2020-01-08 Nr. AB-302-3-62-3-00041-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-69-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00041-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (A. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Kauno AVPK areštinę. Sulaikymo metu pareigūnai panaudojo prieš pareiškėją fizinį smurtą – sudavė smūgius į pilvo sritį, todėl pareiškėjas juto skausmą ir, atvykus į areštinę, kreipėsi į pareigūnus, kad jam būtų suteikta medicininė pagalba, tačiau pareigūnai prašymus ignoravo. Pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojo tik 2017 m. balandžio 10 d., kuomet jam buvo skirta vaisto „Ketanov“ tabletė. Dėl tokio Kauno AVPK pareigūnų aplaidaus neveikimo pareiškėjas tris dienas kentėjo šono skausmus ir jam nebuvo laiku suteikta skubi medicininė pagalba. Pareiškėjas nurodė, kad tokiais veiksmais Kauno AVPK pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis vertina 3 000 Eur suma.

3. Atsakovo atstovas Kauno AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Kauno AVPK atsiliepime nurodė, kad sulaikius pareiškėją, jis buvo laikomas Kauno AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. Į Kauno AVPK areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokole pažymėta, jog pareiškėjui yra nubrozdinimai kaklo, rankų, krūtinės srityse, tačiau jokių pretenzijų dėl sveikatos būklės pareiškėjas protokole neišreiškė. Kauno AVPK teigė, jog pastabą, kad buvo sumuštas policijos pareigūnų bei neapžiūrėtas gydytojo, pareiškėjas išreiškė tik išvykdamas iš Kauno AVPK areštinės, tai, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės nesiskundė, užfiksuota ginčo laikotarpiu Kauno AVPK areštinėje budėjusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Kauno AVPK nurodė, kad 2017 m. balandžio 10 d. apžiūros pas gydytoją metu, pareiškėjas pasiskundė šono skausmu, dėl ko jam buvo skirta vaisto „Ketanov“ tabletė. Nors pareiškėjas dėl galimo sumušimo buvo kreipęsis į Kauno AVPK Imuniteto skyrių, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių pareigūnų veiksmuose. Kauno AVPK teigė, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pagrįstas, būtina nustatyti visų trijų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų buvimą – neteisėtus pareigūnų veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį, nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, taip pat nesant įrodymų apie pareiškėjui galimai kilusią žalą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 bei 6.271 straipsniais ir nurodė, kad viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Kauno AVPK jam nebuvo suteikta skubi medicininė pagalba, pareigūnai nereagavo į jo nusiskundimus dėl patiriamo fizinio skausmo.

8. Teismas nurodė, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) 72 punkte įvardinta, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu) (72.1 p.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo apžiūrėtas 2017 m. balandžio 10 d., taigi praėjus daugiau nei 24 valandoms po sulaikymo.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas, būdamas areštinėje, prašė suteikti medicininę pagalbą. Taisyklių 75 punkte numatyta, kad prireikus policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) gali kviesti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos specialistus įvertinti policijos areštinėje laikomo asmens sveikatos būklės ir suteikti jam pirmosios medicinos pagalbos. Iš byloje esančio Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnalo kopijų teismas nustatė, jog pareiškėjas jokio rašytinio prašymo ar skundo dėl nesuteiktos medicininės pagalbos nebuvo pateikęs. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu areštinėje budėjusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog pareiškėjas neišreiškė nusiskundimų sveikata, neprašė iškviesti medikų. Pats pareiškėjas 2017 m. balandžio 7 d. į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokole nenurodė aplinkybių ir pretenzijų dėl sveikatos būklės. Minėtame protokole vyriausiosios postinės užfiksuota, jog pareiškėjas atsisakė pasirašyti protokolą. Teismas nurodė, kad aplinkybes dėl galimo sumušimo ir galimai nesuteiktos medicinos pagalbos pareiškėjas pasirašytinai nurodė tik 2017 m. balandžio 9 d., išvykstant iš areštinės. Teismas vertino, jog minėti byloje esantys įrodymai paneigia deklaratyvius ir jokiais duomenimis nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog jis ginčo laikotarpiu nuolat ir visokiomis priemonėmis prašė suteikti medicininę pagalbą, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama.

10. Teismas nustatė, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui būnant Kauno AVPK areštinėje pasireiškė ūmių, potencialių ir kėlusių grėsmių jo gyvybei klinikinių būklių, kas būtų akivaizdus pagrindas nedelsiant organizuoti medicininės pagalbos teikimą pareiškėjui. Pirminės apžiūros protokole tėra užfiksuoti išoriniai pareiškėjo kūno nubrozdinimai. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog 2017 m. balandžio 10 d., kuomet pareiškėją apžiūrėjo medicinos specialistas, pareiškėjui pasiskundus, jog jam skauda šoną, buvo išduota 1 tabletė vaisto „Ketanov“, kuri, kaip nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, skausmą numalšino. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, jog pareiškėjo būklė negalėjo būti tokia sunki, kad būtų galėjusi sukelti grėsmę gyvybei, sveikatai ar kitas didelio masto skunde nurodomas aplinkybes dėl neturtinės žalos atsiradimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodomas neigiamas pasekmes, taip pat nenustatyta, kad Kauno AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis.

11. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog Kauno AVPK, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Teismas pažymėjo, jog byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes. Nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, teismas nusprendė, kad žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

13. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuolat prašė Kauno AVPK pareigūnų medicininės pagalbos, tačiau buvo ignoruojamas, savo prašymą bandė parašyti ant į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolo, tačiau jis buvo iš jo atimtas, pažymint, jog pareiškėjas atsisakė pasirašyti. Pareiškėjas teigia, jog vietoj medicininės pagalbos, jis buvo prirakintas antrankiais prie lovos, buvo kankinamas. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. balandžio 8 d. apklausos metu taip pat prašė skubios medicinos pagalbos.

14. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje esantys tarnybiniai pranešimai buvo surašyti ir užregistruoti tik 2018 m. sausio 12 d., tad kyla abejonių, ar specialistas G. Š. galėjo teisingai atsiminti 2017 m. balandžio 7–10 d. įvykius.

15. Pareiškėjas teigia, kad Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnalas bei Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalas yra pildomi tik darbo dienomis, nes neaptiko nė vieno įrašo, sutapusio su savaitgaliu ar švenčių diena, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis Kauno AVPK nėra sveikatos priežiūros specialisto ar slaugytojo, o pareiškėjas kentė fizinį skausmą daugiau nei dvi paras.

16. Pareiškėjas akcentuoja, jog savo skunde pakankamai aiškiai įrodė visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Pareiškėjas, pateikdamas įtariamojo apklausos protokolą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16690-17 papildomai paaiškina, kad iš jo turinio matyti, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 8 d. nesulaukė medicininės pagalbos, jam nebuvo duotos rašymo priemonės prašymams (skundams) rašyti, tokiu būdu pažeidžiant jo teises.

17. Atsakovo atstovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą prašo Regiono apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Kauno AVPK teigia, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, susijęs su Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo bei Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalais, yra nepagrįstas, nes teismui buvo pateikti tik tų dienų minėtų žurnalų išrašai, kuriuose užfiksuota informacija apie pareiškėją.

19. Kauno AVPK vadovaujasi CK 6.271 straipsniu ir teigia, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo atžvilgiu Kauno AVPK areštinės pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ar elgėsi nepateisinamai aplaidžiai. Kauno AVPK taip pat tvirtina, kad neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o nenustačius trijų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nekonstatuotinas ir neturtinės žalos atsiradimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. K. patyrė laikomas Kauno AVPK areštinėje, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo Kauno AVPK pareigūnų veiksmuose pareiškėjo teisės į medicininę pagalbą pažeidimo, pareiškėjo skundą atmetė.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nesutinka, tvirtindamas, jog jis nuolat Kauno AVPK pareigūnų prašė skubios medicinos pagalbos, taip pat kvestionuodamas policijos įstaigoje pildomų dokumentų (žurnalų, tarnybinių pranešimų) tvarką.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde neginčijamų pirmosios instancijos teismo išvadų ir sprendimo motyvų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisako, o šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumento, jog jis nuolat Kauno AVPK pareigūnų prašė medicininės pagalbos, pirmiausiai pažymi, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl to, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas prašė suteikti medicininę pagalbą, todėl jiems pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas analizavo Taisyklių nuostatas, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą, išsamiai ir detaliai ją išanalizavo bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, o tik abstrakčiai nurodo, kad nuolat prašė medicininės pagalbos. Pažymėtina, jog pareiškėjas, kvestionuodamas Kauno AVPK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose esančią informaciją, pateikė 2017 m. balandžio 8 d. įtariamojo apklausos protokolą, kuriame užfiksuoti pareiškėjo parodymai (b. l. 108). Minėtas protokolas nebuvo vertintas pirmosios instancijos teismo, o pareiškėjas jį pateikdamas apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kodėl šis dokumentas nebuvo pateiktas anksčiau. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti oficialiais rašytiniais bylos įrodymais, be kita ko, užfiksuotas tiesiogines savo pareigas vykdančių pareigūnų, kurių šališkumas nagrinėjamoje byloje nenustatytas.

27. Teisiškai nereikšmingais laikytini pareiškėjo argumentai dėl Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnalo bei Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalo pildymo tvarkos, nes minėtų žurnalų pildymo tvarka nėra ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas bei nepagrindžia pareiškėjo pozicijos dėl atsisakymo suteikti medicininę pagalbą.

28. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Kauno AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, t. y. nėra vienos iš privalomųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, o tai paneigia valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. spendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius