0e531d76-b688-446c-9c5b-230b366fdd2a · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Pranešėjas

Alvydas Žerlauskas                                                            Civilinė

byla Nr. 2S-452-265/2010

Teisėja Eugenija

Šatkuvienė                                                                 Procesinio

sprendimo kategorijos

                                                                                                 Â

         32.5; 122.3; 128.17.

 (S)

                                                                                              Â

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. sausio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi skolininkės G. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės G. T., n  u  s  t  a  t  ė :

kreditorius kreipėsi su praÅ¡ymu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės ir įkeisto daikto savininkės. Nurodė, kad skolininkė nevykdė įsipareigojimų pagal 2007-10-24 kreditavimo sutartį Nr. BK 07/10/27L, laiku nemokėjo įmokų, todėl bankas 2009-10-14 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė paskolos sutartį, apie tai 2009-09-29 registruotu laiÅ¡ku informavo skolininkę. Prašė teismo areÅ¡tuoti skolininkei ir įkeisto turto savininkei priklausantį ir bankui įkeistÄ turtÄ ir pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto.

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-24 nutartimi kreditoriaus praÅ¡ymÄ tenkino ir areÅ¡tavo skolininkei ir įkeisto daikto savininkei G. T. nuosavybės teise priklausančius daiktus: 534/1067 dalis 0,1067 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nebaigtÄ statyti butÄ (baigtumas 65 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ä®spėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių, bei pavedė jai saugoti įkeistÄ daiktÄ . Teismas nurodė, kad kaip nurodyta  2007-11-08 hipotekos lakÅ¡to Nr. 8342, kodas 03120070015960, 8 punkte, skolininkei pažeidus kredito sutarties sÄ lygas, kreditorius gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto turto savininkė G. T. praÅ¡o panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-24 nutartį. Teigia, kad priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pradėtas nepagrįstai, nes kreditorius negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį bei kreiptis į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Skolininkė vykdė ne visus savo įsipareigojimus bankui dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, dėl pasaulinės ekonominės krizės, bei 2009-05-25 raÅ¡tu informavo bankÄ , kaip to reikalauja kreditavimo sutarties 16.2 punktas, tačiau bankas iki Å¡iol nepateikė jokio atsakymo.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ kreditorius praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad bankas 2009-11-18 kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kadangi skolÄ sudarė 174 855,74 EUR. Apeliantė neginčija skolos, tačiau nepagrįstai remiasi nenugalimos jėgos aplinkybėmis kaip pagrindu jÄ atleisti nuo kredito sutarties vykdymo, bei neteisėtu sutarties nutraukimu, kadangi ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka nagrinėtinas CPK nustatyta ieÅ¡kininės teisenos tvarka. Taip pat apeliantės pateikto 2009-05-25 paaiÅ¡kinimo nagrinėjimas neturėjo įtakos kreditoriaus teisei priimti sprendimÄ nutraukti kredito sutartį.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-11-23 kreditorius pateikė praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G. T. priklausančio bei bankui įkeisto turto (b. l. 42?43). Teismo 2009-11-24 nutartimi areÅ¡uotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių (b. l. 62?63). Skolininkei ir įkeisto daikto savininkei įspėjimas, teismo 2009-11-24 nutartis bei kreditoriaus praÅ¡ymas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo įteikti 2009-12-01 (b. l. 70).

Apeliantė teigia, kad teismas priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pradėjo nepagrįstai, nes kreditorius negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti paskolos sutartį, taip pat pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Hipoteka - tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta procedÅ«ra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iÅ¡ tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Viena iÅ¡ hipotekos kreditoriaus įstatyme numatytų privilegijų yra pagreitintas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto, kai kreditorius nesikreipdamas į teismÄ ieÅ¡kinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiÅ¡kimu į hipotekos teisėjÄ , kuris atsižvelgdamas į specialiÄ sias iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, pradeda priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kreditoriui įkeisto turto. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, jei skolininkas per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto.

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamo tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygas numatytos CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. PareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , priima nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ , t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinÄ sias apsaugos priemones – turto areÅ¡tÄ . Kartu hipotekos teisėjas praneÅ¡a skolininkei ir įkeičiamo daikto savininkams, kad kreditorius kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad, negrÄ Å¾inus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių. CPK 558 straipsnio            1 dalyje nustatytos procedÅ«ros paskirtis – įspėti skolininkÄ ir įkaito davėjÄ apie numatomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

Bylos duomenimis skolininkas tinkamai neįvykdė kredito sutartimi prisiimtų

įsipareigojimų,         t. y. nemokėjo laiku įmokų pagal sutartį, todėl hipotekos

kreditoriui atsirado teisė kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė ir įkeisto turto savininkė įsipareigojimus bankui bÅ«tų įvykdžiusi, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sÄ lygos bÅ«tų pakeistos ar Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sÄ lygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grÄ Å¾inimo terminų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir pradelstÄ reikalavimo teisę skolininkei, pagrįstai kreipėsi dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, areÅ¡tavęs įkeistÄ daiktÄ bei įspėjęs skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo nepažeidė.Â

Apeliantės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra Å¡ios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiÅ¡kintis ir spręsti įkeitimo sutarties Å¡alių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Skolininkė manydama, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį, turi teisę kreiptis į teismÄ ieÅ¡kinio teisenos tvarka ginčijant kreditavimo sutarties nutraukimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-24 nutarties paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a:

             Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                            Â

Alvydas Žerlauskas

Kolegijos teisėjos                                                                                 Â

Audrius Saulėnas

                                                                                                            Â

Rimvida Zubernienė