å . paieÅ¡ka 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiui vykdyti (t. 12, b. l. 87). 63. 2013 m. rugsėjo 27 d. M. I. ir Å . Å . gynėjas A. M. pateikė kasacinį skundÄ Lietuvos Aukščiausiajam teismui (t. 12, b. l. 90–92). 2013 m. spalio 8 d. byla gauta Lietuvos Aukščiausiajame teisme (t. 12, b. l. 96), 2013 m. spalio 14 d. kasacinis skundas priimtas, byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 12, b. l. 98). 64. 2013 m. spalio 30 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas atmetė Å . Å . gynėjo advokato A.

M. praÅ¡ymÄ sustabdyti 2013 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio vykdymÄ (t. 12, b. l. 101–102). 2014 m. sausio 14 d. įvyko teismo posėdis (t. 12, b. l. 114–116). 2014 m. sausio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis dėl M. I. ir Å .

Š. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (t. 12, b. l. 117–120). 65. 2014 m. vasario 3 d. byla gauta Vilniaus apygardos teisme (t. 12, b. l. 121), paskirtas teismo posėdis 2014 m. balandžio 4 d. (t. 12, b. l. 123, 124). 2014 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta (t. 12, b. l. 125–127). 2014 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės (t. 12, b. l. 128–130). 2014 m. liepos 11 d.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis, kuria Š. Š. ir M. I. pripažinti kaltais pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d. ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – M. I. ir Š. Š. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, panaikinta M. I. ir Š. Š. nuosprendžio dalis dėl BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmių subendrinimo, pašalinta iš M. I. ir Š. Š. nuosprendžio rezoliucinės dalies nuoroda į BK 24 straipsnio 5 dalį ir paskirta M.

I. ir Å . Å . pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. bausmė laisvės atėmimas vieniems metams keturiems mėnesiams, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (t. 12, b. l. 137–147). 66. 2014 m. spalio 17 d. M. I. ir Å . Å . gynėjas A. M. pateikė kasacinį skundÄ Lietuvos Aukščiausiajam teismui (t. 12, b. l. 163–167). 2014 m. spalio 28 d. byla gauta Lietuvos Aukščiausiajame teisme (t. 12, b. l. 171), 2014 m. lapkričio 18 d. kasacinis skundas priimtas, byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 12, b. l. 173). 67. 2015 m. vasario 17 d.

įvyko teismo posėdis (t. 12, b. l. 192–194). 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų M. I. ir Å . Å . nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį panaikinta ir perduota bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka (t. 12, b. l. 195–200).

68. Vykdant 2002 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendį (po 2014 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo) 2015 m. vasario 18 d. Å . Å . sulaikytas ir uždarytas į (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto areÅ¡tinę, iÅ¡ kurios 2015 m. vasario 19 d. konvojuotas į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių-kalėjimÄ , o 2015 m. kovo 3 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (t. 13, b. l. 99, 105). 2015 m. kovo 25 d., vykdant 2015 m. kovo 20 d.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį Š. Š. paleistas iš įkalinimo įstaigos (t. 13, b. l. 86, 107). 69. 2015 m. kovo 27 d. byla gauta Vilniaus apygardos teisme (t. 12, b. l. 202), paskirtas teismo posėdis 2015 m. birželio 5 d. (t. 13, b. l. 2). 2015 m. birželio 5 d. teismo posėdis atidėtas dėl gynėjo A. M. ligos (t. 13, b. l. 40), 2015 m. rugpjūčio 31 d. paskelbta teismo posėdžio pertrauka dėl nuteistųjų J. S., I. G. ir M. I. neatvykimo (t. 13, b. l. 59-60). 2015 m. spalio 2 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta (t. 13, b. l. 65–67). 70. 2015 m. lapkričio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalis dėl M. I. ir Å . Å . nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 182 str. 2 d., ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo M. I. pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 182 str. 2 d. ir Å . Å . pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5d. ir 182 str. 2 d. iÅ¡teisinti, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) (t. 13, b. l. 72–80).

71. Spręsdama dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo tris kartus apeliacine tvarka kaip valstybės teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmo pagrindo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimų (nuosprendžių) peržiÅ«ra instancine tvarka yra viena iÅ¡ asmens teisių į tinkamÄ procesÄ užtikrinimo priemonių. Pirmiausia byloje surinkti įrodymai tiriami pirmosios instancijos teisme. Kadangi sprendimÄ teismas priima savarankiÅ¡kai iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, dažniausiai proceso dalyviai pasinaudoja savo teise skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , praÅ¡ydami patikrinti jo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ bei iÅ¡ naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus, kad bÅ«tų nustatyta jų teigiama tiesa.

BPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio gali bÅ«ti paduodamas bet kokiais pagrindais ir motyvais, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas gali spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisme nagrinėjant apeliacinį skundÄ dažnai fakto ir teisės klausimo aiÅ¡kus atskyrimas yra sunkiai įmanomas, nes teisės taikymo klausimų teisingas iÅ¡sprendimas neiÅ¡vengiamai gali bÅ«ti susijęs su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių patikrinimu, o tai lemia įrodymų tyrimo bÅ«tinumÄ sprendžiant taip pat ir teisės taikymo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

72. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ du kartus grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinio teismo kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepateikdamas motyvuotų iÅ¡vadų dėl pagrindinių nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistųjų pripažinimu sukčiavimo bendrininkais ir dalyvavimu darant sukčiavimÄ , iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo apeliacinio skundo, dėl to buvo suvaržytos įstatyme garantuotos nuteistųjų teisės ir tai sukliudė teismui priimti teisingÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad bÅ«tent Å¡ios, o ne apeliančių nurodomos teismo posėdžių atidėjimo priežastys lėmė proceso tęstinumÄ iki 2015 m. lapkričio 11 d., kuomet buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ieÅ¡kovo atžvilgiu, kuriame buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovo ir M. I. buvimo automobilyje „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vyko kiti Å¡ioje byloje nuteisti asmenys, faktas (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytu laiku bei V.

K. parodymai buvo iš esmės vieninteliai duomenys, kurių pagrindu šie asmenys buvo pripažinti kaltais. V. K. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jau buvo miręs. Pastarojo asmens ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo nekonkretūs, prieštaringi. Nors apklausų metu buvo nurodomos prieštaringos aplinkybės, parodymų keitimo priežastis nebuvo nustatyta. Š. Š., M. I. ir kiti šioje byloje nuteisti asmenys nurodė aplinkybes, kurios prieštaravo V.

K. parodymams. V. K. pripažino, kad darė nusikaltimÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o parodymus davė bÅ«damas narkotinės abstinencijos bÅ«senos, t. y. galėjo bÅ«ti veikiamas Å¡ios bÅ«senos sukeliamų pasekmių.

73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai iÅ¡teisintas, savaime nereiÅ¡kia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo paÅ¡alinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimÄ .

Taigi gali bÅ«ti atvejų, kai, iÅ¡nagrinėjus pagrįstÄ Ä¯tarimÄ teisme, asmuo nėra nuteisiamas paÅ¡alinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikÅ¡tų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamÄ jį procesÄ , kuriame turi bÅ«ti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžiÄ Å¡io proceso eigÄ (pvz., EŽTT 2013 06 20 sprendimas Lavrechov prieÅ¡ ČekijÄ , peticijos Nr. 57404/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 08 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

74. Teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje bÅ«tų nustatyta objektyvioji tiesa ir teisingai iÅ¡spręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaltumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, kad vien tai, jog ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, dėl to, kad neaiÅ¡kios aplinkybės buvo vertinamos jo naudai, nėra pagrindo teikti, jog bylÄ nagrinėję teismai atliko neteisėtus veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog apeliantai iÅ¡ esmės yra teisÅ«s, teigdami, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog visi su baudžiamuoju procesu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Tačiau Å¡iuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu Å . Å . iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , todėl apeliantės negali kvestionuoti jau įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje padarytų teismo iÅ¡vadų.

75. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas tik patvirtina faktÄ , jog pirmÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka buvo padaryta akivaizdi teismo klaida. Apeliacinės instancijos teismo padarytos įžvalgos bei iÅ¡vados leidžia spręsti, kad teismas, nuteisdamas ieÅ¡kovÄ , tinkamai neįvertino jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių buvimo, netiksliai įvykdė procesinę pareigÄ iÅ¡dėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas ir padarė BPK pažeidimų, dėl to buvo nuteistas nekaltas asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog procesinis teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai taikant teisės normas, įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose. Nustatyti neteisėti procesiniai veiksmai (neteisingai teisiÅ¡kai įvertintos faktinės aplinkybės bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas) negali bÅ«ti pripažinti vien tik žmogiÅ¡ku apsirikimu ir (ar) suklydimu, neturėjusiu įtakos ieÅ¡kovo teisėms baudžiamojo proceso metu. Taigi bylos nagrinėjimas instancine tvarka, dėl to nustačius esminius BPK pažeidimus, pats savaime yra laikomas pažeidžiančiu ieÅ¡kovo teises į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teismo procesas nėra statiškas ir nuolat kinta priklausomai nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių, gynybos taktikos ir pan., nagrinėjamu atveju teismo posėdžių atidėjimo priežastys tiesiogiai nelėmė baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmės. Dėl neturtinės žalos dydžio 76. Kasacinis teismas nuoseklioje praktikoje pabrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , Å¡iais kriterijais, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtÄ procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).

77. Apeliaciniame skunde atsakovė pamini daug Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kurios, jos manymu, pagrindžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę neturtinę žalÄ , o ieÅ¡kovas, teigdamas prieÅ¡ingai, tvirtina, kad teismas priteisė neadekvačiai maÅ¾Ä neturtinės žalos kompensacijÄ .

78. Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose nenukrypo.

79. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiÅ¡kose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014), kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei minėtoje teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

VisiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiÅ¡ko pobÅ«džio neteisėtiems veiksmams (pavyzdžiui, neteisėtai taikoma ta pati kardomoji priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

80. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ esmės grindė per ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu bei jo patirtais neigiamais iÅ¡gyvenimais. Apelianto nuomone, iÅ¡teisinamasis nuosprendis buvo priimtas tik po beveik Å¡eÅ¡erius metus trukusio baudžiamojo proceso, apeliantui nesuprantama, kaip asmens iÅ¡teisinimas, kuriuo kaip tik patvirtinamas faktas, kad jam padaryta neturtinė žala, kartu reiÅ¡kia ir aplinkybę, leidžiančiÄ nuo 17 000 Eur iki 4000 Eur sumažinti patirtÄ neturtinę žalÄ . Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

81. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas dėl neteistų teismo veiksmų truko ne šešerius metus, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d.

82. Antra, ieškovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-404-790/2019, kurioje teismas neturtinės žalos dydį vertino, konstatuodamas, kad:

1) ieškovo atžvilgiu apie 3 metus 8 mėnesius ir 10 dienų nepagrįstai buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;

2) ieškovas buvo nepagrįstai kaltinamas, o vėliau nuteistas;

3) apie 4 metus ir 5 mėnesius ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese buvo pažeista jo teisė į įmanomai greičiausiÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ;

4) nuosprendžiui įsiteisėjus jis 6 mėnesius 21 dienÄ praleido laisvės atėmimo vietose;

5) ieÅ¡kovas buvo įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ;

6) iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ėjo vadovaujamas pareigas ir buvo teigiamai charakterizuojamas buvusių darbdavių;

7) dėl neteisėto nuteisimo ieškovui taip pat buvo apsunkintos galimybės rūpintis garbaus amžiaus motina, kuri, kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, turėjo sveikatos problemų.

83. Apeliantas remiasi ir Vilniaus apygardos teismo 2019-03-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-418- 232/2019, kurioje teismas neturtinės žalos 6000 Eur dydį nustatė, konstatuodamas, kad:

1) ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo užfiksuoti duomenys apie galimai padarytus nusikaltimus renkant įrodymus atliekamo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu;

2) baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai dalį byloje surinktų įrodymų pripažino leistinais bei patikimais įrodymais ir vadovaudamasis jais nuteisė ieÅ¡kovÄ ;

3) ieškovas 3 metus 4 mėnesius 8 dienas buvo suimtas bei atliko laisvės atėmimo bausmę.

84. Ieškovas vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 3-63-378/2018, kurioje teismas neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad:

1) įtariamai ieškovui buvo grindžiami iš esmės nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo gauti netinkamai organizuotoje apklausoje;

2) suėmimas nebuvo grindžiamas tinkamai motyvuotais reikšmingais ir pakankamais pagrindais;

3) ieškovas buvo suimtas 2 metus 9 mėnesius;

4) ieškovas buvo kaltinamas ir nuteistas dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo, atlikto prieš mažametį asmenį.

85. Ieškovas nurodo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-819- 464/2016, kurioje teismas neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad:

1) ikiteisminio tyrimo pareigūnas aktyviais veiksmais provokavo ieškovę duoti kyšį, dėl to baudžiamasis persekiojimas pripažintas pradėtas neteisėtai;

2) neteisėtas ikiteisminio tyrimo pradėjimas lėmė ir neteisėtÄ 273 dienas trukusį jos laisvės ribojimÄ ;

3) ieškovė buvo sulaikyta nepilnamečių vaikų akivaizdoje;

3) ieškovės sulaikymas bei išprovokuotas nusikaltimas buvo išviešinti žiniasklaidos priemonėse:

4) neturtinę žalÄ patyrė ieÅ¡kovės nepilnamečiai vaikai.

86. Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovo minimas nutartis, pripažįsta, kad apeliantas remiasi teismų sprendimais, kuriuose konstatuotos aplinkybės visiškai neatitinka šios nagrinėjamos civilinės bylos.

87. Trečia, sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos asmens teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimu, analizuotina ir EŽTT praktika tokio pobÅ«džio bylose prieÅ¡ LietuvÄ .

88. EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ pažeidimÄ , pvz., Å . v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000 (proceso trukmė – 4 metai, 2 mėnesiai, 25 dienos vienoje instancijoje; priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (tokio dydžio žalos atlyginimÄ lėmė iÅ¡skirtinės aplinkybės); M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 3 mėnesiai (viena instancija); priteistas 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimas);

G. v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 5 mėnesiai; priteista 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no. 21837/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 5 mėnesiai; priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); S. v. Lithuania, no. 37415/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 9 mėnesiai (du jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti; J. v. Lithuania, no. 6924/02, judgment of 18 July 2006 (proceso trukmė – 5 metai ir 7 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti);

G. v. Lithuania, no. 418/04, judgment of 17 July 2007 (proceso trukmė – 5 metai ir 11 mėnesių; teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ â€“ 900 eurų – pažymėjo, kad dalis delsimų priskirtini pareiÅ¡kėjo advokatui); N. v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009 (proceso trukmė – 7 metai ir 5 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); Å . v. Lithuania, no. 35624/04, judgment of 5 January 2010 (proceso trukmė – 8 metai ir 9 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys; priteista 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti);

N. v. Lithuania, no. 45756/05, judgment of 20 April 2010 (proceso trukmė – 7 metai ir 2 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1800 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no.12717/06, judgment of 18 January 2011 (proceso trukmė – 9 metai ir 11 mėnesių (trys jurisdikcijos lygmenys); byla pripažinta sudėtinga, tačiau lemiamos klaidos – valdžios institucijų (byla grÄ Å¾inta papildomam tyrimui, be to, beveik 9 metus pareiÅ¡kėjui taikytas suėmimas, namų areÅ¡tas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti); priteista 4800 eurų neturtinei žalai atlyginti).

89. Ketvirta, nagrinėjamu atveju valstybei civilinė atsakomybė taikytina už pernelyg ilgai besitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ . Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas mažindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į tai, kad aplinkybių dėl pablogėjusiosios sveikatos, santykių nutraukimo su buvusia sugyventine bei praradimo galimybės įsidarbinti ieÅ¡kovas neįrodinėjo, objektyvių įrodymų, patvirtinančių jas, nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Å iuo atveju teismas pagrįstai vertino, kad paties iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas yra reikÅ¡minga moralinė statisfakcija, svarbi ne tik pačiam iÅ¡teisintajam, bet ir atkurianti jo autoritetÄ , bendravimo galimybes įprastoje aplinkoje. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visas nagrinėjamoje byloje nustatytas reikÅ¡mingas žalos dydžiui nustatyti faktines bylos aplinkybes ir tinkamai savo iÅ¡vadÄ motyvavo.

Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo, taip pat EŽTT praktikos bylose prieÅ¡ LietuvÄ dėl teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ analize, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimų, nepatogumų baudžiamojo proceso metu, į baudžiamojo proceso trukmę, taip pat kitas aptartas Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iÅ¡ esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Dėl senaties termino 90. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžiÄ siejo su subjektyviu momentu – kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ , t. y. su iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimu (2015-11-11). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2018-11-09, todėl sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovas nepraleido.

91. Trečiais asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra mano, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo yra neargumentuota, nėra aiÅ¡ku, kokiais motyvais remdamasis, teismas pasirinko ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ , apeliantė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

92. Byloje kilęs ginčas dėl ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas – deÅ¡imt metų; atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams pareikÅ¡ti Å¡io straipsnio 3–11 dalyse įtvirtinti įvairios trukmės sutrumpinti terminai.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos.

93. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK normas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kinio senaties termino pradžia yra laikytina 2015 m. lapkričio 11 d. – iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas. BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių su baudžiamuoju procesu susijusių valstybės veiksmų neteisėtumas ir atsiradusi neturtinio pobÅ«džio žala ieÅ¡kovui tapo aiÅ¡ki priėmus 2015 m. lapkričio 11 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį teismui pateikė 2018 m. lapkričio 9 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio senatis nepraleista.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 94. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteista 620 Eur atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme suma. Tvirtina, kad teismas sumažindamas atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ nuo 2000 Eur iki 620 Eur neatsižvelgė į praÅ¡omos atlyginti žalos nematerialiÄ prigimtį, t. y. negalimumÄ jos visiÅ¡kai kompensuoti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, o ne į žalos atlyginimo nematerialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

95. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme priteisimu, nes Å¡iuo klausimu pasisakyta nutarties 52 punkte. Dėl bylos procesinės baigties 96. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visus bylose surinktus reikÅ¡mingus teisingam ginčo iÅ¡sprendimui įrodymus ir įvertino juos pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, nustatė ir pagrindė, kokius ir kodėl neteisėtus valstybės pareigÅ«nų veiksmus laiko tiesiogiai susijusius su ieÅ¡kovo patirta turtine ir neturtine žala (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.272 straipsniai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , teismas vertino ne tik dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokurorų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos sÄ lygas, bet ir analizavo pridėtos baudžiamosios bylos medžiagÄ , vertino byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 176-185 straipsniuose.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantai turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teises normas.

97. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98. Atmetus Å¡alių apeliacinius skundus bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Danutė Burbulienė Egidijus Mockevičius