2022-11-30 Nr. AB-29135-3-62-3-00778-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-810-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00778-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. D. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Kauno AVMI) įvykdyti pareiškėjo atstovo prašymą „pateikti visą, bet ne selektyviai atrinktą, informaciją, esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos žinioje, kuri yra susijusi su G. D. nusižengimu, jam einant valstybės tarnautojo pareigas, o t. y.: (1) laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki šiol Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gautus tarnybinius pranešimus, prašymus, skundus, įsakymus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimų G. D. atžvilgiu, kuriuose būtų aiškiai nurodytas minėtus dokumentus parengęs asmuo, o t. y. nurodytas tokio asmens vardas, pavardė, pareigos ir darbo vieta; (2) laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki šiol VMI gautus G. D. ir kitų asmenų (liudytojų) paaiškinimus, kitą tarnybinio nusižengimo tyrimų medžiagą, tarnybinio nusižengimo tyrimų išvadas (sprendimus), karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacinio vertinimo anketas, tiesioginio vadovo motyvuotus siūlymus valstybės tarnybinės veiklos vertinimo metu, aiškiai nurodant minėtus dokumentus parengusių asmenų vardus, pavardes, pareigas ir darbo vietą; (3) 2020 m. vertinimo komisijos garso įrašus; (4) jeigu aukščiau nurodytų duomenų pateikimą riboja asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, nuasmeninti teikiamus duomenis, išskyrus viešai prieinamus duomenis ir / ar duomenis, kurie susiję su statutiniais valstybės tarnautojais“.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis yra karjeros valstybės tarnautojas, dirbantis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Dėl galbūt pažeistų jo teisių ir teisėtų interesų einant valstybės tarnautojo pareigas, jis kreipėsi teisinės pagalbos į advokato padėjėją E. P., kuris 2020 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į VMI su prašymu pateikti pareiškėjo tarnybinius pranešimus, prašymus, skundus, įsakymus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimų, pareiškėjo ir kitų asmenų paaiškinimus, kitą tarnybinio nusižengimo tyrimų medžiagą, tarnybinio nusižengimo tyrimų išvadas (sprendimus), karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacinio vertinimo anketas, tiesioginio vadovo motyvuotus siūlymus valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, 2020 m. vertinimo komisijos garso įrašus už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. Nurodytų dokumentų kopijos buvo pateiktos, tačiau su jais susipažinus tapo aišku, kad jie pateikti selektyviai bei redaguoti, paslepiant reikšmingą informaciją, t. y. atsisakant teikti informaciją, susijusią su trečiaisiais asmenimis, bei nurodant, jog asmens duomenys, kurie nėra skirti skelbti viešai, remiantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ES 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, toliau – ir Reglamentas, BDAR), gali būti teikiama, tik jeigu duomenų gavėjas pateikia teisinį pagrindą gauti prašomą informaciją, nurodo duomenų panaudojimo tikslą ir tikslią duomenų apimtį. Kadangi pagal atstovo prašyme pateiktą informaciją nebuvo aišku, kam konkrečiai informacija ir dokumentai bus naudojami, nebuvo aišku, kodėl jie būtini atstovo funkcijoms vykdyti, rašte nurodytas teisinis pagrindas nenumato asmens duomenų gavimo bei nepagrindžia ir prašyme nurodytų trečiųjų asmenų duomenų gavimo, todėl buvo pateikta informacija, susijusi tik su G. D. ir tik tokia apimtimi, kuri nepažeistų kitų asmenų teisių ir laisvių.

2.2. Kauno AVMI 2021 m. vasario 23 d. buvo pateiktas pakartotinis prašymas, kuriame buvo nurodyta, jog, siekiant įsitikinti kliento teisių užtikrinimu, būtina susipažinti su visais duomenimis, kurie buvo vertinami sprendžiant dėl pareiškėjo nusižengimo, jam einant valstybės tarnautojo pareigas. Prašyme buvo remiamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 45 straipsniu, bet atsakovas atsisakė pateikti pakartotiniame prašyme nurodytus duomenis ir informaciją.

2.3. Pareiškėjo atstovas yra advokato padėjėjas, turintis visas teises, numatytas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktuose. Prašymuose buvo nurodytas duomenų rinkimo tikslas – teisinių paslaugų dėl galimo kliento teisių ir teisėtų interesų pažeidimo jam einant valstybės tarnautojo pareigas teikimas, siekis įsitikinti kliento teisių užtikrinimu. Pareiškėjo vertinimu, šis tikslas yra pakankamas. Be to, asmens duomenų teikimui taikytinas Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktas, nes prašant asmens duomenų siekiama apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju neprašoma perteklinių trečiųjų asmenų asmens duomenų, o tik vardų ir pavardžių bei pareigybių, kas būtina žinoti pareiškėjui siekiant užtikrinti jo teisių ir teisėtų interesų gynimą. Aplinkybė, jog atsakovas jau nebesaugo tam tikro laikotarpio dokumentų, nėra pagrindas šių dokumentų neteikti, be to, nepateikti dokumentų sunaikinimą pagrindžiantys įrodymai.

2.4. Atsakovas siekia sukliudyti pareiškėjui įgyvendinti savo teisinę gynybą ir taip išvengti atsakomybės. Atsisakydamas teikti informaciją, prisidengdamas formaliais pagrindais atsakovas pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintus principus, kuriais atsakovas, būdamas darbdaviu, privalo vadovautis.

3. Atsakovas Kauno AVMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. 2020 m. gruodžio 28 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo 2020 m. gruodžio 7 d. prašymas, į kurį atsakant buvo pateikti duomenys ir dokumentai apie atstovaujamąjį G. D. tik tokia apimtimi, kuri nepažeistų kitų asmenų teisių ir laisvių. Kitų asmenų asmens duomenys nebuvo pateikti, kadangi nebuvo aišku, kokiu tikslu, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis ir kokie konkrečiai asmens duomenys, esantys prašomuose dokumentuose, pareiškėjo atstovui yra būtini, taip pat informuota, kad kreiptasi dėl informacijos ir dokumentų gavimo ne tik apie atstovaujamąjį, bet ir prašyta informacijos, susijusios su trečiaisiais asmenimis. 2021 m. vasario 23 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo pakartotinis prašymas pateikti informaciją, kuriame nebuvo pateiktas aiškus ir konkretus trečiųjų asmenų duomenų tvarkymo tikslas, apimtis ir duomenų tvarkymo teisinis pagrindas, taip pat minėtame prašyme buvo prašoma pateikti ir informaciją, kurią mokesčių administratorius jau pateikė pareiškėjo atstovui atsakydamas į pirmąjį jo prašymą. Pareiškėjo atstovui buvo pateikta visa informacija, susijusi su jo atstovaujamuoju, kuri nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių, dėl kitos informacijos gavimo buvo išsamiai paaiškinta tiek pirminiame rašte, tiek pakartotiniame rašte, t. y. kodėl tokios informacijos teikti negali.

3.2. Pareiškėjo atstovas, norėdamas gauti duomenis, kurie nėra susiję su jo atstovaujamuoju, turėjo prašyme nurodyti konkrečią prašomų duomenų apimtį, šių duomenų gavimo teisinį pagrindą ir konkrečiai apibrėžtą bei teisėtą duomenų panaudojimo tikslą, t. y. prašymas turėjo atitikti BDAR 5 ir 6 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo atstovas prašė informacijos nuo 2005 m., nepaaiškindamas, kaip ši informacija yra susijusi su jo kliento galimu teisių ir interesų pažeidimu, dėl to atsisakyta teikti šią informaciją, o informacija, susijusi su pareiškėju, kiek ji nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir laisvių, buvo pateikta. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog neprašoma perteklinių trečiųjų asmenų duomenų, tačiau tokie duomenys, kaip dokumentą rengęs asmuo, jį pasirašęs asmuo, nurodyti pačiuose dokumentuose. Dokumentus, pavyzdžiui, paties pareiškėjo paaiškinimus, teiktus atsakovui, karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacinio vertinimo anketas, tiesioginio vadovo motyvuotus siūlymus valstybės tarnybinės veiklos vertinimo metu, pranešimus apie tarnybinį nusižengimą, pareiškėjas turi pats, su jais yra susipažinęs ir pasirašęs.

3.3. Nėra galimybių pateikti pareiškėjo prašomų daugiau nei 5 metų laikotarpio duomenų, kadangi jie sunaikinti, o prašomus dokumentus, susijusius su pareiškėju, kurių pateikimo neriboja teisės aktai, pareiškėjui pateikė pirminiu raštu bei informavo, dėl ko negali pateikti kitų dokumentų.

3.4. Pareiškėjo atstovas turi teisę susipažinti su VMI tvarkomais savo atstovaujamojo asmens duomenimis tik tokia apimtimi, kuri nepažeistų kitų asmenų teisių ir laisvių, todėl, jeigu tam tikrų duomenų atskleidimas gali turėti neigiamą poveikį kitų asmenų teisėms ir laisvėms, tai šie konkretūs duomenys neturi būti teikiami, be to, jei pareiškėjo atstovas pageidavo gauti trečiųjų asmenų dokumentų kopijas, jis turėjo patikslinti prašymą, nurodydamas tikslią ir aiškią prašomų pateikti duomenų apimtį, t. y. kokie konkrečiai duomenys, esantys prašomuose dokumentuose, yra reikalingi, kartu pagrindžiant jų gavimo teisėtumą ir būtinumą.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo G. D. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato padėjėjo E. P., 2020 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Kauno AVMI su prašymu pateikti VMI gautus dėl G. D. tarnybinius pranešimus, prašymus, skundus, įsakymus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimų, G. D. ir kitų asmenų paaiškinimus, kitą tarnybinio nusižengimo tyrimų medžiagą, tarnybinio nusižengimo tyrimų išvadas (sprendimus), karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacinio vertinimo anketas, tiesioginio vadovo motyvuotus siūlymus valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, 2020 m. vertinimo komisijos garso įrašus.

Prašyme advokato padėjėjas nurodė, kad kliento pavedimu teikia teisines paslaugas dėl galimo kliento teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, jam einant valstybės tarnautojo pareigas. Kauno AVMI 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. (1.5 Mr-4.6) K-274 „Dėl informacijos pateikimo“ (rašto datoje padaryta rašymo apsirikimo klaida, rašto išsiuntimo data – 2021 m. sausio 8 d. (toliau – ir 2021 m. sausio 8 d. Raštas)) pateikė prašomą informaciją, susijusią tik su G. D. ir tik tokia apimtimi, kuri nepažeistų kitų asmenų teisių ir laisvių, bei atsisakė teikti informaciją, susijusią su trečiaisiais asmenimis, kadangi pagal prašyme pateiktą informaciją nebuvo aišku, kam konkrečiai informacija ir dokumentai bus naudojami, nebuvo aišku, kodėl jie būtini atstovo funkcijoms vykdyti, nurodytas teisinis pagrindas nenumato asmens duomenų gavimo, tik reglamentuoja advokato teisę bendrauti ir susitikti su klientu bei nepagrindžia ir prašyme nurodytų trečiųjų asmenų duomenų gavimo.

Pareiškėjo atstovas 2021 m. vasario 23 d. Kauno AVMI pateikė pakartotinį prašymą pateikti informaciją ir nurodė, kad, siekiant įsitikinti kliento teisių užtikrinimu, būtina susipažinti su visais duomenimis, kurie buvo vertinami sprendžiant dėl pareiškėjo nusižengimo. Kauno AVMI 2021 m. kovo 17 d. raštu Nr. (7.45 Mr) K-3535 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. kovo 17 d. Raštas) nurodė, jog pakartotiniame prašyme įvardyti dokumentai, kurių pateikimo neriboja teisės aktai, jau yra pateikti atsakant į 2020 m. gruodžio 7 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, todėl, nesant teisinio pagrindo, atsisakė pateikti daugiau dokumentų, nei pateikta 2021 m. sausio 8 d.

Raštu, taip pat paaiškino, kad nors prašymais prašoma pateikti informaciją ir dokumentus ne tik apie atstovaujamąjį, bet ir informaciją, susijusią su trečiaisiais asmenimis, tačiau nei viename iš prašymų neįvardijamas teisinis pagrindas gauti tokius duomenis, nenurodomas konkrečiai apibrėžto ir teisėto duomenų panaudojimo tikslas, nenurodoma ir aiški prašomų duomenų apimtis, kuri būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti, neįvardijamas konkretus G. D. nusižengimas, apie kurį prašoma informacijos, taip pat kokie duomenys kokio nusižengimo metu buvo vertinami, kokią įtaką prašomi dokumentai nuo 2005 m. turi G.

D. nusižengimui ir kokiam nusižengimui. Minėtu raštu taip pat įvardyti dokumentai, kurie pareiškėjo atstovui jau buvo pateikti bei pažymėta, kad pirminiu raštu nepateikti tarnybiniai pranešimai, prašymai ir skundai, trečiųjų asmenų paaiškinimai bei kita informacija, kadangi nėra aiškus ir konkretus prašomų duomenų tvarkymo tikslas, kokie konkrečiai asmens duomenys, esantys prašomuose dokumentuose, yra būtini ir šių duomenų tvarkymo teisinis pagrindas.

6. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija Kauno AVMI 2021 m. kovo 17 d. rašto Nr. (7.45 Mr) K-3535 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo, nors teismas šią galimybę išaiškino 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi. Taigi vien šiuo pagrindu, nepanaikinus minėto rašto, pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus negali būti laikomas pagrįstu.

7. Raštas, kuriuo atsisakyta teikti advokato padėjėjui informaciją ir dokumentus, susijusius su trečiaisiais asmenimis, grindžiamas Reglamentu, pagal kurį, pasak atsakovo, duomenys gali būti teikiami, tik jeigu duomenų gavėjas pateikia teisinį pagrindą gauti prašomą informaciją, nurodo duomenų panaudojimo tikslą ir tikslią duomenų apimtį. Be to, Reglamento preambulės 63 punktas mokesčių administratoriui suteikia teisę tais atvejais, kai duomenų valdytojas tvarko didelį informacijos, susijusios su duomenų subjektu, kiekį, prašyti duomenų subjekto nurodyti, dėl kokios informacijos ar duomenų tvarkymo veiklos pateiktas prašymas.

8. Atsižvelgęs į tai, kad tiek pirminiame prašyme, tiek pakartotiniame prašyme pareiškėjo atstovas prašė duomenų apie savo atstovaujamąjį, teismo vertinimu, pareiškėjo atstovas, veikiantis savo atstovaujamojo vardu, turėjo teisę susipažinti su VMI tvarkomais savo atstovaujamojo asmens duomenimis (pvz., gauti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą, dokumentų kopijas ir pan.), tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovas, tik tokia apimtimi, kuri nepažeistų kitų asmenų teisių ir laisvių, o tai atsakovo ir buvo pateikta pareiškėjo atstovui.

9. Atsakovas, tvarkydamas savo darbuotojų duomenis, yra atsakingas už teisėtą informacijos apie darbuotojus atskleidimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi įsitikinti, ar duomenų gavėjo disponavimas tam tikra informacija apie darbuotojus yra būtinas jo funkcijoms atlikti. Asmens duomenys, kurie nėra skirti skelbti viešai, pagal Reglamentą, gali būti teikiami, tik jeigu duomenų gavėjas pateikia teisinį pagrindą gauti prašomą informaciją, nurodo duomenų panaudojimo tikslą ir tikslią duomenų apimtį. Taigi atsakovas, būdamas atsakingas už teisėtą informacijos skleidimą, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, ar duomenų teikimas atitinka Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje numatytus asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principus ir ar yra Reglamento 6 straipsnyje nustatytos teisėto duomenų tvarkymo sąlygos bei ar duomenų gavėjo disponavimas tam tikra informacija yra būtinas jo funkcijoms atlikti. Tai reiškia, kad nors ir esant asmens duomenų gavimo teisiniam pagrindui, bet kokiu atveju turi būti užtikrinami Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisėto asmens duomenų tvarkymo principai, tarp jų ir duomenų kiekio mažinimo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad atsakovas, kaip duomenų valdytojas, turi įvertinti, ar teikiami duomenys yra būtini duomenų gavėjo funkcijoms atlikti, bei užtikrinti, kad nebūtų teikiami nebūtini ir nesusiję duomenys. Jeigu duomenų valdytojas mano, kad pateiktas prašymas yra nepagrįstas ar keliantis abejonių, asmens duomenys neturėtų būti atskleidžiami.

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo atstovas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos ir dokumentų gavimo ne tik apie atstovaujamąjį, bet ir prašė informacijos apie trečiuosius asmenis, kuriuos norint gauti, turi būti įgyvendinti tam tikri reikalavimai, t. y. turi būti teisinis pagrindas gauti duomenis, konkrečiai apibrėžtas ir teisėtas duomenų panaudojimo tikslas bei aiški prašomų duomenų apimtis, kuri būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti, o to, teismo vertinimu, pareiškėjo atstovas pakartotiniame prašyme nenurodė, t. y. nepateikė informacijos, kam konkrečiai informacija ir dokumentai bus panaudoti, kodėl jie būtini pareiškėjo atstovo funkcijoms vykdyti, nors jis turėjo pareigą prašyme nurodyti tikslią ir aiškią prašomų pateikti duomenų apimtį, t. y. kokie konkrečiai duomenys, esantys prašomuose dokumentuose, yra reikalingi, kartu pagrindžiant jų gavimo teisėtumą ir būtinumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjo atstovas, teikdamas pakartotinį prašymą, nepateikė minėtos informacijos, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė teikti prašomus dokumentus ir informaciją, susijusią su trečiaisiais asmenimis. Advokato padėjėjas E. P., teikdamas net ir pakartotinį prašymą ir veikdamas kaip pareiškėjo G. D. atstovas, nenurodė ir byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas turėjo konkretų apibrėžtą teisėtą interesą gauti kitų asmenų duomenis, taigi neįrodyta, jog atsakovas, atsisakydamas teikti informaciją apie trečiuosius asmenis, pažeidė jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

III. 11. Pareiškėjas G. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti visiškai.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas neturėjo galimybių prašyti teismo panaikinti atsakovo 2021 m. kovo 17 d. Raštą, nes jis nėra susipažinęs su minėtame administraciniame akte pateiktos išvados motyvais ir tokią išvadą patvirtinančia rašytine medžiaga. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl reikšmingos informacijos pateikimo. Prašomos informacijos atskleidimas, susijęs su trečiųjų asmenų duomenimis, o būtent atsakovo 2021 m. kovo 17 d. Raštas, lėmė neigiamą poveikį pareiškėjui, todėl jam turi būti užtikrinta teisė gauti išsamią informaciją apie tokio akto priėmimą lėmusias aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus ir pan.

12.2. Teismas neatsižvelgė į skunde pateiktus argumentus dėl teisės gauti informaciją apie trečiuosius asmenis. Pareiškėjo atstovas turi visas teises, numatytas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 punktuose. Pareiškėjo atstovas pirmajame prašyme nurodė Advokatūros įstatymo nuostatas, suteikiančias jam teisę gauti informaciją. Aplinkybė, kad dėl techninės rašymo klaidos buvo nurodytas kitas įstatymo straipsnio numeris, nesuteikė teisės atsakovui netenkinti prašymo, nes prašyme buvo nurodytas tinkamos įstatymo normos turinys.

12.3. Atsakovo argumentas, kad duomenų rinkimo tikslas buvo nepakankamas, yra nepagrįstas. Teisės aktai nenumato pareigos atskleisti duomenų valdytojui, kurio prašoma pateikti duomenis, visų ginčo aplinkybių. Kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Šiuo atveju nurodytas ryšys – galimas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, jam einant valstybės tarnautojo pareigas. Iš pateikto pagrindo atsakovui turėjo būti aišku, kad teisinis ginčas dar nevyksta, yra pasirengimo ginčui stadija, todėl atstovas negalėjo įvardinti konkrečios bylos duomenų.

12.4. Asmens duomenų teikimui taikytinas Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktas, nes prašant asmens duomenų siekiama apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju neprašoma perteklinių trečiųjų asmenų asmens duomenų (asmens kodų, gimimo datų, adresų ir pan.), o tik vardų, pavardžių bei pareigybių. Aplinkybė, kad atsakovas nebesaugo tam tikrų duomenų, nėra pagrindas šių duomenų neteikti duomenų subjektui. Be to, atsakovas nepateikė duomenų sunaikinimą pagrindžiančių įrodymų.

12.5. Atsakovas yra pareiškėjo darbdavys ir yra suinteresuotas neteikti prašomų duomenų. Atsakovas siekia sukliudyti pareiškėjui įgyvendinti savo teisinę gynybą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės.

13. Atsakovas Kauno AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo:

13.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad skunde teismui išreikštas reikalavimas dėl individualaus administracinio akto, su kuriuo siejamas reikalavimas dėl individualaus administracinio akto, su kuriuo siejamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija 2021 m. kovo 17 d. Rašto teisėtumo, nors teismas šią galimybę išaiškino 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi, o pagal LVAT praktiką administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, – yra teisėti. Vien šiuo pagrindu, nepanaikinus minėto rašto, pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nelaikytinas pagrįstu.

13.2. Nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nėra susipažinęs su 2021 m. kovo 17 d. Rašte pateiktomis išvadomis ir motyvais, nes visa informacija, surašyta minėtame rašte, pareiškėjui yra žinoma.

13.3. Pagal LVAT praktiką advokato teisė gauti informacija, remiantis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju advokato kreipimesi turėjo būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ir jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, tad advokatui, kuris nepagrindė, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nurašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakyta juos pateikti. Pareiškėjo atstovas turėjo teisę susipažinti su Kauno AVMI tvarkomais savo atstovaujamojo asmens duomenis (pvz., gauti informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą, duomenų kopijas ir pan.), tačiau tik tokia apimtimi, kuri nepažeistų kitų asmenų teisių ir laisvių. Tokia informacija ir buvo pateikta pareiškėjo atstovui.

13.4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais būtų galiam paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertino pateiktus įrodymus bei priėmė motyvuotą ir teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo G. D. pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovą Kauno AVMI pateikti informaciją.

15. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad:

15.1. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas 2020 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Kauno AVMI su prašymu pateikti VMI gautus pareiškėjo tarnybinius pranešimus, prašymus, skundus, įsakymus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimų, pareiškėjo ir kitų asmenų paaiškinimus, kitą tarnybinio nusižengimo tyrimų medžiagą, tarnybinio nusižengimo tyrimų išvadas (sprendimus), karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacinio vertinimo anketas, tiesioginio vadovo motyvuotus siūlymus valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, 2020 m. vertinimo komisijos garso įrašus. Prašyme advokato padėjėjas nurodė, kad kliento pavedimu teikia teisines paslaugas dėl galimo kliento teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, jam einant valstybės tarnautojo pareigas.

15.2. Atsakydama į pareiškėjo atstovo 2020 m. gruodžio 7 d. prašymą, Kauno AVMI 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. (1.5 Mr-4.6) K-274 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė 46 dokumentus ir 1 kompaktinį diską (CD-RW) su Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso įrašu.

15.3. Pareiškėjo atstovas 2021 m. vasario 23 d. Kauno AVMI pateikė pakartotinį prašymą pateikti informaciją ir nurodė, kad, siekiant įsitikinti kliento teisių užtikrinimu, būtina susipažinti su visais duomenimis, kurie buvo vertinami sprendžiant dėl pareiškėjo nusižengimo.

15.4. Atsakydama į pareiškėjo atstovo 2021 m. vasario 23 d. prašymą, Kauno AVMI 2021 m. kovo 17 d. raštu Nr. (7.45 Mr) K-3535 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog pakartotiniame prašyme įvardyti dokumentai, kurių pateikimo neriboja teisės aktai, jau yra pateikti atsakant į 2020 m. gruodžio 7 d. prašymą, todėl, nesant teisinio pagrindo, atsisakė pateikti daugiau dokumentų, nei pateikta 2021 m. sausio 8 d. Raštu. Taip pat paaiškino, kad nors prašymais prašoma pateikti informaciją ir dokumentus ne tik apie atstovaujamąjį, bet ir informaciją, susijusią su trečiaisiais asmenimis, tačiau nei viename iš prašymų neįvardijamas teisinis pagrindas gauti tokius duomenis, nenurodomas konkrečiai apibrėžto ir teisėto duomenų panaudojimo tikslas, nenurodoma ir aiški prašomų duomenų apimtis, kuri būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti, neįvardijamas konkretus pareiškėjo nusižengimas, apie kurį prašoma informacijos, taip pat kokie duomenys kokio nusižengimo metu buvo vertinami, kokią įtaką prašomi dokumentai nuo 2005 m. turi pareiškėjo nusižengimui ir kokiam nusižengimui. Minėtu raštu taip pat įvardyti dokumentai, kurie pareiškėjo atstovui jau buvo pateikti bei pažymėta, kad pirminiu raštu nepateikti tarnybiniai pranešimai, prašymai ir skundai, trečiųjų asmenų paaiškinimai bei kita informacija, kadangi nėra aiškus ir konkretus prašomų duomenų tvarkymo tikslas, kokie konkrečiai asmens duomenys, esantys prašomuose dokumentuose, yra būtini ir šių duomenų tvarkymo teisinis pagrindas.

15.5. Pareiškėjo atstovas 2021 m. balandžio 14 d. pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, prašydamas įpareigoti atsakovą įvykdyti pareiškėjo atstovo prašymą „pateikti visą, bet ne selektyviai atrinktą, informaciją, esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos žinioje, kuri yra susijusi su G. D. nusižengimu, jam einant valstybės tarnautojo pareigas, o t. y.: (1) laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki šiol Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gautus tarnybinius pranešimus, prašymus, skundus, įsakymus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimų G. D. atžvilgiu, kuriuose būtų aiškiai nurodytas minėtus dokumentus parengęs asmuo, o t. y. nurodytas tokio asmens vardas, pavardė, pareigos ir darbo vieta; (2) laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki šiol VMI gautus G. D. ir kitų asmenų (liudytojų) paaiškinimus, kitą tarnybinio nusižengimo tyrimų medžiagą, tarnybinio nusižengimo tyrimų išvadas (sprendimus), karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacinio vertinimo anketas, tiesioginio vadovo motyvuotus siūlymus valstybės tarnybinės veiklos vertinimo metu, aiškiai nurodant minėtus dokumentus parengusių asmenų vardus, pavardes, pareigas ir darbo vietą; (3) 2020 m. vertinimo komisijos garso įrašus; (4) jeigu aukščiau nurodytų duomenų pateikimą riboja asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, nuasmeninti teikiamus duomenis, išskyrus viešai prieinamus duomenis ir / ar duomenis, kurie susiję su statutiniais valstybės tarnautojais“.

15.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priimtinumo klausimą, 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi, nustatė terminą skundo trūkumams nurodytiems nutartyje pašalinti, kartu išaiškindamas, kad nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas pareiškėjui. Paminėtoje nutartyje teismas sprendė, kad pareiškėjo netenkina ir teisines pasekmes pareiškėjui sukelia atsakovo 2021 m. kovo 17 d. Raštas, todėl pasiūlė pareiškėjui be reikalavimo dėl įpareigojimo, taip pat teismui skųsti (prašyti panaikinti) ir atsakovo Kauno AVMI 2021 m. kovo 17 d. Raštą (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.).

15.7. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas 2021 m. balandžio 24 d. pareiškėjo vardu pateikė patikslintą skundą, tačiau savarankiško reikalavimo panaikinti Kauno AVMI 2021 m. kovo 17 d. Raštą nesuformulavo. Nepaisant pastarosios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas tikrinamame sprendime, be kita ko, pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija Kauno AVMI 2021 m. kovo 17 d. Rašto teisėtumo, nors teismas šią galimybę išaiškino 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi. Taigi vien šiuo pagrindu, nepanaikinus minėto rašto, pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus negali būti laikomas pagrįstu.

17. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia, kad jis šioje byloje nekvestionuoja atsakovo 2021 m. kovo 17 d. Rašto. Jis, be kita ko, teigia, kad jis neturėjo galimybių prašyti teismo panaikinti atsakovo 2021 m. kovo 17 d. Raštą.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, pirmiausiai vertins, ar, susiklosčius tokioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, šios administracinės bylos nagrinėjimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

19. Šiuo aspektu primintina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz. LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013). Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

20. Teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priimtinumo klausimą 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Paminėtoje nutartyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo netenkina ir teisines pasekmes pareiškėjui sukelia atsakovo 2021 m. kovo 17 d. Raštas, todėl pasiūlė pareiškėjui be reikalavimo dėl įpareigojimo, taip pat teismui skųsti (prašyti panaikinti) ir atsakovo Kauno AVMI 2021 m. kovo 17 d. Raštą.

21. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi tinkamai išaiškino pareiškėjui jo teisę kreiptis į teismą dėl 2021 m. kovo 17 d. Rašto, suformuluojant atitinkamą skundo reikalavimą teismui. Tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo ir skundo reikalavimo nepatikslino. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, esą jis neturėjo galimybių prašyti teismo panaikinti atsakovo 2021 m. kovo 17 d. Raštą, nes 2021 m. kovo 17 d. Raštas yra pridėtas prie 2021 m. balandžio 14 d. skundo teismui; taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek pareiškėjui, tiek jo atstovui pastarojo rašto turinys buvo žinomas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, pareiškėjo suformuluotas skundo reikalavimas negalėjo būti nagrinėjamas teisme administracine tvarka. Kadangi skundo trūkumai, susiję su administracinio ginčo dalyko formulavimu (ABTĮ 24 str. 2 d. 6–8 p.), buvo esminiai, o netinkamas skundo reikalavimo suformulavimas nagrinėjamu atveju trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą turėjo laikyti nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.).

23. ABTĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ir išnagrinėjęs esminių trūkumų turintį pareiškėjo skundą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.), o administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.). Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami kaip teisiškai reikšmingi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė