0e4f496d-edef-4cbc-a2ea-208cb7e033b9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                           Administracinė byla Nr. I-6500-189/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-01121-2016-7                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 19 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) 14500 Eur neturtinei žalai atlyginti.             PaaiÅ¡kino, kad į teismÄ kreipėsi dėl kalinimo sÄ lygų Ligoninėje, kurioje buvo gydomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pažeidimai pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas gydymo Ligoninėje metu buvo patalpintas kamerose (palatose), kurių plotas vienam asmeniui neatitiko reikalavimų, taip pat nepatogumų kėlė sanitarinis mazgas „rusiÅ¡kų“ laikų. Kamerose nebuvo nei kėdžių, nei stalo. Kamerose esantys gultai užėmė didžiÄ jÄ kameros ploto dalį. Kamerose taip pat nebuvo užtikrintas dieninis apÅ¡vietimas, buvo tamsu, drėgna, Å¡alta. Kamerose rÅ«kantieji buvo patalpinti su nerÅ«kančiais.

             Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimo (b. l. 10–13) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Pažymėjo, kad nurodyti, kiek konkrečiai asmenų tuo metu kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma toje pačioje palatoje negali, nes tokių duomenų neturi, o jų kaupti teisės aktai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (ar) nuteistųjų skaičiui.

Todėl neneigė aplinkybių, susijusių su galimu ploto pažeidimu vienam asmeniui. Nurodė, kad Ligoninės kameros yra minimaliai aprÅ«pintos reikiamais baldais, sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus, remontas kamerose atliekamas pagal turimus laiko ir piniginius resursus. Pažymėjo, kad Ligoninė laikosi teisės aktų, reglamentuojančių draudimÄ rÅ«kyti, nuostatų.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.             Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Ginčas byloje keliamas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė periodiÅ¡kai gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-09-05 iki 2015-11-03.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).             Neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.             Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.             Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Šių Taisyklių 111.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.             Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 10–11) nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo patalpintas laikotarpiais: nuo 2013-09-05 iki 2013-09-12, Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 1 (32,60 kv. m., 8 lovos), nuo 2013-11-14 iki 2013-11-21 Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 1 (32,60 kv. m., 8 lovos), nuo 2014-01-09 iki 2014-01-16 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 9 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2014-03-20 iki 2014-03-27 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 8 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2014-05-02 iki 2014-05-08 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-02-19 iki 2015-02-26 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-04-02 iki 2015-04-16 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 6 (15,51 kv. m., 6 lovos) ir Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-05-14 iki 2015-05-21 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-06-11 iki 2015-06-18 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-07-09 iki 2015-07-16 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 8 (15,51 kv. m., 6 lovos) ir Nr. 6 (15.51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-07-30 iki 2015-08-13 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 6 (15,51 kv. m., 6 lovos) ir Nr. 7 (15,15 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-08-27 iki 2015-09-03 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-10-01 iki 2015-10-08 Psichiatrijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015-10-22 iki 2015-11-03 Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 2 (24,92 kv. m., 7 lovos).             Atsakovę atstovaujanti Ligoninė teismui nepateikė duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose palatose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas buvo nuteistųjų/suimtųjų, o tik nurodė, jog teisės aktai tokios informacijos fiksuoti neįpareigoja.

Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju palatose laikytų asmenų skaičių, visas abejones vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir pareiÅ¡kėjui tenkantį palatos plotÄ skaičiuoja pagal jose buvusių lovų skaičių, nes pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad palatos buvo perpildytos žmonių, o atsakovės atstovė Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės nepaneigė. Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu periodiÅ¡kai bÅ«damas kamerų tipo palatose viso 130 parų, visÄ laikotarpį buvo gydomas kamerų tipo palatose, kuriose minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 kv. m., pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas, preziumuojant tai, kad visos kameroje buvusios 6, 7, 8 lovos buvo užimtos (atsakovės atstovė Å¡ių aplinkybių nepaneigė).

Tuo tarpu atsakovės atstovės argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju, neturi teisinės reikÅ¡mės dėl valstybės atsakomybės. VieÅ¡oji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sÄ lygų – nepakako patalpų, trÅ«ko lėšų ir pan.

Ta aplinkybė, kad Ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiÅ¡kėjÄ Taisyklių reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės.              PareiÅ¡kėjo teigimų, kamerose, kuriose jam teko gydytis nebuvo nei kėdžių, nei stalų. IÅ¡ byloje pateiktos Pažymos apie kamerų/patalpų plotÄ ir inventorių (b. l.

30) matyti, kad tik Chirurgijos skyriaus palatose buvo po 1 stalÄ , kėdžių, kaip nurodė ir pareiÅ¡kėjas, nebuvo. Atsakovės atstovės teigimu, palatos baldais aprÅ«pintos minimaliai pagal galimybes. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų, nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – Taisyklės).

Minėtose Taisyklėse nėra reglamentuota, kokie konkrečiai baldai ir kiek vienetų turėtų bÅ«ti gyvenamosiose patalpose, todėl, kaip nurodė ir atsakovės atstovė, baldais palatos aprÅ«pinamos minimaliai pagal poreikius ir galimybes. PareiÅ¡kėjas tik bendrais teiginiais nurodė, kad kamerose trÅ«ksta baldų, tačiau Å¡ios aplinkybės teisiniais argumentais (t. y. kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos buvo pažeistos) nepagrindė. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Ligoninės veiksmų neteisėtumas, Å¡iuo aspektu, nėra įrodytas.             PareiÅ¡kėjo nurodytÄ argumentÄ , kad kamerose esantys gultai užėmė didžiÄ jÄ kameros ploto dalį, patvirtina jau konstatuotas ploto vienam asmeniui reikalavimo pažeidimas.             PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose esantis sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų, buvo „rusiÅ¡ko“ tipo, nuo kurio pastoviai sklisdavo nemalonus kvapas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 su pakeitimais, V skirsnio „Pataisos įstaigų kamerų, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei karcerių įrengimas“ 35.5 punkte nurodyta: „Sanitarinio mazgo patalpos įrengimas. Patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga“.

Atsižvelgiant į minėtÄ teisės nuostatÄ , tai, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios vietos yra atskirtas tik 1,5 metrų tvorele neprieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų uždaroje patalpoje.             PareiÅ¡kėjo teigimu, Ligoninės kamerų tipo palatose jam nebuvo užtikrintas dieninis apÅ¡vietimas. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl blogo apÅ¡vietimo pablogėjo regėjimas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Pažymėtina, kad pareiškėjui gydantis Ligoninėje, pastarasis turėjo galimybę dėl pablogėjusio regėjimo kreiptis medicininės pagalbos, tačiau, kaip minėta, tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui regėjimas pablogėjo būtent dėl dieninės šviesos trūkumo jam būnant Ligoninės patalpose.              Kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Å io teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Ligoninės patalpos yra bendrojo gyvenamoji patalpos, taigi Ligoninė turinti pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerÅ«kančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerÅ«kančio asmens teisę į sveikatai saugiÄ aplinkÄ .

Nors pareiÅ¡kėjas skunde ir nurodė, kad jo orumas buvo pažeistas jį, kaip nerÅ«kantį, patalpinus į vienÄ kameros tipo palatÄ su rÅ«kančiais, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų oficialių medicininių dokumentų (b. l. 14–26) matyti, kad juose pareiÅ¡kėjas apibÅ«dintas, kaip rÅ«kantis. Duomenų, kad bÅ«tų prieÅ¡ingai, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti žymėjimais (pildyta med. personalo) medicininiuose dokumentuose, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas savo orumo pažeidimo Å¡iuo aspektu neįrodė.             PareiÅ¡kėjas prieÅ¡taravo, kad jam atvykus į Ligoninę asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Pažymėtina, kad Higienos normos 76:2010 54 punktas numato, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 145 punkte numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ . Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad atliekant asmenų kratas turi bÅ«ti laikomasi, be kita ko, nustatytų higienos reikalavimų, užtikrinamos saugios ir tinkamos kratos atlikimo sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens apžiÅ«ras tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis yra abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas skunde Å¡ių argumentų detaliau nenurodė, t. y. kuriuo metu tai vyko, kuriose konkrečiai patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad vien tik tokių abstrakčių domenų nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Ligoninę asmens krata (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo asmeninių daiktų dėjimas ant purvinų grindų) buvo atliekama pažeidžiant tam tikrÄ tvarkÄ . Be to, asmenų bei daiktų apžiÅ«ros yra trumpalaikės procedÅ«ros, atliekamos ne kiekvienÄ dienÄ , todėl tam tikrų galimų nepatogumų sukėlimas pareiÅ¡kėjui negalėjo virÅ¡yti neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingų nepatogumų, todėl žalos patyrimo faktas Å¡iuo atveju nevertintinas, kaip įrodytas.             PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerų tipo palatos taip pat neatitikimo higienos reikalavimų (tamsu, drėgmė, Å¡altis).

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Higienos normos HN 76:2010 46 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė privalo turėti leidimÄ -higienos pasÄ . Tai, be kita ko, įtvirtinta ir Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 21 str. 4 dalies 2 punkte. Å io įstatymo 21 str. 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims vykdantiems Å«kinę komercinę veiklÄ , naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant tÄ veiklÄ , kuriai bÅ«tinas leidimas-higienos pasas, nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos saugos teisės aktai.

Tai reiÅ¡kia, kad Ligoninei, kurios veiklai bÅ«tina turėti leidimÄ -higienos pasÄ , gali bÅ«ti keliami ir bendro pobÅ«džio teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 leidimas-higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 (b. l.

28) tvirtina, kad Ligoninėje asmenys gydomi sÄ lygomis, atitinkančiomis sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad Ligoninės patalpose gyvenimo sÄ lygos neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo tik deklaratyviai pareikÅ¡tų argumentų dėl higienos sÄ lygų neužtikrinimo, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinti vien tik pareiÅ¡kėjo naudai.              Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų, Darbų priėmimo aktų (b. l. 106–109), kuriais buvo priimti atlikti darbai (sienų, lubų dažymas ir glaistymas, grindų dažymas, langų, durų dažymas, sanitarinio mazgo remontas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas) tiek Chirurgijos, tiek Psichiatrijos skyrių kamerose, o tai tik patvirtina Ligoninės teiginius dėl nuolatinio patalpų gerinimo atsižvelgiant į poreikį ir finansinius resursus.

Atkreiptina, kad pareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nehigieniÅ¡kų sÄ lygų kameros tipo palatoje, raÅ¡tu ar žodžiu bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ .             IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo gydymu pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iÅ¡ dalies yra pagrįstas. Nors pareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo nurodytus sveikatos sutrikimus, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu, yra pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas kamerose (palatose), kuriose jam teko itin mažas plotas, kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovės veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteisti 14500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , kad gydymasis higienos reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, įvertinus tai, kad į Ligoninę pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atvykdavo tik periodiÅ¡kai (2013 m. 2 kartus po 8 paras, 2014 m. 3 kartus nuo 7 iki 8 parų, 2015 m. 9 kartus nuo 8 iki 15 parų), kas atitinkamai reikÅ¡tų, kad patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo ilgalaikiai ir intensyvÅ«s, taip pat kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteistina 850 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti V. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 850 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                     Bronius JanuÅ¡ka