0e4af2b8-e638-423b-ad2e-77d416d877fa · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2SP-21174-1084/2018Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00792-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.20 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. liepos 25 d.KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėja Jurgita Jasinskaitė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. Å . ir V. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, praÅ¡ydami patvirtinti 2018 m. liepos 17 d. sudarytÄ taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, materialinio iÅ¡laikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismui pateiktame pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjai nurodė esantys nepilnametės D. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. PareiÅ¡kėjai dukros susilaukė nebÅ«dami sudarę santuokos, Å¡iuo metu taip pat gyvena atskirai, jų nepilnametė dukra gyvena su pareiÅ¡kėja, todėl, siekdami formalizuoti jų susitarimÄ dėl dukros gyvenamosios vietos, materialinio iÅ¡laikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo, sudarė taikos sutartį, kuriÄ ir praÅ¡o patvirtinti.PareiÅ¡kimas tenkinamas. Dėl taikos sutarties patvirtinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė Å¡alims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis iÅ¡spręsti kilusį teisminį ginÄÄ , užkirsti keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡spręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus.

Teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas Å¡alių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama iÅ¡vengti ateityje tarp Å¡alių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo Å¡alys su praÅ¡ymu gali kreiptis į teismÄ CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ supaprastinto proceso tvarka, bÅ«tina nustatyti, ar dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties Å¡alių valia, ar sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, taip pat ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų bÅ«ti tvirtinama.Susipažinus su pareiÅ¡kėjų pateikta tvirtinti 2018 m. liepos 17 d. taikos sutartimi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai gera valia susitarė dėl jų nepilnametės dukros D.

Č., gimusios (duomenys neskelbtini) nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio iÅ¡laikymo teikimo, taip pat pareiÅ¡kėjo V. Č. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad taikos sutartyje yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta pareiÅ¡kėjų – V. Å . ir V. Č. – tikroji valia dėl pirmiau nurodytų, sutartyje aptartų materialinių teisinių klausimų, taip pat dėl taikos sutarties teisminio tvirtinimo. Taikos sutarties turinys nesudaro pagrindo spręsti apie sutartį sudariusių asmenų valios iÅ¡raiÅ¡kos ydingumÄ , be to, sutartyje Å¡alys patvirtino, kad taikos sutartis sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, kad sudarant sutartį Å¡alys viena kitai atskleidė visas sutarties sudarymo aplinkybes (sutarties 6.1 punktas).

PareiÅ¡kėjų sudaryta taikos sutartimi siekiama užkirsti keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, o pareiÅ¡kėjams žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. 2018 m. liepos 17 d. taikos sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia Å¡alių ir jų nepilnametės dukros teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant duomenų, leidžiančių abejoti, kad pareiÅ¡kėjų sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios, nenustačius aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebÅ«tų galima tvirtinti Å¡alių pateiktos taikos sutarties, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas tenkinamas ir taikos sutartis tvirtintina (CK 6.986 straipsnis, CPK 579, 582 straipsniai).PareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kintinos taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y., kad patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu leidžiama tik esant CK 3.201 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms.

Pasikeitus aplinkybėms (vieno iÅ¡ tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams) jos turi teisę kreiptis dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjai bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ ir priteisimÄ pareiÅ¡kime nurodė paliekantys spręsti teismo nuožiÅ«ra.Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2008-7776 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta pareiÅ¡kėjai V.

Å . teikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl tėvystės D. K. nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai teikti paskirta advokatė Vytautė Linaburgienė, kuri pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 19 d. pažymÄ Nr. NTP-7-4393 „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“, patvirtinančiÄ , jog teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai V.

Å . pagal 2018 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr. 2.1.-(NTP-2)-18-T-2008-7776, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ viso sudaro 82,35 Eur.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ir iÅ¡laidų atlyginimo tvarka reglamentuota CPK 99 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, remiantis kuria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė teismui nukrypti nuo minėtos bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgiant į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (paskirstymo) klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi ir kaltė (atsakomybė) dėl proceso, nes pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas atliekant procesinius veiksmus.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai V.

Å . buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, todėl pareiÅ¡kėja yra atleista nuo visų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas V. Č. taip pat bÅ«tų atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, byloje nėra, tačiau Å¡i aplinkybė pati savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kimÄ ir patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, valstybės turėtos teikiant pareiÅ¡kėjai valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , turi bÅ«ti priteistos valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Sprendžiant nurodytų valstybės turėtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , atsižvelgtina į tai, kad byloje nagrinėtas taikos sutarties, Å¡alių sudarytos siekiant užkirsti keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, patvirtinimo klausimas, t. y. Å¡alims nepradėjus ginčo proceso teisme ir sutartyje aptartus materialinius klausimus suderinus tarpusavio susitarimu, gera valia, taigi nesant ginčo tarp taikos sutarties Å¡alių dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjo V. Č. suinteresuotumas taikos sutartyje aptartais klausimais bÅ«tų prieÅ¡ingas pareiÅ¡kėjos interesams, kas leistų manyti, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje byloje susidarė dėl pareiÅ¡kėjo kaltės. PrieÅ¡ingai, kaip teismui pateiktame pareiÅ¡kime nurodė pareiÅ¡kėjai, kreipdamiesi į teismÄ jie tik siekė formalizuoti Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ , todėl manytina, jog pareiÅ¡kėja teisinės pagalbos kreipėsi ne dėl egzistuojančio prieÅ¡ingo jos ir pareiÅ¡kėjo suinteresuotumo bylos baigtimi, skirtingų interesų sprendžiant taikos sutartyje aptartus klausimus ar kilusio ginčo tarp pareiÅ¡kėjų, tačiau dėl teisinių žinių stokos, siekdama tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka įforminti Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ .

Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų veikęs prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ arba bÅ«tų atlikęs kitus veiksmus, trukdžiusius proceso eigai, todėl jo procesinis elgesys laikytinas tinkamu. Teismo nuomone, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo nėra jokios pareiÅ¡kėjo kaltės, todėl jis neturi patirti nuostolių dėl valstybės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, kurie, teismo manymu, bÅ«tų pažeisti, jei bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybės naudai bÅ«tų priteistos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, kai nenustatyta jo kaltė ir atsakomybė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo, taip pat nenustatyta, jog jo elgesys procese buvo netinkamas, valstybės turėtos 82,35 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos teikiant pareiÅ¡kėjai valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ neatlygintinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983-6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 99 straipsniu, 290-292, 579-582 straipsniais, n u t a r i a : Patvirtinti pareiÅ¡kėjų V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 17 d. sutarytÄ taikos sutartį tokiomis sÄ lygomis:1. Nepilnametės D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina V. Å ..2. Pasikeitus Å¡alies nuolatinei gyvenamajai vietai, ji privalo praneÅ¡ti kitai Å¡aliai apie vietos pasikeitimÄ .3.

Nepilnametės D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui V. Č. moka po 120,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. IÅ¡laikymas mokamas kiekvienÄ mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. liepos 23 d.) iki D. Č. pilnametystės. IÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis).4. IÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriama V.

Å ..5. V. Č. bendrauja su nepilnamete dukterimi D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja jos auklėjime be apribojimų.6. Sutarties patvirtinimas6.1. Å alys patvirtina, kad Å¡i taikos sutartis neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, yra sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Å alys atskleidė viena kitai visas sutarties sudarymo aplinkybes.6.2. Å alys pareiÅ¡kia ir patvirtina, kad sutartis abiejų Å¡alių perskaityta, suprasta ir, kaip atitinkanti Å¡alių valiÄ , pasiraÅ¡yta keturiais egzemplioriais, po vienÄ kiekvienai Å¡aliai, vienÄ teismui ir vienÄ institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ .6.3.

Taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo pasekmės Å¡alims yra žinomos. Å alims yra žinomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio turinys, t. y. kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Å alims taip pat yra žinoma, kad teismo tvirtintos taikos sutarties dalys, susijusios su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, iÅ¡laikymo priteisimu, neturi galutinio sprendimo galios ir iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms gali bÅ«ti peržiÅ«rimos pagal kiekvienos iÅ¡ Å¡alių ieÅ¡kinį.Nepriteisti valstybei 82,35 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų 35 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ V.

Å ., gimusiai (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. balandžio 25d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimÄ Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2008-7776 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.Nutarties dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Kita nutarties dalis apeliacine tvarka neskundžiama. Teisėja                                                                               Jurgita Jasinskaitė