2018-02-21 Nr. AB-3484-3-62-3-02219-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-140-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02219-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) 2016 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. M., K. M., S. B., J. V. ir P. K. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. M. M., K. M., S. B., J. V. ir P. K. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 5–10), kurį vėliau keltą kartų patikslino (II t., b. l. 109–117, 124–131), prašydami priteisti iš atsakovo Alytaus pataisos namų pareiškėjams neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą naktį, kai jis sutampa su šventine diena už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (P. K. – 49,24 Eur, M. M. – 28,69 Eur, K. M. 35,20 Eur, S. B. – 107,56 Eur, J. V. – 106,17 Eur).

2. Pareiškėjai nurodė, kad Alytaus pataiso namai darbo užmokestį už naktinio darbo valandas švenčių dienomis apskaičiavo ir išmokėjo tik kaip už darbą šventinę dieną, neatsižvelgdamas į išdirbtas naktinio darbo valandas (nuo 22 val. iki 6 val.). Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad esant kelių rūšių nukrypimams nuo įprastų darbo sąlygų (darbas naktį, darbas švenčių dienomis), turi būti atsižvelgiama ir paisoma visų nukrypimų. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, kad tokiu atveju darbdavys privalo pritaikyti 1,5 ir dvigubą darbuotojo darbo valandos (mėnesinės algos) užmokesčio dydžius (LVAT 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009). Nors pareiškėjams taikomas ne Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK), bet Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ), tačiau, pasak pareiškėjų, VTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas ginčo klausimu iš esmės atitinka DK nuostatas.

3. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime prašė pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 141–143).

4. Alytaus pataisos namai nurodė, kad pareiškėjams atlyginimą mokėjo vadovaudamiesi DK 193 ir 194 straipsniais, t. y. apmokėjo už budėjimą naktimis ir už viršvalandinį darbą. Alytaus pataisos namai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006, kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis netaikytinas. Alytaus pataisos namai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra suteikta kompetencija nuosekliai formuoti DK nuostatų taikymo praktiką.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė (II t., b. l. 167–170).

6. Teismas konstatavo, kad VTĮ 261 straipsnyje (kaip ir DK 193 bei 194 straipsniuose) nėra tiksliai reglamentuota, kaip turi būti apmokamas darbas, kai dirbama naktį poilsio ir (arba) švenčių dienomis. Teismas nurodė, kad LVAT nutartis, kuria remiasi pareiškėjai nėra paskelbta biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, todėl nėra pripažintina oficialią administracinių teismų praktiką formuojančiu procesiniu sprendimu. Teismas pažymėjo, kad vieningos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimo funkcija DK taikymo srityje yra suteikta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl teismas sprendė, kad yra saistomas ir turi vadovautis būtent šio teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje suformuotu, aprobuotu ir Aukščiausiojo teismo biuletenyje (Teismų praktika Nr. 26) paskelbtu DK 193 ir 194 straipsnių išaiškinimu, kuris, be kita ko, yra pateiktas ir 2009 m. kovo 24 d. Aukščiausiojo teismo praktikos apžvalgoje Nr. DT-2 „Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka“. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus priteisti jiems papildomą darbo užmokestį už darbą naktį, kai jie dirbo švenčių dienomis, nes VTĮ 261 straipsnio 3 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos.

III. 7. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai (II t., b. l. 177–181).

8. Pareiškėjas pakartoja patikslintame skunde nurodytus argumentus ir pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjo nuomone, į šio teismo praktiką nagrinėjamu atveju buvo privaloma atsižvelgti. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo K. M., einančio Alytaus pataisos namų prižiūrėtojo pareigas ir dirbančio pagal iš anksto patvirtintus grafikus pamainomis, skundo reikalavimai priteisti iš atsakovo Alytaus pataisos namų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą naktį, kai jis sutampa su šventinėmis dienomis, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (toks ginčo laikotarpis nurodytas pareiškėjų patikslintame skunde), teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui už darbą švenčių dienos naktį buvo apmokama tik kaip už darbą švenčių dienomis, neatsižvelgiant į tai, jog buvo dirbama naktį. Pareiškėjo teigimu, tais atvejais, kuomet šventinę dieną yra pavedama dirbti naktį, turi būti apmokama taikant tiek VTĮ nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą už darbą švenčių ir poilsio dienomis, tiek apmokėjimą už darbą naktį, t. y. jam turėjo būti apmokėta taikant pusantro karto ir dvigubą darbuotojo darbo valandos (mėnesinės algos) užmokesčio dydžius. Pareiškėjas tokią poziciją skunde iš esmės grindė tuo, kad jis turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009, kurioje buvo išaiškintas DK 193 ir 194 straipsnių nuostatų taikymas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VTĮ 261 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006 pateiktus išaiškinimus dėl DK 193 ir 194 straipsnių taikymo, padarė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimai dėl skunde nurodytų aplinkybių (skundo pagrindo) netenkintini, nes Alytaus pataisos namai pagrįstai ir teisėtai pareiškėjams apskaičiavo ir mokėjo darbo užmokestį kaip už darbą švenčių dieną, vadovaudamasis tik VTĮ įstatymo 261 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

12. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui (nagrinėjamu atveju – pareigūnui), kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, atliekančiam įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Neužtikrinus Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, būtų pažeidžiama ne tik tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė, bet ir inter alia (be kita ko) konstituciniai lygiateisiškumo, teisingumo ir teisinės valstybės principai (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai).

13. Pareiškėjo ir Alytaus pataisos namų tarnybos teisinius santykius, susijusius su apmokėjimu už pareiškėjo atliktą darbą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, kurio 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnams pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama VTĮ ir šio statuto nustatyta tvarka.

14. Nagrinėjamu atveju būtent VTĮ 261 straipsnis reglamentuoja apmokėjimą valstybės tarnautojui (pareigūnui) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Taigi, sprendžiant klausimą dėl apmokėjimo už darbą švenčių dienomis naktį pareiškėjui, turi būti vadovaujamasi būtent šia norma.

15. VTĮ papildant 261 ir 431 straipsniais, įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo remiamasi aukščiau minėtais Konstitucinio Teismo išaiškinimais, nes iki tol VTĮ nereglamentavo apmokėjimo už darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, viršvalandinį darbą ir budėjimą (ypač aktualaus statutiniams valstybės tarnautojams) dydžių, todėl sudarė sąlygas pažeisti teisingo apmokėjimo už darbą principą. VTĮ 261 straipsnyje ir buvo įtvirtintos garantijos, leidžiančios valstybės tarnautojams (pareigūnams) teisingai apmokėti už jų atliktą darbą, kai yra nukrypstama nuo įprastinių darbo sąlygų, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su neteisingu apmokėjimu už darbą, teisėjų kolegijos yra atmetami kaip nepagrįsti.

16. VTĮ 261 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Šios įstatymo nuostatos neįtvirtina taisyklės, kad valstybės tarnautojams (pareigūnams) turi būti mokama tris su puse karto daugiau, kai nakties darbas patenka į įstatymo nustatytą švenčių dieną.

17. Pareiškėjas dirbo švenčių dienomis, todėl šiuo atveju jam turėjo būti apmokama už darbą VTĮ 261 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Alytaus pataisos namai švenčių dienomis (ir nakties metu) pareiškėjui mokėjo dvigubai didesnį atlyginimą, t. y. pagal VTĮ 261 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

18. VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje nustatytas apmokėjimo dydis už nakties darbą yra siejamas su valstybės tarnautojo pareigine alga su jam nustatytais priedais, t. y. mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Šiuo atveju pareiškėjams jų atliktas darbas naktį jau yra apmokėtas dvigubai, t. y. pareiškėjams darbas naktį švenčių dienomis yra prilygintas darbui švenčių dienomis, todėl nėra pagrindo taikyti VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje nustatytos apmokėjimo tvarkos. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-662/2018).

19. Taigi, pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį VTĮ 261 straipsnio 3 dalies pagrindu yra nepagrįstas. Dėl to negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Alytaus pataisos namus, jam skaičiuojant darbo užmokestį už darbą nakties metu švenčių dienomis, vadovautis ne tik VTĮ 261 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bet ir šio straipsnio 3 dalimi.

20. Kaip minėta, pareiškėjas apeliacinį skundą grindė taip pat tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009.

21. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

22. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 buvo nagrinėjamas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundas atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir šioje byloje buvo taikytos DK 193 ir 194 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Kaip jau aptarta ankščiau, nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą tarp pareiškėjo, kuris yra statutinis valstybės tarnautojas (pareigūnas), ir jo darbdavio Alytaus pataisos namų yra taikomos VTĮ 261 straipsnio nuostatos. Nors DK 193 ir 194 straipsnių nuostatos yra panašios į VTĮ 261 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas, tačiau pareiškėjo nurodyta byla ir nagrinėjama byla nėra analogiškos ar iš esmės panašios, todėl pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla nėra precedentas šioje byloje, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdis, faktinės aplinkybės ir taikomos teisės normos yra skirtingos, todėl pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis tik šia nutartimi, nepripažintinas pagrįstu.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 145 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė