2025-12-17 Nr. AB-22658-3-61-3-03556-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-146-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03556-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Vilniaus kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas, Vilniaus kalėjimas) 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. vasario 28 d. atvyko į Vilniaus kalėjimą tolimesniam bausmės atlikimui, ir buvo patalpintas į kamerą, kuri neatitiko tinkamų sąlygų. Kameroje trūko šviesos, buvo trys šviestuvai, iš kurių tik vienas veikė, pareiškėjui buvo per tamsu skaityti ar užsiimti kita veikla, dėl to pareiškėjui suprastėjo rega. 2024 m. birželio 18 d. pareiškėjui buvo išrašytas akinių receptas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ventiliacija kameroje neveikia ir dėl to trūksta oro, o pareiškėjui trūkstant oro sunku užmigti. Į kamerą patenka mažai šviesos dėl grotų, uždėtų iš vidaus pusės, o langų nusivalyti iš vidaus pusės nėra galimybės, nes grotų tarpai yra labai maži ir smulkūs, palaikyti higieną ir švarą yra neįmanomą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jo rašomi skundai ir prašymai neapsiekia tam tikrų institucijų arba jie dingsta, nes netinkamai veikia Vilniaus kalėjimo administracija.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi pas gydytoją-psichiatrę dėl pablogėjusių kalinimo sąlygų, taip pat kreipėsi į Sveikatos centrą, Priešgaisrinės apsaugos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tam kad atvyktų nustatyti pažeidimų. Pareiškėjas nurodė kreipęsis raštu ir žodžiu į kalėjimo administraciją, tačiau niekas į tai nereagavo. Pareiškėjas teigė ne kartą rašęs prašymą dėl psichologo iškvietimo, tačiau prašymai dingsta, ir dėl to pareiškėjas jaučia baimę ir nerimą. Pareiškėjas buvo perkeltas į Reabilitacijos centrą, kuriame kartu su pareiškėju buvo dar 11 nuteistųjų, kur turėjo visi bendrai naudotis 1 tualetu ir 1 dušo kabina, dėl to reikėjo laukti eilėje, o tai sukėlė nepatogumus ir diskomfortą. Kameroje trūko laisvo ploto, joje buvo kalinami 6 asmenys, o kameroje buvo tik viena rozetė, kas vėlgi sukėlė nepatogumus. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad Reabilitacijos centras neturi virtuvės, kur būtų galima pavalgyti atsisėdus. Kalėjimo administracija į pareiškėjo prašymą nėra atsakiusi, nors terminas jau yra praėjęs, taigi Kalėjimo administracija neveikia taip kaip turėtų veikti. Pareiškėjas jaučia baimę, nerimą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, pažeminimą prieš save ir kitus, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

4. Pareiškėjas nurodė patyręs tam tikros neturtinės žalos, kai valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimui tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas kalėjo kameroje, kurioje buvo netinkamos gyvenimo sąlygomis. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o būtent dėl nurodomų neteisėtų veiksmų pareiškėjas išgyveno daug dvasinių nepatogumų. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, padarytą žiauriai elgiantis su pareiškėju. Pareiškėjas nurodė patyręs dvasinius išgyvenimus dėl netinkamų įkalinimo sąlygų, jaučiantis nuolatinį nerimą ir baimę. Pareiškėjas savo dvasinius išgyvenimus vertino 7 000 Eur neturtine žala, kurią prašė atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo.

5. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo reikalavimais ir prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

5.1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 12, kurios plotas yra 12,75 kv. m ir dvi miegamosios vietos, ir kameroje Nr. 18, kurios plotas yra 28,76 kv. m ir yra šešios miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui tenkantis laisvas kameros plotas sudarydavo ne mažiau 6,085 k. m (kameroje Nr. 12), ir ne mažiau, kaip 4,7933 kv. m (kameroje Nr. 18), todėl įstatymo nustatyta minimali laisvo kameros ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.

5.2. Kalėjimo pareigūnai stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo, etikos, teisėtumo ir teisingumo principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigalinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje. Nuteistasis pateikia visus prašymus, skundus jį kuruojančiam kontaktiniam pareigūnui, kuris jį registruoja DVS priemonėmis ir perduoda atsakingam asmeniui (skyriaus viršininkui, kalėjimo viršininkui ir pan.). Pareiškėjo teiginys, jog grasinant jam drausmine nuobauda, jis buvo verčiamas atsisakyti Vilniaus kalėjimo administracijai 2024 m. gegužės 8 d. pateikto skundo, reg. Nr. NPS-25-2968, neatitinka tikrovės.

5.3. Kamerų languose įrengtos grotos atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, teisės aktai nereglamentuoja santykinio sanitarinių mazgų skaičiaus, tenkančio tam tikram suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui.

5.4. Pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. buvo kviestas pokalbiui su įstaigos psichologe dėl suicidinio elgesio, tačiau ateiti nesutiko. 2023 birželio mėnesį pareiškėjas pakartotinai kviestas suicidinio elgesio rizikos įvertinimui, perkėlus jį tęsti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime. Pokalbio metu nuteistasis žodžiu bei raštu supažindintas su psichologinės intervencijos sąlygomis. Pareiškėjas nuteistas už sukčiavimus, narkotines medžiagas, taip pat dar yra neišnagrinėtų bylų. Bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis. Pokalbio metu nuteistasis nurodė, jog yra ne kartą save žalojęs siekiant pasiekti tikslų, tačiau jau seniai nesižalojo, nes, anot nuteistojo, pakeitė požiūrį į problemų sprendimą. Taip pat yra bandęs nusižudyti maždaug prieš 6 metus, kada jį įkalino. Šiuo metu suicidinių minčių ir ketinimų neišsako. Pareiškėjas priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, ilgą laiką vartojo įvairias narkotines medžiagas, dabar teigia, apie pusę metų nevartojantis. Pareiškėjas nurodė patiriantis depresiją, pyktį, nerimą, nes dar laukiai ilga bausmė. Stebimos itin asocialios nuostatos, pareiškėjas yra nurodęs, jog pasiilgo sukčiavimo, jam tai teikia malonumą. Nuteistajam prieinama socialinė parama, jis bendrauja su artimaisiais. Atlikdamas bausmę, parieškėjas nesilankė pas psichologus, beveik neįsitraukė į resocializacijos procesą. Šiuo metu taip pat nelabai išsako norą įsitraukti į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą. Pareiškėjas yra nurodęs, kad šiuo metu jaučiasi pakankamai gerai, saugus, bendrauja su kitais, stengiasi nesivelti į konfliktus.

6. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su atsakovo pateiktais duomenimis apie kameroje Nr. 12 kalintų asmenų skaičių bei dėl jo nesikreipimo į psichologą.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas apžvelgė byloje pateiktus rašytinius įrodymus.

9. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą, abstrakčiai nurodant, jog laikas, praleistas laikinojo sulaikymo kameroje paveikė jo emocinę sveikatą ir nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

10. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

11. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose Vilniaus kalėjime gyveno pareiškėjas, plotą, konstatavo, kad įstatymo nustatyta minimali laisvo kameros ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.

12. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl pareigūnų elgesio, pareiškėjo prašymų registravimo, įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl nurodytų pažeidimų, konstatavo, kad pareiškėjo skundai ir prašymai iš esmės buvo perduodami atsakingiems asmenims, tai patvirtina prie bylos medžiagos pridėti pareiškėjo skundai bei prašymai. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl atmetė jo argumentus dėl pareigūnų elgesio ir pareiškėjo prašymų registravimo.

13. Teismas įvertino pareiškėjo skundo argumentus dėl higienos sąlygų kamerose, kamerų įrengimo, ir, vadovaudamasis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 nuostatomis, nurodė, kad metalinių grotų įrengimas gyvenamųjų kamerų languose negali būti laikomas aplinkybe, pažeidžiančia pareiškėjo teisę į saugias ir nekenksmingas sveikatai bausmės atlikimo sąlygas.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, jog jis kreipėsi į gydytoją psichiatrę, tam, kad dėl pablogėjusių kalinimo sąlygų būtų jam skirti vaistai, apžvelgė atsakovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo apsilankymus pas psichologą ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, nes pats pareiškėjas atsisakė eiti pas psichologę.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių. Teismas nurodė, kad, nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė, todėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo.

16. Teismas padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas pateikė melagingus duomenis apie jo kalinimo sąlygas. Vilniaus kalėjimo kameroje Nr. 12 yra 3 miegamosios vietos, jose yra kalinti ir 3 kaliniai, taigi šioje kameroje trūko vietos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kameroje Nr. 12 trūko dirbtinio apšvietimo, dėl to pablogėjo jo regėjimas.

19. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių, Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

21. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 7 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. liepos 3 d.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Tarnybos veiksmų dėl jo skunde nurodytų nusiskundimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, padavė apeliacinį skundą.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jam kameroje Nr. 12 tekusio gyvenamojo ploto ir dėl minimoje kameroje buvusio nepakankamo dirbtinio apšvietimo.

26. Dėl pareiškėjui tekusio kameros ploto pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius 2023 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, kurio 1.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis (1.2.1 p.); 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis (1.2.2 p.).

27. Byloje nėra ginčo, kad kameros Nr. 12 plotas yra 12,75 kv. m. Pareiškėjas kameroje Nr. 12 buvo laikomas šiais laikotarpiais: 2024 m. kovo 1–4 d. (2 asmenys); 2024 m. kovo 5 d. – 2024 m. balandžio 11 d. (3 asmenys); 2024 m. balandžio 12–16 d. (2 asmenys); 2024 m. balandžio 17–19 d. (3 asmenys); 2024 m. balandžio 20–22 d. (2 asmenys); 2024 m. balandžio 23–25 d. (1 asmuo); 2024 m. balandžio 26–28 d.(2 asmenys) (I t., b. l. 103–104). Teisėjų kolegija pažymi, kad, kameroje Nr. 12 esant 2 asmenims, kiekvienam asmeniui teko po 6,375 kv. m ploto, o kameroje esant 3 asmenims – po 4,25 kv. m ploto. Iš byloje pateiktų duomenų apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, matyti, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto reikalavimu. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių daryti kitokią išvadą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kameroje Nr. 12 buvo užtikrintas tinkamas apšvietimas.

29. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. (14 p.).

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos2024 m. balandžio 18 d. atliko patikrinimą dėl kalinimo sąlygų Vilniaus kalėjimo kamerų tipo patalpoje Nr. 12 ir nustatė, kad šioje kameroje visi šviestuvai veikė, bet išmatuota dirbtinė apšvieta siekė 107 lx, ir tai neatitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimo. Pažymėtina, kad dirbtinė apšvieta buvo matuojama kameroje veikiant visiems šviestuvams, todėl, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuota, kad atsakovas neužtikrino higienos normų reikalavimus atitinkančio apšvietimo kameroje Nr. 12 visą pareiškėjo buvimo šioje kameroje laikotarpį (nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 28 d.).

31. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 28 d. nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima laikyti nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintu draudimu (t. y. draudimu asmenį kankinti, žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgtis arba bausti tokiu būdu) ir įvertinti prašoma 7 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016, 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (apie 2 mėn. nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo rega pablogėjo būtent dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto tinkamo dirbtinio apšvietimo (pareiškėjas kameroje Nr. 12 gyveno 2 mėn. (2024 m. kovo – balandžio mėn.,) akinių receptas jam išrašytas 2024 m. birželio 18 d.) ir kad netinkamos bausmės atlikimo sąlygos neigiamai paveikė jo psichinę būklę (pareiškėjo pateiktoje Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje kalbama apie pablogėjusias drausmines sąlygas, apie netinkamas kalinimo sąlygas neužsiminta)), prieina prie išvados, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad šiuo atveju nenustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pripažįstama, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą (Higienos normos HN 134:2015 14 p.) buvo pažeista.

Teisėjų kolegija

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 28 d. atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo 12 kameroje, buvo pažeista pareiškėjo A. G. teisė į tinkamą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys