2022-11-23 Nr. AB-28294-4-06-3-01338-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-361-415-2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01338-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maiga“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maiga“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maiga“ (toliau – ir pareiškėjas, įmonė) skunde, kurį patikslino, prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą taikyti ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą Nr. 30-IL-7112 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimu. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmens tapatybę liudijantį dokumentą pardavėjas privalo paprašyti iš pirkėjo, kai asmuo atrodo jaunesnis nei 25 metai. Šiuo atveju asmuo, kuriam buvo parduotas alus, atrodė žymiai vyresnis nei 25 metų. Direktorė T. T. neapskundė jai paskirtos baudos, nes Prevencijos skyriaus specialistas E. D. paaiškino, kad asmuo negali būti baudžiamas du kartus už tą patį nusižengimą (įmonė pagal paveldėjimo dokumentus priklauso T. T.). Tik T. T. sumokėjus baudą, buvo atsiųstas pranešimas, kad bus taikomos ekonominės sankcijos įmonei. UAB „Maiga“ tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, nors Nutarime klaidingai nurodyta, kad ne pirmą kartą. UAB „Maiga“ darbuota T. T. buvo suklaidinta, kad asmuo už tą patį nusižengimą negali būti baustas du kartus. Klaidinanti informacija užkirto kelią apginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.

3. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad Nutarimu ekonominė sankcija pareiškėjui taikyta už tai, kad 2020 m. liepos 30 d., 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), UAB „Maiga“ priklausančiame bare (toliau – ir Baras), dirbdama barmene, kontrolinio pirkimo metu (Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininkės pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-5554), įmonės savininkė T. T. 18 metų asmeniui pardavė 0,5 l talpos plastikinį alaus butelį „Švyturys“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 5 proc., už 2,20 Eur. Tokiu būdu buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 168 straipsnio 3 dalimi T. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 20120663016 ir paskirta 15 Eur bauda. Kadangi buvo nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas, įmonei taikyta ekonominė sankcija – Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 30-IL-7112 UAB „Maiga“ paskirta 289 Eur bauda.

5. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad T. T. buvo suklaidinta ir nubausta du kartus už tą patį pažeidimą, nes T. T. 2020 m. liepos 30 d. buvo nubausta administracine tvarka kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonė. T. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį. T. T. po atlikto kontrolinio patikrinimo buvo supažindinta su kontrolinio pirkimo ataskaita (2020 m. liepos 30 d. Nr. 30-IL-5554), jai įteikta kopija. Šią ataskaitą pasirašiusi T. T. patvirtino, kad, vykdant kontrolinį pirkimą, ji pardavė 0,5 1 talpos alkoholinį alų „Švyturys“ už 2,2 Eur. Taip pat T. T. savo paaiškinime sutiko su padarytu pažeidimu, kad pardavė alų 18 metų vaikinui. Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų ir Alkoholio kontrolės įstatymo laikymąsi prekybos vietoje, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojo veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini ūkio subjekto veiksmais. Pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, nes UAB „Maiga“ buvo nustatytas akivaizdus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Maiga“ skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu taikyti ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą Nr. 30-S-10164 289 Eur bauda UAB „Maiga“ skirta už tai, kad 2020 m. liepos 30 d., 21 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), UAB „Maiga“ priklausančiame bare, kontrolinio pirkimo metu UAB „Maiga“ savininkė T. T. policijos rėmėjui, jaunesniam nei 20 metų, pardavė 05 l talpos plastikinėje taroje alkoholinio alaus „Švyturys“ butelį. Nutarime konstatuota, jog UAB „Maiga“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatą, draudžiančią parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.

8. Teismas pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra absoliutus ir skirtas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais.

9. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nekyla abejonių, jog už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą yra atsakingas pareiškėjas, nes būtent dėl pareiškėjo nepakankamų priemonių taikymo, UAB „Maiga“ priklausančiame Bare 20 metų neturinčiam K. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) pavyko įsigyti alkoholinį gėrimą išsinešti.

10. Dėl pareiškėjo akcentuojamo administracinio nusižengimo protokolo Nr. 30-ANR_P-29005-2020 T. T. surašymo ir jos atžvilgiu priimto procesinio sprendimo reikšmingumo nagrinėjamai administracinei bylai teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus; procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nutarime pažymėta, jog UAB „Maiga“ už analogiškus pažeidimus jau yra taikytos ekonominės sankcijos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali bauda. Atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog už nustatytą pažeidimą pareiškėjas nubaustas nepagrįstai.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Maiga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo bylos. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas, nes įmonės darbuotoja, parduodama alkoholinį gėrimą, vizualiai prieš save matė žmogų, kuris atrodė 27 metų. Teismas išvadas grindė tik iš byloje esančių dokumentų, tačiau minėto asmens į teismą nekvietė ir vizualiai neįvertino, kaip tai numato Alkoholio kontrolės įstatymas, ar asmuo atrodo jaunesnis nei 25 metai. Pareiškėjo darbuotoja buvo suklaidinta policijos pareigūnų veiksmų, parenkant patikrinti asmenį, kuris pagal savo amžių atrodo vyresnis. Liko neišspręstas klausimas dėl T. T., kaip darbuotojos, ir jos, kaip įmonės savininkės, atsakomybės ribų, nes tas pats asmuo už padarytą nusižengimą baudžiamas du kartus. T. T. neapskundė jai paskirtos baudos, nes policijos pareigūnai jai aiškiai pasakė, kad įmonė nebus baudžiama. Kai baigėsi apskundimo laikas, buvo nuspręsta nubausti ir įmonę. Tokie veiksmai užkirto kelią į gynybą.

14. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirkėjas pareiškėjo darbuotojai atrodė mažiausiai 27 metų ir nekilo abejonių, kad jam nėra 20 metų, yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Tai, jog pareiškėjo darbuotojai asmuo atrodė vyresnis, neatleidžia nuo pareigos prieš parduodant alkoholinius gėrimus įsitikinti pirkėjo amžiumi. T. T., priimdama sprendimą perkančio asmens nereikalauti amžių patvirtinančio dokumento, elgėsi nerūpestingai ir nebuvo pakankamai atidi, tokiu būdu nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo parduoti alkoholį jaunesniam asmeniui nei 20 metų amžiaus. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad T. T. buvo suklaidinta ir nubausta du kartus už tą patį pažeidimą, nes 2020 m. liepos 30 d. ji buvo nubausta administracine tvarka kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonė. Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų ir Alkoholio kontrolės įstatymo laikymąsi prekybos vietoje, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojo veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini ūkio subjekto veiksmais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholį jaunesniam asmeniui nei 20 metų amžiaus.

17. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 30 d., 21 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), UAB „Maiga“ priklausančiame bare, kontrolinio pirkimo metu UAB „Maiga“ savininkė T. T. policijos rėmėjui, jaunesniam nei 20 metų, pardavė 05 l talpos plastikinėje taroje alkoholinio alaus „Švyturys“ butelį. Todėl ginčijamu Nutarimu pagrįstai ir teisėtai pripažinta, jog UAB „Maiga“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatą, draudžiančią parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.

18. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą.

19. Pastaroji Įstatymo nuostata inter alia (be kita ko) suponuoja, kad alkoholinių gėrimų pardavėjui tenka pareiga taikyti tokį atidumo ir rūpestingumo standartą, kai sprendžiama prašyti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, kad nebūtų pažeidžiami Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų reikalavimai. Todėl subjektyvų pirkėjo amžiaus įvertinimą turi lydėti pardavėjo objektyvaus įsitikinimo veiksmai. Kitaip aiškinant šias teisės normas, t. y., kad nuo pardavėjo subjektyvaus vertinimo priklauso pirkėjo amžiaus cenzo nustatymas, būtų paneigiami Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo tikslai ir sukuriama subjektyvios savivalės teisinė aplinka.

20. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo darbuotojos subjektyvus pirkėjo amžiaus vertinimas nepaneigia atsakovo priimto Nutarimo pagrįstumo bei teisėtumo.

21. Dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo teisėjų kolegija pažymi, kad UAB formos įmonės baudimas ekonomine sankcija ir jos darbuotojo nubaudimas už administracinį teisės pažeidimą negali būti vertinamas kaip dvigubas baudimas vien jau subjektiškumo aspektu. Įmonė yra ūkinėje veikloje dalyvaujantis inter alia ir Alkoholio kontrolės įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių subjektas, kuriam tenka atsakomybė už draudimų parduoti alkoholinius gėrimus pažeidimą. Tokios įmonės darbuotojui pritaikyta atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą ir įmonei pritaikyta ekonominė sankcija yra skirtingos atsakomybės rūšys, be to, atsakomybė taikyta skirtingiems subjektams. Todėl dvigubo baudimo draudimas šioje teisinėje situacijoje nėra pažeidžiamas.

22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

23. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maiga“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė