2019-08-26 Nr. CB-8608-2-69-3-19315-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1426/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19315-2017-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 26 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 16 d. gautu ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „SOLIARIS LT“ ir J. M. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovės UAB „SOLIARIS LT“ ir J. M. S. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Ieškovės kasacinį skundą grindžia, teigdamos, kad teismai, byloje priimdami procesinius sprendimus: nesiaiškino pastato „bendro“ ir „naudingo“ ploto sampratų sprendžiant dėl renovacijos išlaidų paskirstymo tvarkos teisingumo ir proporcingumo bei nesivadovavo teisės normų nuostatomis, kurios galiojo ginčijamo protokolo priėmimo metu ir reglamentavo pastato „naudingo“ ir „bendro“ ploto sampratas; nepagrįstai netenkino ieškovių prašymo sumažinti apskaičiuotą joms tenkantį renovacijos išlaidų dydį; pažeidė kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta apeliacinės instancijos teismo pareiga aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį apeliacinio skundo argumentą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Be to pagal CPK 347 straipsnio 4 dalį prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės, ginčydamos joms tenkančių piniginių prievolių dydį (UAB „SOLIARIS LT“ – 16 731,75 Eur, o J. M. S. – 12 306,99 Eur apimtimi), pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turėjo sumokėti atitinkamai 376 ir 277 Eur žyminį mokestį, tačiau kiekviena ieškovė sumokėjo tik po 75 Eur. Ieškovės nepateikė prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti UAB „SOLIARIS LT“ (j. a. k. 133945494) ir J. M. S. (a. k. duomenys neskelbtini) po 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 14 d. „Perlo“ terminale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys